Motyvacija Paaugliams: Kaip Paskatinti Augantį Žmogų

Paauglystė - tai laikotarpis, kai jaunuoliai patiria didelius fizinius, emocinius ir socialinius pokyčius. Šiame etape motyvacija tampa itin svarbi, nes ji gali nulemti paauglio pasiekimus mokykloje, sporte ir kitose veiklose. Tačiau kaip paskatinti paauglį, kai jis atrodo abejingas ir neturi jokio noro stengtis? Šiame straipsnyje aptarsime įvairius būdus ir strategijas, kurios gali padėti tėvams, pedagogams ir kitiems specialistams motyvuoti paauglius siekti savo tikslų.

Fizinio Aktyvumo Svarba Paaugliams

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja paaugliams kasdien skirti bent 60 minučių vidutinio intensyvumo arba intensyviai fizinei veiklai. Tai apima įvairias sporto šakas, žaidimus lauke, šokius ir kitas judrias veiklas. Vis dėlto, tyrimai rodo, kad tik maža dalis paauglių laikosi šios rekomendacijos. 2019 m. medicinos žurnale „Lancet vaikų ir paauglių sveikata“ paskelbtas tyrimas parodė, kad mažiau nei 20 proc. mokyklą lankančių paauglių visame pasaulyje skiria valandą fiziniam aktyvumui.

Fizinio Aktyvumo Trūkumo Priežastys

Yra keletas priežasčių, kodėl paaugliai vis mažiau užsiima fizine veikla:

• Komandinio sporto prieinamumas: Jaunuoliai vis mažiau užsiima komandiniu sportu dėl didėjančių išlaidų, laiko trūkumo ar per didelės konkurencijos. Aspeno instituto duomenimis, 2008 m. 45 proc. vaikų nuo 6 iki 12 metų užsiiminėjo komandiniu sportu, o 2018 m. jų sumažėjo iki 38 proc. COVID-19 pandemija galėjo dar labiau paspartinti šį mažėjimą.
• Technologijos: Paaugliai praleidžia daug laiko prie technologijų, kurios atima laiką, skirtą judėjimui.
• Transportas: Šiandien į mokyklą vežama daugiau vaikų nei anksčiau, kai jie ėjo pėsčiomis ar važiavo dviračiu.
• Nesveiki įpročiai: Daugelis vaikų grįžta namo ir žaidžia kompiuteriu, žiūri televiziją, o visa tai lydi nesveiki užkandžiai.

Fizinio Aktyvumo Nauda

Judėjimas stiprina širdies, raumenų, kaulų, medžiagos apykaitos būklę, gerina koordinaciją ir judrumą. Be to, tyrimai rodo, kad vaikams, kasdien užsiimantiems fizine veikla, geriau sekasi sutelkti dėmesį ir susikaupti, o tai reiškia aukštesnius akademinius pasiekimus. Sportas taip pat padeda geriau valdyti emocijas.

