Naujieji metai dažnai asocijuojasi su nauja pradžia, naujų tikslų kėlimu ir svajonių įgyvendinimu. Tačiau entuziazmas neretai išblėsta, o pažadai lieka neįvykdyti. Šiame straipsnyje aptarsime motyvaciją - kas tai yra, kokia ji būna, kaip ją atrasti ir, atradus, nepamesti.
Kas Yra Motyvacija?
Trumpai ir paprastai tariant, motyvacija yra psichologinis procesas, kuris skatina mus veikti - visuma veiksnių, kurie paskatina imtis vienokio arba kitokio elgesio. Motyvacijos procesas mums reikalingas tam, kad galėtume sėkmingai siekti tikslų, įgyvendinti norimus pokyčius, augti bei tobulėti. Motyvacija yra siekis pasiekti savo tikslus ar poreikius. Daugelis žmonių kovoja su motyvacija, tačiau tai dar sunkiau, jei turite psichinės sveikatos problemų, tokių kaip depresija ar nerimas.
Psichologiniu aspektu, motyvacija - tai tam tikro elgesio, veiksmų ar veiklos skatinimo procesas, kurį sukelia įvairūs motyvai. Tai motyvų visuma. Fiziologiniu aspektu apibūdinama kaip sistemingas žmogaus arba gyvūno centrinės nervų sistemos jaudinimas, skatinantis atlikti veiksmus, kuriais patenkinami jo poreikiai. Motyvacija gali būti genetiškai nulemta (instinktai) arba patyrimo įtvirtinta (sąlyginiai refleksai). Individuali motyvacija (alkis, troškulys, seksualinė įtampa, skausmo vengimas, smalsumas) skatina organizmo homeostazės palaikymą. Socialinė motyvacija skatina rūpintis palikuonimis, burtis į hierarchiškas grupes. Yra ištirti elementarios motyvacijos formų (mitybos, lytinio potraukio, baimės, agresijos, troškulio) neurofiziologiniai mechanizmai. Jaudinimas stimuliuoja hipotaliamo ir limbinės sistemos centrų aktyvumą, iš jų perduodamas į didžiųjų pusrutulių žievę, kurioje formuojasi veiklos programa, numatomi jos tikslai, įsisąmoninami veiklos motyvai, siekiama patenkinti juos sukėlusius poreikius (noras). Elektrinio dirginimo ir savidirgos metodais nustatyti baimės, sotumo, alkio, pykčio ir kiti motyvacijos centrai.
Darbuotojų motyvacija - tai energijos, atsidavimo ir kūrybiškumo lygis, kurį darbuotojai įneša į savo darbą. Šis lygis apibūdina, kiek darbuotojai yra įsitraukę į atliekamą darbą, kiek jiems svarbūs organizacijos tikslai ir kiek jie jaučiasi įgalinti kasdieniame darbe siekti šių tikslų ir išnaudoti visą savo potencialą. Motyvuoti darbuotojai yra įkvėpti laikytis tam tikros elgsenos ir imtis veiksmų, už kuriuos gaunamas teigiamas atlygis ir patenkinami žmogiškieji poreikiai. Jie jaučia pasitenkinimą, kai daro daugiau nei reikia, nes jiems patinka tai, ką jie daro, ir jie investuoja į tai, kad tai darytų gerai.
Motyvacijos Rūšys
Skiriamos dvi motyvacijos rūšys: išorinė ir vidinė:
Taip pat skaitykite: Sveikas rytas su koše
Išorinė motyvacija - tai motyvacija dalyvauti veikloje, pagrįsta išorinio tikslo pasiekimu, pagyrimo ar pritarimo pelnymu, laimėjimu konkurse ar varžybose, apdovanojimo ar užmokesčio gavimu. Darbo vietoje atlyginimas ir apdovanojimai (pvz., priedai) yra didžiausi išoriniai motyvatoriai.
