Įvadas
Autizmas, arba autizmo spektro sutrikimas (ASS), yra neurologinės raidos sutrikimas, pasireiškiantis socialinės sąveikos, komunikacijos ir elgesio ypatumais. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, egzistuoja neįgalumo vertinimo sistema, skirta nustatyti asmenų, turinčių įvairių sutrikimų, įskaitant autizmą, poreikius ir teises į socialinę paramą. Šiame straipsnyje aptariami autizmo neįgalumo vertinimo kriterijai Lietuvoje, atsižvelgiant į naujausius teisės aktų pakeitimus ir praktinius aspektus.
Neįgalumo Nustatymo Procesas Vaikams, Turintiems Autizmo Spektro Sutrikimą
Šeimos, auginančios vaikus su autizmu, susiduria su iššūkiais, reikalaujančiais ne tik didelių emocinių ir finansinių išteklių, bet ir nuolatinės priežiūros bei specialistų pagalbos. Norint gauti valstybės paramą, būtina pereiti neįgalumo nustatymo procesą, kuris susideda iš kelių etapų.
Kreipimasis į Šeimos Gydytoją ir Dokumentų Rengimas
Pirmasis žingsnis - kreiptis į vaiko šeimos gydytoją, kuris išduoda siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) vaiko neįgalumo lygiui nustatyti. Gydytojas taip pat padeda parengti reikiamus dokumentus, įskaitant medicininius dokumentus, duomenis apie vaiko sveikatos būklę: testų (pvz., CARS, DISC, WISC) medicininių tyrimų, konsultacijų, gydymo stacionare išrašus (forma Nr. 003/a), vaiko sveikatos istorijos (forma Nr.).
Dokumentų Pateikimas NDNT ir Vertinimas
Asmens tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai per 60 kalendorinių dienų nuo klinikinių elektroninių dokumentų pateikimo Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (ESPBI IS) dienos arba siuntimo į NDNT neįgalumo lygiui nustatyti išdavimo dienos Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytais būdais kreipiasi į NDNT, pateikdami NDNT nustatytos formos prašymą nustatyti asmens neįgalumo lygį.
Kartu su prašymu reikalingus dokumentus galima pateikti atvykus į NDNT, registruotu laišku (siunčiamų dokumentų kopijos turi būti patvirtintos šiuos dokumentus išdavusios Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijos, notaro (ar asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus), konsulinio pareigūno arba kompetentingo užsienio valstybės pareigūno), arba elektroninių ryšių priemonėmis, jei valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, leidžianti nustatyti asmens tapatybę.
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
Reikalingi dokumentai:
- Asmens, kuriam nustatomas neįgalumo lygis, tapatybę patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Respublikos piliečio pasas ar pasas, ar asmens tapatybės kortelę arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje) ir (arba) gimimo liudijimas, jei vaikas yra gimęs iki 2017 m.
- Pedagoginės psichologinės tarnybos ar švietimo pagalbos tarnybos pažymą dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo.
- Prašymą nustatyti neįgalumo lygį.
NDNT specialistai įvertina pateiktus dokumentus ir, jei reikia, atlieka papildomus tyrimus.
Klausimyno Pildymas ir Individualios Pagalbos Poreikio Nustatymas
Nuo 2024 m. didesnę įtaką priimant sprendimą dėl neįgalumo lygio turi Individualios pagalbos poreikio klausimynas, kurį užpildo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (ANTA) specialistai po pokalbio su autistiško vaiko tėvais. Šis klausimynas padeda įvertinti vaiko gebėjimą dalyvauti kasdieniame fiziniame, socialiniame bei ugdomajame gyvenime, atsižvelgiant į amžiaus grupę. Tėvams rekomenduojama iš anksto ruoštis klausimyno pildymui, kadangi tai padeda atidžiau įvertinti situaciją ir priimti konkrečiam vaikui ir šeimai geriausius sprendimus.