Būdai, Kaip Padidinti Vaiko Fizinį Aktyvumą

1. Paverskite judesį smagia socialine patirtimi: Niekas nenori, kad tau būtų liepta išeiti į lauką ir pradėti bėgti, todėl verta ieškoti veiklos, kuria galėtų mėgautis visi, pavyzdžiui, šeimos pasivažinėjimas dviračiais, kelionė į parką su draugais. Sutelkite dėmesį į linksmybes, nes tai būtinas ingredientas. Taip pat svarbus ir socialinis aspektas, nes tai yra pagrindinė priežastis, kodėl suaugusieji pradeda ir tęsia mankštą. Vaikams galioja tas pats.
2. Apsvarstykite komandinį sportą: Komandinis sportas padeda paaugliams užmegzti naujas pažintis, moko atkaklumo ir darbo komandoje. Visgi reikia suprasti, kad dažnai tai į pergalę orientuotos sporto šakos, todėl paaugliai, kurie užsiima tuo dėl pramogos ir bendravimo, turėtų teikti pirmenybę mažiau konkurencingai aplinkai. Atminkite, kad treneriai atlieka labai svarbų vaidmenį komandiniame sporte, todėl juos rinkitės itin atidžiai. Kai kurie strategai gali vykdyti ne tokias aktyvias treniruotes, o tiesiog daug laiko skirti žaidimo taisyklių aiškinimui.
3. Mąstykite plačiau: Nepamirškite, kad yra daugybė kitų judrių užsiėmimų, pavyzdžiui, joga, šokiai, kovos menai, badmintonas ir kiti. Šiais laikais populiarėja ir virtualios realybės žaidimai, kurių metu reikia judėti, o tai daro teigiamą poveikį fiziniam aktyvumui.
4. Nepamirškite judėjimo buityje: Judėjimas nėra griežtai tapatinamas su sportu, juk atliekant namų ruošos darbus irgi deginamos kalorijos, todėl skirkite vaikams buitinių darbų, kurie reikalauja pajudėti. Tai gali būti žolės pjovimas, kambarių siurbimas, daržo laistymas ar piktžolių naikinimas. Puikus būdas skatinti vaiką judėti - mesti jam iššūkį, tarkim, nubėgti greičiausiai tam tikrą atstumą, nueiti daugiausiai žingsnių ar padaryti pritūpimų. Tam gali būti skiriamos mažos dovanėlės kaip atlygis.
5. Stebėkite paauglio elgesį: Jei vaikas staiga prarado motyvaciją judėti, pasidomėkite, kodėl tai galėjo nutikti. Galbūt jo nebedomina plaukimas, nes gėdisi savo kūno, o futbolą nori mesti dėl patiriamų patyčių. Nepamirškite ir priklausomybės sportui, kuri gali būti kenksminga vaiko sveikatai ir susijusi su valgymo sutrikimais. Nerimą keliantys ženklai gali būti vaiko didelis kūno svorio netekimas, intensyvus sportavimas pavalgius daugiau ar praleidus treniruotę, atsisakymas praleisti treniruotę pavargus, sergant ar susižeidus.
6. Akcentuokite teigiamus dalykus: Paaugliams sportuojant būtinai atkreipkite dėmesį į visus teigiamus aspektus, atsirandančius dėl padidėjusio judėjimo, ir visai nesvarbu, ar tai būtų padidėję raumenys, geresnė miego kokybė, didesnis energijos lygis.

Fizinio Aktyvumo Rekomendacijos

Kad pagerėtų širdies ir kvėpavimo sistemų būklė bei raumenų pajėgumas, kaulų būklė, širdies ir kraujagyslių sistemos bei medžiagų apykaitos fiziologiniai rodikliai ir sumažėtų streso, nerimo bei depresijos simptomai, yra rekomenduojama:

Taip pat skaitykite: Motyvacijos svarba

1. Vaikai ir paaugliai kasdien turi sukaupti mažiausiai 60 min. vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės veiklos. Žodis „sukaupti“ atitinka šiuolaikinio sporto fiziologijos reikalavimus ir leidžia tas 60 min. fizinės veiklos išskaidyti į 2 kartus po 30 min., ar net 4 kartus po 15 min.
2. Kad būtų gauta papildomos naudos sveikatai, fizinės veiklos laikas turi būti ilgesnis nei 60 min. kasdien.
3. Didžioji dalis kasdienės fizinės veiklos turi būti aerobinė fizinė veikla. Kad padidėtų raumenų jėga ir kaulų tvirtumas, didelio intensyvumo veikla turi būti taikoma ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę!

