Visą pasaulį netikėtai užklupusi COVID-19 pandemija ypatingai paveikė ir pakeitė mokytojų kasdienybę, įnešdama į ir taip streso ir emocinės įtampos kupiną darbą dar daugiau streso, neapibrėžtumo ir atsakomybės. Šiuo metu beveik visos ugdymo įstaigos dirba nuotoliniu būdu, tačiau dar visai neseniai šių įstaigų darbuotojai dirbo įprastiniu būdu nujausdami, kad situacija bet kada gali pasikeisti. Lygiai taip pat dabar, dirbant nuotoliniu būdu, bet kada gali būti priimtas sprendimas, lemsiantis, kad kai kurie pedagogai turės grįžti prie darbo kontaktiniu ar pusiau kontaktiniu būdu. Taigi gyvenama santykinai didelėje nežinomybėje ir neapibrėžtume. Šiame kontekste ypač svarbu atkreipti dėmesį į mokytojų patiriamą stresą ir perdegimą, ieškoti būdų, kaip su tuo kovoti ir užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms.
Kas yra Profesinis Perdegimas?
Pasak mokslininkų, mokytojai ypatingai linkę patirti profesinį perdegimą. Trumpai prisiminkime, kaip apibrėžiamas profesinis perdegimas. Tai emocinis išsekimas, kylantis dėl tarpasmeninės sąveikos sukelto streso. Žmonės, kurių profesija yra susijusi su rūpinimusi kitais, per tam tikrą laiką išnaudoja savo teigiamų emocijų išteklius ir tampa mažiau atsparūs stresui. Užsitęsus šiai būsenai galimas visiškas fizinių jėgų ir psichikos išsekimas. Taigi profesinį perdegimą sukelia ne stresas apskritai, o stresas, kylantis dėl ilgalaikio ir įtempto bendravimo darbe. Kai profesinį perdegimą patiria mokytojas, tai daro tiesioginę neigiamą įtaką tiek mokiniams, tiek visai mokyklai, todėl labai svarbu kuo anksčiau pastebėti, jog mokytojas yra perdegęs ir jam padėti. Dar geriau, jeigu šios būklės pavyktų išvengti.
Profesinio Perdegimo Simptomai
Apie profesinį perdegimą kalbama ne kaip apie ligą, bet kaip apie sindromą, t. y. kaip apie organinę simptomų visumą. Kai kurie autoriai teigia, kad perdegimas yra tam tikras streso aspektas. Tai profesinio tarpasmeninio streso pasekmė. Tokiu būdu perdegimas atsiranda, kai žmogaus gebėjimo prisitaikyti galimybės įveikiant profesinį stresą būna viršytos. Pagal Maslach ir Jackson (1981), perdegimas yra atsakomoji reakcija į ilgai trunkantį profesinės tarpasmeninės komunikacijos stresą.
Svarbu atkreipti dėmesį į tris pagrindinius simptomus:
- Emocinis išsekimas: Pirmasis simptomas susijęs su darbu. Iš pradžių žmogus dirbo džiugiai ir uoliai, dabar nebejaučia nei džiaugsmo, nei noro dirbti. Emocinis reiškia su procesu susijusius jausmus. Emocinis išsekimas pasireiškia emocinės įtampos pojūčiu bei tuštumo jausmu, emocinių resursų išsekimo jausmu, motyvacijos sumažėjimas. Žmogus jaučia, kad negali atsiduoti darbui taip, kaip anksčiau. Atsiranda emocijų prislopinimo, bukumo jausmas.
- Depersonalizacija: Antrasis simptomas, kuris yra tarpasmeninio pobūdžio. Tai tendencija vystyti negatyvų, beasmenį, cinišką santykį su recipientais. Pradėjęs dirbti žmogus aktyviai bendrauja su mokiniais, pacientais, klientais ir t. t., dabar to nebedaro, laikosi atstumo. Toks požiūris gali būti nukreiptas ir į instituciją: prasideda nuolatinė jos kritika, juntamas kartėlis.
