Įvadas
Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame vyksta nuolatiniai socialiniai, ekonominiai ir technologiniai pokyčiai, mokymosi motyvacija tampa vis svarbesniu veiksniu, lemiančiu moksleivių sėkmę ir gerovę. Straipsnyje nagrinėjami veiksniai, skatinantys mokymosi motyvaciją, apžvelgiami atlikti tyrimai, aptariamos fizinio aktyvumo svarba, mokinių motyvacijos didinimo strategijos ir veiksniai, įtakojantys fizinį aktyvumą. Taip pat siekiama atskleisti, kaip užtikrinti sklandų mokymosi procesą bei tinkamai motyvuoti besimokančiuosius.
Fizinio Aktyvumo Reikšmė Asmenybės Ugdymui ir Sveikatai
Fizinio aktyvumo raida
Nuo seniausių laikų žmogaus fizinė jėga ir ištvermė buvo būtinos išgyvenimui. Mūsų protėviai gyveno darnoje su gamta, o fizinis darbas buvo kasdienės realybės dalis. Tačiau technologinė pažanga išlaisvino žmogų nuo sunkaus fizinio darbo, apribojo jo raumenų veiklą, o tai sutrikdė biologinę organizmo pusiausvyrą. Dėl šios priežasties tarp jaunų žmonių, įskaitant moksleivius, paplito širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, nervinis išsekimas ir antsvoris. To priežastis - nepakankamas fizinis aktyvumas.
Akademiko Bergo duomenimis, dar XIX a. viduryje apie 96 % visų Žemėje atliktų darbų sudarė raumenų darbas. Tik 4 % jų buvo atlikta naudojant pašalinę energiją (vėjo, vandens, kuro degimo ir pan.). Tepraėjus šimtmečiui, t. y. XX a. viduryje, jau tik 1 % visų darbų teko raumenims, o 99 % - mašinoms, įrenginiams.
Socialinei pažangai susilpninus žmogaus ryšius su gamta, labai palengvėjus fizinei kovai už būvį, genetiškai užkoduota žmogaus judėjimo būtinybė tapo labai menkai realizuojama. Iškilo hipokinezės (mažo judėjimo) pasekmių grėsmė.
Fizinis aktyvumas ir ugdymas
Įžymus Lietuvos pedagogas Stasys Šalkauskis (1992) teigė, kad fizinė galybė yra bendriausia pedagoginė gėrybė fizinio mankštymo srityje, o kūno nusiteikimas aukštesniems gyvenimo tikslams yra bendriausia ugdomoji vertybė. Gerai suprasta fizinė galybė iš tikrųjų yra tikslingai panaudojama fizinė energija.
Taip pat skaitykite: Efektyvus streso mažinimas
S. Šalkauskio manymu, kūno sveikata bei stiprumas yra sudedamieji pradai tos ugdomosios vertybės, kuria yra kūno nusiteikimas aukštesniems gyvenimo tikslams, tai sveikata bei stiprumas turi būti imami ryšium su šitais tikslais, nes kitaip jiedu negali turėti tikros pedagoginės vertės. Sveikata bei stiprumas, tikslingai nepavartojami aukštesniems gyvenimo tikslams pagal protingą žmogaus prigimtį, negali sudaryti fizinio mankštymo uždavinio, nes iš dalykų esmės kūnas turi tamauti šitai protingai žmogaus prigimčiai reiškimosi įrankiu.“
Fizinis aktyvumas ir sveikata
Fizinis aktyvumas yra būtinas žmogaus sveikatai ir gerovei. Jis padeda mažinti riziką susirgti įvairiomis ligomis, stiprina imuninę sistemą, gerina nuotaiką ir didina darbingumą. Kineziterapeautai, kinezioogai, fizinio lavinimo specialistai, medikai vieningai teigia, kad laiku skirta ir tinkamo sunkumo mankšta visada padeda. Pirma, ji sumažina galimybę susirgti tam tikra liga, ir, antra, padeda įveikti ligą susirgus arba bent sumažinti jos progresavimą. Gydymas, reabilitacija, ligų profilaktika ir sveikatos stiprinimas yra keturi pagrindiniai medicinos uždaviniai. Fiziniai pratimai padeda spręsti šiuos uždavinius.