Vidinė motyvacija apibrėžiama kaip veiklos atlikimas dėl jai būdingo atlygio, o ne dėl atskiriamų pasekmių. Vidinė motyvacija kyla iš pačio žmogaus, jo noro mokytis, tobulėti, patirti naujus dalykus ir jausti pasitenkinimą savo veikla. Nors abi motyvacijos rūšys gali būti naudingos siekiant tikslų, vidinė motyvacija dažniausiai laikoma labiau stabilia ir ilgalaike. Žmonės, motyvuoti iš vidaus, labiau linkę atkakliai siekti savo tikslų net tada, kai susiduria su sunkumais, nes jaučia vidinį pasitenkinimą savo veikla.
Kodėl Prarandame Motyvaciją?
Visgi, kartais nutinka taip, kad tampa sunku atrasti motyvacijos net ir labiausiai trokštamiems dalykams įgyvendinti. Kas lemia tai, kad kartais jos pristingame? Štai keletas priežasčių:
Per didelis planų/norų skaičius. Kai norų sąrašas tampa pernelyg ilgas, laukiančių darbų ar tikslų tampa per daug, įsivyravęs chaotiškumas ne motyvuoja, o didina atidėliojimo tikimybę ir skatina vidinį išsekimą bei nuovargį.
Dvejojimas savimi. Nepasitikėjimas savo jėgomis ar nuolat lydintis savikritiškumas gali stipriai kišti koją pradėti siekti savo tikslų. Žema savivertė: Žmonės, turintys žemą savivertę, dažnai netiki savo gebėjimais ir galimybėmis pasiekti savo tikslus.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos svarba
Psichikos sveikatos problemos. Motyvacijos stygius kartais gali būti vienu iš psichikos sutrikimų simptomų ar suprastėjusios emocinės sveikatos požymiu. Daugelis žmonių kovoja su motyvacija, tačiau tai dar sunkiau, jei turite psichinės sveikatos problemų, tokių kaip depresija ar nerimas.
Pasitenkinimo dėl savo veiklos trūkumas. Tikslų kėlimasis tik dėl to, kad reikia taip daryti, o ne dėl to, kad norisi patiems, gali ženkliai sumažinti vidinės motyvacijos jausmą ir kliudyti pradėti juos įgyvendinti.
Netinkamas požiūris. Normalu kartais patirti nesėkmes, tačiau, jei ilgainiui atsiranda jų vengimas, bijojimas ir koncentracija tik į tai, kas blogo gali nutikti, motyvaciją pajausti sunku. Nesėkmės baimė: Ji gali paralyžiuoti ir užkirsti kelią imtis veiksmų.
Tikslų specifiškumo stygius. Jei tikslai nėra aiškiai apibrėžti - sunku jausti motyvaciją jų siekti. Neaiškūs tikslai: Jei tikslai nėra aiškiai apibrėžti - sunku jausti motyvaciją jų siekti.
Aplinkos įtaka: Aplinkos, kurioje gyvenate ir dirbate, įtaka taip pat gali paveikti jūsų motyvacijos lygį.
Taip pat skaitykite: Kaip rasti motyvaciją sportuoti
Stresas ir pervargimas: Per didelis stresas ir pervargimas gali išsekinti tiek fizines, tiek psichologines jėgas, o tai gali lemti motyvacijos praradimą.
Svarbu suprasti, kad motyvacija gali svyruoti priklausomai nuo įvairių veiksnių. Motyvacijos praradimas yra normalus reiškinys, su kuriuo susiduria visi. Tačiau tai nereiškia, kad turite pasiduoti ir atsisakyti savo svajonių.
Motyvacijos Praradimo Simptomai
Prarandama motyvacija gali pasireikšti įvairiais simptomais, kuriuos svarbu atpažinti:
- Apatija ir bejėgiškumo jausmas: Žmogus gali jaustis apatiškas, bejėgis ir nepajėgus imtis jokių veiksmų.
