Fausto tema, įsišaknijusi XVI amžiuje, išlieka aktuali ir šiandien. Šis straipsnis nagrinėja, kodėl Fausto siužetas, pradedant legenda ir baigiant Gėtės interpretacija, išlieka gyvas įvairiose kultūrose ir kokias bendražmogiškas problemas jis kelia. Straipsnyje remiamasi literatūrologo Silvestro Gaižiūno įžvalgomis, siekiant atskleisti Fausto archetipo universalumą ir jo reikšmę šiuolaikiniam žmogui. Straipsnyje bus aptariama teksto tematika, pagrindžiamas arba paneigiamas tekste keliamų problemų aktualumas ir išsakomas savas požiūris į keliamas problemas, pagrindžiant, kodėl taip manoma.
Fausto Siužeto Nemirtingumas: Kultūrinis Fenomenas
Nuo 1587 metų, kai pasirodė Fausto legenda, šis siužetas nemiršta štai jau keturi šimtmečiai. Fausto siužetas priklauso amžinųjų siužetų kategorijai. Pasaulinėje ir Europos kultūroje yra keli „amžinieji siužetai“, kurie migruoja iš vienos literatūros į kitą. Tokie siužetai kaip "klajojančio olando", Ahasfero ar Amžinojo žydo, Uliso-Odisėjo atspindi tam tikrą žmogaus tipą, tam tikrą mentaliteto tipą ir tam tikrą kultūros tipą. Fausto siužetas, pasak S. Gaižiūno, atspindi vadinamąjį Šiaurės žmogaus tipą.
Svarbu pažymėti, kad Europos kultūroje Šiaurės sąvoka yra labai plati ir nebūtinai sutapatinama su geografine Šiaure. Juozas Eretas yra pastebėjęs, kad riba tarp kultūrinės Šiaurės ir Pietų gali būti išvesta ties Frankfurtu, taigi ta riba eina per Vokietiją. O Frankfurtas yra Gėtės gimtasis miestas. Faustas gali būti laikomas Šiaurės kultūros simboliu, per kurį vokiečiai, o paskui ir kitos tautos įprasmina pačias aktualiausias įvairiems laikams bendražmogiškas problemas.
Žmogaus Dvilypumas: Amžina Kova
Fausto legenda, o paskui ir Gėtės „Faustas“ teigia tai, kad kiekvienas žmogus yra dvilypis. Žmogaus dvilypumas - vienas Fausto skiriamųjų ženklų. Tas dvilypumas gali turėti labai daug aspektų - prieštaravimas tarp dvasingumo ir materialumo, amžina kova tarp dvasios ir materijos, kurią išgyvena kiekvienas žmogus, vyriškas ir moteriškas pradas žmoguje. Tai matome garsiajame Fausto monologe.
Faustas, nusivildamas mokslu ir paskui patraukdamas į menų gimtinę Graikiją, taip pat parodo amžiną racionalumo ir intuicijos, mokslo ir meno prieštarą. Šitoje scenoje ir išryškėja, kad Vagneris, kaip mokslininkas, yra ne faustiška siela, jis vienaplanis, ir Faustas sako Vagneriui: tau gerai, tu nepažįsti to dvilypumo, tos amžinos kovos.
Taip pat skaitykite: Fausto charakterio studija
Sandėris su Šėtonu: Pažinimo Kaina
Fausto siužetas - tai pirmiausia žmogaus sandėris su Šėtonu. Žmogus parduoda savo sielą, kad patenkintų nepasotinamą malonumų troškimą ir begalinį intelektualinį smalsumą. Tai labai svarbi dalis, nors gal ne pati svarbiausia. Be jos neįsivaizduojama legenda, neįsivaizduojamas ir Gėtės „Faustas“. Aiškinant šėtoniškos jėgos vaidmenį faustiškame siužete galima nueiti iki istorinių laikų. Šitoje sutartyje matome dviejų priešingų pasaulių, amžinųjų jėgų kovą. Jas galima įvardyti kaip dieviškąsias ir šėtoniškas, šviesiąsias ir tamsiąsias jėgas - apskritai gėrio ir blogio kovą. Kiek amžina šita kova, tiek pasirodo ir tas sutarties motyvas. Vėlesnėse literatūrinėse Fausto transformacijose tas motyvas ne visada iškyla tiesiogiai, bet jį galima nujausti.
Ir XX amžiaus garsiuosiuose kūriniuose apie Faustą šita sutartis vienaip ar kitaip iškyla. Mefistofeliškas herojus įvairiais pavidalais vienaip ar kitaip pasirodo. Ten, kur yra dieviškoji kibirkštis, būtinai iškyla ir jos priešingybė. Gėtės Faustas, patekdamas į Mefistofelio pinkles, kartu atspindi amžiną šitų dviejų priešingų jėgų sąveikavimą. Prologe - Dievas, o vėliau Faustą jau lydi Mefistofelis. Sutarties motyvas įdomus tuo, kad ta sutartis nėra blogio troškimas. Matome, kad Faustas, leisdamasis į kelionę su Mefistofeliu, pasiduodamas jo valdžiai, atveria sau naują pažinimo kelią, tenkina savo smalsumą, nes pažinimas niekada nesibaigia, už vieno pažinimo prasideda kitas, už jo trečias ir t.t.
Fausto Aktualumas Šiandien
Fausto siužetas išlieka aktualus, nes jis paliečia fundamentalias žmogaus egzistencijos problemas:
- Neišsenkantis pažinimo troškimas: Šiandien, kaip ir Fausto laikais, žmogus siekia pažinti pasaulį, peržengti ribas, atrasti naujus dalykus. Technologijos, mokslas ir menas yra priemonės šiam troškimui įgyvendinti.
- Moralinės dilemos: Fausto sandėris su Šėtonu kelia klausimus apie moralės ribas, vertybių pasirinkimą ir atsakomybę už savo veiksmus. Šiandien, susiduriant su sudėtingomis etinėmis dilemomis, Fausto istorija gali padėti apmąstyti savo pasirinkimus.
- Žmogaus dvilypumas: Kova tarp gėrio ir blogio, dvasios ir materijos nuolat vyksta žmogaus viduje. Fausto istorija primena, kad kiekvienas turime priimti savo tamsiąją pusę ir stengtis puoselėti gėrį.
Savi Įžvalgos
Mano nuomone, Fausto istorija yra įspėjimas apie pavojus, kurie slypi besaikiame troškime patenkinti savo egoistinius poreikius. Faustas, pardavęs sielą Šėtonui, prarado savo žmogiškumą ir tapo aklu savo aistrų vergu. Tačiau kartu tai yra ir istorija apie žmogaus potencialą, jo gebėjimą siekti aukštų tikslų, net jei tenka susidurti su sunkumais ir išbandymais.
Manau, kad Fausto istorija gali būti interpretuojama kaip metafora apie žmogaus gyvenimą, kuriame nuolat susiduriame su pasirinkimais. Kiekvienas mūsų turime savo "Mefistofelį", kuris siūlo mums lengvus kelius ir greitus sprendimus. Tačiau svarbu atsiminti, kad už kiekvieną pasirinkimą tenka mokėti, ir ne visada kaina yra priimtina.
Taip pat skaitykite: Fausto amžinos paieškos
Taip pat skaitykite: Faustas: Asmenybės Bruožai