Nors didelė dalis mūsų visuomenės neįsivaizduoja gyvenimo be automobilio, tačiau sociologiniai tyrimai rodo, kad 26 proc. 16-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų nevairuoja. Tyrimo duomenimis, mūsų šalies didmiesčiuose ir mažesniuose miestuose nevairuoja 29 proc. Tai rodo, kad vairavimas nėra būtinas kiekvienam, tačiau tiems, kurie vairuoja, svarbu suprasti motyvaciją, skatinančią viršyti greitį, ir jos pasekmes.
Vairavimo svarba ir alternatyvos
Nors kasdienį gyvenimą be automobilio įsivaizduoti sunku, nemaža visuomenės dalis Lietuvoje nemoka vairuoti. Išsiversti be automobilio lengviausia tiems, kurie gyvena didmiesčiuose. Jei žmonės dirba tokiose vietose, kurias patogiai galima pasiekti pėsčiomis, viešuoju transportu ar privažiuoti dviračiu, paspirtuku arba naudojantis pavėžėjo paslaugomis, gebėjimas vairuoti tokio žmogaus kasdienybėje nėra būtinas. Vos prieš kelis metus pastarųjų alternatyvų Lietuvoje nebuvo, todėl žmonės galėjo rinktis tik tarp viešojo transporto ir nuosavo automobilio. Žmonės vis dažniau renkasi transporto priemones, kurios padeda greičiau pasiekti reikiamą vietą, išvengti eismo spūsčių ir parkavimo išlaidų. Kuomet elektriniais paspirtukais, dviračiais, riedžiais ar motoroleriais važiuojama pagal taisykles, toks judėjimas tampa aplinkai draugišku sveiku įpročiu.
Pasak vairavimo mokyklos vadovo, saugaus eismo eksperto Artūro Pakėno, žmonės nesimoko arba nustoja vairuoti, kuomet jiems nėra tokio poreikio arba įvyksta pokyčiai, kurie vairavimui išugdo baimę. Norą vairuoti baime pakeičia ne tik patirti eismo įvykiai ar pasikeitusios asmeninio gyvenimo aplinkybės, bet ir pasirinkimas nevairuoti gavus vairuotojo pažymėjimą. Yra nemažai jaunų žmonių, kurie išlaiko vairavimo egzaminus, tačiau taip ir nesėda prie vairo. Dažniausiai vėl vairuoti nori tie, kurie jaučia poreikį būti nepriklausomais nuo kitų, nes žmonės jaučia, kad nevairuojant nukenčia jų gyvenimo kokybė. Savaitgalį jie negali nuvykti į sodybą be kitų pagalbos, pradeda dirbti darbą, kuriam atlikti yra reikalingas automobilis, gyvenantieji užmiestyje negali pasiekti mieste esančių medicinos įstaigų ar patenkinti apsipirkimo poreikių.
Kodėl žmonės viršija greitį?
Yra manančiųjų, jog 10, 20 km per val. leistino greičio viršijimas yra „nieko tokio“, tačiau nesusimąsto, jog važiuojant greičiau ilgėja stabdymo kelias, prastėja reakcija, važiuodamas greičiau gali laiku nepastebėti, nesureaguoti, o susidūrus važiuojant didesniu greičiu proporcingai mažėja ir galimybė išlikti sveikam, gyvam. Kita vertus, dalis vairuotojų važiuoja leistinu greičiu pakitus kelio sąlygoms (lyja, sninga), kai reikia rinktis saugų greitį. Būna, jog sako, mano mašinos padangos geros, automobilis naujas ir vis tiek važiuosiu leistinu, bet ne saugiu greičiu, nesvarbu, lyja, sninga, sutemo ir panašiai. Žmonės nori, kad kelias, oro sąlygos, situacija būtų tokia, kokios jie nori, kokia jiems patogi. Palijo, sutemo, pasnigo, pašalo, vairuotojau, įvertink šias sąlygas ir važiuok saugiu greičiu. Ne kelininkai bus kalti, jei viršysi greitį ir užsimuši.
