Šiame straipsnyje nagrinėjama moralinės asmenybės nelaisvės problema, apimanti įvairius laisvės aspektus - nuo individualaus pasirinkimo iki visuomenės įtakos. Straipsnyje remiamasi filosofinėmis įžvalgomis, psichologiniais aspektais ir kultūriniais kontekstais, siekiant išnagrinėti, kaip moralinės vertybės ir etika veikia asmenybės laisvę ir saviraišką.
Savimonė ir Pasitikėjimas Savimi
Pasitikėjimas savimi yra esminė asmenybės savybė, kurią sudaro savęs suvokimas, tikėjimas ir pasitikėjimas savimi. Tai žmogus, kuris visada yra savimi. Žmogaus savimonė, kuri mąstymu suvokia save kaip esmę ir taip atsisako to, kas atsitiktina bei netikra, yra teisės, moralės ir visos dorovės principas.
Laisvės Sampratos Įvairovė
Laisvė - tai subjekto galimybė nevaržomai elgtis bei veikti. Laisvė, kaip ir daugelis kitų sąvokų, aiškinama labai skirtingai, nes kiekvienas laisvas žmogus turi teisę ją aiškinti pagal save, taip kaip jis supranta. A. Šliogeris savo veikale „Transcendencijos tyla“ aptaria kelias laisvės sampratas: laisvę kaip metafizinės patirties branduolį, psichologinę laisvę, socialinę laisvę, ekonominę laisvę, politinę laisvę ir egzistencinę laisvę. Žmogui yra įgimtas laisvės jausmas, kurį sukelia kasdienių situacijų įvairovė ir būtinybė tose situacijose orientuotis. Tokia laisvė suvokiama kaip galimybė rinktis.
Psichologinė Laisvė
Psichologinė laisvė traktuojama kaip galimybė siekti ir elgtis „kaip nori“. „Aš pati“ renkuosi ir esu motyvų šeimininkė ir jų pirminė priežastis. Tačiau žmogus, kaupdamas patirtį, kuri visada skausminga, vis geriau įsisąmonina savo minčių ir veiksmų reguliarumą, jų neišvengiamybę, - vis dažniau tenka mąstyti ir elgtis „prieš savo valią“. A. Šliogeris rašo, kad psichologinėje laisvės sampratoje laisvė iš esmės tapatinama su savivale: darau ką noriu, mąstau ką noriu, jaučiu ką noriu, elgiuosi kaip noriu, nes pats esu savųjų minčių ir veiksmų šeimininkas ir pirminis motyvų šaltinis.
Socialinė Laisvė
Socialinė laisvė suprantama kaip galimybė pasirinkti profesiją, užsiėmimą, gyvenimo būdą, net socialinę padėtį; arba kaip galimybė elgtis nepaisant prietarų, viešosios nuomonės, moralės ir etiketo reikalavimų; kaip galimybė nepriklausyti jokiai interesų ar jėgos grupei. Laisvės sinonimu tampa individo anarchija. Tai laisvė nuo bendruomenės. Jei individas jaučiasi esąs „asmenybė“, jame glūdi originalo ir maištininko sindromas. Šio sindromo išraiška yra visiems gerai žinomi žodžiai: kiekvienas žmogus yra nepakartojamas. Ir šioje laisvės sampratoje laisvė tapatinama su savivale. „Turėti savo nuomonę” yra šio anarchinio sindromo formulė.
Taip pat skaitykite: Asmenybės moralinė laisvė
Ekonominė Laisvė
Viena iš socialinės sampratos apraiškų yra ekonominė laisvė, kuri kyla iš poreikio materialiai nepriklausyti nuo bendruomenės ar bent jau priklausyti minimaliai. Ši laisvė siejama su turtu, vadovaujantis įsitikinimu, kad juo individas turtingesnis, tuo jis mažiau priklauso nuo bendruomenės, vadinasi, yra laisvesnis. Šiuo principu išsakomas reikalavimas neriboti verslo laisvės, negniuždyti privačios iniciatyvos. Kaip rezultatas atsiranda vadinamoji laisvoji rinka, konkurencija. Tačiau turtas ne tik išlaisvina žmogų, bet ir sukausto. Tapimas suaugusiuoju sunkiai įsivaizduojamas be piniginės laisvės, be gebėjimo savarankiškai pasirūpinti savo pajamomis ir išlaidomis. Tačiau neretai tikrovė ta, kad finansų srityje atsiskyrimas nuo tėvų pasiekiamas gana vėlai, daugelis jaunuolių linkę kliautis artimųjų finansine pagalba.
Politinė Laisvė
Politinės laisvės sampratos pamatine prielaida yra ta, kad bendruomenė sudaro individo substanciją, todėl individas negali būti laisvas nuo bendruomeninės substancijos. Bendruomenė tampa svarbiausia individo laisvės sąlyga. Ji saugo visų individų laisvę, apribodama pavienio individo savivalę ir jo natūralios jėgos siekį plėstis iki begalybės, paneigiant kitų individų egzistenciją. A. Šliogeris teigia, kad politinė laisvė neatskiriama nuo įstatymo, kuris yra ne kas kita, kaip individo substancionalumo išraiška ir jo transcendentiškumo kitų individų atžvilgiu įtvirtinimas. Politinėje laisvės sampratoje pirmąkart pasirodo laisvės kaip atvirumo Kitam, kaip kito-būties pripažinimo ir savivalės autentiško apribojimo užuomazgos. Laisvė suvokiama kaip savivalės priešingybė, kaip antisavivalė.
