Depresija - tai nuotaikos sutrikimas, kuris gali paveikti įvairaus amžiaus žmones, o jos požymiai ir priežastys gali būti labai įvairūs. Šiame straipsnyje aptarsime depresijos požymius, ypač tuos, kurie susiję su žmogaus gyvenimu praeitimi, taip pat gilinsimės į Alzheimerio ligos ir kitų psichikos sutrikimų aspektus, susijusius su depresija.
Alzheimerio Liga ir Gyvenimas Praeitimi
Alzheimerio liga yra progresuojanti neurodegeneracinė galvos smegenų liga, kuri paveikia atmintį, mąstymą ir elgesį. Nors daugelis žino, kad Alzheimerio liga paveikia trumpalaikę atmintį, o diagnozę turintys pacientai yra „linkę gyventi praeitimi“, svarbu suprasti, kad ligos eiga ir simptomai gali skirtis priklausomai nuo gyvenimo būdo ir aplinkos.
Simptomų Pastebėjimas ir Gyvenimo Būdas
Gydytoja neurologė Greta Pšemeneckienė pabrėžia, kad jei žmogus gyvena rutinoje, ramioje, iššūkių stokojančioje aplinkoje, pradžioje atminties ar elgesio pakitimai gali būti vos pastebimi. Lengviau simptomus pastebėti aktyvesnį gyvenimo būdą besirenkantiems asmenims, mat ligos požymiai geriausiai atsiskleidžia žmogui neįprastose situacijose: keliaujant, bendraujant didesnėje grupėje, pakeitus gyvenamąją vietą, kai reikia įsiminti naują informaciją, maršrutą, suplanuoti veiklą.
Santykis su Diagnoze
Diagnozės paieškos procesas gana sudėtingas. Kiekviena istorija savita, skirtingi ir kreipimosi į gydytoją motyvai, ir santykis su nustatyta liga. Ligos pradžioje dažniausiai žmogus dar pats jaučia atminties, dėmesio koncentracijos blogėjimą, išgyvena, nerimauja dėl ryškėjančių sunkumų, dažnai pats ieško atsakymų ir būdų sau padėti. Deja, neretai ir neišdrįsta kreiptis pagalbos, nepripažįsta sau ir artimiesiems, kad tampa vis sunkiau atlikti kasdienes ar darbines veiklas. Dėl to nukenčia ir socialiniai ryšiai, pacientai atsiriboja, vis mažiau kur dalyvauja, o tai dar labiau gilina problemą, kartais veda į depresiją.
Kita vertus, gydytojos neurologės teigimu, kiek kitoks santykis su Alzheimerio liga būdingas asmenims, kuriems diagnozė nustatoma vėlesnėse stadijose, ir keičiasi ligai progresuojant. Jie neretai ignoruoja atminties ir kitų pažinimo funkcijų sutrikimus, ieško pasiteisinimų, būna gynybiški, jaučiasi nejaukiai ar net įsižeidžia paklausus apie patiriamus sunkumus, net jei pokyčiai yra akivaizdūs.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Svarbu Žinoti Diagnozę
Nepaisant diagnozę lydinčių emocijų ar žmogaus charakterio ypatumų, gydytoja įsitikinusi, jog pacientas turi žinoti diagnozę tam, kad pats galėtų priimti sprendimus. Būtent dėl to diagnozę ji praneša gyvos, o ne internetinės konsultacijos metu, t.y. pacientui atėjus į gydytojo kabinetą su lydinčiu asmeniu. Gydytojo komunikacija yra itin svarbi. Iššūkiu tampa ne tik savalaikis diagnozės nustatymas, bet ir informacijos apie diagnozę pacientui pateikimas.
Pagalba Artimiesiems
Alzheimerio liga itin paliečia ir keičia sergančiojo artimųjų gyvenimus, pagalba globojantiems demencija sergančius asmenis turėtų tapti vienu iš sveikatos priežiūros ir socialinių prioritetų. Neturint galimybės tinkamai pasirūpinti artimuoju, galima jam suteikti vietą, galimybę oriai gyventi ten, kur bus užtikrinama speciali priežiūra, reikalingas rūpestis. Dažnu atveju žmogui taip gyventi yra geriau ir saugiau, nei būti vienišam savuose namuose.
