Įvadas
Nors seniausia melodija - hurianų himnas - siekia tūkstantmečius, o graikai garsų pagalba dar senovėje gydė įvairias ligas, muzikos poveikio mums klausimas mokslo pasaulyje vis dar aktyviai sprendžiamas. Kaip mus veikia muzika? Kodėl ji mus veikia? Šiame straipsnyje apžvelgsime naujausius tyrimus, nagrinėjančius muzikos ir emocijų sąsajas, siekiant geriau suprasti šį sudėtingą reiškinį.
Muzikos Emocinis Kodavimas ir Perdavimas
Kaip teigia Scherer ir Zentner (2001), muzika emocine prasme atlieka dvejopą rolę - koduoja ir perduoda bei sukelia emociją. Tai, kokią emociją individualus muzikinis kūrinys koduoja, priklauso nuo skirtingų su muzika siejamų charakteristikų visumos. Čia išskiriami individualūs garsai ir tonai, muzikos tempas, ritmas, garsumas. Tačiau tai, kokią emociją muzikinis kūrinys sukels klausytojui, gali nustebinti. Perteikimas gali priklausyti nuo kūrinio atlikimo vietos, laiko ir motyvo.
Suprantama, kad emocinė žinutė, kuri perduodama per muziką, gali suveikti nenuspėjamai dėl dar bent kelių priežasčių. Van den Tol ir Ritchie (2014) nurodo, kad kai kurie kūriniai, dėl jų asociacijos su įvairiais visuomeniniais įvykiais (pvz., religinės ceremonijos), gali kelti nuspėjamas emocijas, tačiau muzikos savybė sukelti prisiminimus gali kurti ir nenuspėjamas reakcijas bei individualias emocijas dėl asmeninių klausytojo patirčių. Kita vertus, klausytojai dažniausiai muzikos klausosi jau turėdami vienokį ar kitokį emocinį foną.
Muzikos Poveikis Emocijoms: Tyrimų Rezultatai
Žvelgiant į tyrimus, atliktus šia tema, pastebima didi rezultatų įvairovė. Pavyzdžiui, Hunter ir kt. (2010) atlikę tyrimą su skirtingomis liūdesį (minoras ir lėtas tempas) ar laimę (mažoras ir greitas tempas) koduojančiomis muzikinėmis ištraukomis atrado, kad dalyviai savas emocijas vertino padidėjusiu laimės lygmeniu, klausantis muzikos, koduojančios laimę, ir padidėjusiu liūdesio lygmeniu, klausantis muzikos, koduojančios liūdesį. Visgi, liūdna muzika, kaip teigia Vuoskoski ir kt. (2012), gali kelti ne tik neigiamas emocijas.
Svarbu pastebėti, kad muzikos poveikis emocijoms yra universalus reiškinys. Multikultūriniame kontekste Cowen ir kt. (2020) atlikti tyrimai patvirtina šią idėją.
Taip pat skaitykite: Muzikos terapijos nauda
Tyrimai, atlikti naudojantis elektroencefalografu, vertinančiu smegenų veiklos aktyvumą klausantis muzikai, atskleidžia, kad skirtingos muzikos skambėjimas aktyvuoja skirtingas smegenų sritis. Pavyzdžiui, pakili muzika aktyvuoja dešinįjį smegenų pusrutulį, liūdna, priešingai - kairįjį.
BRECVEM Modelis: Kaip Muzika Paveikia Emocijas
Tam, kad suvokti, kaip muzika geba paveikti mūsų emocinę savijautą, Juslin & Västfjäll’s (2010) sukonstravo BRECVEM modelį, apimantį šiuos procesus:
- Smegenų kamieno refleksas (Brain Stem Reflex) - žymi procesą, kurio metu smegenų kamienas perima muzikos akustines savybes kaip galimo svarbaus ar neatidėliotino įvykio signalą.
- Vertinimo sąlygotumas (Evaluative Conditioning) - žymi procesą, kurio metu muzikos kūrinys sukelia teigiamą ar neigiamą emociją, su kuria kūrinys buvo pakartotinai asocijuojamas.
- Emocinis užkratas (Emotional Contagion) - žymi procesą, kurio metu muzikos kūrinys sukelia emociją, nes klausytojas suvokia emocinę muzikos išraišką.