- Sumažėjęs susidomėjimas veikla, kuri anksčiau teikė malonumą: Žmogus gali prarasti susidomėjimą veikla, kuri anksčiau jam teikė malonumą ir džiaugsmą.
- Atidėliojimas: Žmogus gali pradėti atidėlioti svarbias užduotis ir įsipareigojimus.
- Dirglumas ir nuotaikų svyravimai: Žmogus gali tapti dirglesnis ir jaustis be nuotaikos.
- Miego sutrikimai: Gali kilti problemų su miegu.
Jei pastebėjote keletą iš šių simptomų, svarbu kreiptis pagalbos į psichologą ar kitą psichikos sveikatos specialistą.
Kaip Atrasti Motyvaciją?
Tad, jei atpažįstate susiduriantys su šiomis priežastimis, tikėtina, kad prieš pradedant dirbti su motyvacijos atradimu, tikslinga būtų pakoreguoti ir jas. Kai pavyksta tai išspręsti, galime žengti kitą žingsnį ir pradėti svarstyti, kaip galime atrasti motyvacijos. Taigi, kas galėtų mums padėti atrasti motyvacijos savo tikslams įgyvendinti?
Blaškymosi sumažinimas. Niekas neblaško labiau nei chaosas mintyse. Leidimas sau sustoti, susitvarkyti aplinką, susidėlioti vidinius prioritetus ir ryžtingai atsisakyti nereikšmingų, laiką ir energiją siurbiančių dalykų - tai, kas turėtų tapti pradžia naujų ir kryptingų tikslų kėlimui.
Rašymas raštu. Išsiugdytas įprotis rašyti padeda įsinešti struktūros ir aiškumo savo mintyse, emocijose ir planuose. Išrašykite visus savo siekius, sudėliokite juos prioritetine tvarka nuo labiausiai trokštamų iki galinčių palaukti. Laikykite sąrašą matomoje vietoje, kad nepamirštumėte savo tikslų ir sektumėte progresą.
Tinkama tikslo siekimo seka. Dažniausiai galutinio tikslo turėjimas sukelia įspūdį, kad jis tolimas ir nepasiekiamas, o tai mažina motyvaciją. Pradėkite iškeldami sau vieną konkretų tikslą, padalinkite jį į kuo smulkesnius žingsnius, paprastas užduotis, kurios tarsi laipteliai vestų link galutinio tikslo. Kiekvienam žingsniui nusimatykite laikotarpį, iki kada jį įgyvendinsite. Išsikelkite sau vieną konkretų, pasiekiamą tikslą. Pagalvokite, kaip tą tikslą įtraukti į savo gyvenimą, ką turite padaryti, kad jis įvyktų, tada paskirkite tam laiko planą (pvz., savaitę). Įtraukite savo tikslą į savo kasdienybę naudodamiesi dienoraščiu ar programa priminimams.
Atpažinkite kliūtis. Baimė, kad gali iškilti kliūčių siekiant savo tikslų, skatina atidėliojimą ir mažina motyvacijos lygį. Tačiau neretai tai yra neišvengiamas dalykas, tad tikslingiausia - atpažinti jas, įsivardyti ir susikurti planą joms įveikti. Pasvarstykite, kokios kliūtys gali kilti, suskirstydami jas į tas, kurių įveika priklauso nuo jūsų ir kurios yra niekaip nesukontroliuojamos. Susikurkite įveikos planą tik toms, kurias galite kontroliuoti.
Pozityvus savęs skatinimas. Tikslų siekimas yra laiko, energijos, sąmoningumo ir kitų resursų reikalaujantis procesas. Nedideli savęs apdovanojimai už pirmus sėkmingai įveiktus tikslo žingsnius bei nuolatinis savęs pagyrimas už dedamas pastangas ir kliūčių įveikimą didina motyvacija tęsti procesą. Teigiamas kalbėjimas sau yra svarbus ir veiksmingas valdant depresiją ar nerimą. Užuot sakę „negaliu“, sakykite „galiu pabandyti“.
