Įvadas
Stresas - neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalis, ypač vadovų kasdienybėje. Nuolatinis spaudimas, dideli reikalavimai, informacijos srautai ir konkurencija gali sukelti didelę įtampą. Tačiau stresas nebūtinai yra neigiamas dalykas. Nedidelis streso kiekis gali būti netgi naudingas, nes jis padeda mums susikaupti, išlikti energingiems ir atidiems. Problemos prasideda tada, kai streso per daug ir jis tampa nuolatine būsena. Šiame straipsnyje aptarsime vadovų streso įveikos būdus, padėsiančius išlaikyti pusiausvyrą darbe ir asmeniniame gyvenime, bei pateiksime praktinių patarimų, kaip sumažinti įtampą ir pagerinti savijautą.
Stresas: Normali Reakcija ar Pavojus?
„Stresas - tai normali, įprasta mūsų organizmo reakcija į dirgiklius, jis būtinas normaliam mūsų funkcionavimui. Gyvenimas be streso būtų pilkas ir nuobodus, mes nieko naujo nepatirtume ir nieko neišmoktume“, - teigia „TMD Partners“ konsultantas Darius Pietaris. Tačiau būtina rasti pusiausvyrą ir nugalėti streso perteklių, kad darbas klostytųsi sklandžiai.
Šiuolaikinis žmogus gyvena streso pasaulyje, kuriame jis turi rasti pusiausvyrą ne tik atlikdamas užduotis darbe, bet ir derindamas šeimos interesus su karjeros galimybėmis. Tai tarsi nuolatinė kova, skubėjimas spėti viską ir, dar svarbiau, viską atlikti taip gerai, kad niekas nenukentėtų.
Anot D. Pietario, pagrindinės stresinių situacijų priežastys yra aukšti ir vis augantys reikalavimai įmonėms, darbuotojams ir vadovams - mes turime veikti vis greičiau, nuolat galvoti, kaip aplenkti konkurentus, apdoroti milžinišką informacijos kiekį ir dirbti vis didėjančio neapibrėžtumo aplinkoje, tuo pat metu bandydami išlaikyti sveiką pusiausvyrą tarp darbo ir šeimos, tarp visuomeninio ir asmeninio gyvenimo bei tam skirto laiko.
Nors ir pasirodys keista, streso vadinti vien neigiama kliūtimi kasdieniame gyvenime anaiptol negalima. Bėdų patiriame tais atvejais, kai stresas viršija mūsų galimybes su juo susitvarkyti arba kai yra pasikartojantis, sukelia ilgalaikę sekinančią ir gyvenimo kokybę numušančią įtampą.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Streso Valdymas Darbovietėje: Atsakomybė Tenka Visiems
D. Pietario teigimu, už streso valdymą darbovietėje atsakingi visi: tiek padalinio vadovai, tiek patys darbuotojai. Sutelkus dėmesį į aplinką ir įsigilinus į savo veiksmus galima puikiai suvaldyti stresines situacijas ir priversti jas veikti įmonės naudai.
Įmonės ar padalinio vadovas yra atsakingas už sukūrimą aplinkos, kurioje streso lygis yra funkcionalus, o darbuotojai - už savo individualių būsenų valdymą. Vadovas turi daugybę įrankių tam, kad padėtų savo darbuotojams susitvarkyti su stresu - palaikyti, suteikti žinių, įrankių, sudaryti sąlygas, o darbuotojai gali mokytis valdyti emocijas, naudoti individualius streso valdymo įrankius.
Vadovo Role Streso Valdyme
Vadovai, norėdami sukurti aplinką, kurioje streso lygis yra funkcionalus, turėtų:
- Sukurti palaikančią aplinką: Skatinti atvirą bendravimą, empatiją ir pagalbą vieni kitiems.
- Suteikti reikiamus įrankius ir žinias: Organizuoti mokymus apie streso valdymą, laiko planavimą ir kitus naudingus įgūdžius.
- Sudaryti sąlygas poilsiui: Užtikrinti, kad darbuotojai turėtų pakankamai laiko poilsiui ir atsipalaidavimui.
- Palaikyti sveiką darbo ir asmeninio gyvenimo balansą: Skatinti darbuotojus skirti laiko savo šeimoms, pomėgiams ir kitoms veikloms, kurios padeda atsipalaiduoti.
Darbuotojo Atsakomybė Už Streso Valdymą
Kiekvienas darbuotojas taip pat turi prisiimti atsakomybę už savo streso valdymą. Tai apima:
- Emocijų valdymą: Mokytis atpažinti ir valdyti savo emocijas, ypač stresinėse situacijose.
