Mokymosi Motyvacijos Skatinimo Būdai: Kelias Į Sėkmingą Ugdymą

Įvadas

Mokinių motyvacija yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių jų mokymosi sėkmę. Kaip teigia Andrikienė ir Visockienė (2007), sudėtingas procesas yra sukurti aplinką, kurioje mokiniai teigiamai vertintų save ir klasę, rodytų stiprią mokymosi motyvaciją ir norėtų pasiekti gerų rezultatų. Straipsnyje aptariami įvairūs mokymosi motyvacijos skatinimo būdai, apimantys tiek vidinius, tiek išorinius veiksnius, ir pateikiamos rekomendacijos, kaip mokytojai ir tėvai gali padėti mokiniams ugdyti teigiamą požiūrį į mokymąsi.

Motyvacija Ir Mokymosi Motyvacija

Motyvacijos sąvoka yra gana plati ir įvairių autorių apibrėžiama skirtingai. Dabartiniame psichologijos žodyne motyvacija apibūdinama kaip „elgesio, veiksmų veiklos skatinimo procesas, kurį sukelia įvairūs motyvai; motyvų visuma“ (Psichologijos žodynas, 1993, 176-177). Taigi, motyvacija yra procesas, skatinantis žmones elgtis taip, kad būtų pasiekti svarbūs tikslai ir patenkinti poreikiai (Barkauskaitė, Motiejkūnienė, 2004).

Mokymosi motyvacija yra vidinis mokymosi paskatų sistema (Jovaiša, 2007). Ji paaiškina, kas elgesį gali pastiprinti. Motyvacija priežastiniais ryšiais susieta su mokslo rezultatais, yra priemonė siekti mokslo pažangumo ir kartu galutinis mokymo proceso rezultatas (Gage ir Berliner, 1994).

Lietuvos Psichologų Nuomonė Apie Motyvaciją

Lietuvos psichologai taip pat yra nagrinėję motyvacijos klausimus. Pasak Arlauskienės (2009, p. 29), motyvacija yra tam tikro elgesio veiklos skatinimas, kurį sukelia įvairūs motyvai.

Turinio Ir Dinaminė Motyvacija, Motyvacijų Rūšys

Išskiriamos dvi pagrindinės motyvacijos rūšys:

Taip pat skaitykite: Efektyvus streso mažinimas

  • Turinio motyvacija: susijusi su veiklos turiniu, pavyzdžiui, noru sužinoti kažką naujo ar išmokti naują įgūdį.
  • Dinaminė motyvacija: susijusi su veiklos procesu, pavyzdžiui, malonumu, patiriamu atliekant tam tikrą užduotį.

Vidinė Motyvacija

Vidinė motyvacija kyla iš paties subjekto. Mokinių elgsena demonstruoja poreikį suvokti, pažinti, tyrinėti. Vidinė motyvacija ryškiausia ankstyvoje vaikystėje, kuomet net 75 proc.

Rupšienė (2000) pažymi, jog vidiniai mokymosi motyvai vertingesni, nes yra susiję su mokymosi prasmės įžvelgimu, o išoriniai motyvai yra susiję su išorine aplinka, o ne su mokymo poreikiais. Felser (2006) taip pat nurodo, jog vidinė motyvacija yra patvaresnė už išorinę. Kai nėra ugdoma vidinė motyvacija, mokiniai nesugeba savęs skatinti be išorinio atlygio (Copley, 2009).

Humanistų Išskiriamos Vidinės Motyvacijos Rūšys

Humanistai išskiria kelias vidinės motyvacijos rūšis:

  • Autonomija: poreikis jaustis laisvam ir savarankiškam, pačiam priimti sprendimus.
  • Kompetencija: poreikis jaustis kompetentingam ir gebančiam atlikti užduotis.
  • Ryšys: poreikis jaustis susijusiam su kitais žmonėmis ir priklausančiam bendruomenei.