- Savirealizacijos mažėjimas: Trečiasis simptomas susijęs su pačiu asmeniu. Pasireiškia kompetencijos savo darbe jausmo sumažėjimu, nepasitenkinimu savimi, savo veiklos reikšmingumo sumažinimu, negatyviu savęs suvokimu profesinėje plotmėje. Labai svarbus požymis, kad iš pradžių, pradėjęs dirbti, žmogus juto, kad išties save realizuoja, vėliau vis dažniau apima jausmas, kad nepasiekia savo tikslų. Netrukus tokios mintys apninka vertinant savo gebėjimus, gali imti įtikinėti save, kad nėra kompetentingas ir negeba pateisinti jį supančių žmonių lūkesčių.
Perdegimo Priežastys
Šiuolaikinėje visuomenėje intensyvėjant darbo ir gyvenimo ritmui, reikalavimai darbuotojams didėja, jie turi žengti kartu su technologijų naujovėmis, atlaikyti konkurencinę kovą, prisitaikyti prie darbo tempo, pokyčių. Neadekvatūs atlyginimai, nutolintas pensijinis amžius, per didelis moksleivių skaičius klasėje - tai skundai, kuriuos tenka girdėti ir viešuose, ir asmeniniuose pedagogų pareiškimuose.
Taip pat skaitykite: Motyvacija ir pasitenkinimas darbu
Šalia objektyvių profesinių iššūkių, tokių, kaip didelis darbo krūvis, ugdytinių skaičius klasėse ar darželio grupėse, ilgos darbo valandos, nedideli atlyginimai, prisideda emociniai sunkumai, tokie kaip autonomijos stygius darbe, sudėtingi santykiai su kolegomis, moksleivių elgesio problemos, augantis mokinių smurto lygis, pasireiškiantis ir per patyčias mokyklose. Dėl nuolatinio intensyvaus bendravimo kyla „persisotinimas“ socialiniais kontaktais.
Taip pat, 2013-2014 m. kai kuriose ikimokyklinio bei mokyklinio ugdymo įstaigose apklausus darbuotojus bei vadovus, tyrimo rezultatai parodė, kad reikšmingas organizacinis veiksnys turintis įtakos pedagogų profesiniam perdegimui yra darbuotojų patiriama teisingumo stoka organizacijoje. Teisingumo jausmą darbe lemia gaunamas finansinis bei socialinis atlygis, laisvė veikti, galimybė savarankiškai priimti sprendimus, profesinis įvertinimas. Tačiau kartais į pedagogų poreikį savarankiškai veikti, dalyvauti, priimant organizacijos sprendimus ne visuomet atsiliepiama, vadovai netgi siūlo šią problemą spręsti darbo keitimu.
Kaip Išvengti Profesinio Perdegimo?
Nors profesinis perdegimas yra gana plačiai paplitęs visuomenėje šiuo metu, bet gera žinia yra ta, kad galime padaryti kelis dalykus, kad jaustumėmes geriau ir patirtume mažiau streso.
- Nelyginkime savęs su bendradarbiais. Tai išties sunkiai įgyvendinamas, bet labai svarbus žingsnis. Šiais laikais sudėtinga nelyginti savęs su kitais, kai netgi socialinėse medijose gali stebėti bendradarbius, jų tobulus gyvenimus, o kai kurie viešina ir savo pasiekimus, darbus. Kai kuriems mokytojams sunku įsivaizduoti, kaip kai kurie kiti mokytojai puikiai atrodo, turi gražias šeimas, bet tuo pačiu dar spėja sukurti nuostabias pamokas ar kitokį turinį, kuriais pasidalina ir internetinėje erdvėje. Kyla klausimas - kaip jie viską spėja, kai tuo metu jums vos vos pavyksta rasti balansą tarp šeimos ir darbo. Norint jaustis laimingam, reikia nustoti lyginti save su kitais. Atkreipkite dėmesį į tai, kas jums gaunasi geriausiai.
- Skirkite laiko sau. Mokytojai būna tokie užsiėmę besirūpindami kitais, jog pamiršta apie save. Nemažai mokytojo laisvo laiko būna skiriama galvojant ar planuojant veiklą su mokiniais. Tuomet nukenčia mokytojo asmeninis gyvenimas. Norint būti laimingu mokytoju, teks skirti laiko tik sau. Tai galima įgyvendinti po truputį ir pradėti nuo karto per savaitę, kada užsiimama sau malonia veikla.
