Pedagogų Motyvacija Švietimo Sistemoje: Iššūkiai, Galimybės Ir Sprendimai

Įvadas

Švietimo sistema nuolat kinta, o reformos, kartais stringančios, kelia iššūkių mokytojams. Straipsnyje nagrinėjama, kas motyvuoja pedagogus jų kasdieniame darbe, kokie veiksniai lemia jų pasitenkinimą ir kaip galima gerinti jų motyvaciją.

Mokytojų Lūkesčiai Ir Poreikiai

Pasak Vilijos Railaitės, Apvalaus kvadrato mokyklos vadovės, mokytojų lūkesčiai yra panašūs į kitų sričių darbuotojų:

• Darbo prasmė ir vidinis pasitenkinimas.
• Aiškių tikslų ir užduočių suvokimas.
• Palaikanti aplinka ir draugiški kolegos.
• Gera atmosfera.
• Adekvatus atlygis.

Atlyginimas yra svarbus, tačiau ne vienintelis motyvuojantis veiksnys. Mokytojams taip pat svarbus geras mikroklimatas, pagarba, administracijos palaikymas, ugdymo filosofija, mokyklos vertybės ir laisvė rinktis metodus.

Atlygis Ir Darbo Krūvis

Vilijos nuomone, mokytojų atlyginimas Lietuvoje vis dar yra per mažas. Dideli krūviai ir didelis vaikų skaičius klasėse apsunkina darbą. Mokytojams reikia laiko pailsėti ir atsitraukti nuo darbo, kad jie galėtų adekvačiai reaguoti į sudėtingas situacijas.

Motyvacijos Teorijos Ir Praktinis Pritaikymas

Poreikių Patenkinimas

Motyvai yra susiję su žmogaus poreikių patenkinimu. Mokslininkai, tyrinėjantys motyvaciją, daugiausiai dėmesio skiria žmonių poreikių patenkinimo būdams. Žmogui svarbu ne tik patenkinti elementarius poreikius, bet ir įgyti pripažinimą, galią, realizuoti savo gabumus ar pasitarnauti kitiems žmonėms. Svarbu suvokti savo vietą organizacijoje ar komandoje, karjerą, kūrybinę atmosferą, premijas bei vadovybės pasitikėjimą.

Taip pat skaitykite: Motyvacijos svarba

Skirtingus žmones motyvuoja skirtingi veiksniai. Tai, kas svarbu vadovui, nebūtinai svarbu ir jo pavaldiniui. Todėl, norėdami motyvuoti savo darbuotojus, darbdaviai turėtų periodiškai kalbėtis su jais ir išsiaiškinti, kiek darbuotojai patenkinti savo darbu bei ko jiems trūksta.

Mokytojų Motyvavimas

Pedagogo skatinimas siekti gerų darbo rezultatų vadinamas mokytojo motyvavimu. Tai viena iš švietimo vadybos funkcijų, kuri daro įtaką švietimo įstaigos veiklos efektyvumui. Skatinami mokytojai atsakingiau atlieka savo pareigas ir siekia kokybiškiau dirbti. Būtina motyvuoti mokytojus tam, kad būtų skatinamas efektyvus ir kokybiškas darbas. Švietimo įstaigos vadovai turi stengtis dažniau motyvuoti pedagogus, atsižvelgiant į norą save išreikšti ir tobulėti. Tokiu būdu pagerės ugdymo kokybė, o švietimo įstaiga taps patrauklesnė tiek patiems darbuotojams, tiek mokiniams ir jų tėvams.

Tyrimų Trūkumas

Nors pedagogų motyvavimas yra analizuojamas, trūksta atliktų tyrimų apie mokytojų motyvavimo galimybes ir problematiką švietimo įstaigose.