Išorinė Motyvacija

Išorinei motyvacijai būdingas bruožas yra vadovavimasis motyvais, kuriuos lemia kiti asmenys, jų tarpusavio santykiai. Išorinė motyvacija - tai siekis išorinio atlygio arba noras išvengti bausmės (Myers, 2000, p. 426). Taip pat veikia išorinė motyvacija - tėvai, mokytojai. Geras padrąsinantis žodis, draugų motyvacija ir tėvų palaikymas.

Kas Yra Motyvuotas Mokinys?

Motyvuotas mokinys turi aiškius tikslus, žino, ko nori pasiekti, geba planuoti savo laiką, sieja laimėjimus su teigiamomis emocijomis ir priskiria juos savo pastangoms. Toks mokinys nuolat plėtoja didesnius lūkesčius ir yra linkęs siekti aukštesnių rezultatų. Priešingai, nemotyvuotas mokinys dažnai nežino, ko nori, neturi aiškių tikslų ir nesugeba sistemingai mokytis. Jis gali jaustis svarbus tik tam tikroje draugų grupėje, kurioje mokymasis nėra prioritetas, arba visiškai nepažįsta savęs ir siekia tikslų, kuriems neturi polinkių ar gebėjimų.

Taip pat skaitykite: Motyvacija ir informatika

Mokymosi Motyvacijos Skatinimo Veiksniai

  • Laimėjimų Motyvacija: Mokymosi motyvaciją stiprina laimėjimų motyvacija, tai yra troškimas atlikti viską labai gerai, nuolat tobulinti savo įgūdžius ir mąstymą, valdyti situaciją ir greitai pasiekti aukštą lygį. Gerų rezultatų motyvacija - sėkmės, laimėjimo poreikis, noras ką nors padaryti gerai. Žinojimas, kad jie įveiks užduotis ir gaus teigiamą įvertinimą. Jei mokiniui užduotis per sunki, jis netenka noro ją vykdyti. Pasitenkinimas, savivertė. Pripažinimas, įvertinimas. Padėkos. Sėkmės pojūtis. Supratimas, kad gali pasiekti geresnių rezultatų.
  • Vaiko Intelektas Ir Kūrybiškumas.
  • Tėvų Auklėjimo Stilius: Pagrįsti lūkesčiai, nustatytos ribos, atstovavimas vaiko interesams mokykloje. Mokinio šeima formuoja pirminius ir esminius pamatus mokinio motyvacijai. Ypatingai didelę. Tėvų rūpestis, nuolatinis domėjimasis vaiko pasiekimais skatina siekti geresnių rezultatų. Abejingumas, neveiklumas.
  • Socialinė Sąveika Su Pedagogu: Mokytojo mąstymas, elgesys, lūkesčiai, bendravimo būdas ir atmosfera klasėje, vaikų tarpusavio santykių modeliavimas. Dörnyei (2020) teigia, kad mokinių motyvaciją mokytis teigiamai lemia palankus klasės mikroklimatas, pagarbūs vienas kitam klasės draugų santykiai. Mokytojo, korepetitoriaus vaidmuo formuojant klasės mikroklimatą yra itin svarbus.

Amžiaus Tarpsnių Specifika

Kiekvienas vaiko amžiaus tarpsnis turi savąją specifiką. Daugumai vaikų yra malonu augti, siekti didesnės nepriklausomybės, skirti asmenines privilegijas nuo atsakomybės ir lūkesčių, nes jie išgyvena savo didėjančios kompetencijos, vertės ir pagarbos sau jausmą. Pirmųjų pradinės mokyklos klasių mokiniai yra mokymosi optimistai. Tie, kuriems sekasi mokytis, kuriuos protingai skatina šeima, mokytojai, savo sėkmę priskiria gabumams ir nepasisekus atlikti užduotį jie išsaugo entuziazmą mokytis. Jiems susiformuoja aukštas sėkmės lūkesčių lygis.

