Psichologinės Pagalbos Prieinamumas Lietuvoje: Iššūkiai ir Perspektyvos

Įvadas

Psichologinė pagalba yra būtina visuomenės gerovės dalis, padedanti žmonėms įveikti emocinius sunkumus, krizes ir psichikos sveikatos problemas. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, psichologinės pagalbos prieinamumas yra svarbus klausimas, kuriam įtakos turi įvairūs veiksniai, įskaitant finansinius, infrastruktūrinius ir kultūrinius barjerus. Šiame straipsnyje aptarsime psichologinės pagalbos prieinamumą Lietuvoje, iššūkius, su kuriais susiduria gyventojai, ir galimus sprendimus, siekiant užtikrinti, kad psichologinė pagalba būtų prieinama kiekvienam, kuriam jos reikia.

COVID-19 Pandemijos Įtaka Psichikos Sveikatai ir Pagalbos Poreikiui

Šių metų pradžioje pradėjęs plisti koronavirusas privertė Vyriausybę imtis griežtų prevencinių priemonių, susijusių su žmonių judėjimo laisvės varžymu, atskirų ūkinių veiklų uždraudimu, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą. Dėl šios priežasties nukentėjo verslo sektorius, dalis darbuotojų negavo darbo užmokesčio ar neteko darbų. Apribojimai, didėjanti finansinė įtampa ir neapibrėžtumas dėl ateities neabejotinai daro didelę įtaką visuomenės emocinei sveikatai ir psichologinei būsenai. Dauguma specialistų nurodė, kad prasidėjus pandemijai psichologinių paslaugų poreikis visuomenėje smarkiai padidėjo. Psichologai išskyrė atskiras žmonių kategorijas, kurioms, jų manymu, psichologinė pagalba pandemijos metu yra reikalingiausia. Tai senyvo amžiaus žmonės, valstybės tarnautojai, vienišiai, bedarbiai, žmonės, turintys psichikos ar emocinių sutrikimų, sergantys COVID-19.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad psichologinę ir emocinę gyventojų būseną pandemija veikia keliais aspektais - kai kurie gyventojai jaučia neigiamas ekonomines pasekmes ar baiminasi dėl ateities, dalis nerimauja dėl savo ir artimųjų sveikatos, sunkumų kelia fizinių kontaktų ribojimas, nežinia dėl darbo vietų, ekonomikos vystymosi, sutriko visos nusistovėjusios taisyklės.

Psichologų Nuostatos ir Psichikos Sveikatos Pokyčiai Pandemijos Metu

Tyrimo metu pirmiausia buvo siekiama išsiaiškinti psichologų nuostatas dėl žmonių psichinio funkcionavimo pokyčių pandemijos metu, t.y. kokią įtaką pandemija turi žmonių psichikos sveikatai. 240 psichologų, teikiančių psichologines paslaugas Lietuvoje, buvo prašoma atsakyti į klausimą „Ar baimė susirgti, netekti darbo ar pajamų, su karantinu susiję kasdienio gyvenimo ir profesinės veiklos apribojimai sukelia psichikos sveikatos nuokrypių?“. Didžioji dalis apklaustų psichologų teigia, kad žmonės pandemijos metu dažniausiai patiria nerimą ir stresą, tačiau šios emocijos, atsižvelgiant į pandemijos metu taikomus asmens laisvės suvaržymus ir neapibrėžtumą dėl ateities, yra natūralios.

Psichologinių Paslaugų Prieinamumas Ekstremaliomis Sąlygomis ir Valstybės Parama

Dar vienas aktualus klausimas - psichologinių paslaugų prieinamumas pandemijos metu. Kaip svarbų aspektą specialistai išskiria ir didesnės valstybės paramos psichologinių paslaugų teikimui poreikį. Tokia parama leistų pasiekti didesnę visuomenės dalį, sumažinti tvyrančią įtampą ir stresą pandemijos metu. Vienas svarbiausių šio laikotarpio uždavinių - gyventojus konsultuojančių psichologų skaičiaus didinimas, kad pagalba būtų prieinama kuo greičiau. Skaičiuojama, kad psichikos sveikatos centruose ir visuomenės sveikatos biuruose įdarbinus daugiau kaip 200 papildomų psichologų, per metus konsultacijų skaičius būtų 70 tūkst. didesnis nei dabar, būtų plėtojama savitarpio pagalbos grupių veikla, streso ir nerimo valdymo užsiėmimai, didinamas visuomenės psichikos sveikatos raštingumas.

Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją

Psichologo Praktinės Veiklos Teisinis Reglamentavimas

Tyrimo metu buvo analizuojamas ir psichologo praktinės veiklos įstatymo poreikis, kadangi šiuo metu Lietuvoje nėra vieno teisinio dokumento, kuris reglamentuotų psichologo praktinę veiklą, nors apie tai buvo svarstoma dar po nepriklausomybės atkūrimo. Psichologo praktinės veiklos nereglamentavimas reiškia, kad šiuo metu nėra jokių teisinių svertų, kurie leistų įvardyti, kas yra laikomas psichologu ir kas gali teikti psichologines paslaugas. Toks įstatymų leidėjo požiūris į psichologų praktinę veiklą, pasak specialistų, yra ydingas, todėl būtina kuo skubiau priimti psichologų praktinės veiklos įstatymą, numatantį kriterijus, kuriuos privalo atitikti psichologas ir psichologines paslaugas teikti galintis asmuo. Taip pat būtina numatyti teisinę ir profesinę atsakomybę už įstatymų pažeidimą ir netinkamų paslaugų suteikimą, įpareigojimą psichologams nuolatos kelti savo kvalifikaciją ir kt. Psichologų praktinės veiklos įstatymo priėmimas užtikrintų ir didesnį psichologinių paslaugų prieinamumą visuomenei ir jų kokybę. Tyrimą atliko VU Teisės fakulteto mokslininkai prof. Tomas Davulis, prof. Albinas Bagdonas, prof. Ligita Gasparėnienė, doc. dr. Rita Remeikienė ir dokt. Evaldas Raistenskis. Tyrimas finansuotas Lietuvos mokslo tarybos, projektas „Organizacinės, ekonominės ir teisinės prielaidos optimizuoti psichologinę pagalbą ekstremaliomis aplinkybėmis dirbantiems specialistams“ (Nr.

Vyrų Psichologinės Pagalbos Prieinamumas

Lietuvoje vyrų savižudybių rodiklis išlieka vienas aukščiausių Europoje - 5-6 kartus didesnis nei moterų. Statistika rodo, kad tik 1 iš 10 vyrų, patiriančių psichologinius sunkumus, kreipiasi profesionalios pagalbos, o regionuose gyvenantys vyrai susiduria su dar didesniais barjerais gauti tokią pagalbą. Tyrimai patvirtina, kad vyrų psichikos sveikatos problemos dažnai lieka neatpažintos dėl kelių esminių priežasčių:

• Sociokultūriniai veiksniai: tradiciniai vyriškumo modeliai Lietuvoje skatina slėpti emocijas ir „spręsti problemas savarankiškai”, o pagalbos prašymas dažnai traktuojamas kaip silpnumo ženklas.
• Ekonominiai veiksniai: ekonominiai sunkumai didina vyrų stresą, tačiau kartu mažina galimybes skirti lėšų psichologinei pagalbai, ypač mažesnes pajamas gaunančiuose regionuose.
• Infrastruktūriniai barjerai: specializuotų psichologinės pagalbos paslaugų geografinis pasiskirstymas netolygus - didžioji dalis koncentruojasi didmiesčiuose, paliekant regionus su ribota prieiga.

Tyrimai rodo, kad kiekvienas investuotas euras į vyrų psichikos sveikatos prevenciją sutaupo 4-6 eurus, kurie būtų išleisti gydant sunkesnes psichikos sveikatos būkles, sprendžiant smurto artimoje aplinkoje pasekmes ar dėl nedarbingumo.