Greičio viršijimas nepriklauso nuo lyties, amžiaus, socialinio statuso, tik nuo žmogaus motyvacijos, o motyvacija yra skirtinga. Vieni važiuoja pagal taisykles, bet tuomet patiria spaudimą važiuoti greičiau iš kitų vairuotojų, nes jie lekia greitai. Ir tam spaudimui dalis pasiduoda. Be abejo, ką jau kalbėti apie tuos, kurie sako, jog važiuoja, kaip nori ir įstatymai jiems negalioja. Čia jau toks žmogaus požiūris, ir tas požiūris per dieną nepasikeičia. Žmonės viršija greitį todėl, kad nori viršyti. Šiuolaikiniai automobiliai gana greiti, dinamiški, net silpni šiuolaikiniai automobiliukai dabar važiuoja 150-180 km per val. greičiu. Žmonės šiais laikais labai skuba visur, yra įtikėję, kad skubėti reikia. Ir tas skubėjimas gali kainuoti sužalojimus, o kartais ir gyvybę. Esminė klaida, kurią daro vairuotojai, ant A.Pakėno, jog jie greitį sieja ne su savimi asmeniškai, o su automobiliu. Esą jei automobilis gali išvystyti didesnį greitį, vadinasi, ir vairuotojas „gali“, žmogiškasis faktorius atmetamas, fizikos dėsniai atmetami, taisyklės atmetamos.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos svarba
Psichologiniai aspektai
Interviu su psichologe Egle Peliene-Venslove, ji teigia, kad dalis žmonių tiesiog giliai nemąsto, tą akimirką atrodo ai, čia vieną kartą spontaniškai viršysiu greitį ar pereisiu gatvę ne vietoje, esą nieko baisaus. Tai yra atsakomybės stygius. Juk kalbame ne tik apie to žmogaus, pažeidėjo, sveikatą ir gyvybę, bet ir kitų eismo dalyvių. Galvojama, jog gyveni pats sau ir nerūpi kiti žmonės. Toks jausmas, kad žmonės mažai myli kitus žmones ir tas persikelia į kelius, gatves. Padorumo ribų vienas kito atžvilgiu peržengimas, deja, labai būdingas. O kelyje tarpusavio pagarba yra būtina. Neretai susimąstoma tada, kai žūva artimas žmogus.
Žmogaus atsakomybė, elgesys priklauso nuo auklėjimo šeimoje. Taisyklių nesilaikymas yra tikrasis asocialumas, kai asmuo galvoja, kad visuomenėje jis yra vienas. Tačiau po agresija - agresija kelyje - visada slypi skausmas. Tik kuo kalti kiti žmonės, kurie avarijose nukenčia dėl greičio mėgėjų, kitų pažeidėjų? Koks žmogus, koks eismo dalyvis, labai priklauso ne tik nuo šeimos, bet ir nuo aplinkos, kurioje tas žmogus gyvena. Jei toje aplinkoje kiti panašiai elgiasi, linkę pažeisti taisykles, tai ir tas asmuo norės taip elgtis. Tačiau turime siekti daugiau, patys būti pavyzdžiais kitiems.
Eismo saugumo svarba
Eismas - socialinis reiškinys, tai dalyvavimas grupėje. Visi puikiai žinome, kaip elgtis teatre, darbo kolektyve, kad čia egzistuoja tam tikros taisyklės. Net žaisdami krepšinį stengiamės nedaryti žingsnių, pražangų, ir savaime suprantama, kad už prasižengimą gali būti išvarytas iš aikštės. Tai kodėl turėtume pykti, jei gavome baudą už greičio viršijimą? Jeigu nėra taisyklių, nėra ir krepšinio, nėra žaidimo. Taip ir su eismu, jeigu nėra Kelių eismo taisyklių, nėra ir eismo. Eismas yra tik tada, kai yra taisyklės. Ir taisyklių reikia laikytis. Čia negali būti mąstymo, jog „kelyje esu tik AŠ“.
Ką daryti, jei bijote vairuoti?