Praktiniai Patarimai Pedagogams ir Sveikatos Priežiūros Specialistams

1. Vaikai ir paaugliai privalo gerai suprasti ir įsisąmoninti fizinės veiklos teikiamą įvairiapusę naudą fizinei ir psichinei sveikatai.
2. Vaikai ir paaugliai privalo žinoti ir suprasti fizinio aktyvumo rekomendacijas. Naudinga būtų supažindinti ir su suaugusiųjų fizinio aktyvumo rekomendacijomis. Juk kartu gali mankštintis visa šeima. Taip bus lengviau ir greičiau pasiekti rezultatą.
3. Naudodami įvairius fizinio aktyvumo dienynus, klausimynus ar programas, vaikai ir paaugliai padės sau, savo draugams ir net šeimos nariams geriau planuoti bei vykdyti savo fizinę veiklą.
4. Didindami savo fizinį aktyvumą vaikai ir paaugliai turėtų lygiagrečiai trumpinti laiką, kai jie yra fiziškai pasyvūs (televizorius, kompiuteris, intelektiniai žaidimai ir kt.). Nerekomenduojama sėdėti ilgiau 3 valandas per dieną (turima omenyje namuose), nes mokykloje jau išsėdima apie 4-6 valandas!
5. Vaikai ir paaugliai turėtų nusistatyti asmeninius realiai pasiekiamus fizinio aktyvumo tikslus. Asmeninis tikslas ar siekimas yra itin svarbus ir motyvuojantis aktyviai veiklai. Tuos tikslus reikėtų susirašyti kaip tam tikrą pasižadėjimą sau pačiam.
6. Tėvai ir pedagogai turėtų visokeriopai skatinti vaikų bei paauglių savigarbą, pasitikėjimą savo jėgomis ir skatinti jų motyvaciją mankštintis. Visi vaikai ir paaugliai yra tinkami fiziniam aktyvumui, nors ne visi gali tapti sportininkais.
7. Paauglių itin mėgstamas bendravimas su draugais puikiai gali būti derinamas su aktyviais žaidimais, pasivaikščiojimais, pasivažinėjimais ar kita fiziškai aktyvia veikla. Reikia tik noro ir šiek tiek išmonės.
8. Pedagogai, treneriai ir kiti specialistai turėtų sukurti įvairių taisyklių ir paskatinimų sistemą, kuri padėtų siekti užsibrėžtų asmeninių tikslų. Tėvai irgi turėtų turėti tokią nuolat veikiančią paskatinimų bei pagyrimų sistemą. Galų gale tėvai gali skatinti savo vaikus kokiais vertingais pirkiniais. Pavyzdžiui, naujais sportbačiais, sportiniu kostiumu, nauju geru kamuoliu, ausinukais ir pan.
9. Jeigu šeima turi galimybę, galima nupirkti šiuolaikinį žingsniamatį (ar net kelis - visiems šeimos nariams), kuris dar tiksliau įvertins kasdienį fizinį aktyvumą.
10. Reikėtų, kad vaikai ir paaugliai naujai pažvelgtų į paprastus namų ruošos ir ūkio darbus. Tai tikrai nėra jų mėgstamas užsiėmimas, bet ši veikla padidina bendrąjį dienos fizinį aktyvumą. Tuo pačiu greičiau bei geriau padaromi visi darbai namuose ir šeima turi daugiau laisvo laiko, kurį gali skirti aktyviam laisvalaikiui.
11. Vaikai ir paaugliai galėtų tapti aktyviais televizijos žiūrovais. Laiką, praleidžiamą prie televizoriaus, galima panaudoti naudingai savo sveikatai. Taip elgiasi kai kurie suaugusieji. Žiūrint televizorių galima atlikti kokius nors nesudėtingus fizinius pratimus: maigyti rankomis ar keliais minkštą kamuolį, tampyti elastingą gumą, daryti pritūpimų serijas, stovėti ant pusiausvyros treniruoklio, kilnoti svarmenis, minti treniruoklio dviračio pedalus ir pan.
12. Jeigu vaikas ar paauglys turi noro ir yra tokia galimybė, pirmas darbas ryte turėtų būti individuali nesudėtinga mankšta su kvėpavimo ir raumenų tempimo pratimais.
13. Skatinant vaikų ir paauglių fizinį aktyvumą išskirtinį dėmesį būtina skirti jų fizinio aktyvumo kompetencijų ugdymui ir veiklos autonomijai.