Egzistencinė Laisvė
Egzistencinė laisvės samprata išsiskleidžia tarp kasdieniniame gyvenime atsirandančių laisvės sampratų ir filosofinės bei metafizinės laisvės sampratos. Ji kyla iš unikalios žmogaus padėties esinijoje suvokimo, žmogaus laisvę konstatuoja kaip prigimtinę duotį. Anot A. Šliogerio, ši samprata yra tautologinė, kadangi žmogus laikomas išskirtine būtybe todėl, kad jis yra laisvas, o laisvas jis yra todėl, kad yra išskirtinis esinys. Egzistencinę laisvės sampratą raiškiausiai nusakė filosofas J. P. Sartre‘as, tardamas, jog žmogus pasmerktas laisvei vien todėl, kad jis negali nesirinkti ir nebūti atsakingas už savo mintis bei veiksmus. Netgi nesirinkdamas jis renkasi nesirinkimą, vadinasi, yra atsakingas už tai, kad atsisako atsakomybės. Laisvė sutapatinama su atsakomybe.
Hegelio Pono-Vergo Dialektika ir Sartre'o Laisvės Projektas
Hegelis rašė apie du priešingus sąmonės pavidalus: vienas yra savarankiška sąmonė, kuriai būtis-sau yra esmė, kitas - nesavarankiška sąmonė, kuriai esmė yra gyvenimas ar būtis-kitam; pirmoji yra ponas, antroji - vergas. Sartre‘as atskleidžia dviejų asmenų meilės santykį per „pono-vergo“ dialektiką. Įsimylėjėlis nori mylimajam būti tuo, kas vergui yra Hegelio ponas. Hegelio dialektikoje ponas reikalauja vergo laisvės netiesiogiai, t.y. implicitiškai. Įsimylėjėlis Sartre‘o schemoje reikalauja mylimojo laisvės - nenori šios laisvės valdyti kaip nuosavybės, nenori mylimojo paversti „automatu“. Pavergus mylimąjį būtų pražudyta įsimylėjėlio meilė. Mylintysis, Sartre‘o filosofijoje, trokšta valdyti laisvę kaip laisvę ir būti laisvai pasirinktu mylimojo mylimuoju.
Asmeninė Laisvė ir Atsakomybė
Kuo toliau, tuo dažniau pavartoju terminą „asmeninė laisvė“. Besistengdamas išsakyti savo mintis kuo aiškiau, nepalikdamas vietos interpretacijai, pirmiausia apsibrėžiu sąvokas - kaip pats suvokiu suaugusio individo asmeninę laisvę? Sausio 13 d. prisimename visus rizikavusius savo gyvybėmis dėl kilnaus tikslo bei pagerbiame tuos, kurie už Lietuvos laisvę paguldė savo gyvybę. Paskutinių savaičių įvykiai daug byloja apie tikrosios laisvės nebuvimą, apie gyvybių praradimus. Filosofas J. P. Sartre‘as, sako, kad žmogus yra pasmerktas laisvei vien todėl, kad jis negali nesirinkti. Negali būti neatsakingu už savo mintis bei veiksmus. Net nesirinkdamas jis renkasi nesirinkimą.
Taip pat skaitykite: Etika ir moralė
Moralė ir Etika
Moralės normos. Kaip galiu atsiprašyti už blogus darbus? Kuo galiu padėti žmonėms, kuriuos nuskriaudžiau? Ką reiškia maloningumas (chesed)? Esame skirtingi. Kuo aš kaip asmuo ir mano artima aplinka esame ypatingi, o kuo panašūs į kitus (tarpusavio sąryšių ir priklausomybės daugiatautėje kultūroje su dauguma ir mažumomis supratimo, priėmimo ir puoselėjimo klausimas). Būtina kalbėti apie moralines vertybes bei etiką psichiatro kabinete.
Laisvė ir Katalikų Bažnyčia
Laisvė yra kilniausia gamtos dovana. Ji neužtinkama kitur, kaip tik protaujančių ir protingų būtybių prigimtyje. Bet labai daug pareina nuo to, kaip žmogus tą savo aukštą vertybę panaudoja. Laisvė, būdama aukštų gėrybių motina, gali būti lygiai taip pat ir didžiausių negerovių versmė. Aišku, žmogui dera klausyti proto, siekti dorovinio gėrio ir tiesiu keliu eiti prie savo aukščiausiojo tikslo. Bet jis gali ir kitur nuklysti. Sekdamas netikrųjų gėrybių viliojimais, jis gali dorovinę santvarką sugriauti ir savo pasirinkimu sau pačiam pražūtį rasti.
Lyderystė ir Moralė
Lyderio analizė apima motyvaciją, asmeninius santykius, religinius įsitikinimus, politinio identiteto susiformavimą ir įtaką politiniam elgesiui. Psichiatriniame kontekste apsvarstomas lyderio asmenybės tipas. Šalies lyderis neturėtų rodyti nebrandumo arba psichologinių problemų, nes jis turi prisiimti atsakomybę už priimamus įstatymus. Reikalingas pasirengimas tinkamai dirbti ir gebėjimas priimti teisingą sprendimą, gebėjimas padėti.
Pasirinkimo Laisvė ir Manipuliacija
Šiandien Lietuvoje yra madinga kalbėti apie laisvą pasirinkimą. Tačiau ar žmonės supranta, ką reiškia pasirinkti ir turėti galimybę suklysti, kai jiems pasiūloma teisė pasirinkti? Gerai pasirinkti, o ne kam nors savo pasirinkimu pasitarnauti.
Dvasingumas ir Moralė
Dvasingumo įtaka mąstymui, siekiams bei veiksmams yra galinga. „Dvasingumo įtaka psichikos sveikatai“ (2005 m.). Tikras lyderis yra žmogus, kuris imasi atlikti gerus darbus.
Taip pat skaitykite: Moralinio ir materialinio skatinimo reikšmė