Aktyvios fizinės veiklos deficito problema aktuali visais amžiaus tarpsniais, tačiau bene aktualiausia ji kai kalbama apie moksleivių sveikatą Nors vaikai ir judresni už suaugusiuosius, dėl paplitusių pasyvaus laisvalaikio formų jiems gresia hipokinezės pasekmės. Neatsitiktinai daugelis autorių nurodo, kad moksleivių nuovargis padidėjęs, ypač pavasarį, darbingumas yra nepakankamas fizinės veiklos rezultatas. Jie teigia, kad tai, kas praleista vaikystėje, yra negrįžtamai prarasta tolesniam gyvenimui.
Fizinio aktyvumo skatinimas mokykloje
Mokykla yra svarbi vieta, kurioje galima skatinti fizinį aktyvumą. Kūno kultūros užsiėmimai, sporto būreliai ir kitos fizinio aktyvumo veiklos padeda moksleiviams ugdyti teigiamą požiūrį į fizinį aktyvumą, stiprina jų sveikatą ir gerina savijautą.
Visuomenės pastangos buvo sutelktos fizinio aktyvumo skatinimui kadangi fizinis aktyvumas kuo jaunesniame amžiuje sumažino riziką susirgti chroniško mis ligomis. Būtent mokykla ir yra ta organizacija, kuri turi užsiimti kūno kultūros lavinimu. Mažai abejonių, kad vaikai ir jaunimas gali išmokti ir išsiugdyti palankų gyvenimo būdo elgesį per aukštos kokybės kūno kultūros programas. Nors šalies sveikatos ministerijos uždaviniai keliami kasdieninei kūno kultūrai visiems mokyklos vaikams, vis dėlto daugelis jaunuolių nėra įtraukti į bet kokią fizinio aktyvumo veiklą.
Taip pat skaitykite: Motyvacija ir informatika
Moksleivių Veiklos Motyvacija
Mokymosi motyvacija yra svarbus faktorius, nulemiantis moksleivio mokymosi sėkmę. Potencialiai kiekvienas moksleivis yra motyvuota asmenybė, veikiama vidinių ir išorinių motyvų. Vis dažniau kalbama apie vieną aktualiausių mokyklos problemų - moksleivių mokymosi motyvacijos silpnėjimą, pasireiškiančią nenoru mokytis, blogu lankomumu, domėjimosi stoka, užduočių neatlikimu ar visišku pasitraukimu iš mokyklos. Kiekvienos veiklos pradžia, vyksmas ir sėkmė ar nesėkmė priklauso nuo motyvo, todėl labai svarbu tirti mokymosi motyvaciją. Moksleivių poreikiai ir siekiai - jų veiklos motyvacijos šaltinis. Vaikai paprastai pasirenka veiklą, atitinkančią jų interesus, vertybes, nuostatas. Jų elgesiui įtakos turi siekiai ir polinkiai, todėl turime tirti moksleivių polinkius bei jų poreikius ir veiklos motyvus.
Žmogaus sąmoninga veikla yra motyvuota. Šioje veikloje reikšmingi motyvai, motyvacija ir motyvavimas. Motyvai ( lot. movere - judinti ) - tai veiklos stimulai, susiję su individo poreikių tenkinimu: individo aktyvumą skatinantys ir jo veiklos kryptį lemiantys aplinkos arba vidaus veiksniai; materialūs arba idealūs individo tikslai; individo veiksmų ir poelgių pasirinkimo priežastis, kurią pats individas suvokia.
Kai aiškinamės, kodėl žmogus pasielgė taip ar anaip, kalbame apie motyvaciją. Tai veiksmų bei elgesio žadinimas ir skatinimas, vyklstantis žmogaus psichikoje, visa tai, kas perkelia žmogų iš nuobodulio į susidomėjimą, sukelia energiją ir padeda ją nukreipti viena linkme.
Mokymosi motyvai būna labia įvairūs. Pavyzdžiui, išskiriami vidiniai, kylantys iš paties subjekto, motyvus (pavyzdžiui, smalsumas, augimo poreikiai, išmokimo džiaugsmas, savigarba, laimėjimai, ateities tikslai, kompetencija) ir išorinius, kylančius iš aplinkos veiksnių, motyvus: ttolimos motyvacijos motyvus (ateities, gyvenimo prasmės ir perspektyvos įsisąmoninimas, kas skatina džiaugsminagai mokytis, tapti harmoninga, kūrybinga asmenybe) ir motyvus, slypinačius mokymesi ir apimantys mokymosi tikslus, rezultatus ir procesą.