Svarbiausi Fizinį Aktyvumą Slopinantys Veiksniai

Svarbiausi neigiami veiksniai, kurie trukdo sėkmingai plėtoti vaikų fizinį aktyvumą:

1. Pasirinkta (ar suaugusiųjų parinkta ir brukama) fizinė veikla nėra maloni ir įdomi.
2. Fizinio aktyvumo neskatinanti, nemotyvuojanti ar net jį neigiamai vertinanti vaiko šeima.
3. Asmeniškai svarbių ir sektinų autoritetų iš suaugusiųjų ar iš bendraamžių tarpo trūkumas.
4. Socialinė ir ekonominė aplinka, neskatinanti fizinio aktyvumo.
5. Mokytojų, mokyklos administracijos ir visuomenės sveikatos specialistų žema kompetencija: pagarbos iš trenerių ar mokytojų stoka, žemas fizinio aktyvumo reitingas palyginti su kitais mokykloje dėstomais dalykais, nuolat atliekama nuobodi, vienpusiška fizinė veikla, dažnas tų pačių pratimų ar žaidimų kartojimas (pavyzdžiui, nuolat žaidžiamas kvadratas ar krepšinis), paskatų trūkumas pasirenkant fizinio aktyvumo rūšį ar siekiant asmeninių rezultatų, fizinis aktyvumas naudotas kaip fizinė ar emocinė bausmė ir pan.
6. Nėra galimybės naudotis tinkamais sporto įrengimais, salėmis ir įrankiais po pamokų, gyvenamojoje vietoje. Aplinka nepritaikyta fiziniam aktyvumui.
7. Asmeninis vaiko suvokimas, kad fizinės veiklos rezultatai ar įgūdžiai yra jam nepasiekiami (per sudėtinga veikla, veikla neatitinka asmeninės raidos ar per aukšti pedagogų, trenerių, ypač tėvų reikalavimai). Nepasitenkinimo savimi ar nusivylimo jausmas, savirealizacijos trūkumas.

Motyvacija Mokytis: Vidiniai ir Išoriniai Tikslai

Belgijos mokslininkų teigimu, kai paaugliai supranta, jog mokymasis padeda siekti vidinių tikslų (savęs tobulinimas, asmeninė sveikata ir pan.), jie mokomuoju dalyku būna susidomėję labiau ir greičiau perpranta jo esmę, nei tuo atveju, kai motyvacija yra išorinis tikslas (pavyzdžiui, finansinė gerovė, fizinis patrauklumas ir kt.).

Dauguma vaikų dažniausiai mokomu dalyku savaime nesusidomi. Taigi mokytojai ir tėvai stengiasi įvairiais būdais padidinti vaiko motyvaciją mokytis, pabrėždami mokymosi svarbą ir aktualumą. Pavyzdžiui, jie gali akcentuoti mokomo dalyko įtaką siekiant vidinių tikslų (tobulinant save, gerinant sveikatą ar padedant visuomenei) arba išorinių tikslų (finansinė gerovė, populiarumas ar patrauklumas).

Tyrimą atlikę mokslininkai pateikė nutukusiems ir nenutukusiems paaugliams skaityti tekstą apie su sveikata susijusius dalykus, pavyzdžiui, mitybos piramidę. Pusei jų buvo pasakyta, kad aktyvesnis šių dalykų mokymasis ir sveikas gyvenimo būdas yra svarbus jų pačių sveikatai (vidinis tikslas), o kitai pusei tyrimo dalyvių buvo paaiškinta, kad tai yra svarbu, norint tapti fiziškai patrauklesniu (išorinis tikslas). Be to, pusė vaikų buvo skatinama mokytis, naudojant kaltės jausmą skatinančią kalbą (t.y., vidinę kontrolę), o kitai pusei vaikų buvo aiškinama daugiau autonomiškai ir palaikančiai, kad jie jaustų, jog mokymasis yra savanoriškas ir priklauso nuo jų pasirinkimo.