- Sumažinkite savo lūkesčius. Mokytojai dažnai būna orientuoti į aukštus pasiekimus, turi labai aukštus lūkesčius. Jeigu pamoka nepavyksta, labai graužiamasi. Šią pamoką reiktų priimti kaip galimybę pasimokyti iš klaidų. Juk mokote mokinius, kad jie turėtų pasimokyti iš savo klaidų. Šis patarimas galioja ir jums patiems. Meskit iš galvos mintį, kad kiekviena pamoka turi būti ideali.
- Išmokite pasakyti ,,Ne”. Jums reikia išmokti pajausti, kada esat apsiėmę pakankamai darbų bei atsakomybių ir dar daugiau padaryti jau bus jums tiesiog per daug.
- Mokyklos reikalus palikite mokykloje. Tai sudėtingiausias dalykas daugumai mokytojų, bet gali ypatingai padėti, jei pradedate jaustis emociškai išsekę. Jei tik įmanoma, stenkitės visus darbus atlikti būnant mokykloje.
- Šypsokitės. Yra toks angliškas posakis, kurio pagrindinė mintis - jog galima pirma imituoti, vaidinti, o po kurio laiko tai tampa realybe (angl. Fake it until you make it). Taigi reikia imituoti, kad jautiesi ir esi laimingas, kol, galiausiai, tokiu ir tapsi. Kiekvieną kartą, kai jausitės liūdnai, prisiminkite šį posakį ir nusišypsokite. Jeigu iš pradžių nepavyksta, įsijunkite linksmą, nuotaiką keliančią dainą (pavyzdžiui, Pharrell Williams ,,Happy”).
- Gražiai atrodykite. Kiekvieną kartą, kai aplanko prastesnė nuotaika, apsirenkite mėgstamiausius savo drabužius. Pasipuošus nejučia pradedi jaustis geriau. Mokytojai beveik visą dieną darbe stovi, todėl dažniausiai renkasi apsirengti tiesiog patogiai. Tačiau pasipuošus, gražiai atrodant žmogus jaučiasi labiau pasitikintis savimi, laimingesnis.
Darbovietės vaidmuo
Užtikrinkite, kad kiekvienas mokytojas kasdien turėtų pertrauką nuo darbų. Jeigu pastebite, jog kažkuris mokytojas vis pervargsta, išleiskite pasiilsėti. Jeigu skiriamas ypatingai didelis dėmesys pasiekimams, pažymiams vietoj pačio mokymosi, tai gali paveikti mokytojus, kurie turi aukštus lūkesčius. Mokytojai gana dažnai labiau linkę pastebėti dalykus, kurie jiems nepavyko. Atkreipkite dėmesį ir įsiminkite situacijas, kai mokytojas puikiai atliko savo darbą bei priminkite jam tai tuomet, kai kažkas nepasisekė. Taip pat galima parašyti trumpą elektroninį laiškelį - pasidžiaugti mokytojo pažanga ar pasiekimu.
Užtikrinkite, kad jūsų darbovietėje būtų palankiai ir palaikančiai žiūrima į psichinės sveikatos problemas. Atsiminkite, kad profesinis perdegimas atsiranda ir dėl priežasčių, susijusių su darboviete. Tai nėra vien dėl mokytojo asmenybės ypatumų kylanti problema kaip dažnai yra manoma. Įsidėmėkite priežastis dėl ko kyla profesinis perdegimas. Tuomet galėsite sumažinti jų neigiamą poveikį. Ne viskam reikalingi finansiniai ištekliai. Suplanuokite mokyklos darbuotojų bendras veiklas, šventes. Nors mokytojai kasdien būna drauge su savo mokiniais, tačiau dirbant šį darbą gana dažnai jaučiamasi vienišai (ypač dirbant pirmais ar antrais metais). Dažnai neseniai pradėję dirbti mokytojai yra labiau linkę patirti profesinį perdegimą. Galima jiems paskirti po mentorių, daugiau patirties turintį kitą mokytoją. Atkreipkite dėmesį į bendradarbius, kuriems pasireiškia žemiau nurodyti požymiai.
