Psichikos ligos paliečia daugybę žmonių visame pasaulyje, tačiau patirtis sergant psichikos liga gali būti skirtinga priklausomai nuo lyties. Šiame straipsnyje nagrinėsime moterų istorijas, sergančių psichikos ligomis, atskleisdami iššūkius, su kuriais jos susiduria, gydymo būdus ir svarbą visuomenės požiūriui.
Psichikos sveikatos sistemos spragos Lietuvoje
Mokslininkų komandos atliktas tyrimas atskleidė Lietuvos psichikos sveikatos sistemos problemas ir trūkumus. Tyrimo metu buvo bendradarbiauta su įvairiomis psichikos sveikatos įstaigomis, gauti anoniminiai duomenys apie pacientus, apklausta nemaža grupė pacientų ir išnagrinėtas ekspertų požiūris į psichikos sveikatos sistemą.
Apklaustų ekspertų ir pacientų gydymo vertinimai išsiskyrė. Ekspertai dažniau pabrėžė medikamentinio gydymo reikalingumą, o pacientai vertingesniu laiko psichoterapinį gydymą. Pacientų teigimu, medikamentai šalina ligos simptomus, tačiau jos atsiradimo priežastis įveikti gali tik psichoterapinis gydymas. Psichoterapinis gydymas padeda geriau pažinti ir valdyti ligą, įsisąmoninti savo patirtį, gerinti santykius su aplinkiniais, ugdyti socialinius įgūdžius, geriau pažinti save, pripažinti realybę ir nedramatizuoti simptomų. Be to, taikant psichoterapiją, pacientai patys priversti aktyviai dalyvauti gydymo procese.
Tyrėjai nustatė, kad kai šalia medikamentinio taikomas ir psichoterapinis gydymas, pasiekiama ilgesnė ligos remisijos trukmė. Nors iš pradžių gali pasirodyti, kad psichoterapinis gydymas kainuoja brangiau, bet žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą jis atsiperka, nes žmonės rečiau pakliūva į gydymo įstaigas. Deja, kol kas mūsų šalyje psichoterapijai ir kitoms nemedikamentinėms gydymo priemonėms vis dar teikiama per mažai dėmesio, paslaugų pasiūla yra fragmentuota.
Psichikos ligų gydymo būdai: nuo praeities iki dabarties
Niekas nesako, kad vizitas pas gydytoją dėl psichikos problemų yra pats maloniausias būdas praleisti laiką. Tačiau jeigu jūs paniškai bijote psichiatro kabineto ar nerimaujate dėl antidepresantų poveikio, žinokite, kad būdavo ir blogiau. Daug blogiau!
Taip pat skaitykite: Kaip moterys bendrauja?
Istoriniai gydymo metodai:
- Insulino koma: Šis metodas buvo naudojamas XX a. pradžioje. Pacientams buvo sukeliamas komos būklė, švirkščiant dideles insulino dozes. Nors kai kurie pacientai patirdavo pagerėjimą, šis metodas buvo pavojingas ir dažnai sukeldavo rimtų komplikacijų.
- Trepanacija: Tai senovinis gydymo būdas, kai kaukolėje buvo gręžiama skylė, siekiant išleisti demonus, kurie, kaip buvo manoma, sukelia psichikos ligas.
- Sukimosi terapija: Šis metodas, kurį pasiūlė Erasmus Darwin, apėmė greitą ligonių sukimąsi aplink savo ašį, siekiant sumažinti kraujo spaudimą smegenyse ir padėti pasveikti.
- Vandens procedūros: Psichiatrai bandė palengvinti įvairius simptomus vandens procedūromis, skirdami sekinančias karštas vonias pernelyg aktyviems pacientams ir stimuliuojančias sroves apatiškiems.
- Mesmerizmas: Franz Mesmer tikėjo, kad egzistuoja nematoma visapersmelkianti jėga, ir bandė atkurti normalią organizmo skysčių apytaką, uždėjus magnetus ant tam tikrų žmogaus kūno vietų.
- Cheminiais preparatais sukelti priepuoliai: Ladislas von Meduna išbandė daugybę preparatų, sukeliančių priepuolius, siekiant palengvinti kai kuriuos šizofrenijos simptomus.
- Isterijos gydymas: Buvo laikai, kai kone visoms psichikos ligomis sergančioms moterims buvo nustatoma isterijos diagnozė, o gydymas apėmė įvairias priemones gimdai „nuraminti“.
- Frenologija: XIX a. mokslas, teigęs, kad žmogaus charakterį galima nustatyti pagal kaukolės formą.
- Lobotomija: Šis metodas, išpopuliarintas Egas Moniz ir Walter Freeman, apėmė kaktinės smegenų skilties perpjovimą, siekiant sumažinti pamišimą. Tačiau po lobotomijos psichiniai ligoniai tapdavo tiesiog zombiai, kurie beveik nereaguoja į aplinkinį pasaulį.
Šiuolaikiniai gydymo metodai:
Šiuolaikinė psichiatrija naudoja įvairius gydymo metodus, įskaitant:
- Medikamentinį gydymą: Antidepresantai, antipsichoziniai vaistai ir kiti medikamentai gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti paciento būklę.
- Psichoterapiją: Individuali, grupinė ar šeimos terapija gali padėti pacientams įveikti emocinius sunkumus, išmokti valdyti ligą ir pagerinti santykius su aplinkiniais.
- Elektrokonvulsinę terapiją (EKT): Šis metodas naudojamas sunkios depresijos ar kitų psichikos ligų gydymui, kai kiti gydymo būdai nepadeda.
- Bendruomenines paslaugas: Įvairios bendruomeninės paslaugos, tokios kaip dienos centrai, užimtumo programos ir apgyvendinimo paslaugos, gali padėti pacientams integruotis į visuomenę ir gyventi visavertį gyvenimą.
Moterų patirtys sergant psichikos ligomis
Tyrimai rodo, kad moterys dažniau serga tam tikromis psichikos ligomis, tokiomis kaip depresija ir nerimo sutrikimai. Tai gali būti susiję su hormonų svyravimais, socialiniais ir kultūriniais veiksniais. Moterys taip pat dažniau patiria diskriminaciją ir stigmą, susijusią su psichikos ligomis.
Margaritos istorija
Viena iš Kauno klubo narių ir darbuotojų, 50-metė Margarita Naujokienė, sutiko papasakoti savo istoriją. Moteris perėjo per pragarą, kol išmoko gyventi su liga. Ji įsitikinusi, kad kol sergantieji nepasakos apie save, visuomenės požiūris į juos nesikeis - jie ir toliau bus atstumiami ir laikomi užribyje. O tai kenkia visiems - tiek sergantiems, tiek su liga dar nesusidūrusiems.
Margarita dešimtus metus dirba socialinio darbuotojo padėjėja klube „Likimo draugai“. Prisiminus praeitį, moteriai skruostais rieda ašaros. Pusantrų metų moteris kentė beprasmybę ir tuštumą, du kartus mėgino žudytis. Abu kartus ją išgelbėjo jos vyras, kuris suskubo kviesti greitąją. Tinkamai diagnozuota liga ir reikiami vaistai bei likimo draugai ją pastatė ant kojų. Dabar ji nesigėdija, kad serga ir kad jai reikalinga gydytojų pagalba.
Ji drąsino ir kitus prastai besijaučiančius žmones ieškoti pagalbos ir likimo draugų bičiulystės. Kaunietė pastebėjo, kad jaučiasi blogai prieš trylika metų. Pati nusprendė, kad jai - depresija. Gydytojai patvirtino jos diagnozę, paskyrė antidepresantus. Tačiau būklė vis blogėjo, mažėjo darbingumas. Iš pradžių dar padėdavo ant lapelio susirašyta detali dienotvarkė. Vėliau Margarita tik sėdėdavo priešais kompiuterį ir pajėgė nieko daryti, pradėjo galvoti apie savižudybę.
Taip pat skaitykite: Nerimo sutrikimų statistika
Po bandymo žudytis M.Naujokienė atsidūrė ligoninėje. Pradėjo griūti jos įprasta dienotvarkė - moteris neteko darbo. Nuo ryto iki vakaro ji gulėdavo lovoje, žiūrėdavo į lubas ir galvodavo, kokiu būdu jai pasidaryti galą. Visas namų ūkis gulė ant 14-metės dukters pečių. Ji gamindavo valgyti, skalbdavo. „Likimo draugų“ darbuotoja dėkinga šeimai, kad artimieji jai nepriekaištavo. Nors ir supama vyro ir dviejų vaikų, Margarita jautėsi niekam nereikalinga. Mėgino žudytis ir antrą kartą. Vėliau sekė daugybė besikartojančių kelionių į ligonines. Kai tik kaunietė pajusdavo, kad planuoja savižudybę, pati skubėdavo pas medikus.
Po pusantrų metų jai pasisekė patekti į Kauno klinikas. Medikai paskyrė tinkamus vaistus. Norą žudytis moteris ėmė kontroliuoti. Vizitai pas gydytojus ir gulimas į ligonines retėjo. Kelerius pastaruosius metus M.Naujokienei gydytis ligoninėje nebeprireikė. Užklupusi negalia iš esmės pakeitė kaunietės gyvenimą. Pasikeitė jos darbas, senus draugus pakeitė nauji - žmonės, sergantys psichikos ligomis. Moteris nuolat turi gerti vaistus.
Po metų dvasinių kančių viena ligoninėje gulėjusi moteris Margaritai papasakojo apie „Likimo draugus“ ir pakvietė nueiti į klubą kartu. Taip kaunietė atsidūrė tarp kitų su psichikos liga gyvenančių žmonių. Klube ji atrado nišą, kur gali skleistis, išreikšti save.
M.Naujokienė su šypsena prisimena pirmąjį pokalbį su likimo draugais. Į klubą žmonės gali ateiti kasdien nuo 11 iki 17 val. Jie mielai rengia šachmatų, šaškių, stalo teniso turnyrus, kartu geria arbatą, kalbasi, žaidžia stalo žaidimus. Turnyruose dalyvauja ir policijos pareigūnai, įvairių organizacijų nariai. Jie iš arčiau susipažįsta su psichikos negalią turinčiais žmonėmis. Margarita drąsino pasijutus blogai iš karto eiti pas gydytoją, nebijoti ieškoti tokio psichiatros, kuris suprastų ir padėtų. Be to, siūlė nepasitikėti žiniasklaidos antraštėmis, kurios rėkia apie psichikos liga sergančių žmonių nusikaltimus.
Kristinos istorija
Kristina pasidalino savo patirtimi, gyvenant su vyru, sergančiu psichikos liga. Šiuo metu jie gyvena Norvegijoje, tačiau vyras gydosi Lietuvoje ir laikosi čia dirbančio gydytojo psichiatro rekomendacijų.
Taip pat skaitykite: Konferencijų įkvėpimas
Kai susipažino su tuomet dar būsimu sutuoktiniu, jis jau sirgo. Kristinos teigimu, vyras nuo pat pradžių nieko neslėpė: „Kaip pats sakė, norėjo būti atviras, kad žinočiau, su kuo turėsiu reikalų.“ Prisimindama tą laiką moteris pasakojo buvusi naivi. „Na, paguglinau, pasiskaičiau ir, atrodė, kad viską žinau. Bet realiai nelabai ką žinojau. Tikrasis supratimas atėjo, kai pirmą kartą pamačiau, kas darosi su vyru prieš jam išvažiuojant į ligoninę. Sunku papasakoti, bet tada turbūt ir apsisprendžiau, kad, jei jau dabar liksiu su juo, tai, matyt, visam laikui“, - sakė Kristina.
Pasak jos, žmogui, kuris gyvena su psichikos sutrikimą ar ligą turinčiu asmeniu, svarbu suprasti, kad iš dalies serga ir pats. „<…> Mano gyvenimas stipriai priklauso nuo vyro sveikatos būklės. Mano vyrui netenka dažnai gulėti ligoninėje. Per tuos metus, kai esame kartu, buvo gal du kartai. Jis turi reguliariai vartoti vaistus, lankytis pas gydytojus. Net ir tuomet, kai pagerėja ir, atrodytų, jog viskas - pasveiko, tu turi suprasti, jog reikia toliau tęsti gydymą. Būna, kad dabar jau aš geriau nei vyras pastebiu artėjančios krizės simptomus. Iš esmės abu „sekam“ jo būklę, žinom, ko reikėtų vengti“, - pasakojo Kristina.
Paklausta, ar tai nevargina, moteris tikino, jog niekada nesijautė blogai. „Kartais pagalvoju, kad gal mūsų situacija nėra labai bloga? Suprantu, kad tam tikrais atžvilgiais mano vyras niekada nebus sveikas, bet man jis - sveikas žmogus, tik, kaip ir visi mes, turintis sveikatos problemų, kurias reikia gydyti“, - savo nuomonę pasakė moteris.