Paaiškėjo, kad vidinių tikslų akcentavimo rezultatas yra pagerėjęs abstraktus mokymasis - tai yra svarbi žinia pedagogams. Vidiniai tikslai gali būti labai motyvuojantys ir skatinantys domėjimąsi mokomuoju dalyku, nes mokymasis šiomis sąlygomis yra labiau strategiškas, o išoriniai tikslai skatina paraidinį mokomosios medžiagos išmokimą, tačiau abstraktaus mokymosi nepagerina. Be to, kaltės jausmo sukėlimas ir autonomiškumo trūkumas ankstyvoje paauglystėje gerina abstraktųjį mokymąsi. Verčiant vaikus jausti kaltę ir tai naudojant kaip būdą priversti mokytis, sukeliamas vidinis spaudimas mokytis, tačiau tai nepadidina noro mokytis ir domėjimosi, o tai yra labai svarbūs išmokstamos informacijos apibendrinimo veiksniai.

Taip pat skaitykite: Kaip rasti motyvaciją sportuoti

Taigi pedagogai, norintys skatinti abstraktų ir apmąstytą mokomosios medžiagos apdorojimą, turėtų pabrėžti vidinių tikslų svarbą bei mokomąją medžiagą pateikdami autonomiškumą palaikančiu stiliumi. Tai gali būti realizuota užėmus vaikus ir paauglius remiančią poziciją, visada, kai įmanoma, siūlant pasirinkimą bei vengiant kaltės jausmą skatinančių kalbų.

Vidinė ir Išorinė Motyvacija: Kas Veikia Geriau?

Yra du būdai įtakoti žmonių elgesį - gali manipuliuoti arba gali įkvėpti. Ši frazė nusako visą motyvacijos esmę. Išorinė motyvacija kyla iš išorės. Tai visi minėto botago-pyrago variantai - tokie išoriniai faktoriai, kurie veikia mūsų elgesį. Pavyzdžiui:

• Sustok, nes…
• Galėsi pažaisti kompiuteriu po to, kai atliksi užduotis.
• Nes aš taip pasakiau!
• Jei nupjausi žolę, gausi eurą.
• Paskubėk!

Vidinė motyvacija tuo tarpu - tai noras daryti, nes tai įdomu, nes trokšti tai daryti, nes tau rūpi, nes tai kažkas tau svarbaus, tai tau teikia džiaugsmą. Visa tai - klasikiniai vidinės motyvacijos pavyzdžiai, kurių neveikia tokie dalykai, kaip negatyvios pasekmės ar bausmės.

Deja, didžioji dalis tėvų nesupranta, kad dažniausiai išorinė motyvacija su savo gąsdinimais, apribojimais ar papirkinėjimais sukelia daugiau problemų nei jų išsprendžia. Tokie motyvavimo metodai vaikus tik įbaugina, suerzina, verčia pasijusti menkesniais, sugėdintais ar maištingais. Vietoj to, kad tai juos motyvuotų, tik dar labiau viską pablogina. Tad kodėl tėvai taip elgiasi? Nes jie tiesiog nežino, ką galima būtų padaryti kitaip. Kuo daugiau pyragų ir botagų naudoji, tuo jie turi būti vis didesni ir stipresni. Pyragai, o ypač botagai - sukelia vaikams tiek emocinį, tiek fizinį skausmą.

Paaugliams toks motyvavimo modelis sukuria baimę būti nubaustam. Esant tokia motyvacijai, vaikai praranda savo vidinę motyvaciją. Vidinė motyvacija - tai gebėjimas nepriklausomai nuo aplinkos veiksnių atlikti tai, kas turi būti atlikta. Įvedus bet kokius išorinės motyvacijos elementus, vaikai praranda vidinę motyvaciją, nes ima galvoti tik apie siūlomą atlygį ar bausmę.

Taip pat skaitykite: Įmonės nauda iš socialiai atsakingų darbuotojų

Pyrago-botago principas užblokuoja smegenis ir neleidžia mąstyti gilesniame lygmenyje. Kuomet vaikai skatinami išorinės motyvacijos elementais, aktyvioji jų smegenų dalis užsiblokuoja, nustumdama juos į gynybinę poziciją, atsitraukimo ar visiško sustingimo fazę.