Vadybos Principai Švietimo Įstaigose

Nors bendroji vadyba su švietimu yra susijusi, vis dar diskutuojama, kiek bendrosios vadybos teorijos yra taikytinos švietimo sistemoje. Švietimo sistemoje dirba nemažai kvalifikuotų administratorių, o dalis mokyklų vadovų neabejotinai yra ir savo kolektyvų lyderiai. Ar švietimo įstaigoje veikia tokie patys vadovavimo principai kaip pramonės ar verslo pasaulyje? Ar švietimo įstaigos turėtų taikyti tokius pačius motyvavimo principus kaip ir verslo įmonėse?

Analizuojant mokslinę literatūrą, vieningo atsakymo į šiuos klausimus aptikti nepavyko. Vieni autoriai teigia, kad švietimo organizacijoms galioja visi bendri vadybos dėsniai. Kiti teigia, kad švietimo organizacijos iš esmės skiriasi nuo kitų tipų organizacijų, todėl pramonės ir verslo pasaulyje įprasta vadyba švietime netaikytina. Treti autoriai mano, kad šios organizacijos kaip ir visos kitos, tiek įsitikinimas, kad jos labai skiriasi nuo kitų organizacijų yra problemos supaprastinimas. Švietimo organizacijos ir pramonės bei verslo įstaigos yra panašios pagal vienus kriterijus ir skirtingos pagal kitus.

Taip pat skaitykite: Kaip rasti motyvaciją sportuoti

Skirtumai Tarp Švietimo Ir Verslo Organizacijų

• Švietimo institucijoms keliami uždaviniai: Mokykloms keliamus uždavinius daug sunkiau apibrėžti negu pramonės ar verslo organizacijoms.
• Tikslų pasiekimas ir įvertinimas: Švietime daug sunkiau nustatyti ar užsibrėžti tikslai pasiekiami, ar ne. Mokyklos produkcijos negalima išmatuoti ir įvertinti taip, kaip pramonės produkcijos.
• Švietimo organizacijos veiklos pobūdis: Jį labai sunku įvertinti ir nusakyti. Jei mokyklą traktuosime kaip paslaugų organizaciją, kyla klausimas: kas yra tikrieji švietimo įstaigos klientai: mokiniai, jų tėvai, būsimi darbdaviai, vietos bendruomenė ar valstybė? Jei klientai yra keli, kuris iš jų svarbiausias? Kuriam atiduoti pirmenybę?
• Švietimo organizacijos - tai specialistų organizacijos: Vadovai ir pedagoginis personalas turi maždaug vienodą profesinį pasirengimą, panašią vertybių skalę bei yra sukaupę analogišką patirtį.
• Švietimo įstaigos vadovo požiūris į vadybinę veiklą: Aukščiausios bei viduriniosios grandies švietimo vadovai negali, o dažnai ir nenori skirti pakankamai laiko vadybiniams savo veiklos aspektams.

Švietimo vadyba - tai edukologijos šaka, glaudžiai susijusi ne tik su bendrąja vadyba, bet ir su kitais socialiniais mokslais: sociologija, psichologija, ekonomika. Švietimo įstaigos veiklos pobūdis, joms keliami tikslai, tų tikslų pasiekimas ir vertinimas turi savitus specifinius elementus, kurie turi įtakos pedagogų motyvavimui.

Vadovavimo Teorijos Ir Motyvacija

Švietimo vadybai būdingas konceptualinis pliuralizmas, nes švietimo sistemoje yra didelė švietimo institucijų įvairovė, o vadovavimas švietimo sistemoje tapo dar sudėtingesnis, nes švietimas išgyvena nuolatinės kaitos etapą.

Transformacinis Vadovavimas

Atsirado naujos vadovavimo teorijos, kurios vadinamos dinamiškų santykių teorijomis. Transformacinis vadovavimas orientuotas į žmonių poreikius, situacijos unikalumą ir iracionalumą, todėl vadovo veiksmai daug mažiau nuspėjami. Toks vadovas stengiasi sukurti palankią kaitai organizacijos kultūrą. Transformacinis vadovas siekia išplėsti darbuotojų poreikių ribas, kad jie nuveiktų daugiau, negu reikalaujama.