- Vizualiniai įsivaizdavimas (Visual Imagery) - žymi procesą, kurio metu klausytojui emocijos kyla dėl mintyse kuriamų vaizdinių.
- Epizodinė atmintis (Episodic memory) - žymi procesą, kurio metu klausytojui kyla emocijos, nes muzika sukelia atsiminimus apie konkretų gyvenimo įvykį.
Muzika ir Smegenų Veikla: Naujausi Tyrimai
Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto darbuotojai daug dėmesio skiria smegenų ir kompiuterio sąsajos tyrimams. Matuojamus smegenų impulsus jie naudoja ne tik reabilitacijos srityje, valdydami pagalbinius mechanizmus neįgaliesiems, bet ir siekia jais pastiprinti klausytojų emocijas koncertų ir performansų metu. Apie muzikos keliamas emocijas, vykdytą tarptautinį projektą ir „minčių skaitymo“ galimybes pasakoja VU Biomokslų instituto mokslininkė dr. Inga Griškova-Bulanova.
Dr. I. Griškova-Bulanova teigia: „Skirtingo žanro muzika kelia skirtingus pojūčius. Bet šiuo atveju daug svarbesnė yra klausančiojo asmeninė patirtis. Labiausiai emocijas veikia kūriniai, kuriuos tu atpažįsti, žanras čia nėra taip svarbu. O jeigu laboratorijoje klausant kūrinio nurodoma, kokią emociją reikia pajausti, tuomet ta emocija geriausiai ir atsiskleidžia.“
„Klausantis muzikos smegenyse yra aktyvuojama labai daug sričių, tarp jų ir sritys, atsakingos už sprendimo priėmimą, kurios yra svarbios ir matematikoje. Muzika taip pat yra ir kalbos forma. Panašu, kad todėl žmonėms, sergantiems Alzheimerio liga, klausantis muzikos pavyksta užpildyti atminties spragas ir surasti slapčiausius takelius, vedančius prie atsiminimų.“
Taip pat skaitykite: Mokymo metodai autizmu sergantiems vaikams
Viena iš smegenų ir kompiuterio sąsajos įveiklinimo sričių yra muzikos atlikimas. Vykdydama projektą „Smegenų-kompiuterio sąsaja muzikos įkūnijimo tyrimams“ dr. I. Griškova-Bulanova teigia: „Šia sritimi domisi muzikos atlikėjai ir muzikos kūrėjai, kuriems „trūksta rankų“, kad savo pasirodymą padarytų neužmirštamą. Jiems reikia įrankio, kuris padėtų atlikėjui pasirodymo metu perteikti muziką taip, kad ji būtų kaip įmanoma labiau paveiki žmonėms.“
Projekto metu mokslininkams pavyko užregistruoti smegenų aktyvumą kontroliuojamomis sąlygomis ir nustatyti parametrus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, norint vienaip ar kitaip atspindėti perteikiamą emociją. „Su turimais projekto rezultatais kolegos sugebėjo pagyvinti muzikinį atlikimą. Atlikėjui buvo leidžiama groti taip, kaip jis nori, o mūsų komanda smegenų aktyvumo duomenis panaudojo efektams, sustiprinantiems klausytojo emociją, kurti.“
Dr. I. Griškova-Bulanova teigia: „Laboratorijoje moksliniai tyrimai vyksta griežtai kontroliuojamomis sąlygomis. Tad čia registruojami smegenų signalai yra kiek įmanoma švaresni, neveikiami aplinkos trikdžių. Bet jeigu tą patį eksperimentą bandytume atlikti, kai renkamasi batus parduotuvėje, tiek sąlygos, tiek gauti rezultatai nebūtų lygiaverčiai. Savo mokslinių tyrimų metu mes bandėme valdyti tik šviesą ir vis tiek susidūrėme su daugybe kliūčių. Mūsų sėkmės procentas yra apie 80, bet visa tai vyko laboratorijoje, griežtai kontroliuojamomis sąlygomis, ir mes iš anksto žinojome, ką norime matuoti ir tirti. Mano manymu, daugiausia, ko smegenis bus galima išmokyti, tai „mintimis“ perjunginėti puslapius, nes tai yra motorinis veiksmas.“
Muzika ir Kognityvinė Sveikata: Naujas Tyrimas
Klausymasis muzikos arba grojimas instrumentu gali daryti daugiau nei pagerinti nuotaiką - didelis naujas tyrimas rodo, kad reguliarus muzikinis užsiėmimas susijęs su žymiai mažesniu demencijos dažniu ir ne toks stiprus pažintinis nuosmukis vyresnio amžiaus žmonių tarpe. Monash universiteto mokslininkai išanalizavo duomenis iš 10 893 suaugusiųjų, kuriems buvo 70 metų ir daugiau ir kurie pradžioje nerodė demencijos požymių.
