Motyvacijos Stokos Priežastys Mokantis: Kaip Atgauti Norą Siekti Tikslų

Ar kada nors jautėtės lyg įstrigę begalinėje rutinoje, kai sunku surasti jėgų net paprasčiausioms užduotims atlikti? Ar nuolat atidėliojate svarbius darbus, o mintys sukasi vien apie tai, kaip norėtųsi nieko neveikti? Jei taip, tuomet nesate vieni. Tai reiškia, kad pritrūkstate motyvacijos. Jei atrodo, kad pradingo jėgos veikti - tai nereiškia, kad su tavim kažkas negerai. Šiame straipsnyje nagrinėsime motyvacijos kontrolės praradimo priežastis, pasekmes ir būdus, kaip ją atgauti, bei aptarsime, kaip padėti sau ir savo vaikams susigrąžinti norą mokytis ir siekti tikslų.

Kas Yra Motyvacija?

Paprastai tariant, motyvacija - tai vidinė jėga, skatinanti veikti ir siekti savo tikslų. Tai tarsi variklis, varantis mus į priekį, padedantis įveikti užduotis ir išlaikyti atkaklumą.

Įprastai išskiriamos dvi pagrindinės motyvacijos rūšys: vidinė ir išorinė.

• Vidinė motyvacija kyla iš pačio žmogaus, jo noro mokytis, tobulėti, patirti naujus dalykus ir jausti pasitenkinimą savo veikla.
• Išorinė motyvacija grindžiama išoriniais veiksniais, tokiais kaip atlygis, pagyrimas, bausmės baimė ar kitų žmonių įtaka.

Nors abi motyvacijos rūšys gali būti naudingos siekiant tikslų, vidinė motyvacija dažniausiai laikoma labiau stabilia ir ilgalaike. Žmonės, motyvuoti iš vidaus, labiau linkę atkakliai siekti savo tikslų net tada, kai susiduria su sunkumais, nes jaučia vidinį pasitenkinimą savo veikla.

Kodėl Prarandame Motyvaciją?

Motyvacija gali svyruoti priklausomai nuo įvairių veiksnių:

Taip pat skaitykite: Motyvacijos Lektorių Kursų Programos

• Stresas ir pervargimas: Per didelis stresas ir pervargimas gali išsekinti tiek fizines, tiek psichologines jėgas, o tai gali lemti motyvacijos praradimą.
• Neaiškūs tikslai: Jei tikslai nėra aiškiai apibrėžti - sunku jausti motyvaciją jų siekti.
• Nesėkmės baimė: Ji gali paralyžiuoti ir užkirsti kelią imtis veiksmų. Patyrus kelias nesėkmes iš eilės, mokinys pradeda jausti bejėgiškumo jausmą, prarandama motyvacija stengtis.
• Žema savivertė: Žmonės, turintys žemą savivertę, dažnai netiki savo gebėjimais ir galimybėmis pasiekti savo tikslus.
• Aplinkos įtaka: Aplinkos, kurioje gyvenate ir dirbate, įtaka taip pat gali paveikti jūsų motyvacijos lygį. Gyvename dideliame informacijos sraute, kai tempas yra labai greitas, o išmanieji įrenginiai blaško mūsų dėmesį. Paaugliai arba vaikai yra labiau paveikūs, taigi ir mokymosi procese iškyla daugiau iššūkių, su kuriais vienas mokinys negali susidoroti. Viena iš dažniausiai daromų klaidų - vaikui skiriama per mažai dėmesio. Nuoširdžių pokalbių trūkumas, griežtas auklėjimas ir kompromisų nebuvimas vaikui ar paaugliui sukelia nesaugumo jausmą.
• Psichikos sutrikimai: Depresija, nerimas ir kiti psichikos sutrikimai gali reikšmingai sumažinti motyvaciją.

Svarbu suprasti, kad motyvacijos praradimas yra normalus reiškinys, su kuriuo susiduria visi. Tačiau tai nereiškia, kad turite pasiduoti ir atsisakyti savo svajonių.