Transformacinio vadovavimo komponentai:

• Patrauklumas.
• Individualus dėmesys.
• Kūrybiškumo skatinimas.

Transformacinis vadovavimas keičia darbuotojų jausmus, požiūrius ir įsitikinimus. Švietimo vadyboje transformacinio vadovavimo samprata pradeda vis labiau įsigalėti, kadangi mokyklos yra palanki terpė jam plėtotis. Pedagogų bendruomenė yra išsilavinusi ir kūrybiška, jai būdingas individualumas, savarankiško darbo įgūdžiai, noras profesiškai tobulėti ir siekti tobulesnės mokyklos vizijos. Ši teorija pagrindžia mintį, kad švietimo įstaigoje motyvavimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, siekiant mokyklos veiklos efektyvumo bei rezultatų kokybės.

Taip pat skaitykite: Įmonės nauda iš socialiai atsakingų darbuotojų

Vadybos Funkcijos Ir Motyvacija

Išskiriamos 4 vadybos funkcijos: planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė.

• Planavimas: Darbo eigos lyginimas su laukiamu rezultatu. Organizacijos vadovai užsibrėžtų tikslų siekia apgalvotai. Iš anksto užsibrėžia tikslus ir numato būsimos veiklos planą. Planavimo proceso metu nustatomi tikslai ir numatomos priemonės jiems pasiekti. Planai skirstomi į strateginius ir operatyvinius. Strateginiuose planuose atsispindi pagrindiniai organizaciniai tikslai. Šiuos planus kuria patys vadovai. Operatyviniai planai skirti strateginiams planams įgyvendinti kasdieninėje veikloje. Neturint plano, galimybės pasiekti tikslų tampa neaiškios, be to sunku įvertinti organizacijos darbo veiksmingumą.
• Organizavimas: Antroji pagrindinė vadybos funkcija. Jos esmė yra atrinkti žmones, suformuoti iš jų grupes ir padaryti jas veiksmingomis komandomis, kurios kartu siektų organizacijos tikslų. Atskiros organizacijos sudaro organizacijos sistemas - atskirus švietimo segmentus. Organizacijos sistemų visuma suformuoja bendrą nacionalinę švietimo sistemą. Organizavimo procese svarbus aspektas yra darbo grupės ar komandos suformavimas iš atskirų individų. Individas ir komanda turi sąveikauti tarpusavyje tam, kad galėtų pasiekti optimalius rezultatus.
• Vadovavimas: Motyvavimas yra viena iš pagrindinių ir svarbiausių vadovavimo funkcijų. Motyvavimas - žmogaus aktyvumą skatinantis ir jo veiklos kryptį lemiantis procesas. Jis susijęs su visomis vadybos pagrindinėmis funkcijomis. Skatinamas žmogus geba geriau planuoti savo veiklą ir paskirstyti laiką. Motyvavimas reikšmingas ir darbo organizavimui, nes skatinamas žmogus į skirtingumus žiūri pozityviai. Nuomonių įvairovė skatina ieškoti optimaliausių sprendimų. Motyvuotas darbuotojas savo asmeninius poreikius ir tikslus sieja su bendrais organizacijos tikslais. Iš motyvuotų žmonių lengviau suformuoti komandą ir pasiekti gerų darbo rezultatų. Darbuotojų motyvavimas svarbus konfliktų sprendime. Skatinamas žmogus pasitiki savo jėgomis ir tai leidžia lengviau spręsti iškilusias problemas.
• Kontrolė: Ketvirtoji vadybos funkcija. Tai procesas, kurio metu nustatoma, kiek atliktoji veikla atitiko lauktus rezultatus. Kontrolė padeda išsiaiškinti, kiek veiksmingi ir tikslūs buvo planavimas, organizavimas bei vadovavimas. Šiai funkcijai taip pat turi įtakos darbuotojų motyvavimas. Pasitikintys savimi ir išreiškiantys save darbuotojai palankiau vertina įvairias kontrolės sistemas, tokias kaip inspektavimas ir auditas.