Mindfulness. Mindfulness padeda išlaikyti atsipalaidavimą ir susikaupimą.
Palaikymo grupės. Pradėkite kursą arba prisijunkite prie palaikymo grupės. Surandant socialines ar paramos grupes, turinčias vienodą susidomėjimą, galite rasti mentorių. Apsupkite save pozityviais žmonėmis.
Reguliariai peržiūrėkite savo tikslus ir pažangą. Matyti pažangą savaime yra puikus motyvatorius, taip pat pagerėja jūsų savivertė.
Toliau kelkite naujus tikslus. Pagalvokite, ką norite pasiekti kitą savaitę, kitą mėnesį ir kitais metais. Spręskite po vieną tikslą, kad nesijaustumėte priblokšti.
Tęskite pagreitį. Norint išsiugdyti naują įprotį, reikia iki 3 mėnesių, todėl išlaikant pagreitį ir rutiną, laikui bėgant jis gali jaustis automatiškai.
Raskite mentorius. Mentorius yra tas, kuris yra patyręs įprotį, kurį norite pakeisti.
Atsparumo ugdymas. Nesėkmės yra normalios, tačiau atsparumo ugdymas gali padėti tęsti tai, ką pradėjote. Peržiūrėkite savo tikslus ir įsitikinkite, ar jie realūs jūsų nustatytu laikotarpiu.
Kreipimasis į specialistą
Kai kuriais atvejais, kai motyvacija apleidžia, kreiptis į psichologą gali būti geriausia išeitis:
- Nustatyti motyvacijos praradimo priežastis: Psichologas padės jums suprasti, kas lemia jūsų motyvacijos praradimą.
- Sukurti individualų planą: Specialistas dirbs kartu su jumis, kad sukurtų individualų planą, kaip atgauti motyvaciją ir pasiekti savo tikslus.
- Suteikti palaikymą ir padrąsinimą: Psichologas suteiks jums reikalingą palaikymą ir padrąsinimą, kad galėtumėte įveikti motyvacijos praradimo iššūkius.
Atminkite, kad Jūs nesate vieni. Psichologas gali padėti jums įveikti sunkumus ir pasiekti savo tikslus.
Kaip Išlaikyti Motyvaciją?
Pasiekus norimą motyvacijos lygį ir susiformavus tinkamą tikslų siekimo rutiną, svarbu palaikyti šį procesą, kad gebėtume likti savimi pasitikintys ir produktyvūs. Visgi, natūralu, kad kartais motyvacija susvyruoja. Ką galime daryti, kad šį motyvacijos ir tikslų siekimo procesą pavyktų išlaikyti norimame lygyje?
Dėmesys energijos valdymui, o ne tik laiko valdymui. Normalu, kad patyrus sėkmę siekiant tikslų, pradeda norėtis dar daugiau. Vis tik, svarbu adekvačiai įvertinti savo turimus resursus, kad nepatirti perdegimo. Šiuo atveju patartina dėmesį skirti būtent energijos lygio valdymui, kadangi net jei turėsime daug laisvo laiko, tačiau stigsime fizinės ir emocinės energijos, motyvacijos lygį išlaikyti taps vis sunkiau. Atlikdami užduotis darykite pertraukas, planuokite reguliarias atostogas, siekite kokybiško ir stabilaus miego/darbo/laisvalaikio režimo, laikykitės sveikatai palankios mitybos, būkite fiziškai aktyvūs - visa tai leis užtikrinti stabilius energijos resursus ir optimalią savijautą.