Integruota Pagalbos Sistema Vyrams

Remiantis tarptautine gerąja praktika, kurios efektyvumas patvirtintas Šiaurės šalių ir Jungtinės Karalystės tyrimais, sukūrėme dviejų lygių pagalbos modelį, kuris optimaliai atitinka skirtingus vyrų poreikius:

• Pirminė pagalba - emocinė parama (linija „Nelik vienas”): Pirminė pagalba neįkainojama krizės momentu, kai reikalingas skubus emocinis palaikymas. Specialiai apmokyti savanoriai suteikia saugią erdvę išsakyti savo išgyvenimus, padeda atpažinti jausmus ir nuraminti emocinę būseną. Tyrimai rodo, kad pirminis kontaktas yra lemiantis - 78% vyrų, gavę pirminę emocinę paramą, yra labiau linkę tęsti pagalbos procesą. Emocinė parama veikia kaip „vartininkas” į tolimesnę pagalbą, sumažindama stigmą ir suteikdama pozityvią patirtį.
• Antrinė pagalba - konsultacijos su specialistais („Vyrų linija”): Pirminė pagalba neįkainojama krizės momentu, kai reikalingas skubus emocinis palaikymas. Specialiai apmokyti savanoriai suteikia saugią erdvę išsakyti savo išgyvenimus, padeda atpažinti jausmus ir nuraminti emocinę būseną. Tyrimai rodo, kad pirminis kontaktas yra lemiantis - 78% vyrų, gavę pirminę emocinę paramą, yra labiau linkę tęsti pagalbos procesą.

Projektas „Kompleksinė Nuotolinė Pagalba Visos Lietuvos Vyrams”

Projektas „Kompleksinė nuotolinė pagalba visos Lietuvos vyrams” - tai inovatyvus bendradarbiavimo modelis, sujungiantis Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centro (linija „Nelik vienas”) ir Kauno apskrities vyrų krizių centro („Vyrų linija”) kompetencijas. Mūsų tikslas - teikti emocinę paramą ir kompleksines konsultacines paslaugas telefonu bei kitomis nuotolinio bendravimo priemonėmis, padedant vyrams įveikti psichologines krizes ir užtikrinant pagalbos prieinamumą visoje Lietuvoje. Projekto trukmė: 2025.01.01 - 2025.12.31. Projektas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos konkurso „Nevyriausybinių organizacijų projekto, skirto emocinei paramai ir kompleksinėms konsultacinėms paslaugoms, teikiamoms telefonu (nuotoliniu būdu) vyrams, išgyvenantiems emocines ir psichologines krizes, stiprinti metais” skirtų lėšų. Bendras projekto biudžetas: 119,624.00 Eurų.

Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?

Laukiama Projekto Rezultatai

• Kiekybiniai esminiai rezultatai:
  • Bus užtikrintas nenutrūkstamas emocinės paramos ir kompleksinių konsultacinių paslaugų teikimas 9 valandas per parą darbo dienomis (10:00-14:00 ir 17:00-22:00)
  • Emocinė parama ir kompleksinės konsultacinės paslaugos bus suteiktos ne mažiau kaip 900 unikalių asmenų
• Kiekybinis projekto įgyvendinimo rezultatas:
  • Įgyvendintos 4 kvalifikacijos kėlimo veiklos (seminarai), skirtos emocinę paramą ir kompleksines konsultacines paslaugas teikiantiems darbuotojams bei savanoriams
  • Parengta 1 naujų emocinės paramos savanorių iš visos Lietuvos grupė (10-12 naujų savanorių)
  • 1 kartą per mėnesį vykdomos savanorių ir specialistų atvejų aptarimų grupės
  • Vykdoma nuosekli projekto ir jo metu teikiamų paslaugų viešinimo kampanija
• Kokybiniai rezultatai:
  • Pagerėjusi besikreipiančių vyrų, išgyvenančių emocines ir psichologines krizes, psichinė sveikata dėl laiku suteiktos profesionalios pagalbos
  • Užtikrintas besikreipiančių vyrų pagalbos proceso tęstinumas, efektyviai koordinuojant pirminės ir antrinės pagalbos paslaugas
  • Išplėstas paslaugų prieinamumas geografiniu aspektu per nuotolinius konsultavimo kanalus (telefono linijas, socialinius tinklus, internetines svetaines)
  • Sukurta efektyvi savanorių ir darbuotojų kompetencijų tobulinimo sistema
  • Padidėjęs teikiamų paslaugų žinomumas visuomenėje per sistemingą viešinimo veiklą
  • Sustiprėjęs tarpinstitucinis bendradarbiavimas teikiant pagalbą vyrams
  • Išaugęs vyrų informuotumas apie smurtinio elgesio keitimo programas
  • Surinkti ir išanalizuoti duomenys apie vyrų psichologinės pagalbos poreikius, parengti pasiūlymai Ministerijai dėl paslaugų tobulinimo

