Mokyklos psichologo pareigos: reglamentavimas, kvalifikacija ir atsakomybė

Įvadas

Psichologo veikla Lietuvoje yra reglamentuojama įvairiais teisės aktais ir etikos kodeksais, siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, pacientų saugumą ir psichologų profesinę atsakomybę. Švietimo psichologijos sritis, kaip neatsiejama psichologijos dalis, taip pat patenka į šių reglamentavimų lauką. Šiame straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai dokumentai, reglamentuojantys psichologų, įskaitant švietimo psichologų, veiklą, kvalifikacijos reikalavimai, etikos principai ir atsakomybė už jų pažeidimus.

Psichologo praktinės veiklos reglamentavimo spragos ir būtinybė

Šiuo metu psichologo praktinė veikla valstybiniu lygiu nėra reglamentuota įstatymu. Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktuose apibrėžiama mokyklos psichologo profesija, pernai Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino medicinos psichologo normą, tačiau nėra įstatymo, nustatančio minimalius profesinius reikalavimus ir apibrėžiančio, kas gali teikti psichologines paslaugas tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose.

Vieningo įstatyminio reglamentavimo stoka yra nepalanki tiek patiems psichologams, tiek ir psichologų paslaugų gavėjams: nėra nustatytos vieningos psichologų kvalifikacijos įgijimo ir praktinės veiklos sąlygos, registracijos Psichologų registre reikalavimai ir tvarka, psichologų teisės ir pareigos, psichologų praktinės veiklos priežiūros ir atsakomybės pagrindai.

Dėl licencijų galės kreiptis tik Lietuvos psichologų sąjungos nariai. Jeigu licencijavimas bus įtvirtintas kaip psichologų praktinės veiklos reglamentavimo forma, visi psichologines paslaugas teikiantys asmenys turės turėti licenciją. Dabartiniame Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekte licencijavimas yra atiduodamas savivaldai, tai yra pačiai psichologų bendruomenei. Kaip licencijuojanti institucija yra numatyta Lietuvos psichologų sąjunga (LPS).

Psichologo kvalifikacijos reikalavimai ir registracija

Siekiant užtikrinti psichologinių paslaugų kokybę, 2015 m. buvo patvirtintas Psichologijos studijų krypties aprašas, reglamentuojantis psichologų rengimo kokybę. Šiame apraše nurodoma, kad užsiimti nepriklausoma profesine psichologo veikla gali tik asmenys, baigę ir psichologijos bakalauro, ir psichologijos magistro studijas, kurios yra specializuotos pagal konkrečią psichologijos sritį. Psichologų rengimo kokybė Lietuvoje jau suderinta su europiniais reikalavimais, tačiau vadintis psichologu ir sakyti, jog teikia psichologines paslaugas, gali kiekvienas, ypač dirbantis privačiai.

Taip pat skaitykite: Gydymo depresija apžvalga

Pagal naujausią projektą, psichologu laikomas asmuo, turintis psichologo kvalifikaciją, registruotas Psichologų registre ir užsiimantis praktine veikla. Psichologo kvalifikacija suteikiama asmenims, įgijusiems psichologijos magistro laipsnį universitete arba baigusiems vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas. Taip pat pripažįstama lygiavertė užsienyje įgyta psichologo kvalifikacija. Siūlomas reglamentavimas užtikrins vienodai aukštą psichologais įvairiose srityse dirbančių asmenų kvalifikaciją ir jų teikiamų paslaugų kokybę. Atviras Psichologų registras leis teismams, antstoliams, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovams bei fiziniams asmenims lengvai rasti tinkamai kvalifikuotą reikiamos srities psichologą, užkirs kelią klaidinančiam psichologo vardo naudojimui.

Psichologo profesinė kvalifikacija apibrėžiama kaip psichologijos magistro laipsnis (studijų apimtis - ne mažesnė nei 240 kreditų) ar jam prilygstanti profesinė kvalifikacija (ne trumpesnių nei 5 metų nuosekliųjų studijų).