Reguliarus tikslų peržiūrėjimas. Normalu, kad su laiku kinta norai, poreikiai ir tai, ko siekiame. Susidėlioję pirminį savo tikslų sąrašą, ilgainiui galime pamatyti, kad prioritetai kinta, kai kurie siekiai gali tapti svarbesni, kiti - mažiau reikšmingi. Šiame procese svarbu išlaikyti sąmoningumą: reguliariai peržvelkite savo tikslų sąrašą ir atnaujinkite jį atsižvelgdami į esamus savo poreikius, norus ir sąlygas, nevenkite keltis sau naujų tikslų, išbraukti tų, kurių nebesinori, ir viduje normalizuokite visus šiuos pokyčius - turėti įsipareigojimų sau yra svarbu, bet dar svarbiau leisti sau į juos žiūrėti geranoriškai ir palankiai sau bei savo savijautai.
Labai Motyvuotų Darbuotojų Nauda
Motyvacija lemia darbuotojų sėkmę ir vaidina svarbų vaidmenį darbuotojų pasitenkinimui. Darbuotojų pasitenkinimas skatina veiklos rezultatus, kurie savo ruožtu daro teigiamą poveikį klientų pasitenkinimui.
Motyvuoti darbuotojai geriau prisitaiko prie pokyčių, geriau bendradarbiauja, dėl projekto, kliento ar bendradarbio yra labiau pasirengę išeiti už projekto ribų ir išlaikyti teigiamą požiūrį į darbą. Labai motyvuotų darbuotojų komanda taip pat gali sumažinti darbuotojų kaitą ir pravaikštas. Dažnai vadovai nesuvokia, kiek svarbi yra motyvacija, norint gerai vadovauti ir užtikrinti organizacijos sėkmę ateityje. Kartais vadovai klaidingai mano, kad išorinių motyvatorių, pavyzdžiui, papildomų naudų, pakanka, kad motyvuotų komandos narius nuolat gerai dirbti. Nors abi motyvacijos rūšys yra būtinos, vidinė motyvacija yra ypač svarbi, nes vidinę motyvaciją turintys darbuotojai yra laimingesni atlikdami savo pareigas ir produktyvesni. Jie ir toliau dirbs organizacijoje, nes mėgsta savo darbą, o ne tik dėl atlyginimo.
Darbuotojų motyvacija ir produktyvumas
Norėdami išsiaiškinti, kaip darbuotojų motyvacija veikia produktyvumą, galime pažvelgti, kaip ji susijusi su įsitraukimu ir išlaikymu, ir kaip šie du veiksniai veikia produktyvumą. Remiantis „Gallup“ ataskaita „Pasaulinės darbo vietos būklė: 2022 m.“, neįsitraukę arba aktyviai nedalyvaujantys darbuotojai pasauliui kainuoja 7,8 trilijono JAV dolerių dėl prarasto produktyvumo, o tai sudaro 11 % pasaulio BVP.
Įsitraukimo stoka taip pat kenkia darbuotojų išlaikymui. JAV įmonės dėl savanoriškos darbuotojų kaitos kasmet praranda trilijoną dolerių ir susiduria su daugybe iššūkių norėdamos išlaikyti puikius darbuotojus, įskaitant darbuotojų nepasitenkinimą atlyginimu, neefektyvų vadovavimą, karjeros galimybių nebuvimą arba jų nebuvimą, pripažinimo trūkumą, darbo aiškumo nesuteikimą, didesnio savarankiškumo poreikį ir toksišką darbo aplinką.
Kai darbuotojai nėra įsitraukę ir darbuotojų kaita yra didelė, tai sukelia domino efektą, kuris gali paralyžiuoti produktyvumą ir smarkiai paveikti organizacijos pelningumą. Kai darbuotojai neįsitraukia, mažėja produktyvumas. Neįsitraukę darbuotojai yra mažiau motyvuoti sunkiai dirbti ar tenkinti darbo lūkesčius. Jie gali padaryti 60 % daugiau klaidų, sukurti toksišką darbo aplinką, kuri skatina darbuotojų kaitą ir dar labiau mažina produktyvumą.
tags: #motyvacija #cia #pukelis