Mokymosi motyvacija priklauso nuo požiūrio į mokymąsi. Motyvai keičiasi ir priklausomai nuo mokyklinio amžiaus. Pradinėse klasėse dominuoja socialiniai motyvai, susiję su naujo - mo.kinio - statuso įgyjimu. Stiprūs pažintiniai interesai. požiūrį į mokymąsi. Ankstyvoje paauglystėje prasideda domėjimasis mokyklinėmis pareigomis, krenta mokytojo autoritetas, vyresnėje pauuglystėje dominuoja įsitvirtinimo kolektyve poreikis, formuojasi bendravimo poreikiai. Vyresnių moksleivių mokymąsi labiausiai veikia poreikiai, susiję su praktiniais gyvenimo tikslais, profesijos pasirinkimu.
Taip pat skaitykite: Grupės psichologija mokymuisi
Nesėkmės mokymesi ir mokymosi motyvacija abipusiai įtakojantis vienas kitą veiksniai. Kuo silpnesnė motyvacija, tuo sunkaiu sekasi mokytis; kuo sunkaius sekasi mokymasis, tuo silnpnesnė motyvacija. Taigi, mokymosi motyvacija - sudėtingas reiškinys. Norint valdyti ir skatinti mokymosi motyvaciją būtinos gilios teorinės žinios.
Motyvacijos teorijos
Šiuo metu pripažįstama, jog neįmanoma sukurti universalios motyvacijos teorijos, kuri galėtų paaiškinti tiek gyvūnų, tiek žmonių elgseną, todėl šiuolaikiniame moksle egzistuoja įvairios teorijos, aiškinančios motyvacijos problemas. Mokslininkų darbuose galima išskirti daug motyvacijos teorijų, tačiau pagal žmogaus elgsenos priežasčių aiškinimą visas jas sąlyginai galima suskirstyti į kelias grupes:
Teorijos, žmogaus elgsenoje itin pabrėžiančios reakciją į tam tikrą spaudimą. Šis spaudimas gali būti tiek išorinis (paskatinimai, bausmės ir kt.), tiek vidinis - žmogaus poreikiai.
Teorijos, kurios pripažįsta, jog žmogaus elgseną lemia ne tik išorinis ar vidinis spaudimas. Jos pabrėžia, kad žmogus jau prieš veikdamas turi tam tikras dispozicijas, kurios nukreipia jo veiklą ir nnetgi lemia tai, ko jis norėtų ir kodėl būtent to norėtų. Šiai grupei priklauso tikslų teorija (atstovas M.Ford).
Teorijos, elgseną aiškinančios vidinėmis dispozicijomis. Apsisprendimo teorijoje (E.Deci, R.Ryan) akcentuojama vidinė motyvacija, paremta tinkamu socialinės aplinkos organizavimu, kurioje žmogus jaučiasi kompetentingas, autonomiškas ir palaiko gerus santykius su kitais.
Bihevioristinė operantinio determinavimo teorija daug reikšmės teikia paskatinimui: kiekvieno poelgio dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo išorinio (teigiamo ar neigiamo pastiprinimo) paskatinimo, kurio pasekmė yra išmokimas.
Poreikių teorijos atsirado kaip alternatyva bihevioristinei teorijai, bet jos žmogaus elgesio priežastį traktuoja kaip tam tikrą spaudimą, tik šiuo atveju - vidinį. Žmogus ima veikti, nes jo organizme atsiranda poreikis, t.y. įtampa, kylanti dėl kokios nors pusiausvyros netekimo. Minėti poreikiai atsiranda palaipsniui: kai patenkinami fiziologiniai poreikiai, atsiranda saugumo poreikiai, patenkinus šiuos poreikius atsiranda socialiniai ir t.t. Todėl Maslow sudarė poreikių hierarchiją. Aukštesnieji poreikiai pradeda reikštis tik patenkinus žemesniuosius. Maslow teorija paaiškina daugelį mokyklinių nesėkmių nepatenkintais vaikų poreikiais ir nubrėžia aiškias gaires, skatinant moksleivių mokymosi motyvaciją - mokykloje ugdytiniai turi jaustis saugūs, mylimi ir vertinami. Tik tuomet mokymosi veikloje jjie gali išreikšti save kaip visavertės asmenybės.
Tikslo teorija teigiama, kad individo elgesį determinuoja išankstinis apsisprendimas vienaip ar kitaip veikti tam tikroje situacijoje. Šios teorijos šalininkų manymu, individo elgesį lemia įvairių tikslų siekimas: emocinių, pažintinių, subjektyvių, organizacinių, save įtvirtinančių socialinių santykių, integruotų socialinių santykių ir darbo. Mokymosi veikloje moksleivius motyvuoja trijų tipų tikslai: į darbą, užduotį įtraukiantys tikslai, įvykdymo tikslai ir darbo vengimo tikslai. Efektyviausi motyvacine prasme yra į užduotį įtraukiantys mokymo tikslai. Būtent pastarieji labiausiai skatina moksleivio mokymosi pastangas. Todėl pedagogams turėtų labiausia rūpėti tai, kad moksleiviai išsikeltų sau būtent šiuos tikslus.