Etikos kodeksas ir atsakomybė už pažeidimus

Psichologai, vykdydami savo veiklą, privalo laikytis profesinės etikos kodekso. Lietuvos psichologų sąjunga, didžiausia psichologus vienijanti asociacija Lietuvoje, priklausanti Europos psichologinių asociacijų federacijai, turi profesinės etikos kodeksą, kurio turi laikytis visi nariai. Tačiau ne sąjungos nariai nėra įpareigoti laikytis profesinės etikos kodekso. Jei psichologas nepriklauso LPS ir dirba pagal darbo sutartį, jo veikla yra apibrėžta pareiginėmis instrukcijomis, kuriose profesinės etikos klausimas neminimas arba nėra detalizuotas. Na, o privačiai dirbančio ir profesinei asociacijai nepriklausančio psichologo veikla niekur nėra apibrėžta, todėl jis gali visiškai nejausti būtinybės savo veikloje vadovautis profesine etika.

Pagal darbo grupės, susidėjusios iš skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų, parengtą projektą, psichologai turėtų pasirašyti įsipareigojimą laikytis profesinės etikos kodekso. Lietuvos psichologų etikos komitetui antrą kartą per kalendorinius metus priėmus sprendimą, kad psichologas šiurkščiai pažeidė etiką, tai yra šiurkščiai elgėsi, žemino paciento orumą, seksualiai prie jo priekabiavo, pasinaudojo pareigomis, sukčiavo ar atliko vagystę, apsvaigęs teikė paslaugas, atliko kitą neleistiną veiką, - jis netektų teisės vienus metus verstis praktika. Psichologo registracija būtų panaikinama įsigaliojus atitinkamam teismo sprendimui, taip pat paaiškėjus, kad registracijai pateikti suklastoti dokumentai ar juose nurodyti klaidingi duomenys.

Kodekse yra išskiriami ir aprašomi keturi pagrindiniai psichologo profesinės veiklos etikos principai: pagarba žmogaus teisėms ir orumui, profesinė kompetencija, atsakomybė ir profesinis garbingumas. Psichologo veikloje svarbi pagarba žmogaus teisėms, orumui, individualumui, kuris gali būti susijęs su asmens lytimi, orientacija, tapatybe, amžiumi, religija, socialine padėtimi, asmens funkcionavimo lygmeniu. Kodekse nurodoma, jog psichologas turi suprasti savo socialinę atsakomybę, numatyti galimas savo veiklos pasekmes, siekti apsaugoti klientą nuo galimos žalos ir suprasti, kad savo pasisakymais ir veikla formuoja požiūrį į psichologus ir psichologiją apskritai.

Taip pat skaitykite: Neuroįvairovė ir Autizmas

Įstatymo projekte numatyta, jog psichologų praktinė veikla atliekama vadovaujantis Psichologų profesinės etikos kodeksu. Galimus profesinės etikos pažeidimus vertintų Etikos komitetas, kurio išvados būtų teikiamos Licencijavimo komitetui. Kalbant apie viešus pasisakymus, naudojantis psichologo vardu, reikėtų paminėti, jog psichologų etikos kodeksuose pirmiausia nurodoma, kad psichologo profesija remiasi pagarba žmogaus teisėms, orumui, individualumui ir kt.

Pacientų konfidencialumas ir informacijos apsauga

Įstatymas įpareigoja psichologus saugoti pacientų jiems patikėtą informaciją. Juos būtų draudžiama kviesti liudytojais ir prašyti pateikti kokių nors paaiškinimų dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami psichologo praktinę veiklą. Konfidencialią informaciją psichologas galėtų atskleisti tik tais atvejais, kai grėstų rimtas pavojus visuomenei, asmenų sveikatai ar gyvybei ir kai nepažeidžiant konfidencialumo neįmanoma išvengti žalos, taip pat jis turėtų suteikti tik su atliekamu ikiteisminiu tyrimu ar nagrinėjama byla tiesiogiai susijusią konfidencialią informaciją.

Socialinių paslaugų namų psichologo veikla

Šilalės rajono socialinių paslaugų namų psichologas yra darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Socialinių paslaugų namų psichologas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir psichologo kvalifikaciją (specialybė) ir ne žemesnį nei psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilyginamą kvalifikaciją. Psichologas turi būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos švietimo, sveikatos ir socialine politika, LR įstatymais ir kitais poįstatyminiais aktais, reglamentuojančiais socialinę paramą ir globą, žinoti psichologo darbą reglamentuojančius dokumentus ir jais vadovautis, taip pat laikytis profesinės psichologo etikos normų.