Gyvenimas Praeitimi ir Dabarties Nepastebėjimas
Pavojus kyla tada, kai žmogus gyvena vien praeitimi („o tada tai kaip buvo!“) ar ateitimi. Pavyzdžiui, kai tik ištekėsiu, mano gyvenimas pasikeis. Arba, kai įstosiu į universitetą arba pasistatysiu namą. Tačiau ir ištekame, ir baigiame universitetus, bet gyvenimas išlieka toks pat. Svarbi ir praeitis, ir ateities svajonės, bet tik tiek, kad neužgožtų dabarties. Jei einu gatve ir galvoju apie tai, kaip grįšiu į namus, ruošiu valgyti, žaisiu su vaikais, aš jau gyvenu ateitimi, kuri dar neįvyko. O dabar nematau po kojomis geltonų lapų, žmogus praeidamas man nusišypsojo - aš ir to nepastebėjau. Ateitis ateis, bet jos dar nėra, kaip ir praeities nėra, kuri jau praėjo. Dabar yra dabartis. Sąmoningai pajuskime, kaip kvėpuojame, ką valgome, ką užuodžiame.
Geštalto Terapija ir Dabarties Svarba
Geštalto terapija akcentuoja gyvenimą čia ir dabar. Šios terapijos metu mažiau sėdima ir šnekama apie ką nors, o savęs pažinimas vyksta per veiksmą. Čia svarbiausia - procesas, vykstantis čia ir dabar, kaip žmogus šiuo metu reaguoja į dabartinę situaciją. Nesvarbu, kodėl aš susidūriau su problema, bet kaip aš ją susikūriau. Geštalto terapija į žmogų žiūri holistiškai. Šio kontakto tikslas - sąmoningumo išplėtimas ir gebėjimas prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Tai - visa geštalto terapijos esmė. Jei aš suvokiu savo poreikius, atsižvelgdamas ne į tai, ką visuomenė sako, ką mama kalba ar galvoja kaimynas, galiu įgyvendinti savo siekius.
Pratimas Sąmoningumui Didinti
Padėti gali paprastas pratimas: nusipirkime apelsiną ir šimtu procentu atsiduokime valgymo procesui. Mėgaukimės, uostykime, lėtai lupkime žievelę. Tai - viena iš geštalto terapijos praktikų, kad žmogus sąmoningai išgyventų šią savo gyvenimo akimirką.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Depresija Senyvame Amžiuje
Viena dažniausiai pasitaikančių psichikos ligų senyvame amžiuje - depresija (nuotaikos sutrikimas). Šia liga serga 30-50 proc. vyresnio amžiaus žmonių. Pagyvenę žmonės, sergantys depresija, blogą nuotaiką bando išreikšti įvairiais skundais ir negalavimais: silpnumu, galvos skausmu ir svaigimu, miego sutrikimu, svorio ir apetito pasikeitimu, širdies plakimo priepuoliais, pilvo skausmų priepuoliais.
Depresijos Požymiai Senyvame Amžiuje
Nuotaikos pokyčiai vyresniame amžiuje pasireiškia interesų rato siaurėjimu, nerimu, nepagrįstu jaudinimusi, liūdesiu, bejėgiškumu, savęs kaltinimu, blogėjančia atmintimi, net mintimis apie savižudybę, apetito sumažėjimu arba visiškai jo praradimu, nuovargiu, miego sutrikimu, vidurių užkietėjimu, atsiribojimu nuo aplinkinių, apsileidimu buityje, verksmingumu be priežasties, pykčio priepuoliais. Neretai nuotaikos sutrikimus lydi ir atminties sutrikimai, apatija, miego problemos, sutrinka kasdieninė žmogaus veikla.
