Švietimo sistema Lietuvoje nuolat susiduria su iššūkiais, pradedant mokinių motyvacijos stoka ir baigiant mokytojų kvalifikacijos kėlimo problemomis. Šiame kontekste, motyvacijos vertinimas tampa itin svarbiu aspektu, siekiant užtikrinti kokybišką ugdymo procesą ir sudaryti sąlygas mokinių bei mokytojų asmeniniam tobulėjimui.
Prasmės alchemija: naujas požiūris į organizacijos vidų
SMK Aukštoji mokykla sukūrė unikalią tyrimo metodiką „Prasmės alchemija“, skirtą įmonėms, siekiančioms geriau suprasti savo darbuotojų motyvaciją ir gerovę darbe. Ši metodika leidžia giliai pažvelgti į organizacijos vidų, atskleisti stiprybes, silpnybes ir problemas, kurios veikia darbuotojų savijautą. Tyrimo rezultatai tampa pagrindu kuriant individualų vadovą, skirtą konkrečiai organizacijai (angl. k. Organizacijos „Prasmės knygos“ sukūrimą (angl. k.
Tyrimai rodo, kad prasmė darbe yra svarbesnė už finansinį atlygį, apdovanojimus ar paaukštinimus. Darbuotojas, kuris jaučia prasmę savo veikloje, yra kūrybingesnis, produktyvesnis ir labiau įsitraukęs į organizacijos veiklą. Priešingai, prasmės stoka darbe lemia prastesnius rezultatus, blogesnę nuotaiką ir mažesnį atsidavimą organizacijai. Tai patvirtina ir „McKinsey & Company“ 2020 m. apklausa. Prasmė darbe priklauso nuo daugelio aspektų, įskaitant grįžtamąjį ryšį, lyderystę, teisingą darbo krūvio paskirstymą ir konfliktų valdymą komandose.
SMK Aukštosios mokyklos kanclerė ir bendrakūrėja, verslininkė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto doktorantė, tyrinėjanti naujus organizacijų valdymo ir prasmingo darbo modelius, teigia, kad jos moksliniai tyrimai padeda geriau suprasti organizacijų veiklos ir žinių valdymo ypatumus, siekiant pagerinti organizacijų veiklą ir kurti prasmingą darbo aplinką. Prie „Prasmės alchemijos“ kūrimo prisidėjo ir kiti specialistai: režisierius, scenaristas, kūrybinių verslo sprendimų bei storytelling'o ekspertas ir konsultantas, SMK Aukštosios mokyklos dėstytojas; socialinių mokslų daktarė, SMK Aukštosios mokyklos dėstytoja, lektorė, turinti ilgametę vadovavimo ir mokslinio darbo patirtį žmogiškųjų išteklių valdymo, pasitenkinimo darbu, darbuotojų (savi)motyvacijos, gyvenimo kokybės ir kompetencijų vystymo srityse; socialinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto ir SMK Aukštosios mokyklos dėstytoja, retorikos ekspertė, balso aktorė Lietuvos nacionaliniame radijuje (LRT); socialinių mokslų daktarė, lektorė, turinti ilgametę patirtį projektų valdymo ir administravimo srityse, veda mokymus streso valdymo, emocinio intelekto ir lyderystės temomis.
„Prasmės alchemija“ padeda vadovams sąmoningai kurti pozityvią ir emociškai darbuotojams patrauklią darbo aplinką.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos Lektorių Kursų Programos
Privalomas matematikos egzaminas ir motyvacijos vertinimas
Pastaruoju metu daug diskutuojama apie privalomą matematikos egzaminą būsimiesiems mokytojams. Ši diskusija atskleidžia problemą, kad moksleiviai, linkę į menus, dažnai renkasi humanitarinius mokslus ir jiems sunkiau sekasi tikslieji mokslai. Muzikos ar meno mokytojo profesija reikalauja tiek pedagogo, tiek menininko kompetencijų, todėl moksleiviams sunku plėtoti abiejų sričių gebėjimus.
Siekiant išvengti gudravimo atvejų, kai universitetai, siekdami palengvinti stojančiųjų sąlygas, siūlo muzikos specialybę su edukacijos specializacija (kur nereikia matematikos egzamino), reikėtų peržiūrėti reikalavimus ir atverti platesnes egzaminų pasirinkimo galimybes, koreguojant reikalavimą privalomai laikyti matematikos egzaminą. Tai galėtų pakeisti stojančiųjų į meno pedagogikos studijas lūkesčius ir atlieptų šiuolaikinio meninio ugdymo poreikius.
Švietimo sistemos problemos ir galimi sprendimai
Lietuvos švietimo sistema susiduria su daugybe problemų, įskaitant prastus mokinių rezultatus, nepakankamą mokytojų kvalifikaciją, mokyklų naikinimą regionuose, mokyklos bendruomenės ignoravimą reformos klausimais, švietimo įstaigų atidavimą į technokratų rankas, EBPO rekomendacijų nepaisymą, tuštėjančius universitetų suolus ir mokytojų rengimo problemas.