Rezultatai parodė, kad dažnas muzikos klausymasis buvo susijęs su 39 % mažesniu demencijos išsivystymo dažniu ir 17 % mažesne pažintinio sutrikimo rizika. Grojimas instrumentu koreliavo su 35 % mažesniu demencijos dažniu. Be pačių diagnozių rodiklių, muzikos įsitraukimas buvo susietas su pagerėjimais bendroje kognityvinėje funkcijoje ir epizodinėje atmintyje - gebėjime prisiminti kasdienes patirtis ar konkrečius įvykius.
Taip pat skaitykite: Muzikos priklausomybės tyrimai
Iš mechanistinės perspektyvos muzika skatina daugialypį smegenų tinklų įsitraukimą: sensorines integracijas, tempą ir ritmą valdantį motorinį aktyvumą, emocinį apdorojimą per limbinę sistemą ir pažintinį valdymą per prefrontalinius regionus.
Monash tyrėjai pažymi, kad smegenų senėjimą lemia ne tik chronologinis amžius ar genetika - gyvenimo būdo ir aplinkos veiksniai vaidina reikšmingą vaidmenį. "Mūsų duomenys rodo, kad gana paprastos veiklos, pavyzdžiui, muzikos klausymasis ar grojimas instrumentu, gali prisidėti prie geresnių pažintinių rezultatų vėlesniame gyvenime," rašo autoriai.
Reguliarumas svarbus: nuoseklus klausymasis arba nuolatinis grojimas instrumentu paprastai duoda daugiau naudos nei retas kontaktas su muzika. Be šių punktų, praktiškai svarbu atsižvelgti į individualų skonį ir kultūrinį kontekstą - tai padidina įsitraukimą ir suteikia emocinę vertę.
Muzika ir Depresija: Naujas Diagnostikos Metodas
Apniukęs oras, veiklos bei socializacijos trūkumas - tai tik kelios priežastys, kurios daro poveikį žmogaus psichinei būklei. Pasaulyje depresija serga daugiau nei 264 milijonai įvairaus amžiaus žmonių ir prognozuojama, kad skaičius tik augs.
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų komanda kartu su LSMU kolegomis sukūrė kompiuterinės diagnostikos metodą, kuris padės nustatyti ankstyvąją depresinio sutrikimo formą pagal maisto sukeliamas emocijas.
„Apetito stoka, maisto skonio pokyčiai ir malonumo praradimas valgant yra svarbūs kriterijai, norint diagnozuoti depresinį sutrikimą“, - teigia viena iš atradimo autorių, KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros vedėja prof. habil. dr. G. Būdaitytė. Tam, kad būtų galima naudoti naująjį metodą, reikalinga vaizdo kamera ir specializuota kompiuterinė programa, kuri atpažįsta emocijas žmogaus veide.
„Kompiuterinė diagnostika yra paremta ankstyvu depresinio sutrikimo diagnostikos metodu, naudojant naujus kintamuosius - emocines veido išraiškas kaip atsaką į skirtingas maisto skonio savybes“, - sako G. Būdaitytė. Tiriamasis emocijas išreiškia įsivaizduodamas rūgštaus, saldaus ar sūraus produkto skonį.
Pastebėta, jog yra trys pagrindinės emocijos - laimingas, liūdnas ir piktas - pagal kurių intensyvumo santykį būtų galima prognozuoti depresijos elgsenos atvejus. „Kalbant apie saldumą, depresija sergančio žmogaus laimės emocijos intensyvumas bus mažesnis nei sveiko žmogaus. O, pavyzdžiui, liūdesio emocija depresija sergančio žmogaus veide, tarkim, valgant saldainį, bus intensyvesnė negu sveiko žmogaus.“
„Tiriamo asmens veido emocinė raiška į skirtingus maisto skonius gali būti naudojama kaip diagnostinis moderatorius, kuriant naują bekontaktį kompiuterinį depresijos sutrikimo diagnostikos metodą ir diagnostinį algoritmą“, - sako projekto vadovė G. Būdaitytė.