Taip pat skaitykite: Tyrimas: kūno kultūros mokytojų perdegimas
Pagalba sau ir profesionali pagalba
Jeigu visgi kenčiate nuo profesinio perdegimo, labai svarbu sau tai aiškiai įsivardinti ir pripažinti. Pagalba, kurią sau gali suteikti pats žmogus (savipagalba). Žmogus turi būti susipažinęs su įtampos, streso, profesinio perdegimo pasireiškimo požymiais, gebėti juos identifikuoti. Taip pat svarbu, kad būtumėte įvaldęs savireguliacijos metodus, kurie padėtų valdyti patiriamą stresą, įtampą ir kitas nemalonias būsenas (pvz., meditacija, atsipalaidavimas (angl. relaxation).
Pagalba, kurią gali suteikti profesionalas (psichologas, psichoterapeutas). Profesinį perdegimą patiriantis žmogus yra kaip žvakė, kuri kažkada skaisčiai spindėjo, vėliau pradėjo mirgėti ir galiausiai užgeso.
Dėmesingo įsisąmoninimo praktikos pratimas
Dėmesingo įsisąmoninimo praktikos pratimas įsižeminimui, minčių nukreipimui grįžimui į dabarties momentą. Rekomenduojama jį atlikti tada, kai jaučiamas stiprėjantis nerimas, kylant nevaldomam stresui (distresui). Efektyviausia pratimą atlikti atsisėdus patogiai ir išlaikant tiesų stuburą ir abiejų kojų padus stabiliai atrėmus į pagrindą, tačiau galima tai daryti ir tiesiog gatvėje, pritaikant esamų aplinkybių galimybes.
- Ką aš matau?
- Ką aš girdžiu? - galima užsimerkti, taip sustiprėja pojūčiai.
- Ką aš užuodžiu?
- Gal jaučiu kokį skonį burnoje?
- Ką aš jaučiu (kūno pojūčiai)?
Supervizija kaip pagalbos forma
Pedagogų bendruomenei jau yra žinomos tokios profesinės praktikos konsultavimo formos kaip supervizija ir ugdomasis konsultavimas (angl. coaching). Ugdymo plėtotės centro vykdytame projekte „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“, 2011-2013 m. pedagogams pasiūlyta grupės supervizija. Daugiau nei 700 Lietuvos pedagogų išbandė šią profesinės praktikos konsultavimo formą. Jos pagrindas yra supervizijos dalyvių realių profesinės praktikos atvejų analizė ir refleksija, dirbant kartu su profesionaliu supervizoriumi, tačiau siekiant, kad pats problemą įvardijęs žmogus rastų jam tinkamiausią problemos sprendimą. Pasaulinėje praktikoje supervizija pripažįstama ir kaip viena iš kvalifikacijos kėlimo formų. Tai reiškia, kad supervizijai skirtos valandos, analizuojant savo profesinius santykius, savo profesinio vaidmens ar atsakomybių ribas, patiriamas problemas ir kitus profesinius klausimus yra tolygios kvalifikacijos tobulinimui. Šio profesinio tobulėjimo rezultatas - pakitęs požiūris, naujas suvokimas, įgytas žinojimas, ar atsiradęs aiškumas, kaip pakeisti įsisenėjusią pasikartojančią probleminę situaciją ar santykius. Kai kuriose Lietuvos aukštosiose mokyklose supervizija yra studijų programų (socialinio darbo, socialinės pedagogikos) dalis, ji vyksta kaip supervizuojamoji arba reflektuojamoji praktika. Visa tai gali būti sėkmingai taikoma pedagogų profesinio perdegimo prevencijoje. Po pirmojo projekto etapo 2012 m. atlikus žvalgomąjį tyrimą paaiškėjo, kad pedagogai, dalyvavę grupės supervizijoje, įžvelgia supervizijos teikiamą asmeninę, profesinę, pažintinę naudą, vertina jos teikiamą emocinį bei profesinį palaikymą, galimybę rasti tinkamą problemų sprendimo būdą.
#
Taip pat skaitykite: Sėkmingas ugdymas
tags: #mokytoju #stresas #perdegimas