Socialinių paslaugų namų psichologo veikla yra kompleksinė ir apima konsultavimą, psichologinį įvertinimą, profesinį kuravimą, tyrimą ir psichologinį švietimą. Psichologas savarankiškai psichologiškai šviečia socialinius darbuotojus, socialinio darbuotojo padėjėjus, globėjus (ar kitus teisėtus vaiko atstovus), kitus socialinių paslaugų namų klientus, veda psichologijos užsiėmimus, dirba su sutrikimų (negalių) turinčiais, problemiškais (elgesio, emocinių, bendravimo problemų ir kt.) klientais individualiai arba grupėse, konsultuoja socialinius darbuotojus, vaiko globėjus (ar teisėtus vaiko atstovus), kitus suinteresuotus asmenis, šviečia socialinius darbuotojus, socialinio darbuotojo padėjėjus ir kt. suinteresuotus asmenis.

Socialinių paslaugų namų psichologas turi teisę susipažinti su įstaigoje tvarkoma dokumentacija apie socialinių paslaugų namų klientus, gauti mokslinę, metodinę, informacinę paramą iš Švietimo pagalbos tarnybos, medicinos įstaigų, pasirinkti kvalifikacijos tobulinimo formas, laiką.

Taip pat skaitykite: Naujas „Jūsų Pasąmonės Galia“ leidimas

Kiti svarbūs dokumentai ir teisės aktai

Be jau minėtų dokumentų, psichologo veiklą Lietuvoje reglamentuoja ir kiti svarbūs teisės aktai, tokie kaip Švietimo įstatymas, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Socialinių paslaugų įstatymas, Logopedo bendraisiais pareiginiai nuostatai, LR Archyvo įstatymas, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, įvairūs švietimo ir mokslo ministro įsakymus, reglamentuojantys švietimo pagalbą, poveikio priemones mokiniams, privalomą ikimokyklinį ugdymą ir kt. Taip pat svarbu atsižvelgti į rekomendacijas dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams, privalomo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašą, Lietuvos higienos normas, bendrųjų socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatų pakeitimus, pedagoginių psichologinių tarnybų darbo organizavimo tvarkos aprašą, specialiosios pagalbos teikimo mokyklose tvarkos aprašą, psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašą.

Socialinio pedagogo veiklos reglamentavimas

Socialinio pedagogo darbe taip pat svarbu vadovautis pagrindiniais dokumentais, įstatymais, nutarimais ir aktais. Švietimą reglamentuojančių teisės aktų sąrašas, pedagoginių darbuotojų tarifinio atlygio nustatymo reglamentas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo", pareigybiniai dokumentai (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl socialinio pedagogo kvalifikacinių reikalavimų ir pareiginių instrukcijų patvirtinimo", Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo aukštosiose mokyklose rekomendacijų patvirtinimo", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl socialinio pedagogo socialinio pedagogo veiklą reglamentuojantys dokumentai kvalifikacinių reikalavimų ir pareiginių instrukcijų patvirtinimo" pakeitimo) yra svarbūs dokumentai, reglamentuojantys socialinio pedagogo veiklą.

Socialinių paslaugų organizavimą reglamentuojantys dokumentai, tokie kaip rekomendacijos "Dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių -Įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku ir įpareigojimo nesilankyti vietose, kuriose daroma neigiama įtaka vaiko elgesiui, arba nebendrauti su žmonėmis, darančiais jam neigiamą įtaką, - vykdymo", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl bendrųjų socialinės psichologinės pagalbos teikimo nuostatų", Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl vaikų vasaros poilsio organizavimo ir finansavimo tvarkos tvirtinimo", Lietuvos respublikos Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymas, Lietuvos respublikos Vaiko globos įstatymas, Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl vaikų laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarkos", Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas yra taip pat svarbūs.

