Šiuolaikiniame pasaulyje, kurį apibrėžia sudėtingi politiniai, ekonominiai ir socialiniai procesai, vadovų vaidmuo tampa itin svarbus. Straipsnyje nagrinėjami bulgarų elgesio ypatumai, susiję su dorove, vadovavimu ir etika, pabrėžiant moralės, dorovės ir etikos reikšmę versle, efektyvaus bei dorovingo vadovo sampratą, vadovui būtinas dorovines savybes, dorovines normas ir nedorovingo vadovo savybes.
Moralės, dorovės ir etikos reikšmė versle
Verslas ir moralė dažnai suvokiami kaip nesuderinami dalykai, tačiau civilizuotoje visuomenėje verslininkai ir vadovai rūpinasi savo reputacija. Etikos klaidos gali turėti didesnį poveikį karjerai nei teisinės ar apskaitos klaidos. Verslo etikos vertybės gina verslo klestėjimą, nepriklausomybę, sąžiningumą ir individualumą.
Lietuvoje susiformavo neigiama nuostata į verslą ir verslo etiką, nes verslininkai orientuojasi tik į asmeninį pelną, o visuomenės socialinės problemos jiems nerūpi. Šią nuostatą reikia keisti, ugdant verslininkų atsakomybę visuomenei.
Europos verslo etikos tarnyba (EBEN), įkurta 1987 m., skatina mokslinius tyrimus verslo etikos srityje, keičiasi patirtimi ir naujovėmis, padeda priimti moralius ekonominius sprendimus. Rytų ir Centrinėje Europoje verslo moralės klausimai vis dar laikomi antraeiliais, tačiau pastebimi teigiami poslinkiai.
Dorovės samprata
Dorovė yra elementari žmogaus dvasinės kultūros sritis ir viena iš svarbiausių jo socialumo apraiškų. Ji formuoja asmenybę, ugdo dvasinį pasaulį, vertybines orientacijas ir didina socialinį aktyvumą. Dorovė žmones sudvasina ir harmonizuoja jų tarpusavio santykius. Dorovinės sąmonės funkcinę pusę sudaro istoriškai susiformavusios sąvokos, fiksuojančios dorovinių santykių patirtį, išreiškiančios dorovės normatyvinį bei vertinamąjį pobūdį.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Efektyvaus ir dorovingo vadovo samprata
Efektyviai veikiančių vadovų veikla domino nuo seniausių laikų. Platonas savo veikale „Valstybė“ suformulavo būtinas vadovo savybes: išmintį, narsumą, nuoseklumą, teisingumą, nesmulkmeniškumą, gerą atmintį, gabumus mokslui ir darbštumą. A. Fajolis teigė, kad vadovas turi būti geras administratorius, kompetentingas, sveikas ir pasižymėti moralinėmis savybėmis.
„Didžiojo žmogaus“ teorija teigė, kad vadovais gimstama, o ne tampama, todėl svarbu nustatyti efektyviam vadovui būdingas savybes. Tačiau tyrimai parodė, kad skirtingose situacijose sėkmingą vadovavimą lemdavo skirtingos asmeninės savybės.
Skirtingose šalyse ir kultūrinėse grupėse vadovavimo samprata skiriasi, nes ją veikia kultūros normos ir vertybės.
Vadovo savybės
Vadovui būtina mokėti derinti įvairią veiklą ir vadovauti. Galutinis organizacijos tikslas pasiekiamas entuziazmu, ryžtu ir aktyvumu. Vadovas turi tikėti pasirinktu tikslu, jo kilnumu ir pasisekimu, nes be tikėjimo negali būti pasiryžimo ir pasišventimo.
Būtinos vadovui dorovinės savybės
Dorovė reikalinga kiekvienam žmogui, tačiau ypač būtina vadovui - kolektyvo lyderiui, pavyzdžiui ir auklėtojui. Be dorovės visa jo veikla nebus tokia efektyvi, nes nesilaikant paprasčiausių dorovės normų, jis nebus nei geras vadovas įmonėje, nei jo vadovaujama įmonė ar organizacija neturės pripažinimo bei prestižo visuomenėje.
Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas
Dorovinės vadovo normos
(Šiame skyriuje turėtų būti pateiktos trylika vadovo dorovinių normų, remiantis vartotojo pateikta informacija, tačiau ji nepateikta.)
Nedorovingo vadovo savybės
(Šiame skyriuje turėtų būti nagrinėjamos nedorovingo, „silpno“ vadovo savybės, remiantis vartotojo pateikta informacija, tačiau ji nepateikta.)
Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas