Nerimo sutrikimai - viena dažniausių psichikos sveikatos problemų pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2019 m. nerimo sutrikimais sirgo daugiau nei 300 milijonų žmonių. Nors ši problema aktuali abiem lytims, statistika rodo, kad moterys nerimo sutrikimus patiria dažniau nei vyrai. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokios priežastys lemia tokį skirtumą, kaip nerimo sutrikimai pasireiškia moterims ir kokios pagalbos galimybės egzistuoja. Taip pat pasidalinsime moterų, išgyvenančių nerimo sutrikimus, istorijomis.
Psichikos sveikatos statistika Lietuvoje: moterų ir vyrų skirtumai
Remiantis 2021 m. duomenimis, Lietuvoje moterims psichikos ir elgesio sutrikimai (F diagnozės) diagnozuojami gerokai dažniau nei vyrams. Moterims diagnozuoti 212 891 psichikos ir elgesio sutrikimai, o vyrams - 114 499. Tai rodo, kad moterims psichikos sutrikimai diagnozuojami beveik dvigubai dažniau.
Analizuojant atskiras diagnozių kategorijas, skirtumai tarp lyčių dar labiau išryškėja. Vyrams dažniau diagnozuojami sutrikimai, susiję su alkoholio ir narkotikų vartojimu, intelekto ir mokymosi sunkumais, kurie laikomi „objektyviau pamatuojamais“. Tuo tarpu moterims dažniau diagnozuojami nuotaikos sutrikimai (depresija, bipolinis sutrikimas ir pan.) bei įvairūs nerimo sutrikimai, obsesinis kompulsinis sutrikimas, reakcijos į didelį stresą ir adaptacijos sutrikimai, disociaciniai, neuroziniai, valgymo, miego, pogimdyviniai ir asmenybės sutrikimai.
Nuotaikos (afektiniais) sutrikimais diagnozuota 54 su puse tūkstančio moterų, o vyrų - 13 tūkstančių, taigi keturis kartus mažiau.
Tokiais „sutrikimais“ bendrai diagnozuotų moterų turime 93 tūkstančius su viršum, ir 31 tūkstantį vyrų - moterų 3 kartus daugiau.
Taip pat skaitykite: Kaip moterys bendrauja?
Šie skaičiai verčia susimąstyti, ar moterys iš tiesų dažniau serga psichikos ligomis, ar diagnozavimo procese egzistuoja tam tikrų išankstinių nuostatų.
Nerimo sutrikimai: kas tai?
Nerimas yra natūrali žmogaus emocija, kuri padeda reaguoti į stresines situacijas. Tačiau, kai nerimas tampa pernelyg stiprus, nuolatinis ir trukdo kasdieniam gyvenimui, jis gali peraugti į nerimo sutrikimą. Asmens sveikatos klinikos gydytoja psichiatrė, kognityvinės-elgesio terapijos konsultantė Atėnė Budriūnienė teigia, kad nerimo sutrikimai yra vieni dažniausių psichikos sutrikimų pasaulyje.
Nerimo sutrikimai gali pasireikšti įvairiais simptomais, tiek psichologiniais, tiek fiziniais. Psichologiniai simptomai apima:
- Nuolatinę įtampą ir nerimą.
- Negalėjimą atsipalaiduoti.
- Sunkumus susikaupti.
- Dirglumą.
- Baimės jausmą.
- Nuolatinius pergalvojimus ir būgštavimus.
- Pablogėjusią miego kokybę.
Fiziniai nerimo sutrikimų simptomai gali būti:
- Raumenų įtampa, ypač kaklo ir pečių srityje.
- Galvos skausmai.
- Svaigimas.
- Oro trūkumo jausmas.
- Sunkumas krūtinės srityje.
- Padažnėjęs širdies ritmas.
- Prakaitavimas.
- Virškinimo problemos (viduriavimas, pykinimas).
- Dažnesnis noras šlapintis.
Vienas iš labiausiai gąsdinančių nerimo sutrikimų - panikos atakos. Panikos atakos metu žmogus patiria staigų ir stiprų baimės jausmą, lydimą fizinių simptomų, tokių kaip oro trūkumas, padažnėjęs kvėpavimas, spaudimas krūtinėje, pagreitėjęs širdies ritmas, prakaitavimas, drebulys, galvos svaigimas ir baimė numirti ar išprotėti.
Taip pat skaitykite: Konferencijų įkvėpimas
Kodėl moterys dažniau patiria nerimo sutrikimus?
Yra keletas priežasčių, kodėl moterys dažniau patiria nerimo sutrikimus nei vyrai.
- Biologiniai faktoriai: Hormoniniai svyravimai, susiję su menstruacijų ciklu, nėštumu ir menopauze, gali turėti įtakos moterų nuotaikai ir nerimo lygiui. Mokslininkai įsitikinę: šie elgsenos skirtumai kyla ne tik dėl socialinių vaidmenų, bet ir dėl skirtingos hormoninės bei genetinės sandaros. Estrogenai didina streso hormonų išsiskyrimą, o vyriški hormonai - androgenai - jį slopina. Be to, trumpalaikis socialinis stresas vyrams dažnai sukelia testosterono šuolį, o ilgalaikis - jį mažina. Tuo metu ilgalaikis stresas moterims gali slopinti estrogenų gamybą ir trikdyti menstruacijų ciklą. Kai mokslininkai stebėjo graužikus, pastebėjo, kad patelės reaguodamos į stresą išskiria daugiau streso hormonų nei patinėliai: tai kortikotropiną atpalaiduojantis faktorius (CRF), kortizolis bei serotoninas. Be to, jų receptoriai taip pat skiriasi: patelės turi daugiau CRF1 tipo receptorių, atsakingų už streso atsako pradžią, o patinėliai - daugiau CRF2, atsakingų už streso malšinimą. Ši biologinė detalė gali paaiškinti, kodėl moterys dažniau serga potrauminio streso sindromu, depresija ar nerimo sutrikimais.
- Socialiniai ir kultūriniai faktoriai: Moterys dažnai susiduria su didesniu stresu dėl socialinių vaidmenų, darbo ir šeimos įsipareigojimų, diskriminacijos ir smurto. Moterys, patriarchato pasmerktos būti „beprotėmis“, diagnozuojamos netgi tada, kai nereikia.
- Psichologiniai faktoriai: Tam tikri asmenybės bruožai, tokie kaip jautrumas, žemas savęs vertinimas ir polinkis į perfekcionizmą, gali padidinti nerimo sutrikimų riziką.
- Trauminės patirtys: Patirtas smurtas, prievarta ar kitos trauminės patirtys gali turėti ilgalaikį poveikį moterų psichikos sveikatai ir padidinti nerimo sutrikimų riziką.
Su nerimo sutrikimais susiduriančių moterų patirtys
Norint geriau suprasti, kaip nerimo sutrikimai veikia moterų gyvenimus, svarbu išklausyti jų istorijas.
Viena moteris pasidalino savo patirtimi po gimdymo: "Gimdymas buvo daina palyginti su emocine būsena po jo. Iš tiesų iš draugių buvau epizodiškai girdėjusi, kad dažnai verki tarsi be priežasties, bet neskyriau tam dėmesio, o visuose skaitiniuose, kuriuos skaičiau, tai nebuvo akcentuojama." Ji prisipažino, kad tik po dviejų savaičių pradėjo labiau atsipalaiduoti ir kiekvieną dieną nebeverkti.
Kita moteris atvirai papasakojo apie savo patirtį su nerimo sutrikimu, kuris apribojo jos gyvenimą: "Aišku, tikrai pradedi vengti tų situacijų, kur tau atsiranda nerimas, kur tau atsiranda panika. Tai yra tiesiog normali žmogiška reakcija - jeigu tau atsitiko panika kažkokiam koncerte, tu nebenori eiti." Dėl šios priežasties ji atsisakė koncertų, kelionių, išvažiavimų į kitus miestus, susibūrimų vietų ir retino apsilankymus parduotuvėse.
Rasa Dautartaitė, turinti nerimo sutrikimą, pasidalino savo istorija laidoje „Normalūs Neurotikai“. Ji pasakojo, kad patyrusi pirmąją panikos ataką, tiesiog sėdėjo daugiabučio namo kieme ir negalėjo atsistoti. Jai atrodė, kad širdis iššoks iš krūtinės, o mintys sukosi apie mirtį. Rasa teigė, kad tuo metu buvo labai mažai informacijos apie nerimo sutrikimus, todėl jai prireikė metų, kol gavo diagnozę.
Taip pat skaitykite: Šiuolaikiniai nerimo gydymo metodai
Šios istorijos atskleidžia, kad nerimo sutrikimai gali turėti didelį poveikį moterų emocinei būklei, santykiams, darbui ir kasdieniam gyvenimui.
Pagalbos galimybės
Laimei, nerimo sutrikimai yra gydomi. Yra įvairių pagalbos galimybių, kurios gali padėti moterims įveikti nerimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
- Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra vienas efektyviausių psichoterapijos metodų gydant nerimo sutrikimus. KET padeda pacientams atpažinti ir pakeisti neigiamas mintis ir elgesio modelius, kurie prisideda prie nerimo.
- Medikamentinis gydymas: Antidepresantai ir raminamieji vaistai gali būti naudojami nerimo simptomams mažinti. Tačiau svarbu paminėti, kad raminamieji vaistai (benzodiazepinai) gali sukelti priklausomybę, todėl jie turėtų būti vartojami tik trumpą laiką ir prižiūrint gydytojui.
- Gyvenimo būdo pokyčiai: Sveikas gyvenimo būdas gali turėti didelės įtakos nerimo lygiui. Rekomenduojama reguliariai mankštintis, sveikai maitintis, laikytis miego režimo, vengti alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų, praktikuoti relaksacijos technikas, tokias kaip joga, meditacija ar gilus kvėpavimas.
- Paramos grupės: Dalyvavimas paramos grupėse gali padėti moterims pasidalinti savo patirtimi, gauti emocinę paramą ir išmokti įveikos strategijų iš kitų žmonių, išgyvenančių panašius sunkumus.
Svarbiausia prisiminti, kad kreiptis pagalbos - tai stiprybės, o ne silpnumo ženklas. Jei jaučiate, kad nerimas trukdo jūsų gyvenimui, nedvejokite kreiptis į specialistą.
Pogimdyminis nerimas
Pogimdyminis nerimas - tai nerimo sutrikimas, kuris pasireiškia moterims po gimdymo. Jis gali pasireikšti įvairiais simptomais, tokiais kaip nuolatinė baimė dėl kūdikio sveikatos, miego sutrikimai, dirglumas, panikos atakos ir sunkumai susikaupti.
Pogimdyminis nerimas gali būti susijęs su hormoniniais pokyčiais, miego trūkumu, naujais įsipareigojimais ir nerimu dėl motinystės. Svarbu atpažinti pogimdyminio nerimo simptomus ir kreiptis į specialistą, jei jaučiate, kad jie trukdo jūsų gyvenimui. Yra įvairių gydymo būdų, kurie gali padėti moterims įveikti pogimdyminį nerimą ir mėgautis motinyste.
Isterijos mitas ir ribinis asmenybės sutrikimas
Istoriškai moterų emocijos dažnai buvo patologizuojamos ir aiškinamos kaip isterija. Šis terminas buvo naudojamas apibūdinti įvairius simptomus, tokius kaip emocinis nestabilumas, perdėtas emocionalumas ir impulsyvumas. Šiais laikais isterijos terminas nebenaudojamas, tačiau kai kurie mano, kad jis buvo pakeistas ribinio asmenybės sutrikimo diagnoze.
Ribinis asmenybės sutrikimas yra psichikos sutrikimas, kuriam būdingas emocinis nestabilumas, impulsyvumas, sunkumai santykiuose ir tapatybės problemos. Nors šis sutrikimas gali pasireikšti tiek vyrams, tiek moterims, jis dažniau diagnozuojamas moterims.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ribinio asmenybės sutrikimo diagnozė neturėtų būti naudojama moterų emocijoms patologizuoti ar sumenkinti. Moterų emocijos yra normali ir svarbi žmogiškosios patirties dalis.