Darbuotojų motyvavimas yra tiesiogiai susijęs su visomis pagrindinėmis švietimo vadybos funkcijomis. Šis procesas įtakoja mokyklos veiklos kokybę ir efektyvumą.

Vadovavimo Ypatumai Švietimo Sistemoje

Švietimo organizacijos valdymas yra specifinis, nes jų įstaigos vadovams netenka dirbti su visiškai nekvalifikuotais ir nemotyvuotais žmonėmis. Mokyklos - tai specialistų organizacijos. Todėl švietimo organizacijoje lengviau diegti dalyvavimo ir funkcijų perdavimo principus. Mokykloje susidaro palankios sąlygos demokratiniam vadovavimo stiliui diegti.

Permainos Lietuvos gyvenime neišvengiamai kelia naujus reikalavimus mokyklai, visai ugdymo sistemai, o taip pat ir mokytojui. Sėkmingą švietimo reformos pobūdį iš dalies garantuoja ir mokytojas - jo asmenybė, požiūris į darbą. Iš mokytojo tikimasi profesinės veiklos, su kuria siejami tam tikri asmenybės bruožai, t.y. empatija, komunikabilumas ir t.t.

Mokytojo darbo klasėje kokybė, mastas ir lankstumas tiesiogiai susijęs su jo profesine branda, asmeniniu ir profesiniu tobulėjimu. Visuomenei mokytojo darbas atrodo ne toks sudėtingas. Dažniausiai manoma, kad mokytojas tik moko, ir nepagalvojama apie kitą veiklą: pasiruošimą pamokoms, mokinių sąsiuvinių taisymą, dalyvavimą susirinkimuose, posėdžiuose, mokyklos atstovavimą išoriniuose renginiuose, darbą su mokinių tėvais ir t.t.

Pedagoginis darbas - ypatinga žmonių veiklos sfera. Jis yra kryptingas, vertybinis, tikslingas kvalifikuotų ir nekvalifikuotų asmenybių bendravimas. Jis integruoja kultūros vertybes, būtinas perimti žmonėms, kad jie galėtų ne tik orientuotis gyvenime, turėti tam tikrų žinių, bet ir jame aktyviai dalyvauti. Toks darbas turi būti aukštai kvalifikuotas ir atitikti visos visuomenės bei atskiro individo poreikius, galimybes.

Mokykla yra formali organizacija, kurioje svarbūs ryšiai ir santykiai tarp žmonių. Populiariausias mokytojo darbo įvaizdis yra darbas klasėje su mokiniais. Tačiau yra ir kitų mokytojo darbo aspektų, kuriems pastaraisiais metais skiriama vis daugiau dėmesio ir laiko. Pastaraisiais metais mokytojams darbo ne klasėje pagausėjo, jis tapo sudėtingesnis ir svarbesnis.

Projektinė Veikla Ir Motyvacija: Pavyzdžiai Iš Praktikos

Mobilumo projektą ,,Mokymosi motyvacija - individualios mokymosi pažangos garantas“ inspiravo Mokyklos veiklos įsivertinimo ataskaitose įvardintos mokyklos silpnybės, mokyklos veiklos kokybės gerinimo ir tarptautiškumo poreikiai bei Kauno Rokų gimnazijos 2019-2021 m. Strateginiuose dokumentuose įvardintos gimnazijos silpnybės - mažas aukštesnįjį lygį pasiekusiųjų mokinių skaičius, mažėjanti mokymosi motyvacija - paskatino ieškoti problemos priežasčių ir galimų sprendimo būdų.