Gydymas
Svarbu kuo anksčiau pastebėti, diagnozuoti ligą ir paskirti pilnavertį gydymą. Geriausiai, kai diagnozę nustato ir skiria gydymą gydytojas psichiatras. Skiriant netinkamus vaistus, galima pakenkti. Galvos smegenų ląstelės vyresniame amžiuje darosi jautresnės išoriniams veiksniams. Pagyvenusiems pacientams kai kurie vaistai gali sutrikdyti kraujotaką, dėl ko didėja griuvimų rizika, krenta kraujo spaudimas, gali pasireikšti tokios paradoksinės reakcijos kaip ryškus sujaudinimas, atminties sutrikimai, sąmonės sutrikimai ir kt.
Kiti Psichikos Sutrikimai ir Depresija
Psichikos sutrikimai nėra tai, kuo žmonės didžiuojasi, ir tai nėra garbės reikalas. Vis dėlto psichiatrija dažnai susijusi su prievartos taikymu, su savižudybėmis, su išprotėjimu. Daug lietuvių patarlių yra apie tai, nes tuo klausimu visada buvo neigiama nuostata. Depresija yra sunki liga. Ji pasireiškia ne tik nuotaikos pablogėjimu, bet ir sudėtingu simptomų kompleksu. Kai žmogus serga depresija, tai nėra tinginystė. Pasikeičia smegenų struktūra, vyksta sudėtingi procesai.
Besišypsanti Depresija
Pavojingiausia depresija ir yra ta vadinamoji „besišypsanti depresija“. Atrodo žydinti moteris, o pasakoja liūdnus dalykus ir tada nesusisiekia jos bendra išvaizda su išsakomomis mintimis.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Vaistai Depresijai Gydyti
Seno žmogaus depresija dažniau susijusi su sveikata, su mirties išgyvenimais, ekonominiais dalykais. Senatvė - tai juk ir vienišų žmonių amžius: vaikai išeina, tėvai lieka vieni. Prisideda tame amžiuje daug vidaus ligų.
Emocinis Intelektas ir Psichikos Sveikata
Emocinis intelektas (EI) - tai įgūdis, kai tiek savos, tiek kitų žmonių emocijos, yra identifikuojamos ir valdomos. Įrodyta, kad aukštesnis emocinis intelektas tiesiogiai susijęs su gyvenimo sėkmės indeksu visose srityse. Emociškai protingi žmonės turi mažiau psichinės sveikatos problemų, įskaitant depresiją ir nerimą.
Kaip Lavinti Emocinį Intelektą?
- Empatija: Būkite empatiški kitiems, bet neperimkite jų emocijų.
- Sprendimų Ieškojimas: Vietoje skundų ir verkšlenimų, ieškokite konstruktyvių sprendimų.
- Savikontrolė: Valdykite savo emocijas ir impulsus.
- Paskalų Vengimas: Venkite paskalų ir intrigų.
- Savarankiškumas: Būkite savarankiški ir pasitikėkite savimi.
- Pesimistinių Minčių Pažabojimas: Pažabokite ciniškas mintis ir vadovaukitės faktais.
- Gyvenimas Dabartimi: Gerbkite savo praeitį, bet gyvenkite čia ir dabar.
Psichikos Sveikata Lietuvoje
Naujoji karta, gimusi po 2000 metų, yra kitokia. Jie pasaulį mato praktiškiau, moka nuspėti savo sprendimų pasekmes, bet kartu moka neprisirišti prie tų sprendimų. Todėl lengviau keičia gyvenimo kelią ir mažiau jaudinasi, jei kažkas nepavyksta netinkamai pasirinkus.
Patarimai, Kaip Rūpintis Psichikos Sveikata
- Psichinė Higiena: Rūpinkitės, jog nebūtų blogai. Yra įvairių kursų, meditacijos pamokų, angliškai sakoma mindfulness. Visa tai iš tiesų išmoko tiesiog ramiai gyventi pačiam su savimi.
- Dabarties Suvokimas: Supraskite ir išmokite, kad egzistuoja tik ši akimirka, tada nustojame skubėti ir lėkti, nieko nereikia padaryti greičiau nei galime.
- Kreipimasis Pagalbos: Jei jaučiatės taip blogai, jog pats sau padėti nebegalite, kreipkitės į psichoterapeutą.