Įvadas
Psichikos sveikata tampa vis aktualesnė tema visuomenėje. Higienos instituto (HI) specialistai atkreipia dėmesį, kad gerėjant paslaugų prieinamumui, vis daugiau žmonių kreipiasi pagalbos, mažėja stigma, tačiau išlieka iššūkių, ypač vyresnio amžiaus asmenų grupėje. Šiame straipsnyje aptariama psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo dinamika Lietuvoje, atsižvelgiant į amžių, lytį ir sutrikimų tipus. Taip pat nagrinėjami veiksniai, skatinantys kreiptis pagalbos, ir išliekančios problemos, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių.
Bendrosios tendencijos
Higienos instituto direktorius Šarūnas Alasauskas teigia, kad duomenys padeda geriau suprasti ne tik pačią psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo dinamiką, bet ir visuomenės elgesį - kaip žmonės ieško pagalbos, kokių paslaugų jiems reikia, kokios grupės lieka pažeidžiamesnės. Tai svarbus pagrindas tolimesniems sveikatos politikos formuotojų sprendimams.
Augantis sutrikimų paplitimas
Higienos instituto Psichikos sveikatos centro vadovė Vita Šulskytė-Janikūnė pažymi, kad duomenys rodo ne tik augantį sutrikimų paplitimą, bet ir tai, kad gerėjant paslaugų prieinamumui vis daugiau žmonių kreipiasi pagalbos. Tai reiškia, kad keičiasi nuostatos, mažėja stigma, tačiau iššūkių lieka - ypač vyresnio amžiaus asmenų grupėje. Didėjantys rodikliai nebūtinai reiškia blogėjančią visuomenės sveikatą - jie gali rodyti, kad daugiau žmonių kreipiasi pagalbos, o tai - teigiamas pokytis psichikos sveikatos srityje.
Pagalbos kreipimosi augimas
2014-2023 m. 1,7 karto išaugo besikreipiančiųjų psichiatro pagalbos skaičius. Moterys pas specialistus lankėsi 1,4 karto dažniau nei vyrai.
Amžiaus ir lyties ypatumai
Analizė rodo, kad vyresnio amžiaus asmenų grupė pasižymi aukščiausiais psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo rodikliais. 2014-2023 m. daugiausia psichikos ir elgesio sutrikimų nustatyta 65 m. ir vyresnių asmenų grupėje - nustatytų sutrikimų per minimą laikotarpį šioje amžiaus grupėje padidėjo 1,6 karto. Kitoje amžiaus grupėje, apimančioje 45-64 m. žmones, augimas siekė 1,2 karto.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Lyčių skirtumai
Vertinant pagal visus sutrikimų pogrupius, moterims sutrikimų nustatoma vidutiniškai 1,5 karto dažniau nei vyrams. Vyrų psichikos sveikatos sutrikimų paplitimas didesnis kai kuriuose sutrikimų pogrupiuose, tačiau besikreipiančiųjų rodikliai vyrų imtyje vis tiek išlieka mažesni.
Vaikų psichikos sveikata
Higienos instituto (HI) parengta analizė rodo, kad 2019-2023 m. laikotarpiu vaikų psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas padidėjo nuo 88,3 iki 88,8 atvejų 10 000 vaikų. Dažniausiai diagnozuojami psichologinės raidos, elgesio ir emocijų sutrikimai. Didžiausias tokių sutrikimų paplitimas nustatytas Rokiškio (178,2 atv./10 tūkst. vaikų) ir Mažeikių (173,3 atv./10 tūkst. Nepaisant šių iššūkių, džiuginanti tendencija - per pastaruosius ketverius metus vaikų savižudybių skaičius sumažėjo beveik tris kartus. 2019 m. šis rodiklis siekė 1,8 atvejo 100 000 vaikų, o 2023 m. - 0,4 atvejo. Be to, 2023 m. HI Sveikatos informacijos centro vadovė Ugnė Gadžijeva pažymi, kad nors sutrikimų skaičius auga, tai gali būti siejama su didesniu tėvų ir ugdymo įstaigų dėmesiu vaikų emocinei būsenai bei geresniu psichikos sveikatos paslaugų prieinamumu.
Dažniausi sutrikimų tipai
Pagal sutrikimų tipą dažniausiai fiksuoti neuroziniai, stresiniai ir su nerimu susiję sutrikimai - jie sudaro 36 proc. visų atvejų. Antroje vietoje - organiniai ir simptominiai sutrikimai (30 proc.), o trečioje - nuotaikos sutrikimai (27 proc.). Psichikos sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sudaro apie 9 proc. visų atvejų ir net 3 kartus dažniau pasireiškia tarp vyrų.