Projekto Pridėtinė Vertė

• Sisteminis inovatyvumas:
  • Pirmą kartą Lietuvoje sukuriama integruota dviejų lygių (pirminės ir antrinės) pagalbos sistema vyrams
  • Sujungiamos dviejų specializuotų centrų kompetencijos ir resursai, užtikrinant sinergijos efektą
  • Įdiegiamas naujas darbo modelis, derinant savanorių ir profesionalų teikiamas paslaugas
• Geografinis prieinamumas:
  • Nuotolinės paslaugos panaikina teritorinius barjerus
  • Užtikrinama vienoda paslaugų kokybė visoje Lietuvoje
  • Pasiekiami vyrai iš mažesnių miestelių ir kaimiškų vietovių, kur specializuotų paslaugų trūksta
• Efektyvus resursų panaudojimas:
  • Optimizuojamas darbo laikas, derinant skirtingų organizacijų pajėgumus
  • Išvengiama paslaugų dubliavimo
  • Racionaliai paskirstoma specialistų darbo apkrova
• Paslaugų kokybės užtikrinimas:
  • Sukuriama vieninga metodika ir standartai
  • Įdiegiama nuosekli kokybės stebėsenos sistema
  • Vykdomas nuolatinis darbuotojų ir savanorių kompetencijų tobulinimas
• Socialinis poveikis:
  • Mažinama vyrų psichologinės pagalbos stigmatizacija
  • Kuriama saugi erdvė vyrams dalintis sunkumais
  • Prisidedama prie savižudybių, smurto ir priklausomybių prevencijos
• Tvarumas ir tęstinumas:
  • Kuriamas ilgalaikis tarpinstitucinio bendradarbiavimo modelis
  • Formuojama patirtis, kuri gali būti pritaikyta kitose srityse
  • Ugdomi nauji specialistai ir savanoriai

Šis projektas tiesiogiai prisideda prie Lietuvos psichikos sveikatos 2023-2030 strategijos įgyvendinimo, ypač jos tikslo mažinti savižudybių skaičių, gerinti psichologinės pagalbos prieinamumą ir mažinti psichikos sveikatos stigmą.

Emociniai Sunkumai ir Pagalbos Ieškojimas

Net 7 iš 10 Lietuvos gyventojų per pastaruosius penkerius metus patyrė rimtų emocinių sunkumų - nuo streso darbe iki artimo žmogaus netekties ar santykių krizių. Vis dėlto pagalbos ieško tik trečdalis jų, rodo Paramos vaikams centre veikiančio Metodinio kompleksinių paslaugų šeimai centro užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų nuomonės apklausa. Tik 30 proc. respondentų kreipėsi į psichologą ar kitą specialistą, 60 proc. nesikreipė visai, o dar 10 proc. Svarbiausia priežastis, kodėl žmonės nesikreipia pagalbos - įsitikinimas, kad su sunkumais reikia susitvarkyti patiems. Taip mano net 68 proc. gyventojų. Kiti mini finansinius sunkumus, nepasitikėjimą specialistais ar baimę, kad apie jų sprendimą sužinos aplinkiniai.

Paramos vaikams centro vadovė, psichologė Jūratė Čižauskaitė teigia, kad žmones kreiptis psichologinės pagalbos vis dar neretai stabdo gėdos ir silpnumo jausmas. „Lietuvoje vis dar gajus įsitikinimas, kad stiprus žmogus turi susitvarkyti pats. Dalis žmonių bijo būti nesuprasti ar bijo aplinkinių vertinimo. Todėl mūsų darbas - keisti šį požiūrį ir padėti ne tik specialistams, bet ir visiems žmonėms kalbėti apie emocinę sveikatą drąsiai. Privalome normalizuoti emocinės sveikatos svarbą kiekvieno iš mūsų kasdienybėje ir prie to gali prisidėti ne tik specialistai, bet ir kiekvienas Lietuvos žmogus ne kritikuodamas, ne stigmatizuodamas, o suprasdamas ir palaikydamas savo artimąjį, kai jis kreipiasi pagalbos“, - sako psichologė J.

