Psichologinis Terorizavimas ir Baudžiamasis Kodeksas Lietuvoje: Ar Persekiojami Asmenys Sulaukia Reali pagalbos?

Įvadas

Psichologinis terorizavimas, arba persekiojimas, yra problema, su kuria susiduria vis daugiau žmonių visame pasaulyje. Lietuvoje, nors formaliai psichologinis smurtas baudžiamas, praktika rodo, kad esama teisinė bazė ne visada efektyviai apsaugo aukas. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip psichologinis terorizavimas yra apibrėžiamas teisinėje sistemoje, kokios bausmės numatytos už šį nusikaltimą, ir kokie iššūkiai iškyla siekiant užtikrinti realią pagalbą persekiojamiems asmenims.

Persekiojimo Apibrėžimas ir Paplitimas

Teisiškai persekiojimas apibrėžiamas kaip pakartotiniai veiksmai, kuriais siekiama nepageidaujamo kontakto su žmogumi tiesiogiai, nuotolinėmis priemonėmis ar per trečiuosius asmenis. Kasdienybėje tai gali reikšti įvairius veiksmus, tokius kaip:

• Skambinėjimas
• Pasirodymas darbo vietose
• Sekimas
• Informacijos rinkimas apie asmenį
• Pokalbių klausymasis
• Žinučių ir laiškų siuntimas
• Turto gadinimas ar naikinimas

Statistikos duomenys rodo, kad persekiojantį elgesį patiria beveik kas dešimtas žmogus (7 proc.), iš kurių didžiąją dalį (76 proc.) sudaro moterys.

Teisinė Bazė ir Atsakomybė už Psichologinį Terorizavimą

Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK) numato atsakomybę už sistemingą bauginimą, grasinimus nužudyti. Daugumoje Europos Sąjungos šalių persekiojimo veika laikoma nusikalstama.

Šiuo metu ikiteisminiai tyrimai pradedami arba asmenys yra nuteisiami, jei padaryti tokie persekiojimo veiksmai, kurie atitinka tam tikras BK numatytų nusikalstamų veikų sudėtis:

Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems

• Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.)
• Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
• Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)

Visgi persekiojimas dažnai pasireiškia ne tik tiesioginiais grasinimais nužudyti, atlikti kitus asmens gyvybei, sveikatai ar turtui pavojingus veiksmus, bet ir veiksmais, kurių BK neapima - nepageidaujamu kontakto ieškojimu, skambinėjimu į darbo vietą, ieškojimu ryšio per kitus asmenis, vaikų ugdymo įstaigų ar būrelių vietas, buvimu vietose, kur yra nukentėjusioji (-ysis), pavyzdžiui, parduotuvėje, ir kt.

Persekiojimo Kriminalizavimo Pataisos

Spalio 14 d. Seime buvo priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis apibrėžtas ir kriminalizuotas neteisėtas žmogaus persekiojimas. Būtinybė išskirti persekiojimą į atskirą nusikalstamos veikos sudėtį atsirado dėl to, kad dabartinis teisinis reguliavimas daugeliu persekiojimo atvejų neveikia, o nukentėjusieji nesulaukia tinkamos ir greitos pagalbos. Persekiojimo kriminalizavimo pataisos parlamente registruotos dar 2019 m., jas inicijavo dabartinė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tačiau pataisų svarstymas kurį laiką buvo įstrigęs. Dėl šios priežasties daugiau nei 50 žmogaus teisių srityje dirbančių organizacijų šių metų kovo 8 d. kreipėsi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, prašydamos organizuoti persekiojimo kriminalizavimo klausymus. Didelė dalis kreipimąsi pasirašiusių organizacijų daugelį metų teikia pagalbą moterims, nukentėjusioms nuo smurto artimoje aplinkoje. Teisės ir teisėtvarkos komitetui grįžus prie siūlymo kriminalizuoti persekiojimą, vyko klausymai, kuriuose dalyvavo Seimo nariai, Policijos departamento, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų, žmogaus teisių srityje dirbančių NVO atstovai, teisininkai. Jų metu pasiektas kompromisas tarp skirtingai persekiojimą kriminalizavimą mačiusių pusių. Vienbalsiai sutarta, kad tokias veikas reikia išskirti atskiru Baudžiamojo kodekso (BK) straipsniu. Tačiau nuspręsta įtraukti ir pasekmes, kurias nukentėjusysis turės įrodyti baudžiamojo proceso metu (t. y. Nevyriausybinės organizacijos siekė, kad persekiojimas į BK būtų įtrauktas formaliąja sudėtimi, t. y.