Artimieji ir draugai jos vyro situaciją žino, kai kurie, esant reikalui, ir padeda. Su kitais apie savo asmeninį gyvenimą ji nelinkusi kalbėtis. Pasak Kristinos, jai asmeniškai sunkiausia žinoti, kad nėra „stebuklingų vaistų“.
Psichikos liga nėra pasirinkimas
Psichikos sutrikimas ir liga nėra pasirinkimas. „Skirtingai nei proto negalia, su kuria dažniausiai gimstama, psichikos liga ima ir ateina, nors iki tol žmogus gal buvo sveikas. Priežasčių, dėl ko susergama, daug: kartais liga užklumpa ir dėl per didelio streso, mokymosi. Tiesiog, liaudiškai tariant, neišlaiko nervai. Niekas negali būti tikras, kad jam ar artimajam taip nenutiks“, - sakė Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos direktorė Algė Nariūnienė.
Jos teigimu, pasiseka tiems, kuriuos palaiko artimiausieji - sutuoktiniai, partneriai, tėvai. „Kad ir kaip gaila, bet labai daug psichikos ligomis sergančių žmonių yra vieniši. Priežasčių daug. Reikia suprasti, kad sergant (nors ligoniai ir geria paskirtus vaistus, gydosi), vis tiek ateina krizė, ir šeimoje ji pasireiškia įvairiausiu būdu. Tada prasideda nesutarimai, dažniausiai - dėl gydymosi stacionare. Artimieji mato, kad galbūt reikėtų gultis į ligoninę, o žmogus nenori, sako, kad „viskas gerai“, prasideda nesutarimai,“ - apie vieną iš iššūkių, su kuriuo susiduria šeimoje ar artimoje aplinkoje kartu su psichikos liga sergančiu asmeniu gyvenantys žmonės, pasakojo A.Nariūnienė.
Pagal statistiką Lietuvoje psichikos ligomis serga apie 28 tūkst. žmonių. A.Nariūnienės teigimu, yra žmonių, kurie išmoksta tvarkytis su liga ir gyvena pilnavertį gyvenimą. Tačiau kai kuriems sunku pripažinti, kad serga ir savo gyvenimo ritmą turi derinti prie ligos eigos.
Ypač sunku, anot A.Nariūnienės, jaunam žmogui. „Jie laiko save sveikais, todėl neretai nenori įsitraukti į psichikos ligomis sergančių žmonių bendruomenę, dalyvauti renginiuose, seminaruose ir pan. Bet neretai jie nenori ir dirbti, mokytis. Išeina taip, kad susidaro grupė žmonių, kurie nieko nenori, neranda savo vietos. Dalis nenori „susitvarkyti“ neįgalumo [kad gautų jiems priklausančią socialinę išmoką]. Dėl to irgi kyla kivirčų su šeimos nariais. Dalis nusprendžia, kad geriau atskirai gyventi. Jei neturi galimybių išnuomoti, bando gauti socialinį būstą ir pan.“, - apie iššūkius, su kuriais susiduria psichikos liga sergantys žmonės ir jų artimieji, pasakojo pašnekovė.
Viešumoje daugėja informacijos apie tai, kas yra psichikos sutrikimai ir ligos, tačiau, A.Nariūnienės nuomone, supratimo, kas tai yra, kartais pritrūksta net ligonių artimiesiems. „Kartais tikrai pritrūksta supratimo ir patiems šeimos nariams. Žmonės galvoja, kad ta liga - kaip tinginystė. Maždaug „kaip tu čia nieko nenori?“. Tačiau liga savo duoda - būna, sergantysis tiesiog neturi fizinių jėgų ką nors dirbti. Ne dėl to, kad nenori - tiesiog, negali“, - aiškino Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos direktorė. Tai yra liga. Būna, žmogus tiesiog neturi fizinių jėgų ką nors dirbti. Ne dėl to, kad nenori - jis negali.