Vaiko teisių apsaugą ir prevencinį darbą reglamentuojantys dokumentai, tokie kaip Lietuvos respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija, Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl teisės pažeidimų, mokyklos nelankymo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, ŽIV/AIDS, smurto ir nusikalstamumo prevencijos”, Mokyklos nelankančių vaikų sugrąžinimo į mokyklas programa, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašas, Savarankiško mokymosi tvarka, Neakivaizdinio mokymosi tvarkos aprašas, Bendrieji socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinta „ Nacionalinė smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2011-2015 metų programa”, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos respublikos vyriausybės nutarimas „Dėl vaikų, vartojančių narkotines, psichotropines, kitas psichiką veikiančias medžiagas, nustatymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos respublikos įstatymas „Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Įpareigojimo išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus vykdymo tvarkos aprašas, Lietuvos respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo, ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Dėl bendrųjų socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatų patvirtinimo, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Dėl prevencinio darbo grupių mokyklose ir prevencinio darbo koordinavimo grupių savivaldybėse sudarymo bei jų veiklos krypčių aprašo patvirtinimo, Socialinio pedagogo rengimo standartas. Kiti socialinių pedagogų darbą reglamentuojantys dokumentai: LR Švietimo įstatymas, LR Minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimas, Vaiko teisių apsaugos konvencija, LR Vaiko teisių pagrindų apsaugos įstatymas, Europos tarybos konvencija dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos, Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinis protokolas dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir pornografijos, LR Švietmo ir mokslo ministerijos įsakymas „Dėl mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Rekomendacijos dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams", LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl pedagoginių psichologinių tarnybų darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo aprašo patvirtinimo“, LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR Socialinių paslaugų įstatymas, LR Švietimo ir mokslo ministro, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas "Dėl vai…

Klaipėdos r. pedagoginės psichologinės tarnybos psichologo pareigybės aprašymas

Klaipėdos r. pedagoginės psichologinės tarnybos (toliau - Tarnybos) psichologo pareigybės aprašymas reglamentuoja specialius reikalavimus šioms pareigoms eiti, funkcijas ir atsakomybę.

Psichologo pareigybė priskiriama trečiai pareigybių grupei. Pareigybės lygis - A1.

Pareigybės paskirtis - įvertinti mokinio raidos ypatumus, galias ir sunkumus, psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas, specialiuosius ugdymosi poreikius, vaiko brandumą mokyklai. Padėti asmenims spręsti įvairias psichologines problemas (bendravimo, nerimo, baimės ir kt.).

Teikti pagalbą Tarnyboje arba pas Teikėją mokiniams, besimokantiems Mokykloje, ir vaikams, gyvenantiems savivaldybės teritorijoje, bet nesimokantiems Mokykloje (šiuo atveju pagalba teikiama Tarnyboje) iki 21 metų. Teikti pagalbą mokytojams ar kitiems švietimo įstaigos darbuotojams, smurtavusiems ar smurtą patyrusiems švietimo įstaigoje (šiuo atveju Pagalba teikiama Tarnyboje arba pas Teikėją).

Pagalba teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais Vaiko gerovės užtikrinimą, ir Aprašu.

Informacija apie Pagalbos gavėjus, jų problemos turinį ir teiktą Pagalbą laikoma konfidencialia. Teisės aktų numatyta tvarka ji gali būti teikiama švietimo pagalbos specialistams ir (ar) kitiems asmenims, kurie yra susiję su mokinio (vaiko) asmenybės ir ugdymosi problemų sprendimu (nepažeidžiant psichologo profesinės etikos reikalavimų). Psichologai atsako už teikiamos Pagalbos kokybę, tinkamą informacijos apie Pagalbos gavėjus naudojimą.

Pagalba Tarnyboje mokiniui (vaikui) teikiama, kai kreipiasi:

• Mokinys (vaikas) (savarankiškai).
• Mokinio (vaiko) tėvai (globėjai, rūpintojai).
• Komisijos pirmininkas (jo nesant - jo pavaduotojas arba kitas mokyklos vadovo įgaliotas komisijos narys), kai mokinys siunčiamas komisijos sprendimu, gavus tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą dėl nuodugnaus mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo (komisijai numačius, kad mokinį būtų tikslinga ugdyti pagal pritaikytą programą) arba psichologinio konsultavimo.
• Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Mokykloje nesant psichologo.

Pagalba Tarnyboje arba pas Teikėją mokytojams ar kitiems švietimo įstaigos darbuotojams, smurtavusiems ar smurtą patyrusiems Mokykloje, teikiama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie smurto faktą momento, jiems atvykus į Tarnybą arba pas Teikėją.