Iššūkiai ir Problemos

Nepaisant Baudžiamojo kodekso pataisų, yra keletas iššūkių, kurie trukdo veiksmingai kovoti su psichologiniu terorizavimu:

• Įrodymų trūkumas: Persekiojimas dažnai pasireiškia subtiliais veiksmais, kuriuos sunku įrodyti teisme.
• Aukų baimė: Persekiojamos aukos dažnai bijo kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl galimo keršto.
• Teisėsaugos institucijų požiūris: Neretai pareigūnai neįvertina psichologinio terorizavimo rimtumo ir nesiima reikiamų priemonių.
• Įstatymų spragos: Dabartiniai įstatymai neapima visų persekiojimo formų, todėl nusikaltėliai lieka nenubausti.

Smurtas prieš moteris: platesnis kontekstas

Pradedant nagrinėti smurto prieš moteris sampratą, reikia paminėti, kad jis gali būti suprantamas plačiąja ir siaurąja prasme. Teisinėje literatūroje nėra labai tikslaus apibrėžimo. Smurtas plačiąja prasme suprantamas kaip fizinė, psichologinė, seksualinė prievarta, žmogaus nepriežiūra. Fizinis smurtas - tai gali būti prievarta prieš asmenį, pasireiškianti mušimu, stumdymu, smaugimu, sužeidimu - kūno sužalojimais, nužudymais. Psichologinis, emocinis smurtas dažnai susijęs su fizine prievarta. Įžeidžiančiais žodžiais, pastabomis, grasinimais, draudimais, gąsdinimais siekiama asmenį įskaudinti, įbauginti, priversti suvokti priklausomybę nuo skriaudėjo. Grasinimai, kaip psichologinis smurtas, naudojami tam, kad nuslopinti galimą aukos pasipriešinimą. Tyrimai rodo, kad smurto baimė riboja moterų veiksmus, laisvę, daro įtaką jų išvaizdai, apsirengimui. Šią smurto rūšį patiria daugiausiai moterų. Kita smurto rūšimi gali būti lytinis (seksualinis) smurtas, kuris gali pasireikšti labai įvairiomis formomis. Bet koks smurtas turi būti teisiškai įvertintas - kvalifikuotas.

Konstitucinės Garantijos ir Smurto Draudimas

Konstitucijos 21 straipsnis įtvirtina visuotinai pripažintą žmogaus teisę į asmens neliečiamybę. Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis. Kartu Konstitucijos 22 straipsnis numato, jog žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę bei orumą. Konstitucija yra tiesioginio taikymo aktas, todėl juo galime remtis, gindami pažeistas teises. Aukščiau pateiktos Konstitucijos nuostatos uždraudžia smurtą ir garantuoja privataus gyvenimo apsaugą. Todėl smurtas šeimoje nėra taip pastebimas kaip visuomeninis smurtas ir yra daug sunkiau tiriamas. Žiaurus elgesys, grasinimas panaudoti jėgą ir jos naudojimas neturi likti nenubaustas. Ne visada būtina taikyti griežtas bausmes, gal būt kartais pakaktų visuomeninio poveikio priemonės. Svarbiausias tikslas turėtų būti ne vien nubausti kaltininką, o stengtis šalinti problemos priežastis ir atlyginti padarytą skriaudą. Smurtas buityje yra žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimas. Kartu negalima teigti, jog Lietuvos Respublikos įstatymai neuždraudžia smurto. Tačiau nėra specialiųjų normų, kurios numatytų atsakomybę tik už smurtą prieš moteris, nors buitinio smurto aukomis dažniausia yra moterys. Įstatymais numačius skirtingą lyčių padėtį, tai netgi galima būtų traktuoti kaip lygių galimybių pažeidimu (pagal LR Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo str. 3).

Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba

Ekonominis Smurtas

Lietuvoje nelabai suprantama ir retai įvardinama tokia smurto rūšis - kaip ekonominis smurtas. Tradiciškai mąstančioje patriarchalinėje visuomenėje namų ūkis tvarkymas yra laikomas moters veiklos sritimi. Tačiau vyras kontroliuoja šeimos išlaidas. Pagal Statistikos departamento duomenis moterų vidutinis darbo užmokestis sudaro 82,2 proc. vidutinio vyrų darbo užmokesčio. Moterys, kai vyras nesuteikia šeimai reikiamos finansinės paramos, tampa ekonomiškai nuo vyro priklausomomis. Taip gali būti ribojama moters laisvė; ji negali palikti smurtaujančio vyro, nes viena nepajėgia ekonomiškai išlaikyti savęs ir vaikų. Lietuvoje nėra pakankamai valstybės remiamų socialinių programų, kurios padėtų išnaudojamai namuose moteriai būti ekonomiškai nepriklausoma, susirasti darbą ir gyvenamąjį plotą. Vilniuje veikia Motinos ir vaiko pensionas, kuris yra išlaikomas Vilniaus miesto savivaldybės. Moterų krizių centrai, teikiantys smurtą patyrusioms moterims laikiną prieglobstį ir pagalbą, veikia Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje. Tai neretai yra nevyriausybinių organizacijų iniciatyvos.

Šeimyninis Smurtas ir Įstatymų Netobulumas

Įvairiose diskusijose pasigirsta nuomonių dėl Lietuvos įstatymų netobulumo, sprendžiant šeiminio ir, apskritai, smurto prieš moteris problemas. Tikslaus šeiminio smurto apibrėžimo nerasime teisės aktuose. Skirtingai nuo šeiminio smurto sampratos, smurtas vykstantis visuomenėje, turbūt daugeliui aiškiau suprantamas. Smurtas visuomenėje - tai fizinė, psichologinė, seksualinė prievarta, kurią nukentėjusysis patiria ne šeimoje, o visuomeniniame gyvenime. Kaip mes žinome, nors LR įstatymai ir draudžia smurtą, tačiau nėra specialių teisinių normų, numatančių atsakomybę už šeiminį smurtą. Kalbėdami apie smurtą, kurį moteris patiria įvairiose visuomeninio gyvenimo sferose, turėtume prisiminti mums gerai žinomus nusikaltimus, t.y. nužudymus (LR BK 104, 105, 106 ir kt. str.), kūno sužalojimus (LR BK 111, 112, 116 str.), fizinį smurtą (LR BK 117 str.), išžaginimus (LR BK 118 str.). Vis tik, manau, jog šiuo atveju kalti ne netobuli įstatymai. Svarbus teisėsaugos ir kitų institucijų, privalančių spręsti šią problemą, pareigūnų nekvalifikuotumas ir neretai nenoras kištis į privataus gyvenimo sferą. Galima drąsiai teigti, jog šiuo metu Lietuvoje yra pakankama įstatyminė bazė, leidžianti užkirsti kelią tiek šeiminiam, tiek, apskritai, smurtui prieš moteris. Manau, kad didžioji dalis teisininkų sutiktų, jog šiuo metu galiojantis LR BK, kuriame yra straipsniai, numatantys atsakomybę už tyčinius nužudymus (104, 105, 107 str.), tyčinius įvairaus sunkumo kūno sužalojimus (111, 112, 116 str.), fizinį smurtą ir kankinimus (117 str.), lytinius nusikaltimus (118, 119 str.) yra pakankamai tiksliai suformuluoti ir, kaip rodo praktika, sėkmingai gali būti taikomi ir smurtautojams prieš moteris.