Išmoktas Bejėgiškumas

Deja, kai kuriems vaikams susiformuoja išmoktas bejėgiškumas. Tokie vaikai, susidūrę su kliūtimis arba gavę neigiamą atgalinį ryšį iš tėvų ar mokytojų, nesugeba siekti sėkmės, todėl mokosi vis blogiau ir jų atkaklumas mažėja. Savo nesėkmes jie aiškina gabumų padariniu, mano, kad gabumų negalima lavinti, vis mažiau pasitiki savimi. Todėl susilpnėja lūkesčiai, ir patyrę nesėkmę save jie laiko nieko nesugebančiais.

Mokyklos Vaidmuo Motyvuojant Mokinius

Mokyklos vaidmuo - kelti mokinių motyvaciją, kad būtų stiprinamas prisirišimas prie mokyklos, užtikrinami mokymosi pasiekimai ir lankomumas. Mokykloje kaip ir kitur dirba įvairių asmenybių. Pažįstu daug puikių, mokinius savo pavyzdžiu įkvepiančių pedagogų.

Mokytojo Įtaka

Mokytojo, korepetitoriaus vaidmuo formuojant klasės mikroklimatą yra itin svarbus. Žaismingas informacijos, pamokos turinio pateikimas pamokoje (Wong, 2020), tikslingai naudojamos skaitmeninės priemonės skatina mokinius mokytis, didina jų mokymosi motyvaciją (Lee ir kt., 2021). Stengiuosi pagirti už pastangas. Paviešinti pastangų gerus rezultatus. Stengiuosi pastebėti ir nelikti abejinga šioje situacijoje. Pasiūlau mokiniui ateiti pas mane ir pasimokyti po pamokų. Klausiu ko nesupranta. Pradžioje paruošiu lengvesnes užduotis, kad mokinys patirtų sėkmės džiaugsmą, pasitikėtų savo jėgomis, o tuomet atsiradus susidomėjimui bandytume atlikti užduotis pagal programą.

Geras mokytojas. Įdomi pamoka. Skatinimą, palaikymą, padrąsinimą. Nuolat skatinu ieškoti geriausio varianto, palaikyti, pasitaisyti, paskatinti , kad dar galima padirbėti namie, išsitaisyti pažymį. Diena be mokslo - tuščiai praleista diena. Puiku; Šaunuolis; Well done; Perfect ; Good job( mano mokomasis dalykas yra užsienio k. Tau puikiai pavyko, daug dirbai ir pasisekė. Puikiai supratai ir atlikai skirtą užduotį. Šaunuolis. Tai bent. Puikiai tau pasisekė.

Taip pat skaitykite: Grupės psichologija mokymuisi

Pedagogai, kurie skatina mokinius išbandyti naujus ieškojimo būdus, suteikia mokiniams galimybę formuotis motyvacijai. Mokytojas, žinodamas mokinių mokymosi stilius, gali parinkti jiems mokymo ir mokymosi būdus, užduotis, kurios skatintų mokymosi motyvaciją (Tomėnienė, 2010). Geresnė mokymosi motyvacija atsiranda tada, kai mokymas vyksta bendradarbiaujant (Pivorienė, 2005). Sužadinti mokinių motyvaciją atkakliai mokytis yra gana sunku. Svarbu atsižvelgti į šias aplinkybes ir stengtis sužadinti pozityvią motyvaciją.

Mokymosi Strategijos Ir Priemonės

Tinkamų mokymosi strategijų ir priemonių naudojimas yra labai svarbus motyvacijai palaikyti. Tai apima įvairius mokymo metodus, interaktyvias užduotis ir technologijų panaudojimą. Naudoju skaitmenines priemones.

Sėkmės Ir Rezultatų Poveikis

Sėkmė ir geri mokslo rezultatai turi didelį poveikį motyvacijai. Mokiniai, patyrę sėkmę, jaučiasi labiau motyvuoti tęsti mokymąsi. Tai įtakoja daug veiksnių, vienas jų neturi tinkamo pavyzdžio šeimoje, nėra skatinamas ir jo pastangos nevertinamos arba net nepastebimos. Kai nepatiria sėkmės džiaugsmo, kai nuolat nepavyksta atlikti skirtų užduočių tuomet tampa nepasitikintis savimi ir savo jėgomis, praranda norą mokytis.