Mokiniams (vaikams), kurie dėl ligos ar patologinės būklės yra žymiai riboto judumo (esant atitinkamam asmens sveikatos priežiūros gydytojų konsultavimo komisijos sprendimui) ir dėl to negali lankyti Mokyklos ar atvykti į Tarnybą, psichologinis įvertinimas gali būti atliekamas namie.

Teikiama Pagalba gali būti derinama su socialine pedagogine, specialiąja pedagogine ir specialiąja pagalba.

Pareigybės pavaldumas - tiesiogiai pavaldus Klaipėdos r. pedagoginės psichologinės tarnybos direktoriui.

Darbuotojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialius reikalavimus:

• Psichologo profesinė kvalifikacija - psichologijos magistro laipsnis (studijų apimtis - ne mažesnė nei 240 kreditų) ar jam prilygstanti profesinė kvalifikacija (ne trumpesnių nei 5 metų nuosekliųjų studijų). Ne mažesnė kaip trejų metų psichologo darbo patirtis mokykloje.
• Išmanymas ir gebėjimas taikyti gebėjimų vertinimo metodikas atliekant asmens psichologinį įvertinimą.
• Žinojimas ir gebėjimas taikyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, kitus teisės aktus, reglamentuojančius specialųjį ugdymą, Lietuvos specialiojo ugdymo sistemos išmanymas.
• Kvalifikacijos tobulinimas pedagoginės psichologinės tarnybos veiklos organizavimo, psichologinio konsultavimo, švietimo, vertinimo, specialiųjų poreikių nustatymo bei priskyrimo specialiųjų ugdymosi poreikių grupei klausimais ir kt.

Šias pareigas einantis darbuotojas vykdo šias funkcijas:

• Įvertinimas: psichologinis mokinio (vaiko) įvertinimas siekiant nustatyti jo galias ir sunkumus, raidos ypatumus, asmenybės ir ugdymosi problemas, specialiuosius ugdymosi poreikius, bendradarbiaujant su kitais Tarnybos specialistais.
• Konsultavimas:
  • Mokinio (vaiko) asmenybės ir ugdymosi problemų nustatymas, tiesioginio poveikio būdų numatymas ir psichologinio konsultavimo technikų taikymas individualiai ar / ir grupėje, dirbant su mokiniais (vaikais), turinčiais bendravimo, elgesio, emocinių, tarpusavio santykių, mokymosi problemų, priklausomybių, patyrusiais traumą (išgyvenusiais netektį, tėvų skyrybas ir kitais atvejais), patyrusiais smurtą ar smurtavusiais (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie smurto faktą momento), bendradarbiavimas su tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojais ar kitais švietimo įstaigos darbuotojais ir kitais su mokinio (vaiko) ugdymu susijusiais asmenimis, rekomendacijų jiems teikimas.
  • Mokytojų ar kitų švietimo įstaigos darbuotojų, smurtavusių ar smurtą patyrusių Mokykloje, psichologinis konsultavimas.
• Švietimas: Mokyklų bendruomenių švietimas vaiko raidos psichologijos, pedagoginės ir socialinės psichologijos, psichologinių problemų prevencijos klausimais.
• Psichologinių problemų prevencija: Mokyklų, savivaldybės teritorijoje esančių vaikų globos namų mokinių (vaikų) grupių psichologinių problemų prevencijos poreikio nustatymas, prevencinių priemonių bei programų rengimas, organizavimas ir įgyvendinimas, pagalba mokyklos vaiko gerovės komisijai (toliau - komisija) krizės Mokykloje metu (psichologinių krizių Mokykloje intervencija ir postvencija (įvykus savižudybei, smurto atvejui ar kt.).
• Metodinių rekomendacijų rengimas vaiko raidos psichologijos, pedagoginės ir socialinės psichologijos, psichologinių problemų prevencijos klausimais. Įstaigose dirbančių psichologų veiklos kuravimas.
• Naujai parengtų psichologinio vertinimo metodikų išbandymas, siekiant išsiaiškinti jų tinkamumą naudoti.
• Tvarkymas ir pildymas savo darbo dokumentų, direktoriaus įsakymais nustatytas vidaus administravimo funkcijų vykdymas ir konkrečių sričių bei veiklų kuravimas, jų dokumentacijos vedimas ir kt.
• Kitų Tarnybos vadovo pavedimų vykdymas, susijusius su Tarnybos psichologo funkcijomis.
• Kvalifikacijos kėlimas.