Privataus Kaltinimo Bylos ir Moterų Baimė

Aktualu akcentuoti, kad moterų patirtas smurtas šeimoje paprastas susijęs ir su pačių moterų nenoru kelti privataus kaltinimo bylas. Moterims, patyrusioms įvairių smurtautojų fizinį smurtą, dažniausiai konstatuojami lengvi kūno sužalojimai, nesukėlę arba sukėlę trumpalaikius sveikatos sutrikimus. Praktikoje tokios bylos vadinamos privataus kaltinimo bylomis. Iš pirmo žvilgsnio, gali atrodyti, jog viskas labai aišku ir paprasta. Deja, šeiminio smurto atveju, susiduriame su labai rimta problema. Moterys neretai bijo kreiptis pagalbos į teisėsaugos institucijas, nes šiuo atveju reikia lyg ir pačioms rodyti iniciatyvą, kad smurtautojas būtų nubaustas. Jos pačios turi nuspręsti, kaip pasielgti. Jei nukentėjusiosios kreipiasi į teisėsaugos institucijas, tai neretai po kurio laiko nusprendžia iš baimės ar kitų priežasčių atleisti smurtautojui, tikėdamos, kad tai nepasikartos. Dėl tokių atvejų daugėjimo, visuomenė ir įvairios institucijos susidarė neigiamą požiūrį į šią problemą. Įvairiose seminaruose, skirtuose nagrinėti šeiminio smurto paplitimą Lietuvoje, gan dažnai pasigirsta pačių teisėsaugos darbuotojų nuomonių, jog dabar egzistuojanti kreipimosi į teismą su privačiu kaltinimu dėl tyčinio lengvo kūno sužalojimo (116 str.) bei smūgių sudavimo ir žiauraus kankinimo (117 str.) tvarka, nėra priimtina, kai kalba eina apie šeiminį smurtą. Dažnai moteris yra smurtautojo grasinimais, šantažu ir kt. veiksmais priverčiama atsisakyti savo kaltinimų. Manoma, kad daug efektyviau būtų galima kovoti su šia problema, jei baudžiamoji byla galėtų būti keliama, paaiškėjus šeiminio smurto faktui, kaip ir yra, nustačius, kad aukai, pvz., padarytas tyčinis sunkus kūno sužalojimas. Tai leistų moterims jaustis saugesnėms, o tuo pačiu ir nors truputį tramdytų pačius smurtautojus, nes šiuo metu, jie neretai, sistemingai skriaudžia šeimos narius, nepadarydami šiems sunkesnių kūno sužalojimų.

Nukentėjusių Apsauga ir Parama

Tokiu būdu auka pati bijodama kreiptis pagalbos, nesulaukia ir jokios paramos iš teisėsaugos institucijų, nes lyg ir pats įstatymas įpareigoja auką pačią spręsti savas problemas. Beveik visais atvejais šeiminio smurto aukomis tampa moterys ir/ arba vaikai. Nagrinėti šeiminio smurto problemas ypač svarbu ir dėl to, jog aukomis tapusios moterys dažniausiai yra nepajėgios apsaugoti nuo jo ir savo vaikus. Kaip rodo praktika, neretai nuo šeiminio smurto kartu su motina kenčia ir vaikai. Be abejo, negalima teigti, jog vyrai netampa šeiminio smurto aukomis; tačiau tai yra gan reti atvejai ir ne vien todėl, kad jie paprastai fiziškai stipresni, bet ir dėl įvairių socialinių priežasčių. Vis tik galima išskirti vieną LR BK straipsnį, kuriame tiksliai apibrėžiama auka, t.y. LR BK 105 str. 3 d., kuri kaip sunkinančią aplinkybę nurodo nėščios moters nužudymą. Dar vienas LR BK straipsnis, t.y. 119 str., numato baudžiamąją atsakomybę už prispyrimą moteries lytiškai santykiauti ar kitokia forma tenkinti lytinę aistrą, jeigu tai padarė asmuo, nuo kurio moteris yra materialiai ar tarnybiškai priklausoma. Tačiau daugiausiai problemų teisėsaugos institucijoms, pareigūnams sukelia ne šių minėtų straipsnių taikymas, o LR BK 116 ir 117 str.