Reikalingas valstybinis Lietuvos švietimo sistemos auditas, kurį atliktų Valstybės kontrolė. Taip pat būtina aptarti pertvarkos procesus su švietimo bendruomenėmis, profsąjungomis, mokinių ir studentų sąjungomis, vengiant apgavysčių.
Siekiant gerinti situaciją, būtina:
Taip pat skaitykite: Skaitykite apie motyvacijos kontrolę
- Nustatyti aiškius ir nekintamus mokyklų reorganizavimo kriterijus ir principus.
- Sukurti pedagogų kvalifikacijos kėlimo ir tobulinimo sistemą.
- Nustatyti atlyginimo dydį konkrečiais biudžetiniais ar finansiniais metais.
- Į pertvarkos plano rengimą įtraukti švietimo ekspertus-praktikus.
Mokinių motyvacija ir lygių galimybių principas
Bendrojo ugdymo mokyklose mokiniams trūksta motyvacijos mokytis, mokytojams - kvalifikuotai mokyti, o administracijai - sukurti optimalias darbo sąlygas. Valstybė įteisino principą, kad gali mokyti bet kas, kas turi noro ir patirties bet kokioje profesinėje srityje. Jaunajai kartai siūlomos stipendijos, tačiau daugelis absolventų mokykloje nedirba.
Perkvalifikavimo politika neduoda gerų rezultatų, nes mokykloje mokyti gali tik kvalifikuoti ir savo darbui atsidavę mokytojai. Mums reikia mokytojų, kurie būtų gerbiami, turėtų autoritetą ir gautų didžiausią atlyginimą, atitinkantį jų kvalifikaciją ir pasiektus rezultatus. Mokytojas turi nuolat kelti kvalifikaciją ir mokytis, o valstybė privalo jam padėti tai daryti.
Šiuolaikinė mokykla regionuose turi būti daugiau nei klasikinė mokykla, ji gali būti ir kultūros centras, ir biblioteka, ir neformalaus ugdymo erdvė, ir kvalifikacijos kėlimo vieta, ir vietos bendruomenės sambūrio vieta, ir lokalus muziejus. Švietimo sistema neturi būti prabangos preke, o turi būti prieinama visiems vaikams.
Akcentuojamos tik mokinių teisės, o ne pareigos. Mokiniams trūksta drausmės, o mokytojai turi kariauti su puse klasės. Didelė dalis mokinių neturi finansinių galimybių nusisamdyti korepetitoriaus, todėl tikslinga įvesti papildomo mokymosi krepšelį, kuriuo galėtų pasinaudoti mokiniai, kurių šeimų finansinės pajamos atitiktų nustatytą rodiklį.
Aukštojo mokslo problemos ir perspektyvos
Aukštosios mokyklos vegetuoja, o uždarius kelis universitetus, proveržio nebuvo. Studentų kasmet mažėja, o iš užsienio studentai į Lietuvos aukštąsias mokyklas nesiveržia. Reikia pradėti mąstyti valstybiškai ir modeliuoti situaciją naujomis sąlygomis.
Taip pat skaitykite: Efektyvus motyvacinis pokalbis
Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjuje teikiamos ugdymo karjerai paslaugos, kuriomis siekiama ugdyti mokinių karjeros kompetencijas. KTU inžinerijos licėjus dalyvauja Nacionalinėje karjeros savaitėje.
Stojimas į aukštąsias mokyklas ir akademinio pripažinimo tvarka
KTU Inžinerijos licėjaus mokiniams buvo pristatyti stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai bei KTU studijų programos. SMK suteikta teisė vykdyti ketinančiųjų studijuoti išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, akademinį pripažinimą.
Užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimas vykdomas pagal stojančiųjų į SMK Aukštąją mokyklą išsilavinimo ir kvalifikacijų akademinio pripažinimo tvarkos aprašą. Priėmimą į SMK reglamentuoja užsienio valstybių piliečių priėmimo į SMK Aukštąją mokyklą tvarka.
Užsienio akademinės kvalifikacijos dokumentai, atitinkantys bendruosius ir specialiuosius užsienio kvalifikacijų akademinio pripažinimo reikalavimus, negarantuoja priėmimo į SMK. Yra taikomi specialūs reikalavimai užsienio kvalifikacijos turėtojui, norinčiam įstoti į konkrečią studijų programą.
Akademinis pripažinimas vykdomas remiantis Lisabonos pripažinimo konvencija ir jos papildomais dokumentais. Pateikiamos užsienio kvalifikaciją liudijančio dokumento ar kitų jį atitinkančių dokumentų skenuotos kopijos. Visi dokumentai, išduoti ne anglų, rusų ar lietuvių kalbomis, turi būti papildyti oficialiu vertimu.
Akademinio pripažinimo procedūra yra nemokama. Pateikus paraišką, per 1 mėnesį atliekamas akademinio pripažinimo vertinimas. Jei stojantysis netenkino bendrųjų ar specialiųjų reikalavimų dėl priėmimo į SMK studijų programas, šis sprendimas negali būti skundžiamas.
Stojantysis, nesutinkantis su SMK sprendimu dėl užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo, turi teisę per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo pateikti apeliaciją.
tags: #motyvacijos #vertinimo #LAMABPO #metodika