Įvadas
Šiandieninėje visuomenėje, kurioje nuolat vyksta socialiniai ir ekonominiai pokyčiai, vaikų ir paauglių psichikos sveikata tampa vis aktualesnė. Pastebima, kad jaunimo gyvenime daugėja įvairių sunkumų, įskaitant emocinius ir elgesio sutrikimus. Agresyvus elgesys grupėje yra viena iš opių problemų, kuri gali turėti neigiamų pasekmių vaiko raidai ir socialinei adaptacijai. Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti vaikų agresyvaus elgesio ypatumus grupėje, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, tokius kaip religingumas, socialinė aplinka ir psichologiniai ypatumai.
Religijos reikšmė paauglių gyvenime
Nors ilgą laiką psichologai nekreipė dėmesio į religijos įtaką asmenybės raidai, pastaruoju metu vis daugiau mokslininkų pripažįsta teigiamą religijos poveikį paauglių gyvenime. Religija gali padėti jaunuoliams įveikti kasdieninius sunkumus, abejingumą, dorovines ir socialines problemas. Paaugliai, kurie yra religingi, mokosi priimti moralines vertybes, tikėjimą, o tai daro įtaką jų asmenybės tapatumui ir pasaulėžiūrai. Lietuvoje susidomėjimas religingumo problematika išaugo tik atkūrus nepriklausomybę.
Religingumo sampratos įvairovė
Religingumo samprata yra labai įvairialypė ir neturi visuotinai priimto apibrėžimo. Visais laikais religija užėmė svarbią vietą žmogaus gyvenime, paveikdama jo vertybes, pasaulėžiūrą ir elgesį. Religija gali būti suprantama kaip institucinis reiškinys, apimantis ritualus, doktrinas ir etinius mokymus, arba kaip individualus asmens jausmų, poelgių ir potyrių visuma.
S. Matakaitė, remdamasi P. Bergerio suvokimu, teigia, kad religija yra tarsi „šventas kosmosas", kuris padeda individui ar visuomenei susitvarkyti gyvenimą, sudėlioti prasmes į savo vietas, paaiškinti neaiškius dalykus ir padėti suvokti bei suprasti pasaulį. Religingumas atspindi subjektyvų, asmeninį žmogaus santykį su tam tikro tikėjimo turiniu ir gali būti traktuojamas kaip psichologinis arba religinis psichikos aspektas.
Išskiriami du pagrindiniai religingumo tipai: bažnytinis ir individualus. Bažnytinis religingumas siejamas su tradiciniu tikėjimu, religinėmis institucijomis ir kultūros normomis. Individualus religingumas yra savita individo religija, kuri gali jungti kelias religijas ir tapti sunkiai pastebima.
Taip pat skaitykite: Agresijos priežastys
B. J. Zinnbauer ir kt. (1999) teigia, kad religingumas yra daugiasluoksnis reiškinys, susidedantis iš tikėjimo, elgesio, jausmų ir patirties komponentų. Religingumas tiriamas turinio ir funkciniu požiūriu. Pavyzdžiui, religingumas gali būti susijęs su organizuota veikla ir ritualais, o dvasingumas - su humanišku elgesiu ir vertybėmis kasdieniame gyvenime.
D. M. Wulff (1991) išskiria keturis požiūrius į religiją: pažodinio tvirtinimo, pažodinio atmetimo, simbolinio interpretavimo ir atnaujinančio interpretavimo. D. Hutsebaut ir jo kolegos sukūrė pokritinę tikėjimo skalę, apibūdinančią religingus ir nereligingus asmenis. Ši skalė apima keturis religingumo tipus: ortodoksiaškąjį, išorinės kritikos, antrinį naivumą ir reliatyvistinį.
Apibendrinant, religingumas gali būti suprantamas kaip viešas konstruktas, susijęs su ritualizmu ir ryšiu su bendruomene, arba kaip individualus požiūris, apimantis asmeninius įsitikinimus ir vertybes.
Paauglystė kaip asmenybės formavimosi etapas
Paauglystė yra svarbus žmogaus gyvenimo etapas, kai formuojasi asmenybė, vertybės ir pasaulėžiūra. Šiuo laikotarpiu jaunuoliai susiduria su įvairiais iššūkiais, susijusiais su fiziniu, psichologiniu ir socialiniu brendimu. Paaugliai stengiasi suvokti savo vietą pasaulyje, atrasti savo tapatybę ir pasirinkti gyvenimo kryptį.