Stigma ir pagalbos kreipimasis
Skaičiuojama, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turi daugiau nei 16 proc. Europos regiono gyventojų. Panašią statistiką galima matyti ir Lietuvoje - Higienos instituto duomenimis, 2022 metais bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas buvo diagnozuotas 1 iš 8 Lietuvos gyventojų (iš viso 340 562 asmenims). Tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nors kartą gyvenime psichikos sveikatos sutrikimą patiria bent 1 iš 4 žmonių. Visų jų oficialioje statistikoje nerasite - psichikos sveikatos sunkumus patiriantys, bet pagalbos nesikreipiantys žmonės nepatenka į statistiką, todėl psichikos sveikatos sunkumų patiriančių žmonių skaičius gali būti dar didesnis. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vis dar egzistuoja stigma, susijusi su psichikos sveikatos problemomis. Dėl gėdos ar baimės būti nesuprastiems, žmonės vengia pripažinti savo sunkumus ir nesikreipia pagalbos. Ne visi ir atpažįsta psichikos sveikatos problemas, todėl daugelį simptomų, tokių kaip lėtinis nuovargis, nerimas, nemiga ar prasta nuotaika, priskiria kasdieniam stresui ar „normaliai“ gyvenimo būsenai. Dalis žmonių tiesiog ignoruoja savo simptomus, nesuvokdami, kad jie gali būti rimtos problemos ženklas.
Vyresnio amžiaus žmonių situacija
Stebimos tendencijos rodo, kad psichikos ir elgesio sutrikimų skaičiai kasmet nuosekliai auga. Iš vienos pusės - tai sunerimti verčiantis ženklas, iš kitos pusės - žinia, kad vis daugiau žmonių supranta psichikos sveikatos svarbą ir drąsiau kreipiasi pagalbos į specialistus. Didžiausias psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas fiksuojamas tarp 65 metų ir vyresnių žmonių. Šioje amžiaus grupėje sergamumo rodiklis išaugo nuo 172,6 atvejo 1 tūkst. gyventojų iki 265,7 atvejo. Tai yra didžiausias sergamumo augimas tarp visų amžiaus grupių per laikotarpį nuo 2016 iki 2022 metų. Kaip rodo tyrimo duomenys, didžiųjų miestų jaunoji karta aktyviau įsitraukia į psichikos sveikatos stiprinimo veiklą ir plečia savo psichikos sveikatos žinias. Jauni žmonės, susidūrę su psichikos sveikatos sunkumais, yra nusiteikę rinktis profesionalią psichologinę pagalbą. Tam įtakos turi internete esančios informacijos gausa, įvairūs straipsniai, tyrimai ar socialiniuose tinkluose paviešinti asmeniniai išgyvenimai, suteikiantys šiuolaikiniam žmogui daug informacijos apie psichikos sveikatos sutrikimus. Tačiau psichikos sveikatos stigmatizavimas vis dar būdingas vyresnio amžiaus žmonėms. Situacija išties sudėtinga, mat vyresnio amžiaus gyventojai yra mažiausiai aktyvūs visuomenėje, patenkantys į didžiausią rizikos grupę susidurti su tokiais sutrikimais kaip depresija ar demencija. Tačiau dėl įsisenėjusių įsitikinimų ir tai lemiančios stigmos senjorai retai kreipiasi psichologinės pagalbos, jiems vis dar kyla iššūkių pripažinti psichologinius sunkumus.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Pagalba ir gydymo metodai
Psichikos sutrikimai apima įvairias būkles, kurios veikia žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį. Jie gali būti laikini arba nuolatiniai ir pasireikšti įvairiais simptomais, kurie daro įtaką kasdieniam gyvenimui. Dažniausiai pasitaikantys psichikos ir elgesio sutrikimai yra depresija, nerimas, panikos atakos, nemiga, bipolinis sutrikimas, demencija, šizofrenija ir adaptacijos sutrikimai.
Gydymo metodai
Pagrindiniai gydymo metodai apima psichoterapiją, medikamentinį gydymą ir kognityvinę elgesio terapiją (KET). Psichoterapija apima reguliarias sesijas su psichoterapeutu, padedant pacientams išspręsti emocines problemas, keisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius bei mokytis naujų įgūdžių valdyti savo būklę. Vaistai gali padėti sumažinti arba kontroliuoti psichikos sutrikimų simptomus. KET padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo ir elgesio schemas.
Grupės terapija ir savipagalba
Grupės terapijos metu pacientai susitinka su kitais, kurie turi panašias problemas, ir dalijasi savo patirtimis bei palaikymu. Tai padeda sumažinti izoliacijos jausmą ir stiprina bendruomeniškumą.
Sveikos gyvensenos svarba
Sveika psichika yra svarbi bendrai gerovei, todėl svarbu rūpintis savo psichikos sveikata net ir nesant rimtoms problemoms. Psichikos sveikatos stiprinimas apima fizinę veiklą, tinkamą mitybą, kokybišką miegą, meditaciją ir bendravimą su šeima bei draugais.