NDNT Sprendimas ir Informavimas
Tarnyba per 20 darbo dienų priima sprendimą dėl vaiko neįgalumo lygio. Apie priimtą sprendimą asmuo informuojamas raštu per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos, pateikiant kopiją.
Neįgalumo Lygio Nustatymo Kriterijai
Neįgalumo lygio nustatymas remiasi medicinos kriterijų ir ligų sąrašu, kurie įvertina, kiek liga arba sutrikimas riboja žmogaus gebėjimą gyventi savarankiškai ir dirbti. Svarbu atsižvelgti į tai, kad vertinami ne tik fiziniai, bet ir psichikos bei elgesio sutrikimai.
Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas
Funkcijos Sutrikimo Įvertinimas
Vertinant autizmą, atsižvelgiama į šiuos pagrindinius funkcijos sutrikimus:
- Pažintinių funkcijų sutrikimai: įvertinami smegenų pažeidimai, kai yra pažintinių funkcijų sutrikimų (apraksija, afazija, agnozija ir kt.).
- Koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimai: įvertinami smegenų pažeidimai, kai yra koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimų (įskaitant stovėjimo ir vaikščiojimo funkcijų sutrikimus).
- Raidos sutrikimai: įvertinami specifiniai mišrūs raidos sutrikimai (F83), įvairiapusiai raidos sutrikimai (F84).
Papildomi Kriterijai
Be pagrindinių funkcijos sutrikimų, vertinant neįgalumą, atsižvelgiama ir į kitus veiksnius, tokius kaip:
- Specialieji ugdymosi poreikiai - pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė, atsirandanti dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių.
- Gretutinės ligos, kurios gali turėti įtakos bendrai vaiko būklei.
Specialiųjų Poreikių Nustatymas ir Tikslinės Kompensacijos
NDNT įvertinus vaiko specialiuosius poreikius, jam gali būti paskirtos tikslinės kompensacijos. Tikslines kompensacijas moka savivaldybės.
Kas Yra Specialieji Poreikiai?
Specialieji poreikiai - tai pagalbos ir paramos reikmė, atsirandanti dėl asmens negalios ar sveikatos būklės. Ši pagalba gali būti įvairi:
- Gyvenamosios aplinkos pritaikymas.
- Techninės pagalbos priemonės.
- Finansinė parama.
Pokyčiai Dėl Tikslinių Kompensacijų Skyrimo
Iki 2018 m. pabaigos visiems vaikams, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, automatiškai buvo skiriamos tikslinės kompensacijos, nevertinant, ar jie turi specialiųjų poreikių. Nuo 2019 m. pradžios atsirado pareiga vertinti ir vaikų specialiuosius poreikius, nes tikslinių kompensacijų skyrimas ir mokėjimas yra neatsiejamas nuo specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo.
Taip pat skaitykite: ABA metodas autizmui
Konkrečių Žmonių Grupių Padėties Palengvėjimas
Pakeitimai sudarė galimybę vaikams, įvertinti specialiosios pagalbos reikmę, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę, savarankiškumą, gebėjimą ugdytis ir judėti. Raidos sutrikimų turintys vaikai iki 8 metų taip pat gali gauti didesnę paramą, nes atnaujintu įsakymu buvo išplėstas medicininių kriterijų sąrašas. Tai reiškia, kad į medicininių kriterijų sąrašą įtrauktos lengvesnės sutrikimų būklės, kurios turi neigiamos įtakos vaiko savarankiškumui - tokiems vaikams reikalinga pagalba.
Automobilio Statymo Kortelė
Neįgalių asmenų automobilių statymo korteles išduoda ir keičia NDNT. Sprendimas dėl kortelės išdavimo priimamas per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, vaiko tėvai apie priimtą sprendimą informuojami per 3 darbo dienas.