Motyvacijos Stokos Simptomai

Prarandama motyvacija gali pasireikšti įvairiais simptomais, kuriuos svarbu atpažinti:

• Apatija ir bejėgiškumo jausmas: Žmogus gali jaustis apatiškas, bejėgis ir nepajėgus imtis jokių veiksmų.
• Sumažėjęs susidomėjimas veikla, kuri anksčiau teikė malonumą: Žmogus gali prarasti susidomėjimą veikla, kuri anksčiau jam teikė malonumą ir džiaugsmą.
• Atidėliojimas: Žmogus gali pradėti atidėlioti svarbias užduotis ir įsipareigojimus.
• Dirglumas ir nuotaikų svyravimai: Žmogus gali tapti dirglesnis ir jaustis be nuotaikos.
• Miego sutrikimai: Gali kilti problemų su miegu.

Jei pastebėjote keletą iš šių simptomų, svarbu kreiptis pagalbos į psichologą ar kitą psichikos sveikatos specialistą.

Kaip Susigrąžinti Motyvaciją?

Motyvacijos praradimas gali būti sudėtinga problema, tačiau yra daugybė būdų ją susigrąžinti:

• Nustatykite aiškius tikslus: Pirmas žingsnis ieškant motyvacijos - tai aiškiai apibrėžti savo tikslus. Ko norite pasiekti? Kokie yra jūsų ilgalaikiai ir trumpalaikiai siekiai?
• Suskaidykite didelius tikslus į mažesnius: Dideli tikslai gali atrodyti gąsdinantys ir atgrasūs, todėl juos suskaidykite į mažesnius, lengviau įgyvendinamus žingsnius.
• Apdovanokite save už pasiekimus: Svarbu švęsti savo pasiekimus nepaisant to, kokie maži jie bebūtų.
• Ieškokite palaikymo: Supkite save palaikančiais žmonėmis, kurie tiki jumis ir jūsų gebėjimais.
• Pašalinkite kliūtis: Atsižvelkite į tai, kas trukdo jums motyvuoti save. Galbūt jus blaško aplinka, trūksta laiko ar išteklių.
• Pasirūpinkite savimi: Svarbu rūpintis savo fizine ir psichologine sveikata.
• Pakeiskite rutiną: Įveskite naujų elementų į savo kasdienį gyvenimą.
• Išbandykite naujas veiklas: Atraskite naujus hobius ar interesus.
• Prisiminkite savo vertybes: Susimąstykite, kas jums svarbu gyvenime, ir kaip jūsų tikslai atitinka jūsų vertybes.

Atminkite, kad motyvacija yra nuolatinis procesas. Kartais pakilimai bus aukštesni, o kartais žemesni.

Taip pat skaitykite: Įžvalgos apie LAMABPO metodiką

Kada Kreiptis Į Specialistą?

Kai kuriais atvejais, kai motyvacija apleidžia, kreiptis į psichologą gali būti geriausia išeitis:

• Nustatyti motyvacijos praradimo priežastis: Psichologas padės jums suprasti, kas lemia jūsų motyvacijos praradimą.
• Sukurti individualų planą: Specialistas dirbs kartu su jumis, kad sukurtų individualų planą, kaip atgauti motyvaciją ir pasiekti savo tikslus.
• Suteikti palaikymą ir padrąsinimą: Psichologas suteiks jums reikalingą palaikymą ir padrąsinimą, kad galėtumėte įveikti motyvacijos praradimo iššūkius.

Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, atminkite, kad Jūs nesate vieni. Psichologas gali padėti jums įveikti sunkumus ir pasiekti savo tikslus.

Psichikos Sutrikimai Ir Motyvacijos Praradimas

Psichikos sutrikimai ir ligos yra būklės, kurios paveikia žmogaus psichiką, emocinę būseną ir sukelia problemas su mąstymu, elgesiu, jausmais ar suvokimu. Kai kurie iš jų gali tiesiogiai paveikti motyvaciją:

• Depresija: Vienas dažniausių psichikos sutrikimų, kuriam būdinga slogi nuotaika, energijos stoka, motyvacijos praradimas ir gyvenimo džiaugsmo sumažėjimas.
• Nerimo sutrikimai: Nuolatinis nerimas gali išsekinti energiją ir sumažinti motyvaciją.
• Perdegimas: Atsiranda po nuolatinio streso, traumų ar sunkių gyvenimo įvykių, sukelia emocinį ir fizinį išsekimą, motyvacijos praradimą.
• Šizofrenija: Psichozinis sutrikimas, kuriam būdingi esminiai ir specifiniai mąstymo bei suvokimo sutrikimai, neadekvatus arba blankus afektas. Lėtinių, užsitęsusių psichozių atvejais neretai prarandama motyvacija veiklai, sergantysis atsitraukia nuo socialinio gyvenimo, užsidaro savo pasaulyje.
• Priklausomybės: Narkotinių medžiagų vartojimas gali sukelti psichikos sveikatos problemas arba pabloginti esamas būkles, įskaitant motyvacijos praradimą.