"Harmonijos klinika": Pagalba psichikos sveikatai
„Harmonijos klinika“ Kaune siūlo platų spektrą paslaugų, skirtų psichikos sutrikimų gydymui. Klinikos specialistai teikia individualizuotą priežiūrą, atsižvelgdami į kiekvieno paciento poreikius, ir naudoja pažangiausius gydymo metodus bei technologijas. Be tradicinių konsultacijų klinikoje, „Harmonijos klinika“ taip pat siūlo psichikos sveikatos konsultacijas internetu, užtikrinant lankstumą ir prieinamumą.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Prevencija ir ankstyvas nustatymas
Prevencija ir ankstyvas nustatymas yra raktas į sėkmingą psichikos sutrikimų valdymą. Rekomenduojama reguliariai atlikti psichikos sveikatos patikrinimus, ypač jei pastebimi bet kokie simptomai, kurie trukdo kasdieniam gyvenimui.
Klinikos misija
„Harmonijos klinikos“ misija yra suteikti aukščiausios kokybės psichikos sveikatos priežiūrą, remiantis individualiais poreikiais ir naujausiais moksliniais tyrimais. Klinika siekia padėti kiekvienam pacientui pasiekti geresnę psichikos sveikatą ir gyvenimo kokybę, teikdama profesionalias, empatiškas ir prieinamas paslaugas.
Senjorų psichikos sveikatos stiprinimas
Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostat) duomenimis, 2030 m. kas trečias (36,6 proc.) Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 60 metų, todėl skirti daugiau dėmesio jų psichikos sveikatai yra ypatingai svarbu. Stiprinti senjorų psichikos sveikatą galima įvairiomis fizinę, emocinę, socialinę pagalbą apimančiomis priemonėmis.
Priemonės senjorų psichikos sveikatai gerinti
- Skatinant fizinį aktyvumą: Tyrimai rodo, kad fizinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas, joga ar lengvi pratimai, padeda mažinti riziką susidurti su depresija ir nerimo sutrikimais, gerina miegą, stiprina emocinę gerovę ir bendrą sveikatą.
- Socialinių ryšių stiprinimas: Dalyvavimas bendruomenės veiklose mažina vienišumo jausmą, savanoriška veikla gali suteikti naujų pažinčių, padėti įgyti tikslo jausmą ir teigiamai veikti psichikos sveikatą, o mokant senjorus naudotis technologijomis, pvz., vaizdo skambučiais ar socialiniais tinklais, galima padėti jiems palaikyti ryšius su artimaisiais.
- Psichologinės sveikatos priežiūra ir pagalba: Reguliarios konsultacijos gali padėti spręsti kylančius emocinius sunkumus ir užkirsti kelią psichikos sveikatos pablogėjimui, o savipagalbos grupės gali būti saugia aplinka, kurioje senjorai gali dalintis savo jausmais, patirtimis ir gauti emocinę paramą iš kitų.
- Protinė veikla: Kognityviniai užsiėmimai, tokie kaip skaitymas, kryžiažodžiai, šachmatai ar stalo žaidimai, padeda išlaikyti smegenis aktyvias ir pagerina pažintinę funkciją. Nauji įgūdžiai, pvz., užsienio kalba ar muzika, stimuliuoja smegenis, o taip pat suteikia senjorams naujų pasiekimų stimulą.
- Sveikos mitybos ir gyvenimo būdo skatinimas: Maistas, kuriame yra daug vitaminų, mineralų ir omega-3 riebalų rūgščių, prisideda prie geresnės sveikatos, o reguliarus miego režimas ir pakankama miego trukmė mažina nuovargį ir pagerina emocinę būseną.
- Stigmos mažinimas ir pagalbos ieškojimo skatinimas: Rengiant informacinius susitikimus ar mokymus, senjorai gali daugiau sužinoti apie psichikos sveikatą, dėl to sumažėja stigma ir auga drąsa ieškoti pagalbos. Labai svarbu didinti ir pagalbos paslaugų prieinamumą užtikrinant, kad senjorai žinotų, kur kreiptis dėl emocinės pagalbos ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugų.
- Kasdienio rutinos struktūravimas ir tikslų iškėlimas: Reguliarus dienos ritmas padeda palaikyti psichologinę gerovę, siekiami tikslai ir planai, net jei jie yra nedideli, padeda ugdyti pozityvų požiūrį į gyvenimą ir stiprina pasitikėjimą savimi.
Šių veiksmų integravimas į senjorų kasdienybę galėtų padėti ne tik pagerinti jų psichikos sveikatą, bet ir suteiktų džiaugsmo bei prasmės jausmą kasdieniame gyvenime.
tags: #psichikos #sveikatos #sutrikimu #epidemiologija