- Individualių streso valdymo įrankių naudojimą: Išbandyti įvairius streso valdymo būdus ir atrasti tuos, kurie geriausiai tinka.
- Savęs pažinimą: Analizuoti savo elgseną, rasti veiksnius, kurie skatina nemalonius išgyvenimus, ir stengtis juos sumažinti.
- Pozityvų mąstymą: Stengtis galvoti pozityviai ir nekovoti su stresu, o tiesiog palaipsniui mažinti kylančią įtampą.
Individualūs Streso Valdymo Būdai
Individualių streso valdymo būdų spektras išties didelis. Svarbiausia rasti tai, kas labiausiai tinka konkrečiam asmeniui. Štai keletas patarimų, kaip įveikti stresą:
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Laiko Planavimas ir Pasiruošimas
Įveikti stresą padeda laiko ir darbų planavimas bei pasiruošimas, problemų sprendimas jų neatidėliojant. Jei nuolat skubate ir nespėjate, gal padės speciali programėlė telefone, darbų planuotojas elektroniniame kalendoriuje, kur galima įsivesti terminus su priminimu.
Reguliarus Poilsis ir Atsipalaidavimas
Kiekviename darbe svarbus reguliarus ir pakankamas poilsis bei atsipalaidavimas. Tam puikiai tinka:
- Sportas ir fizinis aktyvumas: Aktyvi fizinė veikla gali padėti išlieti stresą, sudeginti susikaupusį pyktį, numalšinti įtampą. Pasistenkite judėti kuo daugiau.
- Meditacija ir mokymasis būti čia ir dabar: Meditacija padeda atpalaiduoti mintis ir visą kūną. Joga padeda atpalaiduoti mintis ir visą kūną. Pratimai nėra sudėtingi ir atliekami iš lėto.
- Joga, kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimai: Atlikite relaksacinius pratimus, nuraminti savo sukaustytą nuo įtampos kūną.
- Susitelkimas į vieną užduotį vienu metu: Sutelkite dėmesį į vieną užduotį vienu metu ir susitaikykite su tuo, kad nesate tobuli ir ne visada atliksite užduotis laiku ir idealiai. Reikia leisti sau daryti klaidas ir iš jų mokytis.
Mitybos ir Gyvenimo Būdo Koregavimas
Jeigu jaučiate stresą, vertėtų pagalvoti apie alkoholio, kavos ir kitų stimuliatorių ribojimą. Svarbu nepamiršti bendravimo su artimais draugais ir šeimos nariais, nes tai taip pat padeda atsipalaiduoti. Stenkitės labiau subalansuoti savo mitybą, rečiau vartoti greito maisto. Valgykite reguliariai. Pamėginkite praturtinti savo mitybą vaisiais, daržovėmis, jei reikia - vitaminais. Per dieną išgerkite pakankamai vandens. Tau sveika išsimiegoti bent 7-8 valandas.
Socialinis Įsitraukimas ir Bendravimas
Mus ramina ir gydo artimi, šilumos ir meilės nestokojantys santykiai. Malonus bendravimas suteikia teigiamų emocijų, leidžia atsipalaiduoti. tokius santykius reikia kurti kasdien. Socialinis įsitraukimas - vienas labiausiai raminančių ir efektyvių streso slopinimo būdų. Mūsų nervų sistemos niekas taip nenuramins, kaip saugus ir supratingas bendravimas su kitu žmogumi. Kuo dažniau būsite viena, kuo mažiau bendrausite, tuo sunkiau tvarkysitės su stresinėmis situacijomis. Pamėginkite susisiekti su savo šeima, draugais ir matykis reguliariai - bendraukite akis į akį. Patyrus stresą reikia ne galinčio išspręsti problemą žmogaus, bet žmogaus, kuris jus išklausytų, nuramintų. Pamėginkite atleisti kitiems. Neužbaigti dalykai, konfliktai ir nuoskaudos kenkia jūsų emocinei sveikatai. Kompromisai padeda išsaugoti santykius, idėjas. Išreikškite savo jausmus, o ne slopinkite. Užgniaužti jausmai niekur nedingsta - kunkuliuoja viduje, kelia įtampą, didina stresą.
Humoras ir Pozityvus Požiūris
Pamėginkite į stresinę situaciją pažiūrėti šiek tiek su humoru, rasti kažką joje komiško. Humoras, žaismingumas gali padėti šiek tiek atsipalaiduoti ir susiklosčius nepatogioms situacijoms, ir sprendžiant tarpusavio santykių problemas.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
Laikas Sau ir Mėgstama Veikla
Skirkite laiko sau. Kiekvieną dieną pamėginkite rasti šiek tiek laiko maloniam atsipalaidavimui, savo mėgstamai veiklai. Išgyvenę stresą būtinai nuveikite kažką malonaus. Žmonės, kurie nori išvengti streso, turėtų susirasti patinkančią veiklą - hobį. Išbandyti aktyvų laisvalaikio leidimą: sportas ir įvairios veiklos gamtoje, įvairios procedūros vandenyje, bet kokios pramogos, kurios Jums padėtų atsipalaiduoti ir nusiraminti. O gal tavo hobis siuvinėti, nerti ar tiesiog skaityti knygas?