Ergoterapija Kaip Pagalba Atgaunant Motyvaciją

Ergoterapeutas yra svarbus specialistas, teikiantis pagalbą žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, įskaitant tuos, kurie prarado motyvaciją. Ergoterapeutas gali padėti asmenims mokytis ar atkurti pagrindinius kasdienio gyvenimo įgūdžius, pavyzdžiui, asmeninę higieną, maisto ruošimą, buities tvarkymą ir finansų valdymą. Tai padeda gerinti savarankiškumą ir gyvenimo kokybę. Ergoterapeutas gali dirbti su klientais, padedant jiems išsiaiškinti jų profesinius interesus, stiprybes ir galimas kliūtis, siekiant padėti asmenims integruotis ar reintegruotis į darbo rinką.

Mokymas valdyti stresą ir nerimą per atsipalaidavimo technikas, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimus, meditaciją, taip pat yra ergoterapijos dalis. Tai padeda sumažinti psichikos ligų simptomus ir pagerinti bendrą savijautą bei tinkamai susireguliuoti savo emocijose ir kūne. Ergoterapeutas gali padėti asmenims tobulinti laiko valdymo ir organizavimo įgūdžius, kurie yra svarbūs siekiant didesnės nepriklausomybės ir savarankiškumo, taip pat svarbūs siekiant išvengti per didelio streso ir išsekimo.

Taip pat skaitykite: Skaitykite apie motyvacijos kontrolę

Panikos Atakos Ir Motyvacijos Praradimas

Panikos priepuoliai paprastai kyla staiga, o intensyvumo viršūnę pasiekia per pirmąsias dešimt minučių. Jų metu gali būti jaučiamas krūtinės skausmas, padidėjęs prakaitavimas, pagreitėjęs pulsas, oro trūkumas, silpnumas, pykinimas. Baimę sukelia ir kontrolės praradimas - negalėjimas pajudėti, kontroliuoti kūno ir minčių, nusiraminti. Dauguma panikos priepuolių priežasčių yra psichologinės. Didelę įtaką daro ir netektys, skyrybos, darbo ar gyvenamosios vietos pakeitimas. Panikos priepuolius dėl jausmų ir emocijų slopinimo, kaltės jausmo gali sukelti ir sutuoktinio išdavystė ar meilė kitam žmogui.

Jei gydytojai neranda jokios ligos ir psichiatras pacientui nustato panikos sutrikimą, rekomenduojamas kompleksinis gydymas - medikamentinis ir psichoterapinis. Jis reikalingas tam, kad būtų slopinami ne tik panikos atakos simptomai, bet ir atskleidžiamos pasąmoninės priežastys, kodėl kyla panikos atakos ir kaip jų išvengti. Pradėjus gydymą labai svarbu pasijutus geriau nenutraukti vaistų vartojimo, nes labai padidėja panikos priepuolių pasikartojimo tikimybė. Nors panikos priepuoliai užklumpa staiga, svarbu suprasti, kad jie neatsirado per vieną dieną. Jų priežastys formuojasi ilgai, todėl ir gydymas gali užtrukti. Be to, labai svarbu, kaip padėsite sau.

Panikos sutrikimų prevencijai svarbu pakeisti gyvenimo įpročius ir užsiimti atpalaiduojamąja veikla - pasportuoti, pasivaikščioti, paskaityti knygą. Negydant liga stiprėja, žmogų gali kamuoti ir depresijos simptomai - prasta nuotaika, nenoras bendrauti.

Motyvacijos Stoka Darbe: Priežastys Ir Sprendimo Būdai

Sumažėjusi motyvacija darbe - vienas dažniausiu nusiskundimų šiandienos organizacijose. Vidinės motyvacijos stoka lemia tai, kad darbe esame mažiau entuziastingi, stipriau nuo jo atsiribojame, neskatiname naujovių. Visgi motyvacija yra vienas iš pagrindinių varomosios jėgos veiksnių - ar kalba eitų apie asmeninį gyvenimą, ar apie darbą. Motyvacija leidžia tikėti, kad įdėtos pastangos ir veiksmai atneš teigiamų rezultatų. Darbo aplinkoje tokie teigiami rezultatai yra ypač svarbūs. Jie daro įtaką darbo kokybei, požiūriui į atliekamas užduotis ir darbuotojo įsitraukimui.