Vienas iš svarbiausių teigiamos motyvacijos sąlygų yra sėkmė (Tepperwien, 1998). Sėkmis priežastis lemia sugebėjimai, pastangos, atsitiktinumai ir mokymosi užduoties sunkumas. Žmonės, kurių motyvacija aukšta, galvoja, kad jų sėkmė priklauso nuo sugebėjimų, o nesėkmė atsiranda dėl pastangų stokos. Sėkmė priklauso nuo įdėtų pastangų (Misikūnienė, 2008).

Dėmesys Pastangoms, O Ne Tik Gabumams

Dauguma motyvacijos programų skatina vaikus priskirti savo sėkmes tiek gabumams, tiek pastangoms ("Tu tikrai sunkiai padirbėjai ir tau pavyko"). Kiti modeliai kalba apie atkaklumą susidūrus su kliūtimis, sunkumais. Į nuoseklų darbą ir atkaklumą suaugusiųjų orientuojami vaikai savo gabumus vertina geriau, jų motyvacija kyla. Net ir menki gabumai gali būti išlavinti sunkiai dirbant bei lavinantis. Tai suprasdami, mokytojai ir tėvai gali pakeisti savo destruktyvų atgalinį ryšį vaikams (kritiką už klaidas, negatyvų lyginimą su bendraamžiais, nepagrįstus lūkesčius).

Teigiamas Atgalinis Ryšys

Svarbu teikti teigiamą atgalinį ryšį, kuris skatina mokinius tobulėti ir siekti aukštesnių tikslų. Tai apima pagyrimus, padrąsinimus ir konstruktyvią kritiką. Skatinu mokinius kreditų vertinimo sistema, kuriuos mokinys renka už lengvesnius darbus ir pusmečio pabaigoje gali pasikeisti vieną neigiamą įvertinimą; skatinu 10 balų įvertinimu dalyvaujančius įvairiuose konkursuose bei olimpiadose; kontroliniame darbe, matydama, jog mokinys stengėsi - pridedu balą mokinio naudai.

Mokymosi Procesas: Pažanga Ir Stagnacija

Mokantis nebūna nuolatinės pažangos. Mokymosi procesas nėra vien nuolatinis kilimas aukštyn. Reikia žinoti, kad pažangą keičia stagnacija.

Motyvacijos Teorijos

  • Bihevioristinė Operantinio Determinavimo Teorija: Ši teorija daug reikšmės teikia paskatinimui: kiekvieno poelgio dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo išorinio (teigiamo ar neigiamo pastiprinimo) paskatinimo, kurio pasekmė yra išmokimas. Tačiau ši teorija neakcentuoja pažintinio individualaus mokymosi aspekto, neskatinamas jo kritinis mąstymas, saviraiška.
  • Poreikių Teorija: Maslow teorija paaiškina daugelį mokyklinių nesėkmių nepatenkintais vaikų poreikiais ir nubrėžia aiškias gaires, skatinant moksleivių mokymosi motyvaciją - mokykloje ugdytiniai turi jaustis saugūs, mylimi ir vertinami. Tik tuomet mokymosi veikloje jie gali išreikšti save kaip visavertės asmenybės.
  • Tikslo Teorija: Šia teorija teigiama, kad individo elgesį determinuoja išankstinis apsisprendimas vienaip ar kitaip veikti tam tikroje situacijoje. Mokymosi veikloje moksleivius motyvuoja trijų tipų tikslai: į darbą, užduotį įtraukiantys tikslai, įvykdymo tikslai ir darbo vengimo tikslai. Efektyviausi motyvacine prasme yra į užduotį įtraukiantys mokymo tikslai.
  • Vidinės Motyvacijos Teorija (Apsisprendimo Teorija): Šitokia vidinė motyvacija nėra visiškai nepriklausoma, ji veikiama socialinės aplinkos, kuri turi tenkinti tris įgimtus psichologinius poreikius: kompetencijos, autonomiškumo, santykių. Ši teorija reikšminga tuo, kad paaiškina, jog vidinė mokymosi motyvacija pasireiškia tuomet, kai klasėje moksleivis jaučiasi kompetentingas, autonomiškas ir palaiko gerus santykius su kitais ugdymo proceso dalyviais.
  • Pakilumo Teorija: Akcentuojamas motyvacijos piko išgyvenimas, kurį žmogus jaučia, aktyviai įsitraukęs į veiklą, reikalaujančią fizinių ir psichinių pastangų, kurią jis pats vertina kaip savotišką iššūkį. Reikėtų mokymosi procesą organizuoti taip, kad mokiniai pasinertų ir patirtų pakilumą. Tai pasiekti padėtų užduočių bei reikalavimų sunkumo ir mokinio patiriamo streso subalansavimas, siekiant, kad mokytis būtų malonu.