Baudžiamojo Kodekso Straipsniai, Draudžiantys Smurtą

Norėtųsi detaliau aptarti keletą Baudžiamojo kodekso straipsnių, draudžiančių smurtą. Taip pat pateikti naujai priimto (2000 m. rugsėjo 26 d.) Baudžiamojo kodekso, kuris įsigalios nuo 2003 m. sausio 1 d., nuostatas. Baustinas yra smūgių sudavimas ir žiaurus kankinimas (BK 117 str.). Tyčinis smūgio sudavimas ar kitoks smūgio veiksmas, sukėlęs fizinį skausmą, baudžiamas pataisos darbais iki 1 metų arba bauda, arba skiriama visuomeninio poveikio priemonė. Tyčinis smūgio sudavimas - tai mušimas, siekiant sukelti fizinį skausmą, vienkartinis ar pasikartojantis, pvz., smogiant ranka, spiriant ar suduodant kitu buku daiktu, arba spaudžiant, stumiant, tempiant, laužiant ir pan. Sistemingas (kai kaltininkas tam pačiam asmeniui suduoda ne mažiau kaip 3 smūgius per neilgą laikotarpį) arba kitokie žiaurūs smurto veiksmai baudžiami laisvės atėmimu iki 1 metų. Žiaurus kankinimas - tai ilgai trunkantis mušimas ir kiti smurto veiksmai, kuriais nukentėjusiajam sukeliamos didelės fizinės kančios. Kaltininkas (asmuo nuo 16 metų) supranta savo veiklą, numato pasekmes ir jų nori ar nenori, bet leidžia sąmoningai joms kilti. Smūgių sudavimas kvalifikuojamas tik tais atvejais, kai nesutrikdo nukentėjusiojo normalaus organų funkcionavimo ir nepalieka matomų žymių. Todėl juos nustato ne medikai, o teisėsaugos institucijos. Šios bylos keliamos tik dėl nukentėjusiojo skundo. Naujojo Baudžiamojo kodekso 140 straipsnį - Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas - tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tyčinis lengvas kūno sužalojimas (BK 116 str.), nesukėlęs sveikatos sutrikimo, baudžiamas laisvės atėmimu iki 6 mėn. arba pataisos darbais iki 1 metų, arba bauda, arba skiriama visuomeninio poveikio priemonė. Nesukėlęs sveikatos sutrikimo - tai toks kūno sužalojimas, kai padaromi tik išviršiniai, greitai gyjantys kūno audinių sužalojimai - nubrozdinimai, kraujosrūvos, nedidelės negilios žaizdos ir kt., arba susergama ne ilgiau kaip 6 dienoms, nepatiriant darbingumo sumažėjimo. Ta pati veika, sukėlusi trumpalaikį (ne ilgesnį kaip 20 dienų) sveikatos sutrikimą arba nežymų pastovų sveikatos sutrikimą (bendrojo darbingumo netekimas iki 10%) baudžiama laisvės atėmimu iki 1 metų arba pataisos darbais iki 1 metų. Šios bylos taip pat keliamos tik gavus nukentėjusiojo skundą. Tokio pobūdžio bylose kaltinimo teisė, nagrinėjant bylą teisme, priklauso nukentėjusiajam ir byla turi būti nutraukiama, jeigu nukentėjusysis susitaiko su kaltinamuoju ir nutraukiama susitaikius iki teismo išėjimo į pasitarimo kambarį.

Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas

Sunkūs Kūno Sužalojimai

Sunkus kūno sužalojimas ir žiaurus kankinimo (BK 111 str.) - kai netenkama ne mažiau kaip 1/3 darbingumo, taip pat nepataisomas veido subjaurojimas baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 7 metų. Pagal naujojo BK 138 straipsnį - Nesunkus sveikatos sutrikdymas - tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų [sunkių] padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį; bejėgiškos būklės žmogų; savo motiną, tėvą ar vaiką; nėščią moterį; du ar daugiau žmonių; kankindamas ar kitaip itin žiauriai; kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; dėl chuliganiškų paskatų; dėl savanaudiškų paskatų; dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą ar audinį transplantavimui, - baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Tyčinis apysunkis kūno sužalojimas (BK 112 str.) - kai nesukeliamos BK 111 str. numatytos pasekmės, bet sukeliamas ilgalaikis (ilgiau kaip 3 savaites) kurio nors organo funkcijų sutrikimas arba kitoks ilgalaikis sveikatos sutrikimas, taip pat žymus pastovus ne mažesnis kaip 1/3 bendrojo darbingumo netekimas. Tai baudžiama laisvės atėmimu iki 4 metų arba pataisos darbais iki 2 metų. Tyčinis sunkus kūno sužalojimas (BK 111 str.) - tai žmogaus kūno sužalojimas, užkrėtimas liga ar kitoks susargdinimas, pavojingas gyvybei arba sukėlęs regėjimo, girdėjimo ar kurio nors kito organo ar jo funkcijų netekimą, psichinę ligą, nėštumo nutrūkimą, užkrėtimą ŽIV, taip pat kitokį sveikatos sutrikimą, susijusį su pastoviu ne mažiau kaip trečdalio bendrojo darbingumo netekimu, arba nepataisomą veido subjaurojimą - baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 7 metų Naujojo BK 135 straipsnis - Sunkus sveikatos sutrikdymas - numato atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. Tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino mažametį; bejėgiškos būklės žmogų; savo motiną, tėvą ar vaiką; nėščią moterį; du ar daugiau žmonių; kankindamas ar kitaip itin žiauriai; kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; dėl chuliganiškų paskatų; dėl savanaudiškų paskatų; dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą ar audinį transplantavimui, - baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dvylikos metų.