Vis dėlto, yra situacijų, kai išorinė motyvacija iš tiesų veikia. Visa paslaptis, pasirodo, tame, kad išorinė motyvacija tinka mechaninėms užduotims ar laikinam tikslui pasiekti, kol suformuojamas koks nors reikalingas įgūdis. Ji padeda tuomet, kai privalome atlikti varginančius, nemalonius, mechaninius darbus. Tačiau ji visai netiks ten, kur reikia kūrybinio mąstymo, aukštesnių mąstymo gebėjimų.

Šiandien, kuomet didžioji dalis darbų vis labiau susijusi su kūrybiniais, sprendimų priėmimų gebėjimais, išorinė motyvacija vis labiau netenka galios. Ir mes turime ieškoti kitos varomosios jėgos, sukančios XXI-ojo a. veiklos ratus. Čia ir turime užleisti vietą vidinei motyvacijai bei jos kūrimui.

Kaip Sukurti Vidinę Motyvaciją?

Jei mes norime išauginti motyvuotą kūrybingą, išradingą ir mąstantį vaiką, turime nugalėti tinginystę ir abejingumą, dar kitaip pasakyčiau - nuobodulį. Nuobodulį mokytis to, kas neįdomu, bet reikalinga. Lietuvių liaudies patarlė byloja: „Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs“.

Dr. Edward Deci ir Richard M. Ryan, tyrinėję motyvacijos temą daugiau nei 30 metų, kalba apie Savi-ryžto teoriją (Self-Determination Theory), pagal kurią trys pagrindiniai psichologiniai poreikiai yra PRIERAIŠUMAS, AUTONOMIJA ir KOMPETENCIJA. Tai reiškia, kad kiekvienas vaikas turi jaustis gebantis kažką padaryti, gebantis pats pasirinkti ir būti prisirišęs prie kitų, kad jaustųsi saugus, priimtinas ir mylimas.

Tyrėjai įrodė, kad motyvacija yra kiekviename iš mūsų ir pražysta tuomet, kai į šiuos poreikius yra atsakyta. Kai vaikai jaučiasi saugūs, gebantys, pasitikintys savimi, t.y. yra užtikrinami pagrindiniai vaiko poreikiai ir jie yra gerbiami, įsijungia teigiamos emocijos: džiaugsmas, pasitenkinimas, įkvėpimas, komfortas ir meilė. Kai vaikai yra kupini šių emocijų, aktyvuojasi aukštesni jų mąstymo sugebėjimai. Jie tampa pajėgūs daug lengviau spręsti problemas, sustiprėja jų kūrybiškumas, jie tampa labiau atsidavę, pajunta mokymosi džiaugsmą, noriai bendradarbiauja ir klauso. Kitaip tariant, jie tampa savi-motyvuoti.

Besiformuojantį žmogų veikia du pagrindiniai faktoriai - genai ir aplinka. Genai įtakoja charakterį, aplinka - asmenybę. Deja, genų įtakoti negalime, tačiau galime įtakoti aplinką. Todėl vietoj to, kad kaltintume vaikus dėl jų problemų, turėtume pirmiausiai atkreipti dėmesį į tai, kaip mes su jais elgiamės ir kalbame. Tai tarsi trąšos, vanduo ir saulė salotai.

Kas esate skaitę Gordono Neufeldo knygą „Nepraraskime savo vaikų“, žinote, koks svarbus vaikams yra ryšys su suaugusiaisiais, su tėvais. Vaikams reikalingas prisirišimas, priimtinumas ir meilė. Jiems reikalinga saugi vieta, kurioje jie jaustųsi apsaugoti nuo visų gyvenimo vėjų, apglėbti juos saugančių rankų, sąjungoje su kitais žmonėmis. Socialiniai ryšiai žmogui yra labai svarbūs. Kuomet šie ryšiai nutrūksta, mes jaučiame skausmą, nes šiais ryšiais mes esame susieti su tomis grupėmis, kurioms priklausome. Vaikai yra glaudžiai susiję su savo tėvais ir jaučia vidinį skausmą, jei šie ryšiai netvirti.