Aplinkos Pakeitimas
Labai svarbu kartais pabėgti iš įprastos aplinkos. Tai padaryti galima padaryti tiesiog susiplanavus išvyką. Poilsis su nakvyne kitame mieste, gamtos apsuptyje. Poilsis neskaičiuojant laiko.
Specifiniai Streso Įveikos Būdai Socialiniame Darbe
Socialinis darbas yra daugialypis, o socialiniai darbuotojai neretai dirba su skirtingomis heterogeninėmis grupėmis, kas reikalauja daugiau ne tik žinių, laiko sąnaudų, bet ir gebėjo persiorientuoti į esamą situaciją, nuolat prie besikeičiančių darbo sąlygų ir politikos. Socialinis darbuotojas, ne visada dirba jam palankioje aplinkoje, jo darbui keliami dideli reikalavimai, kartais nepalankus paslaugų gavėjai ir jų aplinkos požiūris. Visa tai sukelia nemalonius potyrius, o kai kuriems stresą. Socialinis darbas emociškai sekinantis, todėl socialiniams darbuotojams kyla didelė rizika ne tik patirti stresą, bet ir perdegti. Esant stresinei situacijai socialiniai darbuotojai dažnai jaučia miego sutrikimus, nuotaikų kaitą, kankina nerimas bei negatyvios mintys, būna apatiški ir vengia kontakto su kolegomis ir net savo klientais.
Kalbant apie streso valdymą socialiniame darbe, tai galima drąsiai teigti, jog mūsų darbe streso valdymas nėra lengvas, nes tai darbas susijęs su kitų žmonių išgyvenimais, emocijomis, kurias kartais socialinis darbuotojas priima per asmeniškai ir reaguoja per jautriai. Kaip ir kiekvieną reiškinį, stresą būtina valdyti, pasirenkant vieną ar kitą realią galimybę jį įveikti, kontroliuoti ar prisitaikyti prie neišsprendžiamų situacijų. Įveikos strategija turi sumažinti kilusius reikalavimus t.y. sumažinti streso lygį. Socialiniams darbuotojams nesuvaldžius kylančio ar lėtinio streso, kyla perdegimo grėsmė, netinkamas pareigų atlikimas ir negebėjimas pasirūpinti savimi ir savo sveikata. Streso įveikos būdų yra daug, tačiau reikia išmokti tinkamai reaguoti į stresą, todėl to būtina mokytis ir dirbti su savimi. Koreguoti savo elgesį, siekiant įveikti iškilusias kliūtis, numalšinti streso negatyvų poveikį organizmui, kontroliuoti save.
- Supervizijos: Socialiniame darbe streso mažinimas įmanomas per supervizijas, kurios skatina pabūti su savimi, permąstyti savo situaciją, atrasti darną, įvardinti streso sukėlėją ir rasti būdą streso poveikį sumažinti. Todėl supervizijas socialiniame darbe galima apibūdinti kaip profesinio streso prevencijos priemones, padedančias išspręsti atsiradusius vidinius ir išorinius prieštaravimus, konfliktus. Be to, asmeninė arba grupinė supervizija skatina ieškoti pozityvių sprendimų, tokiu būdu gerėja socialinių darbuotojų savijauta ir santykiai tiek darbe, tiek namuose, o gilinimasis į žmogaus profesinį vaidmenį verčia patį asmenį keisti netenkinančius santykių modelius.
- Komandinis Darbas ir Kolegų Palaikymas: Stenkitės gerinti komandinį darbą, bendradarbiauti su kolegomis. Prisiminkite, kad esantys šalia jūsų kolegos susiduria su panašia situacija kaip ir jūs. Orientuokitės į problemų sprendimą.
- Sveika Reakcija į Stresą: Sveikai į stresą reaguojantieji elgiasi taip, kad sumažintų streso poveikį ir nekiltų papildomų problemų dėl reakcijos į stresą. Sveikai reakcijai į stresą priskiriami pokalbiai su kitais žmonėmis apie iškilusias problemas, įsitraukimas į prasmingą ir mėgstamą veiklą, atsipalaidavimo priemonės, humoras, laiko su gerais draugais praleidimas, rūpinimasis kitais.