Nors jūsų savijauta ir motyvacija darbovietėje gali būti nulemta ir išorinių veiksnių, papildomas darbas su vidiniais įsitikinimais ar tam tikra rutina tikrai nepakenks. Taip tobulėsite asmeniškai ir profesiškai, stiprinsite savo poziciją organizacijoje ir sparčiau judėsite į priekį karjeros kelyje. Investuodami į savo vidinę motyvaciją galite padėti ir savo psichikos sveikatai.

Kaip Didinti Motyvaciją Darbe?

• Išsikelkite aiškius tikslus ir uždavinius. 2022-aisiais pasirodžiusioje „Price Waterhouse Cooper“ ataskaitoje atskleidžiama, kad 37 proc. projektų žlunga dėl netinkamai apibrėžtų tikslų ar jų trūkumo.
• Gerinkite laiko planavimo įgūdžius. Vien išsikelti tikslų gali nepakakti, jeigu neturite šiandien ypač svarbaus minkštojo įgūdžio - t. y., negebate planuoti savo laiko. Tyrimai rodo, kad tie, kurie sunkiai valdo laiką, dažniau patiria stresą, miego, nerimo, depresijos ir kitų psichikos sveikatos problemų. Taip pat jiems dažniau pasireiškia perdegimo darbe simptomai, o visa tai nesudaro palankių sąlygų motyvacijai augti. Skirkite savo dėmesį ne tik tikslams, uždaviniams ar terminams nustatyti, bet ir užduotims prioritetizuoti. Svarbu atsiminti, kad visko šiame pasaulyje nepadarysite.
• Mokykitės. 41 proc. darbuotojų mano, kad jų įsitraukimas į darbo veiklą padidėtų, jeigu jie turėtų galimybę išmokti naujų dalykų, nes jų darbas yra gana monotoniškas. Būtent nuolatinis tobulėjimas ir kvalifikacijos kėlimas šiandien yra vienas svarbiausių ir labiausiai motyvuojančių faktorių jaunosioms Z ir Y kartoms darbo vietoje. Jaučiatės nebeaugantys savo profesinėje srityje? Kartu su vadovu aptarkite, kokiuose kursuose galėtumėte dalyvauti, pasidomėkite, kokie nauji įrankiai galėtų paįvairinti jūsų darbo kasdienybę. Jeigu turite galimybę, dalyvaukite skirtinguose projektuose - tai gali padėti išlaikyti smalsumą ir energiją.
• Ieškokite įvairovės. Monotoniją (kuri, beje, remiantis ne vienu tyrimu, gali ne tik sukelti perdegimą, bet ir polinkį į priklausomybes) prablaškyti padės ir nebūtinai su jūsų darbo funkcijomis susijusios užduotys. Jeigu darbe kankina nuobodulys ir apatija, į kasdienybę įneškite kūrybiškumo ar netradicinių sprendimų. Pavyzdžiui, inicijuokite vidinius mokymus kolegoms ar pasidalykite savo žiniomis. Tai ne tik suteiks šviežios energijos, bet ir bendrai skatins organizacijoje mokymosi ir augimo kultūrą. Pasisiūlykite būti mentoriumi naujam prisijungusiam kolegai - taip ne tik galėsite padėti mokytis naujokui, bet ir patys pasimatuosite mokytojo, lyderio batus. Inicijuokite komandos susitikimus.
• Priminkite sau, kodėl pradėjote dirbti šį darbą. Ar atsimenate, kai sulaukėte skambučio ar el. laiško, kad esate priimtas į darbą? Galbūt pirmuosius darbo mėnesius jums žibėjo akys ir darbo prasmės klausimas buvo nekvestionuotinas? Kuomet svyra rankos ir užklumpa sumažėjusi motyvacija, žmogiškųjų išteklių ekspertai siūlo prisiminti tą būseną ir gerai apsvarstyti - o kas pasikeitė? Gerai apgalvokite, kokios kasdienės užduotys jums kelia džiaugsmą. Ar tai būtų bendravimas su žmonėmis, ar problemų sprendimas, analitika, kūrybiškumas? Jeigu tokių užduočių jūsų darbe nebėra, išsiaiškinkite, kokios to priežastys (galbūt tai laikinas, užstrigęs projektas, kuris netrukus baigsis?). Dėkite pastangas, kad jūsų darbe džiuginančių užduočių užtektų gerai savijautai palaikyti.
• Daugiau bendraukite su kolegomis. Po 2020 m. įvykusio perėjimo prie nuotolinio / hibridinio darbo modelio ypač svarbu reguliariai palaikyti santykį su kolegomis - tiek dėl savęs, tiek dėl organizacijos (juk vis dažniau kalbama apie darbo nuotoliu emocinius padarinius dėl tiesioginio kontakto stygiaus). Ar žinojote, kad bendravimas ir pozityvūs santykiai su kolegomis organizacijose gerina darbuotojų kūrybiškumą ir pasitenkinimą darbu? Dalykitės idėjomis su bendradarbiais, vadovais, o jeigu reikia, prašykite jų patarimų, pagalbos. Pasistenkite kartą per mėnesį ar ketvirtį organizuoti bendrus gyvus susitikimus, kurių metu ne tik aptartumėte rezultatus, bet ir pabendrautumėte širdžiai mielomis temomis. Reguliarus bendravimas su kolegomis jums taip pat jums suteiks bendruomeniškumo, priklausymo kolektyvui jausmą.
• Pasirūpinkite savo poreikiais. Rūpinimasis savo kūnu gali būti naudingas ir darbo aplinkoje. Tyrimas atskleidė, kad sveikos mitybos įpročius turintys darbuotojai pasižymėjo net 25 proc. didesniu darbo našumu. Pagirkite save už pasiekimus, net ir pačius mažiausius.
• Jeigu ilgai nesiseka, pasikalbėkite su vadovu. Vadovas yra ir jūsų ramstis, kai sudėtingose situacijose tenka ieškoti sprendimų. Taigi, kartais ir ne ypač malonus pokalbis su juo apie juntamą motyvacijos stygių yra jūsų bendras, komandinis darbas. Net 41 proc. darbuotojų mano, kad jų įsitraukimas į darbo veiklą padidėtų, jeigu jie turėtų galimybę su vadovais kalbėtis atvirai. Taigi, jeigu jaučiate, kad su savo vadovu galite saugiai komunikuoti, kurdamiesi motyvacinę sistemą nesiimkite skubotų sprendimų ir visų pirma kalbėkitės su juo.