Žmonės, kurie nori vairuoti po pertraukos, dažniausiai pagalbos ieško artimoje aplinkoje, tariasi su pažįstamais, kurie pažeria įvairiausių patarimų, kartais keistų, kaip išvažiuoti į kelią naktį, kai eismas neintensyvus. Arba šeimos nariai sėda į keleivio vietą ir savo nurodinėjimais sukelia dar didesnę įtampą vairuoti bijančiam artimajam. Jis pataria kreiptis į profesionalius vairavimo mokytojus, kurie netgi yra sukūrę specialių programų prie vairo norintiems grįžti žmonėms. Tiesa, kiekvienam, norinčiam dar kartą grįžti į eismą, reikia skirtingai praktikos ir laiko. Vieniems pakanka kartu su mokytoju pavažinėti porą savaičių ir jie jau išdrįsta keliauti savarankiškai. Jo teigimu, vien praktikos dažnai neužtenka. Mat užsiėmimų kiekybė ne visada perauga į kokybę, nes baimė vairuoti kyla ne todėl, kad kažkas negeba teisingai pasukti vairo ir laiku nuspausti stabdžių pedalo.
A. Pakėno teigimu, yra nemažai būdų, kurie padeda įveikti vairavimo baimes. Susitikimų metu, moderuojant specialistui, žmonės dalijasi asmenine patirtimi, padeda kitiems grupės nariams palaikymu ir padrąsinimu. Kartais būna efektyvios ir asmeninės konsultuojamojo ugdymo sesijos. Į užsiėmimus įtraukiamos ir praktinio vairavimo pamokos. Besimokančiam svarbiausia patikėti, kad jam pavyks, todėl reikėtų pradėti nuo tokių vairavimo užduočių, kurios jam gerai sekasi.
Taip pat skaitykite: Kaip rasti motyvaciją sportuoti
Praktiniai patarimai
Žmonės, kurie nori vairuoti po pertraukos, dažniausiai pagalbos ieško artimoje aplinkoje, tariasi su artimaisiais. Pastarieji pažeria pačių įvairiausių patarimų, pavyzdžiui, išvažiuoti į kelią naktį, kuomet eismas nėra intensyvus, arba patys šeimos nariai sėda į keleivio sėdynę ir sukelia dar didesnę įtampą vairuoti bijančiam žmogui. Vairuoti bandantis žmogus ir toliau patiria stresą, o kartais net ir nuostolius, tačiau pasiduoda fatalizmui, kuris jo neatveda iki tikslo. Jis pataria kreiptis į vairavimo mokytojus, kurie netgi specializuojasi ir yra sukūrę specialias programas prie vairo norintiems grįžti žmonėms. Kiekvienam, norinčiam antrą kartą pradėti vairuoti, reikalingas nevienodas laikas ir skirtingas kiekis praktikos, nes kiekvieno asmens patirtis ir gebėjimai šioje srityje yra individualūs. Vieniems pakanka kartu su mokytoju pavažinėti pora savaičių ir jie jau išdrįsta vairuoti savarankiškai, o kitiems reikia 2-4 mėnesių ar net pusmečio praktikos vairavimo mokytojo draugijoje. Iš anksto niekas negali pasakyti, kiek laiko reikės vienam ar kitam žmogui, kad jis išdrįstų ir jaustųsi galintis vėl važinėti savarankiškai.
Jo teigimu, vien praktikos, norintiems vėl pradėti vairuoti, deja, dažnai neužtenka. Kiekybė tokiais atvejais neperauga į kokybę, nes nenoras vairuoti kyla ne todėl, kad žmogus negeba teisingai pasukti vairo ir laiku nuspausti stabdžių pedalą. Pasak A. Pakėno, tikrai yra būdų, kurie padeda įveikti vairavimo baimes. Vairavimo mokytojai naudoja organizacinę priemonę „MasterMind“, kai į grupes susirenka žmonės, turintys tą pačią spręstiną problemą, šiuo atveju - vairavimo baimę. Susitikimų metu, moderuojant specialistui, žmonės dalinasi asmenine patirtimi, padeda kitiems grupės nariams palaikymu ir padrąsinimu. Kartais efektyvios ir asmeninės koučingo sesijos. Užsiėmimų eigoje yra pridedami ir praktiniai vairavimo užsiėmimai. Darbas tokiose grupėse yra labai efektyvus, nes dažniausiai į jas susirenka žmonės, kurie artimoje aplinkoje nesuranda pritarimo ir palaikymo. Jo teigimu, yra vairavimo pamokų metodikos, kurios nurodo, kaip parinkti maršrutus, kaip neišgąsdinti vairuoti norinčio žmogaus, kaip skirti praktines užduotis, kad jas pavyktų išpildyti. Vairuoti vėl norinčiam žmogui svarbiausia patikėti, kad jam pavyks, todėl reikėtų pradėti nuo tokių vairavimo užduočių, kurios besimokančiam vairuotojui gerai sekasi.