Paramos vaikams centro vadovė akcentuoja, kad Paramos vaikams centras ne tik teikia paslaugas gyventojams, bet ir kaip Metodinis kompleksinių paslaugų šeimai centras teikia metodinę pagalbą Kompleksines paslaugas šeimai (KOPA) organizuojantiems ir teikiantiems specialistams visoje šalyje: „Rengiame mokymus, paskaitas ir supervizijas specialistams, kad gyventojai gautų kokybišką pagalbą tiek didmiesčiuose, tiek mažuose miesteliuose. Apklausa rodo, kad didžioji dalis lietuvių su sunkumais bando tvarkytis savarankiškai - kalbėdamiesi su artimaisiais, ieškodami savipagalbos būdų ar užsiimdami aktyvia veikla. 59 proc. respondentų teigė, kad jiems labiausiai padeda pokalbiai su šeimos nariais ar draugais, o 53 proc. - aktyvus laisvalaikis: sportas, hobiai, kelionės. Trečdalis apklaustųjų teigė, kad įtampą bando mažinti per didesnį darbo krūvį, o penktadalis - pasitelkdami meditaciją, maldą ar sąmoningumo praktikas. Tik 15 proc. gyventojų kreipiasi į specialistus, o 7 proc. Pagrindinis informacijos šaltinis apie specialistų teikiamą pagalbą daugeliui yra artimiausia aplinka - šeima ar draugai. Daugiausia pagalbos suteikiama poliklinikose, psichikos sveikatos centruose ar pas privačius specialistus, o finansinės galimybės išlieka svarbus veiksnys renkantis paslaugos teikėją.

Apklausa atskleidė, kad gyventojai pagalbos ieškotų dažniau, jei paslaugas galėtų gauti greitai ir be laukimo. 64 proc. mano, kad pagalba turi būti suteikiama iš karto, kai jos prireikia, o 52 proc. pabrėžia, jog reikėtų didesnio specialistų skaičiaus. 34 proc. teigia, kad kreiptųsi, jei paslaugos būtų nemokamos, tačiau net 40 proc. „Žmonės nori pagalbos čia ir dabar. Todėl stipriname kompleksinių paslaugų šeimai kokybę, siekiame plėsti socialinės, emocinės ir psichologinės pagalbos prieinamumą visoje Lietuvoje ir investuojame į specialistų kompetencijas bei motyvacijos išlaikymą teikiant paslaugas asmenims ir šeimoms, susiduriantiems su iššūkiais kasdieniame gyvenime, kad ateityje būtų išvengta galimai didesnių socialinių problemų, sudėtingų krizių. Bendradarbiaudami su savivaldybėmis akcentuojame, kad pagalba turi būti suteikiama kokybiškai, laiku ir kuo arčiau žmogaus namų.

Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją

„Psichologinis atsparumas gimsta iš bendruomenės, iš pasitikėjimo, iš tinkamai suteiktos pagalbos. Kai žmonės jaučiasi išgirsti, palaikomi ir turi, kur kreiptis, stiprėja visos bendruomenės ir visos šalies gebėjimas susitelkti, įveikti sunkumus ir išlikti vieningiems. Pagalbos paslaugų stiprinimas Lietuvoje vykdomas ne tik nacionalinėmis, bet ir Europos Sąjungos fondų lėšomis. Europos socialinio fondo agentūros (ESFA), vykdančios projektą „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“, skirtą suteikti asmenims ir šeimoms būtinus įgūdžius savarankiškai spręsti kylančias socialines problemas, atstovė veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė pabrėžia nacionalinių ir ES fondų sinergijos kuriamą vertę. „Nacionalinių ir Europos Sąjungos fondų sinergija leidžia pasiekti didesnį poveikį - ne tik užtikrinti paslaugų plėtrą, bet ir stiprinti jų kokybę. ES lėšomis finansuojamas „Kompleksinės paslaugos šeimai (KOPA)“ leidžia išplėsti prevencinės pagalbos galimybes visoje Lietuvoje (psichologų, socialinių darbuotojų, jaunimo darbuotojų, mediatorių ir kitų specialistų paslaugos gyventojams nemokamai teikiamos visose savivaldybėse), o nacionalinėmis lėšomis finansuojamas Metodinio centro projektas padeda šias paslaugas teikiantiems specialistams tobulinti savo kompetencijas, dalintis patirtimi ir taikyti vienodus kokybės standartus specialistams, dirbantiems visoje Lietuvoje.