Tyrimai Ir Rekomendacijos

  • Mokinių Motyvacijos Tyrimai: Tyrėjai aiškinasi, kaip mokinių motyvacija mokytis keičiasi priklausomai nuo aplinkos. Palankus klasės mikroklimatas, pagarbūs vienas kitam klasės draugų santykiai teigiamai lemia mokinių motyvaciją mokytis.
  • Rekomendacijos Kūno Kultūros Pamokoms: Sveikos gyvensenos tema yra labai aktuali kiekvienam šiuolaikiniam mokytojui, o jo pareiga yra tai perteikti kiekvienam mokiniui, kad jis vystytųsi ir augtų sveikas, stiprus ir savimi pasitikintis. Pedagoginės veiklos tobulinimo tikslas - atskleisti pedagogo veiklos tobulinimo galimybes, skatinant IX klasės mokinių sveiką gyvenseną kūno kultūros užsiėmimuose.

Motyvuotas Mokinys Šiuolaikinėje Mokykloje

Motyvuotas mokinys - veržlus, kryptingas, supranta savo poreikius, turi interesų, vertybių, pažiūras. Šiuolaikinei mokymo sistemai tokių mokinių tikrai reikia. Tai būsimieji lyderiai, idėjų generatoriai.

Mokinių, Turinčių Elgesio Ir Emocijų Sutrikimus, Motyvacijos Skatinimas

Lietuvos švietimo projekte (2010) nurodoma viena iš sutrikimų grupių - elgesio ir emocijų sutrikimai. Šiuos elgesio ir emocijų sutrikimus yra sudėtinga apibrėžti. Hallahan, Kauffman teigia (2003), kad iki šiol dar niekam nepavyko pasikliauti tokio apibrėžimo, kuris būtų priimtinas daugumai specialistų, kadangi apibrėžti šiuos sutrikimus yra beveik tas pats, kaip apibrėžti gerai žinomą išgyvenimą, kurį suvokiame, o objektyviai apibūdinti sunku.

Kaip teigia Vasiliauskienė (2010), mokinių problemoms spręsti būtina kompleksinė pagalba, kurią teikia pedagogai, socialiniai, specialieji pedagogai, psichologai, sveikatos priežiūros specialistų komanda, tenkinant mokinio ugdymosi poreikius, bendradarbiaujant su šeima ir bendruomene.

Samsonienė (2006) nurodo, jog svarbu suprasti mokinio nesugebėjimo mokytis priežastis, kad būtų galima suteikti reikiamą pagalbą. Jaunimo mokyklos skirtos jaunuoliams ir vaikams, turintiems EES. Jaunimo mokyklos mokytojai ir specialistai, bendradarbiaudami su mokinio šeima, padeda mokiniui atgauti dvasinę pusiausvyrą, ugdyti teigiamą mokymosi motyvaciją ir pozityvias gyvenimo nuostatas.

tags: #mokymosi #motyvacijos #skatinimo #budai