Muzikos Psichologija: Tarptautinė Konferencija
Tarptautinė muzikos suvokimo ir pažinimo konferencija (IX International Conference on Music Perception and Cognition, ICMPC9) Bolonėje, Italijoje, subūrė mokslininkus iš viso pasaulio. Konferencijoje buvo pristatyta per 500 pranešimų, apimančių įvairias muzikos psichologijos sritis.
Kokios temos šiuo metu rūpi muzikos psichologams, galima greit užčiuopti iš sesijų pavadinimų sąrašo: muzikalumo kilmė, muzikinė raida (ontogenezė), ritmas, aukštis, tembras, atlikimas, neuromuzikologija, socialinė muzikos psichologija, emocija, edukacija, muzikos terapija, muzikos stilius, muzikinė prasmė, atmintis.
Konferencijoje buvo pristatyti įvairūs tyrimai, pavyzdžiui:
- Madeleine Bellemare ir Caroline Traube (Kanada), „Fortepijono tembro tyrimai: žodinio apibūdinimo ir vokalinės imitacijos sąsajos su gestu, registru, dinamika ir artikuliacija“.
- Paulas Evansas ir Emery Schubertas (JAV, Australija), „Gabrielssono sąryšių tarp suvokiamos ir išreiškiamos emocijos kvantifikavimas“.
- Eveline Heylen, Dirkas Moleantsas ir Marcas Lemanas (Belgija), „Dainavimas skambant muzikos įrašams kaip tonalumo tyrinėjimo metodas“.
- Pantelis Vassilakis ir Rogeris Kendallis (JAV), „Muzikinės įtampos/atlėgio struktūros ir skambesio šiurkštumo profiliai Vidurio Rytų mijwizo improvizacijoje“.
- Arinruddh Patel ir Johnui Iversenui (JAV, „Gyvūnas sugeba mušti pastovų ritmą muzikos instrumentu“).
Lietuviški Muzikos Psichologijos Tyrimai
Lietuvoje taip pat vykdomi muzikos psichologijos tyrimai. Pavyzdžiui, monografijoje nagrinėjama viena iš Lietuvoje mažai žinomų muzikos psichologijos sričių - muzikinės darnos (intervalų sistemos) suvokimas: dėsningumai, jų psichofiziniai, akustiniai, kognityviniai, kultūriniai, raidos aspektai. Aptariami tiksliųjų mokslų metodai (visų pirma statistiniai, akustiniai ir psichoakustiniai), naudojami muzikinių darnų tyrime, analizuojamos jų taikymo problemos. Pateikiami originalūs lietuvių tradicinio dainavimo (sutartinių ir solinio) darnų tyrimo rezultatai, analizuojamos psichoakustinės sutartinių intervalikos prielaidos, kognityviniai ir statistiniai solinio dainavimo intervalikos dėsningumai.
Taip pat atlikti tyrimai šiomis temomis:
- "Atlikimo taisyklės" akademinėje ir tradicinėje muzikoje.
- Autentiškumo slinktys: elektroninė šokių muzika kaip terpė šiuolaikinei folkloro raiškai.
- Darnos ir ritmo "chromatizmai" lietuvių liaudies dainose.
- Lietuvių etnomuzikologinės transkripcijos problemos.
- Lietuvių tradicinio dainavimo dermių kitimas ekvitonikos ir diatonikos santykio aspektu.
- Muzika ir muzikologijos virsmai kognityvinių mokslų kontekste.
- Muzikinis folkloras kaip šiuolaikinės kaimiškosios kultūros dalis.
- Skaitmeninės metodikos taikymo patirtis liaudies dainų melodijoms klasifikuoti bei analizuoti.
- Sutartinių intervalika: šiuolaikinis atlikimas.
- Šiuolaikinės religinės lietuvių muzikos sąsajos su tradicija - sacrum reikšmių lobynu.
- The Tuning of the Lithuanian Skudučiai.
- Tonų hierarchijos muzikos psichologijos tyrinėjimuose.
- Акустические исследования ладовысотных строев в мелодике литовских традиционных песен: контексты и определения.