Visgi jeigu toks pokalbis nuviltų ir neatlieptų jūsų svarbiausių lūkesčių, gali būti, kad jūsų sumažėjusi motyvacija yra nulemta daugiau išorinių nei vidinių faktorių. Pajutus, kad darbovietė tapo užtvara jūsų potencialui arba šiuos marškinėlius jau išaugote, nebijokite pokyčių.

"Užblokuotos Motyvacijos" Sindromas Vaikams

Vis dažniau tėvai kreipiasi į psichologus dėl vaikų, kurie nustojo domėtis veiklomis, tapo abejingi, nebenori žaisti, mokytis ar bendrauti. Kartais tai klaidingai laikoma tingumu ar paauglystės išdaigomis, tačiau vis daugiau specialistų įvardija tai kaip emocinį reiškinį - „užblokuotos motyvacijos“ sindromą. Pasak vaikų psichologų, ši būsena atsiranda, kai vaikas patiria nuolatinį vidinį spaudimą, lūkesčius, patyčias ar nesėkmių seriją.

„Užblokuotos motyvacijos“ sindromas - tai būsena, kai vaikas praranda vidinį norą veikti, stengtis ar domėtis pasauliu. Ji gali pasireikšti tiek moksle, tiek kasdienėje veikloje - vaikas nebenori žaisti, išeiti į lauką, net nesidomi mėgstamais užsiėmimais. Psichologai šį sindromą lygina su emociniu išsekimu ar perdegimu, kuris dažnai pasitaiko suaugusiems.

Priežastys, Sukeliančios Vaikų Motyvacijos Stoką

• Per dideli tėvų ar mokytojų lūkesčiai.
• Dažna kritika ir palyginimai.
• Nepastebėtos pastangos.
• Patyčios ar socialinė atskirtis.
• Perkrauta dienotvarkė.

Kaip Padėti Vaikui Susigrąžinti Motyvaciją?