Atlikus tyrimus paaiškėjo pagrindiniai veiksniai skatinantys Kauno Rokų gimnazijos mokinių mokymosi motyvaciją bei lemiantys mokymosi pažangą:

1. Pozityvus mokytojo ir mokinio santykis (geras mikroklimatas pamokoje, motyvuojančios ugdymo(-osi) aplinkos).
2. Įvairių (aktyvių) mokymo metodų taikymas.
3. Sudarytos sąlygos mokiniui patirti sėkmę.

Priemonės Mokytojų Kompetencijoms Kelti

1. Kelti profesines bei bendrąsias pedagogų kompetencijas mokymo kursuose skatinančiuose pozityvių ir motyvuojančių ugdymo(-osi) aplinkų kūrimą, pozityvų mokytojo ir mokinio santykį.
2. Daugelis iš mūsų skirtingose gyvenimo situacijose susiduriame su savo vidiniais apribojimais ir kliūtimis, todėl mūsų pačių ūgtis, praturtindama ir sustiprindama pasitikėjimą savimi, reiškia ėjimą link asmeninio gyvenimo pilnatvės. Koučingas yra sritis, kurioje didžiausias dėmesys ir yra skiriamas savęs ugdymui. Darbas su mokiniais neretai mokytojams sukuria daug netikėtų situacijų, kurios tampa iššūkiu, todėl labai svarbu nuolat ieškoti priemonių, kurios suteiktų lankstumo ir pasitikėjimo savimi susidūrus su sunkiomis situacijomis pedagoginiame darbe. Vienas iš būdų - semtis patirties ir žinių iš šios srities specialistų, todėl Kauno Rokų gimnazija vykdydama Erasmus+ projektą „Mokymosi motyvacija - individualios mokymosi pažangos garantas“ liepos 5-9 dienomis delegavo dvi koleges - direktorę Rūtą Buinickienę ir direktoriaus pavaduotoją ugdymui bei teatro mokytoją Ritą Miliūnienę į kvalifikacijos kėlimo kursus “Educational coaching tools” („Ugdomojo vadovavimo priemonės švietime“) Ispanijoje, Malagoje, kuriuos organizavo „iDevelop“ pedagogų švietimo organizacija. Kursų metu daugiausia dėmesio buvo skiriama praktiniam mokymui. Užsiėmimai buvo užpildyti atvejų tyrimais, moderuotomis diskusijomis, minčių šturmu ir užduotimis bei edukaciniais žaidimais, suprojektuotais pagal kursų temą. Gebėjimas įveikti savo ribas padeda mokytojams sukurti patikimesnį savo, kaip tų, kurie gali įkvėpti mokinius imtis veiksmų ir nugalėti savo apribojimus, įvaizdį. Mokytojai, išmanantys ugdomojo vadovavimo įrankius, turi galimybę ne tik motyvuoti mokinius ugdymuisi, bet suteikti pasitikėjimo ir paramos kitiems kolegoms.
3. Nuotolinis mokymas, kuris užklupo Lietuvos pedagogus, buvo netikėtas ir keliantis daug baimių. Visų pirma, tai nauja ir niekad nepatirta. Antra - ar mokytojai sugebės susitvarkyti su naujais iššūkiais, ar užteks kompetencijų ir pasitikėjimo savo jėgomis dirbti taip, kaip niekad neteko dirbti? Su baimėmis ir grėsmėmis, kurios užklumpa kiekvieną žmogų, visada greta eina ir noras įveikti iššūkius, atrasti naujas galimybes. Tokias galimybes tobulėti ir pritaikyti savo žinias ir gebėjimus turėjome ir mes - Rokų gimnazijos mokytojos Vaiva ir Rima dalyvaudamos šių metų sausio 27-vasario 1 d. tarptautiniuose mokymuose „PROJECT BASED LEARNING IN THE CLASSROOM:SETUD INTEGRATION AND REFLECTION“ pagal projektą Erasmus+ KA1 „Mokymosi motyvacija individualios mokymosi pažangos garantas“ Florencijoje ( Italija). Mūsų