Apklausa „Psichologinės ir socialinės pagalbos poreikis ir prieinamumas Lietuvoje“ atlikta 2025 m. gegužės 8-26 d. bendrovės „Norstat LT“ Paramos vaikams centre veikiančio Metodinio kompleksinių paslaugų šeimai centro užsakymu. Tyrime dalyvavo 1000 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų, atspindinčių šalies gyventojų pasiskirstymą pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą. Metodinis kompleksinių paslaugų šeimai centras kuria vieningą paslaugų organizavimo praktiką, stiprina specialistų kompetencijas ir padeda jiems spręsti kasdienius iššūkius.

Stigmos ir Socialinės Nuostatos

Kodėl tik penktadalis rekomenduotų kreiptis pagalbos K. Levickaitė pažymi, kad apklausos rezultatai gali būti interpretuojami skirtingai, tai priklauso nuo to, kaip žmonės apskritai suprato, ką reiškia paatviravimas apie savo psichologinę būklę: „Juk ne visada norėtume, kad dalinantis asmeniniais sunkumais su artimaisiais ir draugais mums rekomenduotų kreiptis į specialistus. Manau, svarbu yra įvertinti tai, kad artimi žmonės, draugai natūraliai atliepia mūsų poreikius būti išklausytiems. Labai svarbu, kad aplinkoje rastume tokių žmonių, su kuriais galėtume atvirai pasikalbėti apie savo patirtis, emocijas, jausmus ir būsenas - ar tai būtų šeimos narys, draugė, kaimynas ar bendradarbė. Tiesa, tam reikia ugdyti gebėjimus išklausyti su atjauta, neteisti ir nevertinti, kartais tiesiog pabūti. Taigi ne visada reikalinga specialisto pagalba, kai patiriame liūdesį, skausmą ar kitokias nemalonias būsenas.“

Vis tik, anot pašnekovės, vengimas siūlyti kreiptis dėl profesionalios psichologinės pagalbos gali būti paskatintas stigmų ir giliau slypinčių socialinių bei kultūrinių nuostatų: „Žmonės gali nenorėti rekomenduoti kreiptis į specialistą, nes tai tarsi pripažintų problemos rimtumą - o tai gali būti baugu ir pačiam išklausančiam. Tokiais atvejais koją pakišti gali įsišaknijusi nuostata, kad specialistų pagalba yra kraštutinė priemonė, skirta „labai sutrikusiems“ žmonėms, todėl siūlymas kreiptis į specialistą gali būti interpretuojamas kaip įžeidimas ar net pasmerkimas. Tokiais atvejais vis dar gali būti remiamasi pasenusiu taip vadinamu binariniu (dviejų dalių) psichikos sveikatos modeliu: yra tie, kurie patiria psichikos sveikatos sutrikimus, ir tie, kurie jų nepatiria - tarsi dvi visuomenės grupės. Tačiau šiuolaikinis psichikos sveikatos supratimas remiasi tęstinumo idėja - kad visi mes patiriame įvairių būsenų, mūsų psichikos sveikata nuolat kinta ir tam tikrais etapais, periodais gali būti vertinga pasikonsultuoti su psichologu ar gauti kitų psichikos sveikatos specialistų paramą, pagalbą.“

K. Levickaitė sako, kad kita stigmos apraiška yra visuomenėje paplitęs saviugdos mitas, kad žmogus pats turėtų susidoroti su savo sunkumais. Šią stigmą gilina ir tokios neretai girdimos frazės kaip „reikia tiesiog susiimti“ ar „neverkti dėl smulkmenų“. „Tokios nuostatos ne tik mažina atjautą, bet ir stiprina įsitikinimą, kad pagalba yra silpnumo ženklas. Mitas apie savipakankamą ir visada tik sėkmingą žmogų vis dar labai gajus, kuris neatitinka žmonių patirčių įvairovės ir neigia visų mūsų patiriamą žmogišką jautrumą ar pažeidžiamumą“, - tikina pašnekovė. Taip pat, anot specialistės, įtampą gali kelti ir paprasti klausimai - kur kreiptis, ar kainuos ir kiek kainuos, ar ta pagalba iš viso bus veiksminga. Kaip sako nevyriausybinės organizacijos direktorė, būtina mažinti stigmą ir užtikrinti valstybės apmokamą ilgalaikį psichologinį konsultavimą, nes tikrai ne visada užtenka dešimties konsultacijų, kurios šiandien yra siūlomos nemokamai.