Kaip tapti atsakingu vairuotoju?
Paklaustas, kaip kovoti su greičio viršijimo, kitų pažeidimų problemomis, A.Pakėnas neabejojo, jog patys aplink save turime kurti atsakingą bendruomenę, suvokti save kaip bendruomenę. Būti kritiški sau, mąstantys, siekti geriausio. Vairavimo instruktorius teigė dažnai sulaukiantis žmonių, kurie ilgą laiką nevairavę ateina atnaujinti savo vairavimo įgūdžių. Ir džiaugiuosi ne todėl, kad iš to uždirbu, o džiaugiuosi tų žmonių sąmoningumu, kad jie atsakingai žiūri į vairavimą. Tačiau jie prisipažįsta, kad iš aplinkos neretai jaučia spaudimą, esą, sėsk ir važiuok, išmoksi, nors nevairavai 10 metų. Tokių pavyzdžių gatvėje kartais matome, per avarijas. Turėkime savo galvą, vairuokime saugiai, taisyklės sukurtos ne šiaip sau, jos gelbsti gyvybę.
Žiemos pavojai
Per vasarą vairuotojai pamiršta, ką reiškia valdyti automobilį besikeičiančiomis oro sąlygomis, kai neaišku, ar asfalto paviršius blizga nuo lietaus, ar ant jo jau susidarė klastingi plikledžio plotai. Šaltojo sezono pradžioje įvyksta daugybė eismo nelaimių. Kelių policijos tarnybos duomenimis, vien per lapkritį būna užregistruoti net virš 300 eismo įvykių, vairuotojams dar nepripratus prie slidžių kelių. O smulkių avarijų, kuriose nukenčia tik automobiliai, kiekiu gali įsitikinti patys vairuotojai - spustelėjus pirmiesiems šalčiams miestų sankryžas užkemša susidūrusios transporto priemonės.
Saugus greitis ne visada yra toks, koks nurodytas ant greičio ribojimo ženklų. Sningant, naktį nebūtina užmiestyje važiuoti leidžiamu 90 km/h greičiu, jei nebegalite pakankamai aiškiai matyti kelio, o esant plikledžiui net mieste leidžiamas 50 km/h greitis realiai gali būti nebesaugus. Esant plikledžiui asfaltuotos gatvės yra pačios slidžiausios. Itin dažnai eismo nelaimės įvyksta, kai danga yra apledėjusi tik atskirose atkarpose. Tokios netikėtos plikledžio "salelės" dažnai atsiranda ant tiltų, kai ant šaltos konstrukcijos užšąla garuojantis vanduo.
Taip pat skaitykite: Įmonės nauda iš socialiai atsakingų darbuotojų
Vairuotojo pažymėjimo kaina
Turime įvertinti ne tik vairavimo kursų kainą, bet ir mokesčius už vairavimo egzaminus, jų perlaikymus, reikalingas pažymas bei papildomas vairavimo pamokas, kurių gali prireikti, ir galiausiai patį vairuotojo pažymėjimą. Prieš pradedant lankyti vairavimo kursus, verta viską pasiskaičiuoti ir numatyti reikiamą pinigų sumą, kad vėliau nereikėtų dėl to nervintis.
Pavyzdžiui, automobilio su mechanine pavarų dėže vairuotojo pažymėjimo (B kategorija) kaina gali būti apie 1086,71/1089,67 eurų, o automobilio su automatine pavarų dėže - apie 1186,71/1189,67 eurų. Motociklo vairuotojo pažymėjimo gavimo kaina (A kategorija) - apie 1039,99/1042,95 eurus, o motorolerio (AM kategorija) - apie 104,19/107,15 eurų.
tags: #motyvacija #vaziuoti #greiciau