Sergantieji psichikos liga ir besilaikantys jiems paskirto medicininio plano turi galimybę dirbti. Vis dėlto, pasak A.Nariūnienės, jų pasirinkimai pakankamai riboti. „Ne visi gali dirbti 8 ar 4 valandas. Todėl išeina taip, kad turi dažnai keisti darbus. O ir darbus rinkoje dažniausiai pasiūlo [išgirdę diagnozę] nekvalifikuotus, pvz., valytojo. Deja, Lietuvoje trūksta socialinių įmonių, kuriose žmogus kiek gali, tiek padirba. [Pas mus] nėra tokių darbo vietų. Darbdaviai nenori žaisti su jais. Žinote, tie atkryčiai tikrai būna. Per juos žmogus, būna, į ligoninę atsigula ir mėnesiui, ir trims, kiti ir dar ilgesniam laikui. Psichikos ligos - specifinės, jų eigos numatyti nelabai įmanoma. Krizinių situacijų, paaštrėjimų tikrai būna“, - kalbėjo pašnekovė.
Negalėdami patys užsidirbti dalis psichikos ligonių ne savo noru tampa priklausomi nuo artimųjų. O pastarieji - kopriklausomi, nes labai dažnai, rūpindamiesi sergančiu vaiku, kartais - tėvu, broliu/sese, pradeda gyventi ne savo, bet ligonio gyvenimą. „Neretai ir patys artimieji nebegali dirbti, nes turi prižiūrėti sergantįjį. Būna taip, kad bijo palikti net namuose vieną… Ir ne be reikalo. Sergantieji - pažeidžiamesni, tuo naudojasi ir, pvz., nusikaltėliai. Bando įtraukti į visokias situacijas, atsiranda priklausomybės. O vartojant vaistus, sumaišius su alkoholiu, ar narkotines medžiagas, žmogus gali tapti dar didesniu ligoniu <…>“, - pasakojo A.Nariūnienė.
Artimųjų parama ir palaikymas kartais būna tas lemiamas veiksnys, kuris padeda sergančiajam kabintis į gyvenimą. „Tikrai netrūksta ir tokių pavyzdžių, kai žmogus, sergantis psichikos liga, dirba, sukuria šeimą, augina vaikus. Ateina ligos krizės ir pas juos, bet jie patys supranta, kad tada reikia gydytis, jei reikia - atsigula ir į ligoninę, todėl pakankamai greit vėl sugrįžta į įprastą gyvenimą“, - sakė A.Nariūnienė.
Visuomenės požiūris keičiasi
2022 m. Higienos instituto Psichikos sveikatos centro užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad maždaug pusė Lietuvos gyventojų turi pozityvias nuostatas į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius asmenis. 1 iš 10 gyventojų pasižymi stigmatizuojančiu požiūriu į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius žmones. Tiek pat (1 iš 10) apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų nurodė, kad jiems bent kartą gyvenime buvo diagnozuotas psichikos sveikatos sutrikimas. 1 iš 5 asmenų teigė, kad bent kartą gyvenime jų artimiesiems buvo nustatytas psichikos sveikatos sutrikimas. Pastebėtina, kad bent 1/5 šalies gyventojų nors kartą gyvenime yra kreipęsi pagalbos į psichikos sveikatos specialistus. Tyrimo duomenys parodė, kad labiausiai stigmą mažina asmeninės patirties turėjimas, o ne psichikos sveikatos žinios.
Daug metų su psichikos sveikatos sutrikimų bei ligų turinčiais žmonėmis ir jų artimaisiais dirbanti A.Nariūnienė sakė pastebinti, kad visuomenė keičiasi. Tai iš dalies lemia ir valstybės politika. „Savarankiško gyvenimo, grupinio gyvenimo namai - jie kuriami ne kažkur už miesto, bet miestų ir miestelių centruose, ten, kur mes visi gyvename. Nori to ar nenori, bet šalia apsigyvenę žmonės su psichikos liga tampa tavo kaimynais. Ir niekas nebeprotestuoja su plakatais - priima“, - kalbėjo pašnekovė.
Kur ieškoti pagalbos?
Jei jaučiate, kad jūs ar artimas žmogus gali turėti psichikos sveikatos problemų:
- Puslapis „Pagalba sau“
- Psichikos pagalbos centrai (pagal savivaldybę)
- Naudingos informacijos apie teikiamą pagalbą žmonėms, susiduriantiems su psichikos sveikatos iššūkiais, rasite ČIA
- Skubi pagalba teikiama telefonu 112