L. Jovaiša (2008) teigia, kad paauglystėje svarbu teisingai vertinti žmones, kultūros reiškinius, mokslą ir religiją. Tai reiškia, kad paaugliai stengiasi remtis racionaliu savo tikėjimo pasirinkimu, o ne tik tuo, ką jiems sakė tėvai. E. H. Erikson (cit. pagal R. Alfonso ir kt., 2003) teigia, kad paauglio padėties prieštaringumas, jo socialinio vaidmens pasikeitimas formuoja ir sureikšmina klausimus: „kas aš esu?" ir „kokiu aš turiu ir noriu būti?".
Taip pat skaitykite: Agresyvus vaikas darželyje: ką daryti?
K. A. Trimakas (1998) teigia, kad jaunystėje iš „nesvarstyto, iš kitų prisiimto" tikėjimo pereinama į asmenišką, savo protu apvarstytą, savo širdimi apglėbtą tikėjimą. Paaugliai nevienodai perima požiūrius ir vertybes iš aplinkos. Didelę įtaką jų asmenybės vystymuisi turi tėvai, draugai ir kiti reikšmingi asmenys. R. Oželis (2009) teigia, kad Dievo įvaizdis turi įtakos paauglio tapsmui, vertybių priėmimui, santykiams su tėvais ir bendraamžiais, savęs vertinimui, religinei praktikai ir santykiams su aplinka.
Religija turi didelę įtaką vaikų ir paauglių auklėjimui, brandai ir pasaulėžiūrai. D. Elkind (cit. pagal R. M. Lerner ir kt., 2008) teigia, kad tapatumo paieška skatina jauną asmenį ypatingai atkreipti dėmesį į savo mąstymą ir emocijas bei skatina prisidėti svarbiais, vertingais ir net kilniais darbais prie jo pasaulio kūrimo.
Agresyvaus elgesio priežastys ir ypatumai
Agresyvus elgesys grupėje gali būti sąlygojamas įvairių veiksnių, tokių kaip individualūs psichologiniai ypatumai, socialinė aplinka, šeimos santykiai ir patirtos traumos. Vaikai ir paaugliai, patiriantys emocinius sunkumus, dažniau linkę į agresyvų elgesį. Agresija gali būti išraiška pykčio, nusivylimo, baimės ar kitų neigiamų emocijų.
Agresyvus elgesys gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant fizinę agresiją (muštynės, stumdymasis), verbalinę agresiją (įžeidinėjimai, grasinimai), socialinę agresiją (apkalbos, ignoravimas) ir kibernetinę agresiją (patyčios internete). Svarbu atkreipti dėmesį į agresyvaus elgesio priežastis ir formas, siekiant veiksmingai padėti vaikams ir paaugliams įveikti šią problemą.
Socialinės ir ekonominės permainos ir jų įtaka
Pastaruoju metu Lietuvoje įvyko daug socialinių ir ekonominių permainų, kurios turėjo įtakos žmonių gyvenimo būdui ir vertybėms. L. Šiaulys teigia, kad palaidumas, nusikalstamumas didėja, savižudybių daugėja. Taip pat auga priklausomybės. V. Ribakovienės (2005) teigimu, paauglių bandymai žudytis dažnai siejami su emociniais sutrikimais. Vilniaus universitete 2004 m. atliktas Lietuvos vaikų psichikos sveikatos epidemiologinis tyrimas parodė, kad su psichikos sveikata susijusias problemas turi 41,7 proc. mokyklinio amžiaus vaikų, iš jų 13 proc. sutrikimus galima kliniškai diagnozuoti.
Taip pat skaitykite: Elgesio sutrikimų įtaka vaikams
Šios permainos gali sukelti stresą, nerimą ir kitus emocinius sunkumus, kurie gali paskatinti agresyvų elgesį. Svarbu atkreipti dėmesį į socialinės ir ekonominės aplinkos įtaką vaikų ir paauglių psichikos sveikatai ir elgesiui.
Tyrimų trūkumas ir būtinybė
Nepaisant didėjančio susidomėjimo vaikų ir paauglių psichikos sveikatos problemomis, Lietuvoje trūksta tyrimų, nagrinėjančių paauglių religingumo ir emocinių bei elgesio sunkumų sąsajas. Nepavyko rasti Lietuvos autorių tyrimų, kuriuose būtų ieškoma sąsajų paauglių religingumo su emociniais ir elgesio sunkumais. Todėl svarbu atlikti tyrimus, kurie padėtų geriau suprasti šių veiksnių sąveiką ir sukurti veiksmingas prevencijos ir intervencijos programas.