Socialinė Parama ir Pensijos
Neįgaliesiems taip pat mokamos arba netekto darbingumo pensijos, arba šalpos pensijos. Netekto darbingumo pensijos mokamos turintiems bent minimalų socialinio draudimo stažą. Šalpos pensijos mokamos neįgaliems vaikams, taip pat darbingo ar pensinio amžiaus žmonėms, kurie dėl negalios negalėjo „užsidirbti“ stažo.
Kritika ir Iššūkiai
Nepaisant pastangų tobulinti neįgalumo vertinimo sistemą, tėvai, auginantys vaikus su autizmu, susiduria su įvairiais iššūkiais.
Subjektyvumas ir Nežinia
Tėvai skundžiasi, jog vertintojai nesigilina į šeimos situaciją, nelaukia atsakymų, yra subjektyvūs, jiems trūksta žinių net ir apie patį autizmą. Dėl to galutinis vertinimas priklauso nuo to, ar pasiseks, ar paklius toks žmogus, kuris yra žmogiškas ir labiau įsijaučiantis, ar pasitaikys atsiribojęs, šaltas.
Klausimyno Trūkumai
Klausimyną reikėtų pakoreguoti. Tiksliai klausimų nepasakysiu, bet yra per daug plačių, nekonkrečių, į kuriuos atsakyti gali įvairiai - kitaip tariant, iš kurio kampo pažiūrėsi. Be to, vaikas auga ir jis keičiasi, todėl klausimai kai kurie tiesiog neatitinka jo amžiaus - yra vienodi tiek 9-mečiui, tiek 17-mečiui.
Sistemos Tobulinimo Būtinybė
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil teigia, kad neįgalumo ir individualios pagalbos kompensacijos poreikio nustatymas visada buvo ir bus labai jautri tema autizmo spektro bendruomenės nariams. Asociacija siekia, kad vertinimo metu būtų atsižvelgta į ypatingus sunkumus, kuriuos patyrė autistiški asmenys.
ANTA Pozicija ir Naujovės
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (ANTA) atstovai teigia, kad nuo 2024 m. buvo peržiūrėti negalios vertinimo medicininiai kriterijai, atsisakant perteklinių tyrimų, suteikiant daugiau laisvės ir atsakomybės asmenį gydančiam gydytojui įvertinti ir aprašyti vaiko sutrikimus siunčiant į ANTA. Taip pat pakeisti klausimynai pagal vaikų amžiaus grupes, orientuojantis į tai, kiek ir kokios pagalbos vaikui reikia atliekant kasdienes užduotis, reikalavimus, bendraujant, judant, veikiant kitose jam svarbiose gyvenimo srityse.
Šiemet atsirado naujovė - pagalbos koordinavimas, kai ANTA sudaro pagalbos planą, kuriame nurodomi vaiko poreikiai techninėms pagalbos priemonėms, pagalbininkui specialistui, būsto pritaikymui ar kt. Šis planas perduodamas poreikius užtikrinančioms institucijoms, kurios susisiekia su vaiko atstovu ir organizuoja pagalbos teikimą, derina lūkesčius ir galimybes.
Suaugusiųjų Autizmo Diagnostika ir Darbingumo Lygio Nustatymas
Nuo kitų metų sausio 1 d. suaugusiems autistams diagnozės bus nustatomos pagal Klinikinę autizmo vertinimo skalę (CARS). Naujoji diagnozavimo tvarka padės kuo objektyviau nustatyti ne tik autizmo ligos sunkumo laipsnį, bet ir darbingumo lygį suaugusiems, sergantiems įvairiapusiais raidos sutrikimais.
Pagal iki šiol galiojusią tvarką 18 metų sulaukusiems raidos sutrikimų turintiems pacientams autizmo diagnozė dėl neįgalumo ir darbingumo lygio nebuvo nustatinėjama. Gydytojai psichiatrai, pasibaigus asmenybės raidai, subrendus dėl galiojančios darbingumo nustatymo tvarkos autizmo diagnozę keisdavo į kitą - dažniausiai į „šizoafektinių sutrikimų".
tags: #autizmas #vertinamas #neigalumas #skale