Vidinės motyvacijos teorijos labiau pabrėžia vidinius žmogaus motyvacijos veiksnius. Apsisprendimo teorijoje itin pabrėžiama laisva individo valia apsisprendimo situacijose. Šitokia vidinė motyvacija nėra visiškai nepriklausoma, ji veikiama socialinės aplinkos, kuri turi tenkinti tris įgimtus psichologinius poreikius: kompetencijos, autonomiškumo, santykių. Ši teorija reikšminga tuo, kad paaiškina, jog vidinė mokymosi motyvacija pasireiškia tuomet, kai klasėje moksleivis jaučiasi kompetentingas, autonomiškas ir palaiko gerus santykius su kitais ugdymo proceso dalyviais. Priešingu atveju labiau motyvuoja išoriniai, o ne vidiniai veiksniai ir vyrauja nenoras mokytis.
Pakilumo teorijoje akcentuojamas motyvacijos piko išgyvenimas, kurį žmogus jaučia, aktyviai įsitraukęs į veiklą, reikalaujančią fizinių ir psichinių pastangų, kurią jis pats vertina kaip savotišką iššūkį. Pakilumo teorija reikšminga ugdymui ir mokymui. Mokiniams mokytis labiausia kliudo ne jų pažintiniai sugebėjimai, bet tai, kaip organizuojamas mokymo procesas, kuriame įgyjama mokymo patirtis, slopinanti vidinę motyvaciją. Dėmesys išorinėms taisyklėms ir vertinimui bei apdovanojimams pažymiais, neleidžia mokiniams išgyventi pakilumo, standartizuotos mokymo programos ir pamokos, verčiančios mokinius būti pasyviais, slopina ir neleidžia įsigilinti ir džiaugtis. Reikėtų mokymosi procesą organizuoti taip, kad mokiniai pasinertų ir patirtų pakilumą. Tai pasiekti padėtų užduočių bei reikalavimų sunkumo ir mokinio patiriamo streso subalansavimas, siekiant, kad mokytis būtų malonu. Todėl tokia mokymosi patirtis ir veikla, kuriai būdingi aiškūs tikslai ir grįžtamojo ryšio galimybės, veikiau skatina iš vidaus, o ne išoriškai.
Motyvai, kaip mokymosi ar kitokios veiklos skatulai, iškila žmogaus sąmonėje, kai išorės objektai arba paties žmogaus veiksmai jam dėl kokių nors priežasčių pasidaro reikšmingi ir prasmingi. Svarbu suprasti vidinę mokymosi logiką. Jų nežinant negalima suprasti, kodėl mokinys siekia arba nesiekia tikslo, negalima atspėti poelgio prasmės. Motyvų gali būti daug ir įvairių. Kai taip yra, mokinys patiria vidinį konfliktą. Kas šią kovą laimės, priklauso nuo asmenybės brandumo - mokinio vertybinių nuostatų, idealų, įsitikinimų, valingumo ir taip pat nuo aplinkos poveikio: santykių šeimoje, mokyklos, bendraamžių, mokytojų poveikio.
Pedagoginiu darbu siekiama sudaryti tokias ugdymo situacijas, kurios skatintų asmenybę turtinančius ir formuojančius įvykius. Mokymosi motyvacijos teorijos pagrindžia teiginį, kad motyvai ir motyvacija yra asmenybės psichikos padarinys (nors aplinkos vaidmuo čia taip pat svarbus - turi būti palankios sąlygos asmenybės vystimuisi).
Veiksniai, Skatinantys Vaikų Fizinį Aktyvumą
Savigarbos modelis
Savigarba yra svarbus veiksnys, skatinantis fizinį aktyvumą. Moksleiviai, kurie pasitiki savimi ir savo fizinėmis galimybėmis, yra labiau linkę būti fiziškai aktyvūs.
Pirminis fizinės kompetencijos suvokimo lygis (pagal amžiaus tarpsnius)
Fizinės kompetencijos suvokimas taip pat turi įtakos fiziniam aktyvumui. Moksleiviai, kurie mano, kad yra fiziškai kompetentingi, yra labiau linkę dalyvauti fizinėse veiklose. Svarbu atsižvelgti į amžiaus tarpsnius ir ugdyti fizinę kompetenciją atitinkamai.