Šias pareigas vykdantis darbuotojas atsako:

• Už tarnybos psichologas atsako už vykdomų psichologinių tyrimų, konsultavimo ir kitų atliekamų funkcijų kokybę, turimos informacijos konfidencialumą.
• Už psichologinės pagalbos kokybę bei profesinį tobulėjimą.
• Už reikalingos informacijos suteikimą interesantams. Už kliento saugumą ir korektišką bendravimą kontakto metu.
• Už kokybišką dokumentacijos valdymą, registravimą, rengiamų Tarnybos dokumentų tvarkymą, duomenų teisėtumą ir jų pateikimą laiku reikiamoms institucijoms ar asmenims ir kt.
• Už savo pareigų, numatytų šioje pareiginėje instrukcijoje, netinkamą vykdymą ar nevykdymą, pagal galiojantį Lietuvos Respublikos darbo kodeksą.
• Už įstatymų pažeidimus, padarytus vykdant savo veiklą, pagal galiojantį Lietuvos Respublikos administracinį, baudžiamąjį bei civilinį kodeksus.

Mokyklos psichologo pareiginė instrukcija

Mokyklos psichologo pareiginė instrukcija reglamentuoja mokyklos psichologo profesinę veiklą. Terminu „mokyklos psichologas“ įvardijamas specialistas, aptarnaujantis švietimo, vaikų globos įstaigų bendruomenes. Mokyklos psichologu gali dirbti specialistas, turintis ne mažesnį kaip psichologijos magistro laipsnį arba jam prilygstantį studijų kvalifikacinį laipsnį patvirtinantį diplomą. Šis specialistas pirmus metus dirba kuruojamas psichologo metodininko arba psichologo eksperto. Kuruojami turi dirbti ir neatestuoti psichologai.Mokyklos psichologų atestacijos nuostatuose numatytos šios kvalifikacinės kategorijos: psichologas asistentas, psichologas, vyresnysis psichologas, psichologas metodininkas, psichologas ekspertas (žr. švietimo ir mokslo ministro 1997 02 07 įsakymą Nr.

Pagrindinės mokyklos psichologo veiklos kryptys: konsultavimas, psichologinis įvertinimas. Konsultuojama siekiant aptarti ir nustatyti vaiko, tėvų (ar teisėtų vaiko atstovų), pedagogų problemas, planuoti veiklą joms spręsti ir numatyti tiesioginio poveikio būdus. Psichologinio įvertinimo atlikimą reglamentuoja Lietuvos psichologų sąjungos standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamentas.Mokyklos psichologas, vadovaudamasis paraiškomis, planuoja konsultacijų laiką. Atsižvelgęs į įstaigos bendruomenės poreikius, mokyklos psichologas numato darbo kryptis mokslo metams. Atskirus darbus mokyklos psichologas gali atlikti padedamas pedagoginių psichologinių tarnybų. Kvalifikacijos tobulinimo laiką psichologas derina su įstaigos vadovu. Tvarkyti darbo dokumentaciją (individualių konsultacijų žurnalą, vaikų bylas, planuoti darbą metams /mėnesiui/ savaitei).

Atlyginimo klausimai

• Bazinės algos didinimas 20 proc priklauso tik už A1 kategoriją (dokumentas XIV-2341, 6 str. 4 dalis).
• „Priskaičiuotas/ be SUP”. koeficiento (dokumentas XIV-2341, 28 str. „Pagrindinės algos koeficientas”).
• „Priskaičiuotas/ su SUP”. Priedo dydį 0-15 proc intervale tvirtina įstaigos vadovas (dokumentas XIV-2341, 29 str.
• „Išmokėtas”.

Atestavimasis ir narystė asociacijoje

Atestavimasis aukštesnei kvalifikacijai. LR ŠMS ministerijos įsakymas Nr. Stojamasis nario mokestis - 10 Eur. Mokestis pervedamas į Švietimo psichologų asociacijos ( įmonės kodas 307040018) sąskaitą LT767044090113263252. Metinis 20 Eur nario mokestis sumokamas į asociacijos sąskaitą iki einamųjų metų birželio mėn.

tags: #naujas #mokyklos #psichologas