Vaiko motyvacijos stoka ne visada pasireiškia staigiai. Norint padėti vaikui susigrąžinti motyvaciją, svarbu ne versti, o suprasti:

• Kurti saugią aplinką be vertinimo. Vaikui reikia žinoti, kad jo pastangos yra svarbesnės nei rezultatas.
• Kartoti, kad nesėkmės yra normali proceso dalis.
• Pastebėti net ir mažas pastangas.
• Leisti rinktis.
• Sumažinti veiklų skaičių. Kartais vaikui reikia tiesiog pabūti.

Jei pastebite, kad vaiko motyvacijos stoka trunka ilgiau nei kelias savaites ir trukdo jo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į vaikų psichologą. Specialistas padės ne tik vaikui, bet ir šeimai - nes motyvacijos stoka dažnai yra ne tik individuali, bet ir šeimos sistemos iššūkių atspindys.

Vaiko vidinė motyvacija - tai subtilus, jautrus mechanizmas, kuris stiprėja tik tuomet, kai auga saugioje, palaikančioje aplinkoje. Ji negali būti įpiršta nei dovanomis, nei grasinimais. Tėvų užduotis - pastebėti, girdėti, padėti. Ne spausti, o sudaryti sąlygas vaikui augti ir tikėti savimi. Ir jei šiandien jis nieko nebenori - tai dar nereiškia, kad jis toks visada liks. Juk vaiko vidinis pasaulis - kaip upė. Kartais užtvindytas, kartais nusėdęs.

Vaikas Tingi Mokytis: Kaip Jam Padėti?

Vaikų tingėjimas mokytis gali būti nulemtas tam tikrų priežasčių, kad vaikas nuolat baramas, kritikuojamas dėl mokymosi nesėkmių nustoja psichologiškai augti. Kad reikia pradėti daugiau draugauti su savo vaiku, suprasti jį, suvokti, kas jam svarbu, tiesiog mylėti - padėti augti. Kalbėta kaip kurti, o ne griauti santykius, kaip pasiekti mažiau dramų kai vaikas tingi mokytis, kaip nuraminti save po audringo kivirčo su savo vaikais ir reaguoti pagarbiai bei skatinti savo vaikus tobulėti.

Psichologijos požiūriu tinginystė yra tik simptomas, o vaiko nenoro mokytis motyvai slypi kur kas giliau. Aptartos pagrindinės priežastys - nuovargis, silpna valia, motyvacijos stoka, nesėkmės baimė - kurios trukdo vaikui sėkmingai mokytis.

Svarbu gilintis į sąveikos su vaiku kūrimą, siekiant padėti vaikui pasiekti geresnių akademinių rezultatų. Reikia padėti vaikams išmokti mokytis, patirti mokymosi džiaugsmą. Prasmės ir tikslo neturėjimas, nuolatinės nesėkmės, didelis krūvis ir reikalavimai demotyvuoja mokinį siekti rezultatų.

Individualus Dėmesys Mokiniui

Mokykloje vienas pedagogas turi dirbti su keliomis dešimtimis mokinių - mažėja galimybė pastebėti kiekvieno mokinio silpnąsias vietas, padėti suprasti ir sudominti dėstoma medžiaga. Be to, mokinys tikisi greito grįžtamojo ryšio, o kai šio negauna - nusivilia, jaučiasi neįvertintas ir nepastebėtas. Didelės apimties programos nesuteikia galimybės įsigilinti į temas - toks paviršutiniškas mokymasis priverčia į mokslus žiūrėti pro pirštus.

Korepetitorius gali ne tik suteikti pagalbą, užpildyti mokymosi spragas, bet ir kurti palaikantį santykį, kurio mokymosi procese dažnai trūksta. Svarbus individualus požiūris, prisitaikymas, ryšio užmezgimas ir pozityvaus tono palaikymas. Akcentuokime ne gautą pažymį, o gyvenimišką pamoką. Ruoškime ne tik egzaminams, bet ir gyvenimui.

Tėvams ir mokytojams reikėtų pagalvoti, kodėl mokiniui yra svarbu mokytis tą dalyką ir kaip paversti mokymosi procesą malonesniu. Jei apie matematiką galvosite kaip apie kančią, protas darys viską, kad jos išvengtumėte. Jei matematiką spręsite ne vieni, draugiškai konkuruodami su klasiokais mėgstamoje kavinėje, tikėtina, kad jausitės kitaip. Žaidybinių elementų ir motyvacinės sistemos įtraukimas į mokymosi procesą gali jį paversti įdomiu ir smagesniu.

tags: #motyvacijos #mokytis #stoka