- Atsiribojimas nuo Neefektyvių Priemonių: Neefektyvus stresą mažinantis elgesys padeda laikinai. Nesveikais streso įveikos elgesio būdais gali tapti tuomet, kai ilgą laiką vis pasirenkamos neefektyvios priemonės. Bandydamas įveikti stresą, žmogus ne tik nesikreipia pagalbos į artimuosius, draugus ar į profesionalus, bet ir psichologiškai atsiriboja, užsidaro, slopina savo jausmus.
- Jausmų Išreiškimas: Neišsakyti ir užgniaužti jausmai gali prasiveržti įvairiomis į kitą nukreiptomis agresijos formomis, keršto siekimu arba savidestrukciniu elgesiu.
Gyvenimo Balansas Kaip Streso Prevencija
Galų gale psichologai vis garsiau kalba apie esminį mums visiems elementą - gyvenimo balansą ir akcentuoja, kaip svarbu žmogui yra asmeninio ir profesinio gyvenimo balansas. Aiškinantis, kas yra gyvenimo balansas ir kaip jį pasiekti, I. Vasionytė prisimena palyginimą, nusakantį kasdienybės pusiausvyros esmę. Psichologė kalba apie kiekvieno turimą ribotą energijos kiekį, o visos mūsų veiklos, yra tarsi vienu elektros šaltiniu sujungtos lemputės. Jų kiekis priklauso nuo skirtingų ir norimų aprėpti gyvenimo sričių.
„Todėl kažkuriai lemputei skyrę daugiau energijos, kitas priverčiame degti blankiau, nes elektros šaltinis - tik vienas. Tie, kurie nori būti tobuli, jaudinasi negebantys rasti pusiausvyros, dažniausiai, stengiasi būti idealūs, maksimalistai, perfekcionistai. Tačiau visko pasiekti neįmanoma: kiekvienas turime ribotą energijos kiekį, o norėdami vienos srities maksimalaus rezultato, jai skirdami daugiau laiko, atimame tai iš kitų sferų. Taip neadekvatūs lūkesčiai lemia perdegimą - siekdami įžiebti visas lemputes, jas visas ir užgesiname“, - pastebi I. Todėl, anot psichoterapeutės, norėdami gyvenimo balanso, turime išskirti prioritetines sritis, kurios šiuo metu svarbesnės. Tuomet beliks susitaikyti, kad kitoms dėmesio bus mažiau.
Vienuma Kaip Būdas Atsigauti Po Streso
Atlikti tyrimai rodo, kad nemažai žmonių buvimą vieniems suvokia kaip neigiamą dalyką - tai jiems asocijuojasi su liūdesiu, vienišumu, net nevykėliškumu. Iš tiesų vienatvės ir vienumos nereikėtų painioti - nors skamba panašiai, tai yra visiškai skirtingos sąvokos. Vienatvei būdingas gilus tuštumos ir izoliacijos jausmas, ši būsena slegia ir neigiamai veikia žmogaus psichiką. Pasak psichologės Eglės Šekštelienės, žmogaus poreikiai būti vieniems ir įsitraukti yra esminiai laimės pojūčiui ir išgyvenimui.
„Vienuma tiek vaikams, tiek suaugusiesiems yra būtina vystymuisi ir natūraliai biologijai. Mūsų psichikai to reikia, kad galėtų perdirbti informaciją ir išspręsti problemas. Aplinkiniai mus įkvepia, informacija mes maitinamės, praktika pagerina įgūdžius, o laikas su savimi padeda išspręsti neaiškumus, rasti originalius atsakymus, išgryninti atradimus. Tiek kūrybiškumas, tiek staigi ar lėta įžvalga, smalsumas kyla būnant vienumoje, apmąstymuose.
Buvimas vienumoje padeda geriau pajausti save, sureguliuoti emocijas, nusiraminti po stresinių situacijų, taip pat didina pasitikėjimą savimi. Tyrimai rodo, kad pokalbis su savimi padeda augti asmenybei, naudingas įveikiant nuotaikos sutrikimus. Tai gali būt savęs palaikymas, vidinis dialogas ar malda. Tyrimų duomenimis, sergantys žmonės, kurie meldžiasi arba turi, kas už juos meldžiasi, pasveiksta greičiau.
Pagalbos Ieškojimas
Jei jaučiate, kad patys nesugebate susidoroti su stresu, kreipimasis į psichologą gali būti esminis žingsnis link sveikesnio ir laimingesnio gyvenimo. Psichologas gali pasiūlyti įvairiapusę pagalbą, apimančią ne tik streso šaltinių išaiškinimą, bet ir efektyvių įveikos mechanizmų išugdymą bei emocinės sveikatos stiprinimą.