Psichologinės Pagalbos Prieinamumo Iššūkiai

K. Levickaitė sako, kad didėjant supratimui apie galimą psichoterapijos ar psichologinio konsultavimo naudą, auga ir paslaugų poreikis. Dėl to tampa sunku patekti pas specialistus, susidaro eilės. Pašnekovė akcentuoja, kad paslaugų ypač trūksta vaikams, paaugliams, šeimoms. „Siūlydami žmonėms kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, turime turėti mintyje, kad egzistuoja labai praktiniai barjerai tokią pagalbą gauti. Beje, reikia pažymėti, kad psichoterapija ir psichologinis konsultavimas turi panašumų, bet turi ir skirtumų. Konsultavimas labiau orientuotas į kasdieninių sunkumų refleksiją, jų geresnį suvokimą ir ieškojimą įveikos būdų. Psichoterapija visgi yra gilesnis procesas, dėl to ilgalaikiškesnis, orientuotas labiau į savęs gilesnį pažinimą ir giluminių sunkumų įsivardinimą bei pokyčių galimybes“, - dalijasi ji.

Specialistė sutinka, kad privačiame sektoriuje dirbančių psichologų ir psichoterapeutų paslaugų kainos yra pakankamai didelės, tad yra prieinamos tik daugiau uždirbantiems gyventojams: „Tai - didelė mūsų visuomenės bėda, nes koduoja socialinę nelygybę ir į užribį ypatingai stumia pažeidžiamas grupes, ekonominių sunkumų patiriančius asmenis ir šeimas. Noriu pažymėti, kad skurdas, ekonominiai sunkumai taip pat prisideda prie psichikos sveikatos sunkumų atsiradimo ir tęstinio patyrimo.“ Kalbėdama apie alternatyvas gauti nemokamą psichologinę pagalbą, pašnekovė pamini, kad kai kurias paslaugas galima gauti psichikos sveikatos centruose, esančiuose prie poliklinikų. Jei žmonės yra ten registruoti, jie gali be siuntimo registruotis pas psichologą arba psichiatrą, tačiau, anot specialistės, gali tekti palaukti eilėje. „Lietuvoje paslaugų spektras didėja plėtojant dienos stacionarus, kuriuose yra teikiama labiau intensyvi programa, kuri trunka iki 6 savaičių. Visada reikia prisiminti, kad yra psichiatrijos stacionarai, kurie vis dar stipriau stigmatizuojami, tačiau tikrai teikia labai svarbią ir reikalingą pagalbą patiriant įvairias psichikos sveikatos krizes“, - apie nemokamus pagalbos būdus aiškina organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė.

Kur Ieškoti Pagalbos

K. Levickaitė pataria, kaip elgtis, jei artimasis susidūrė su psichologiniais sunkumais. Anot jos, visų pirma reikia žmogų padrąsinti ir palaikyti, o jeigu reikia - padėti surasti specialistą: „Manau, labai geras išteklius apie galimą gauti pagalbą yra LR sveikatos ministerijos sukurtas puslapis pagalbasau.lt, - čia sudėta informacija apie visas valstybines įstaigas, teikiančias paslaugas, ir visas psichikos sveikatos paslaugų rūšis. Svarstant apie privatų sektorių - pravartu pasirinkti profesionalius srities specialistus. Privačiai konsultuojantys psichologai būtinai turi turėti magistro mokslinį laipsnį šioje srityje. Psichoterapeutai - kurios nors krypties psichoterapijos studijų diplomą. Toks sąrašas yra prieinamas Lietuvos psichoterapijos asociacijos svetainėje psichoterapijosasociacija.lt.“

Pašnekovė pabrėžia, kad nėra neteisingo kelio ir, jei pirmasis bandymas yra nesėkmingas, arba specialisto paslaugos pasirodė netinkamos, tikrai verta ieškoti toliau, mat kiekvieno žmogaus kelias į geresnę psichologinę savijautą yra labai individualus.

tags: #psichologines #pagalbos #prieinamumas