Pagrindiniu mūsų prioritetu turi būti laikas, skirtas vaikams. Jei išsikeltume vieną pagrindinį tėvystės uždavinį, tai be abejonės būtų ryšio su vaiku sukūrimas.

Tad ką daryti, jei laiko vaikams galite skirti labai minimaliai? Tuomet tegu tas laikas, kurį skyrėte, būna kuo kokybiškesnis.

1. Kartu juokitės ir žaiskite, dūkite. Bet kurio amžiaus vaikai mėgsta juoktis ir žaisti.
2. Klausykitės. Visi vaikai vertina, kai jūs ne tik kalbate, bet ir klausotės.
3. Mokykitės kartu ko nors naujo. Vaikai yra natūraliai smalsūs, todėl jiems patinka mokytis ko nors naujo.

Mokymo Programos ir Metodai Paauglių Motyvacijai Stiprinti

Valdymo inovacijų agentūra „Innovate“ pristato naują mokymo programą, skirtą socialiniams darbuotojams, atvejo vadybininkams, švietimo pagalbos specialistams ir kitiems specialistams arba tėvams, kuriems aktualu pastiprinti vaikų motyvaciją mokytis. Programa, paremta neuromokslų įžvalgomis, jos tikslas suteikti praktinių įgūdžių ir naujų žinių kaip padėti mokyklinio amžiaus vaikams stiprinti gyvenimo įgūdžius ir socialinį įsitraukimą.

Neurolydesrytės instituto atstovai Davachi, L., Kiefer, T. Rock, D. & Rock L. 2010 metais siekdami pagerinti mokymosi įsiminimą, pasiūlė modelį, kuris remiasi keturiais pagrindiniais principais, kurie galėtų padėti išsaugoti naujai išmoktas žinias ir pagerinti atmintį: dėmesys (angl. Attention), idėjų generavimas (angl. Generation), emocinė atmosfera (angl. Emotion) ir laiko tarpas įsiminimui (angl. AGES - tai pažangus mokymosi ir gyvenimo įgūdžių ugdymo metodas.

• Dėmesys (angl. Attention): Žmogaus smegenys turi ribotą laiką, kurį gali skirti dėmesingai priimant informaciją. Šioje mokymų dalyje išgirsite kokia yra mūsų smegenų talpa, kuri leidžia gautą informaciją perkelti iš trumpalaikės atminties į ilgalaikę. Kokį informacijos kiekį gali sukaupti mūsų smegenys besiklausydamos kito žmogaus.
• Idėjų generavimas (angl. Generation): Idėjų generavimo principas yra pagrįstas kūrybiškumo ir dalinimosi naujomis savo idėjomis su kitais aktyvinimu. Šiame etape žmogus besidalindamas savo idėjomis pristato tai ką išmoko ir suvokė. Šis etapas yra pagrįstas reflektavimu apie savo įžvalgas, o ne pačių idėjų pristatymu. Šis naujai kuriamas tinklas yra įtraukiamas į atminties formavimąsi.
• Emocinė atmosfera (angl. Emotion): Tiek malonios, tiek nemalonios emocijos yra svarbios informacijos įsiminimui. Pozityvi emocinė mokymosi aplinka skatina kūrybiškumą, plečia suvokimą ir veda į įžvalgas. Tai svarbu kuriant mokymosi aplinką, kurioje mokyklinio amžiaus vaikai gali apie save reflektuoti. Nemalonios emocijos atitraukia mūsų dėmesį nuo išmokimo, todėl sunku priimti ir įsisavinti turinį.
• Laiko tarpas įsiminimui (angl. Spacing): Laikas tarp mokymosi užsiėmimų ar konsultacijų daro įtaką kaip bus įsiminta informacija. Gautos informacijos apdorojimas yra svarbus praktinis mokymosi procesas, kuris leidžia išsaugoti ir naudoti įgytas žinias.

tags: #motyvacija #motykis #paauglys #tevai