Fizinio aktyvumo džiaugsmas
Džiaugsmas, patiriamas fizinio aktyvumo metu, yra stiprus motyvatorius. Moksleiviai, kurie mėgaujasi fizine veikla, yra labiau linkę ja užsiimti reguliariai.
Draugų įtaka fiziniam aktyvumui
Draugai gali turėti didelę įtaką moksleivių fiziniam aktyvumui. Jei draugai yra fiziškai aktyvūs, moksleiviai taip pat yra labiau linkę būti fiziškai aktyvūs.
Fizinio aktyvumo piramidė
Fizinio aktyvumo piramidė yra modelis, kuris parodo, kokio tipo fizinė veikla yra rekomenduojama įvairiems amžiaus tarpsniams.
Moksleivių Fizinio Aktyvumo Didinimo Strategijos
Yra įvairių strategijų, kurios gali padėti didinti moksleivių fizinį aktyvumą. Tai apima:
- Kūno kultūros pamokų tobulinimas.
- Sporto būrelių ir kitų fizinio aktyvumo veiklų organizavimas.
- Fizinio aktyvumo integravimas į kitus mokomuosius dalykus.
- Tėvų įtraukimas į fizinio aktyvumo skatinimą.
Veiksniai, Įtakojantys Fizinį Aktyvumą
Veiksnių klasifikavimas
Veiksniai, įtakojantys fizinį aktyvumą, gali būti klasifikuojami į įvairias kategorijas, įskaitant:
- Asmeninius veiksnius (pvz., amžius, lytis, sveikatos būklė, motyvacija).
- Socialinius veiksnius (pvz., šeimos, draugų, bendruomenės įtaka).
- Aplinkos veiksnius (pvz., prieinamumas prie fizinio aktyvumo galimybių, saugumas).
Tyrimai
Tyrimo apklausoje išaiškėjo, jog mokiniui didelį poveikį turi mokytojo autoritetas. Tačiau mokinį motyvuoti gali tik mokytojas, mylintis savo darbą ir telkiantis visas pastangas, kad mokiniai pasiektų kuo geresnių rezultatų ir asmeniškai tobulėtų. Mokytojas, kuris džiaugiasi mokinių pasiekimais, net ir nedideliais.
Suvokiant, jog suaugusiųjų mokymosi motyvacija didele dalimi priklauso nuo jų asmeninio nusiteikimo bei apsisprendimo mokytis, taip pat nuo motyvavimo mokytis, kaip išorinio besimokančiojo mokymosi veiklos skatinimo, sėkmė priklauso ir nuo andragogo profesionalumo. Kadangi suaugusiųjų mokymosi motyvacija yra sudėtingas reiškinys, kuris mokymosi procese gali kisti, į sėkmę orientuotas suaugusiųjų mokymasis bei ilgalaikės mokymosi motyvacijos išlaikymas andragogui tampa tikru iššūkiu. Todėl straipsnyje analizuojama, kokie veiksniai motyvuoja suaugusiuosius mokytis ir kokias efektyvias priemones andragogas turi taikyti, siekdamas motyvuoti besimokančiuosius pozityviosios tėvystės mokymų grupėse mokytis ir taip palaikyti jų teigiamą mokymosi motyvaciją viso mokymosi proceso metu. Kadangi tyrimų apie suaugusiųjų mokymosi motyvaciją skatinančius veiksnius ir priemones, kurie padėtų pozityviosios tėvystės mokymus vedantiems specialistams (andragogams) efektyviai stiprinti tėvų mokymosi motyvaciją, itin pasigendama. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti, kaip užtikrinti sklandų suaugusiųjų mokymosi procesą bei tinkamai juos motyvuoti, išlaikant mokymosi motyvaciją bei užtikrinant teigiamą jos kaitą. Todėl tyrimo objektu pasirinkti tėvų mokymosi motyvaciją skatinantys veiksniai ir priemonės.
Tyrimo rezultatais nustatyta, jog suaugusiųjų mokymosi motyvacija turi būti grindžiama jos palaikymu ir stiprinimu visų pozityviosios tėvystės mokymų metu, o jos teigiama kaita priklauso nuo andragogo taikomų motyvavimo mokytis priemonių efektyvumo bei suaugusiujų mokymosi motyvacijos veiksnių išmanymo.
tags: #mokymosi #motyvacija #skatinanciu #veiksniu