laukė įdomi ir labai darbinga mokymo/si savaitė nuostabiame Italijos mieste Florencijoje. Turėjome puikią galimybę ne tik tobulėti, bet ir susipažinti su kitų Europos šalių mokytojais-praktikais, Italijos kultūra. Mūsų grupę sudarė mokytojai iš Ispanijos, Portugalijos, Serbijos, Vengrijos, Lenkijos ir Lietuvos. Mokymų metu siekėme perimti projektinio mokymo ir projektu grįsto mokymo žinias, kartu su kitų Europos šalių mokytojais kūrėme savo realius projektus ir dalijomės įžvalgomis apie juos vieni su kitais.
4. Kaip ir kiekvienas metodas, taip ir projektinis - turi ir pliusų, ir minusų. Svarbu paminėti, kad tokį metodą taikant su mokiniais, labai svarbu įžvelgti lyderiavimo principus, mokinių tarpusavio bendradarbiavimą, temos pasirinkimo aktualumą. Pradėjus taikyti tokį metodą, tu, kaip mokytojas, dažnai gali nežinoti ir numatyti, kaip šio metodo taikymas baigsis, ar mokiniai tęs šį darbą…Dažnas mokytojas dėl šių priežasčių ir vengia jį taikyti. Mokymosi motyvacijai labai tinka projektinis mokymas. Taip, pripažinsime- šiam metodui taikyti praktikoje, reikia daug pasiruošimo, žinių, o svarbiausia noro kiekvieną kartą atrasti kažką naujo ir pasiūlyti tam tikriems dalykams savo sprendimus. Galvojant apie mokinių motyvaciją, labai svarbu pamąstyti, o kas motyvuoja mus - mokytojus dirbti įdomiau, novatyviau…Turbūt nesuklysime, kad mus - mokytojus- visada motyvuoja degančios mokinių akys imtis naujos veiklos, kai mokiniai patys kuria strategijas ir mokosi mokydamiesi, kurdami ir organizuodami mokymosi procesą. Šis metodo taikymas ne naujiena Europos mokytojams. Esame dėkingos mokymų vadovei Iliarai, gimnazijos adminsitracijai ir projektų vadovei D. Vykimo į šiuos kursus tikslas buvo sužinoti kuo daugiau informacijos apie motyvaciją bei jos stiprinimo būdus. Sužinojome daug įvairių būdų, kaip stiprinti motyvaciją, o tai prasideda nuo bendravimo ir vienas kito pažinimo. Tik žinant kuo mokinys domisi, kas jam svarbu ir patinka, galima padidinti motyvaciją. Svarbus yra nuoširdus ir artimas mokytojo ir mokinio santykis, kuomet abipusiai jaučiama pagarba ir pasitikėjimas. Penkių dienų kursų metu nuolat buvo akcentuojama buvimo čia ir dabar esmė, pajautimo kur aš esu, stebėjimo, kaip aš elgiuosi. Be to, kursų metu susiradome naujų draugų iš Italijos, Vokietijos ir Lenkijos.
5. Lapkričio 28 d. ir spalio 16 d. mūsų darželyje seminaras „Pedagogo emocinė gerovė: nuo perdegimo iki motyvacijos“, įgyvendinamas kaip projekto „Emocijų paletė“ dalis. Užsiėmimų metu buvo nagrinėjama emocinės sveikatos reikšmė pedagoginiame darbe: kaip atpažinti savo emocinius poreikius, kaip palaikyti vidinius resursus, išvengti perdegimo ir išsaugoti motyvaciją kasdienėje veikloje. Pedagogai diskutavo apie profesinio streso valdymą, dalijosi savo patirtimis, analizavo realias situacijas ir ieškojo efektyvių būdų, padedančių pasirūpinti savo gerove. Šis seminaras tapo svarbia investicija ne tik į kiekvieną pedagogą asmeniškai, bet ir į visą įstaigos bendruomenę.

tags: #motyvacija #del #pedagoginio #darbo