Įvadas
Agresija yra paplitęs reiškinys, ypač tarp paauglių. Šiame straipsnyje nagrinėjamos paauglių agresyvaus elgesio priežastys ir galimi sprendimo būdai, remiantis įvairių autorių tyrimais. Paauglystė yra sudėtingas laikotarpis, kuriame jaunuoliai susiduria su įvairiais iššūkiais, galinčiais paskatinti agresyvų elgesį.
Agresijos apžvalga teoriniu aspektu
Agresijos apibrėžimas ir teorijos
Agresija, kilusi iš lotynų kalbos žodžio "aggressio" (užpuolimas), apibūdinama kaip puolimas, siekiant fiziškai sužaloti ar psichiškai paveikti kitą asmenį. Psichologiniu požiūriu, agresija gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant užsispyrimą, įniršį, priepuolius, įžeidinėjimus, vagystes, daiktų laužymą, šantažavimą, žudymą ir nusikalstamumą. "Psichologijos žodyne" agresija apibūdinama kaip priešiškas elgesys, kuriam būdingas įžūlus pranašumo demonstravimas ar net jėgos naudojimas kito žmogaus ar žmonių grupės atžvilgiu. Agresija gali būti suprantama kaip elgesys, skirtas dominuoti.
Agresijos klasifikacija
Agresija gali būti klasifikuojama pagal įvairius kriterijus. Vienas iš būdų yra skirstymas į fizinę ir verbalinę agresiją. Fizinė agresija apima veiksmus, tokius kaip mušimas, stumdymas ar spardymas, o verbalinė agresija apima įžeidinėjimus, grasinimus ir šaukimą. Taip pat agresija gali būti skirstoma į instrumentinę ir priešišką. Instrumentinė agresija naudojama kaip priemonė tikslui pasiekti, o priešiška agresija yra impulsyvi ir siekiama padaryti žalą kitam asmeniui.
Socialiniai - pedagoginiai veiksniai, lemiantys agresyvų paauglių elgesį
Šeimos įtaka agresyviam elgesiui
Šeima yra vienas svarbiausių socializacijos institutų, turinčių didelę įtaką vaiko elgesiui. Agresyvus elgesys šeimoje, pavyzdžiui, smurtas ar nuolatiniai konfliktai, gali paskatinti paauglį elgtis agresyviai. Jei paauglys mato agresiją suaugusiųjų elgesyje, jis gali pradėti laikyti tai priimtinu elgesio būdu ir naudoti agresiją kaip gynybą. Vaitekonienės (2001) ir I. Micienės (2005) tyrimai pabrėžia šeimos svarbą formuojant vaiko socialinius įgūdžius ir elgesį.
Mokyklos ir bendraamžių įtaka agresyviam elgesiui
Mokykla ir bendraamžiai taip pat daro didelę įtaką paauglių elgesiui. Mokyklos aplinkoje paaugliai konkuruoja tarpusavyje, siekdami pripažinimo ir statuso. Paaugliai, kuriems sunku pritapti socialinėje grupėje, gali elgtis agresyviai, norėdami apginti savo interesus arba įgyti aplinkinių pripažinimą. Patyčios, kurias nagrinėjo V. Targamadzė ir D. Valeckienė (2007), L. Pakalkaitė (2002), Dobryninas ir kt. (2004), yra viena iš agresyvaus elgesio formų, pasireiškiančių mokykloje ir bendraamžių tarpe.
Taip pat skaitykite: Paauglių patyčių pasekmės
Žiniasklaida ir agresyvus elgesys
Televizija, internetas ir kiti žiniasklaidos kanalai gali turėti įtakos paauglių agresyviam elgesiui. Smurto scenų stebėjimas žiniasklaidoje gali desensibilizuoti paauglius agresijai ir padidinti tikimybę, kad jie patys elgsis agresyviai. D. Gailienė (2010), R. Kiguolytė ir G. Valickas (2008) pabrėžia televizijos ir naujausių technologijų plėtros įtaką agresijai.
Paauglių agresyvaus elgesio raiškos būdai
Paauglių agresyvus elgesys gali pasireikšti įvairiais būdais. Tai gali būti fizinė agresija, verbalinė agresija, patyčios, vandalizmas ar net nusikalstama veikla. G. Valickas (1997) nustatė, kad dalis paauglių, kurie yra aktyvūs skriaudikai bei patyčių iniciatoriai, ilgainiui yra linkę įsitraukti į nusikalstamą veiklą. Agresyvus elgesys dažnai pasireiškia tada, kai nėra patenkinami tam tikri žmogaus poreikiai, norai, lūkesčiai arba agresyviu elgesiu norima apsiginti, atsiriboti nuo aplinkinių.
Agresyvaus elgesio sprendimo būdai
Emocijų valdymo įgūdžių ugdymas
Svarbiausias agresyvumo valdymo veiksnys yra asmens gebėjimas valdyti emocijas - sumažinti emocijų intensyvumą tiek, kad galėtų jas išreikšti tinkamu būdu. Paaugliams reikia padėti išmokti atpažinti ir valdyti savo emocijas, ypač pyktį. Tai galima padaryti per įvairias terapines intervencijas, tokias kaip kognityvinė elgesio terapija (KET) ar pykčio valdymo treniruotės.
Tvirtumo ugdymas
Svarbu atskirti agresiją nuo tvirtumo, kuris reiškia socialiai tinkamą mėginimą apginti savo teises. Paaugliams reikia padėti išmokti apginti savo interesus be agresijos, naudojant tvirtą ir pagarbius bendravimo įgūdžius.
Pozityvios aplinkos kūrimas
Svarbu sukurti pozityvią aplinką šeimoje, mokykloje ir bendraamžių tarpe. Tai apima pagarbius santykius, atvirą bendravimą ir paramą. Jei paauglys jaučiasi saugus ir priimtas, jis mažiau linkęs elgtis agresyviai.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata: D. Vėlavičienės įžvalgos
Intervencijos programos
Mokyklos ir bendruomenės gali įgyvendinti intervencijos programas, skirtas mažinti agresyvų elgesį. Šios programos gali apimti socialinių įgūdžių mokymą, konfliktų sprendimo mokymą ir patyčių prevenciją.
Taip pat skaitykite: Psichiatrijos dienos stacionaro paslaugos