Lytinis Smurtas

Moterys patiria ir lytinį smurtą. Už lytinį santykiavimą, pavartojant fizinį smurtą arba grasinimus ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle, baudžiama laisvės atėmimu nuo 3 iki 7 metų (BK 118 str. 1 d.). Pagal naujojo BK nuostatas išžaginimo bylos yra privataus kaltinimo, t.y. keliamos tik gavus nukentėjusiosios skundą. 149 straipsnis - Išžaginimas - numato atsakomybę tam, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudo…

Kaimynų Konfliktai ir Psichologinis Teroras

Nors dažnai kaimynų konfliktinės situacijos labiau prašosi psichologinio ar socialinio įvertinimo nei teisinės kvalifikacijos, tačiau ir teisininkai susiduria su įvairiomis situacijomis. Teisininkai iš savo praktikos žino, kad, jei žmogus svajoja apie nuosavą namų valdą, bet neišgalėdamas jos įsigyti nusiperka dalį namo, yra didžiulė tikimybė, kad taps potencialiu bylininku. Žmonėms turint dalytis bendra nuosavybe, kartu spręsti turtinius ir kitokius klausimus atsiranda nesutarimų, ir lygioje vietoje kyla konfliktų. Vienam iš kaimynų pasirodo, kad į jį kreivai pažiūrėjo, kitam, kad tyčia užkliudė, ir tai virsta ne tik į skundus visoms įmanomoms tarnyboms ir institucijoms, ilgus, dažnai bevaisius teisminius procesus, bet perauga į smurtą, terorizavimą. Vien pareiškimų, skundų, kad ir nepagrįstų, teikimas valstybės institucijoms teisinės atsakomybės neužtraukia. Ištyrus skundus ir jiems nepasitvirtinus, apskųstasis tiesiogiai nenukenčia, nes jam netaikoma jokia atsakomybė. Nors akivaizdu, kad piktnaudžiavimas teikiant skundus ir pareiškimus, kurių pagrindu atliekami tikrinimai, gali labai apsunkinti kitos pusės gyvenimą. Skundo autoriui už tai, kad jis kreipėsi į tarnybą patikrinti, ar kitas asmuo nepažeidžia įstatymu nustatytos tvarkos, atsakomybė nekyla, nes laikoma, kad jis realizavo savo teisę kreiptis į viešojo administravimo subjektą. Tačiau kai kada kaimynų nesutarimai sprendžiami civilinio proceso tvarka. Kai savo tikrus ar tariamus interesus imama realizuoti nesirenkant priemonių, galimas ir teisėsaugos įsikišimas. Tokia situacija susiklostytų, jei būtų pateiktas melagingas pareiškimas apie nusikalstamą veiką. Paaiškėjus, kad kitas asmuo be pagrindo apkaltintas tyčia, pareiškėjui būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 235 ar 236 straipsnius.

Šmeižtas ir Terorizavimas

Nors nuo praėjusių metų dekriminalizuotas įžeidimas, tačiau išliko baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą (BK 154 straipsnis) - paskleidimą apie žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios pažeminti šį asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Pažymėtina, kad šios kategorijos bylų policija netiria, o nukentėjęs asmuo pats privalo inicijuoti bylą teisme ir palaikyti privatų kaltinimą. Jei, norint paveikti asmenį, jis gąsdinamas susidorojimu, pakenkimu sveikatai, turtui ar net nužudymu, įvykdomas žmogaus terorizavimas, baudžiamas pagal BK 145 straipsnį. Svetimos valdos stebėjimas techninėmis priemonėmis, vaizdo ar garso įrašų darymas pažeidžia asmens konstitucinę teisę į privatumą. Dėl informacijos rinkimo, kaupimo, tvarkymo tyrimą gali atlikti ir administracinę atsakomybę taikyti Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

tags: #psichologinis #terorizavimas #bpk