Darbas užima trečdalį mūsų budraus laiko, todėl nenuostabu, kad jis tiesiogiai veikia emocinę savijautą, miegą, santykius ir net fizinę sveikatą. Tinkamai organizuotas darbas didina pasitenkinimą, suteikia prasmingumo jausmą ir finansinį saugumą. Tačiau pernelyg didelis krūvis, kontrolės stoka, prasta komunikacija ar neaiškūs lūkesčiai sukuria ilgalaikį stresą, kuris gali virsti perdegimu, nerimu ar depresija. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip komandinis darbas įtakoja psichiką, kokie veiksniai lemia psichikos sutrikimus ir kaip galima efektyviai gydyti bei užkirsti jiems kelią.
Savikontrolės procesai smegenyse
Pradėkime nuo to, kur smegenyse gyvena pagrindiniai su savikontrole siejami procesai. Nėra vienintelės dalies, atsakingos už savikontrolę, tačiau visos jos yra būtinos, kad savikontrolė veiktų. Pavyzdžiui, norint parašyti straipsnį, pirmiausia mintyse susikuri planą. Deja, yra daug smagesnių veiklų, nei rašto darbo rašymas, ir ne už ilgo jos vilioja atsipūsti. Norint šioms veikloms atsispirti, reikia pirmiausia pastebėti, kad jos prieštarauja tavo tikslui. Tą leidžia padaryti dorsalinėje priekinėje lanko žievėje vykstantys procesai.
Tačiau vien konflikto pastebėjimo neužtenka. Reikia ir aktyviai slopinti arba keisti elgesį. Todėl tau prireiks ventrolateralinės prefrontalinės žievės, jeigu nori slopinti ar pakeisti savo elgesį. Pavyzdžiui, ši dalis įsijungs, jeigu norėsi slopinti mintis apie viliojančius socialinius tinklus arba ištraukti save iš jau vykstančio naršymo socialiniuose tinkluose. Taigi, gerai savikontrolei reikalingas visų dalių geras komandinis darbas (tiesa, yra ir daugiau sąlygų, pavyzdžiui, tinkamai veikianti atmintis).
Prefrontalinės žievės pažeidimai ir sutrikimai
Viena iš sunkiausių ir įžymiausių prefrontalinės žievės traumų įvyko geležinkelio darbuotojui Phineas Gage 1848 metais. Nelaimingo atsitikimo metu geležinis strypas kiaurai pervėrė jam galvą, pažeisdamas kairę prefrontalinę žievę. Vyras išgyveno, tačiau jo elgesys smarkiai pasikeitė. Prieš nelaimę Gage buvo apibūdinamas kaip energingas, įžvalgus, atkaklus žmogus, besistengiantis įvykdyti visus savo planus. Po nelaimės jis tapo nekantrus, negebantis priimti patarimų ir apribojimų, nesutampančių su jo troškimais, kaprizingas. Nors kartais jis ir gebėdavo pademonstruoti užsispyrimą, dažnai vieną ateities planą keisdavo kitas, net nepradėjus vykdyti pirmojo. Nors liudijimų apie Gage būklę tolimesniame gyvenime išlikę nedaug, panašu, kad vėliau jo būklė pagerėjo. Vėliau jis netgi septynerius metus dirbo šešių arklių karietos vadeliotoju. Smegenys pasižymi plastiškumu - pažeistų smegenų dalių funkcijas bent dalinai gali perimti kitos smegenų dalys.
Įdomu tai, kad kai kurių sutrikimų atveju minėtos smegenų dalys yra mažesnės, nei sveikų žmonių. Pavyzdžiui, hiperaktyvumo bei dėmesio sutrikimo, ribinės bei antisocialios asmenybės sutrikimų atvejais. Tačiau elgesio bei emocijų kontrolės problemos susijusios ir su šių smegenų dalių aktyvumu. Svarbu ir tai, kaip vyksta komunikacija tarp įvairių smegenų dalių. Viena iš medžiagų, kuri užtikrina sklandų signalo perėjimą iš neurono į neuroną (taip vadinamos smegenų ląstelės) yra dopaminas. Taigi, ten, kur randamos problemos su savo elgesio bei emocijų kontrolę, dažnai randami ir pakitimai smegenų dalyse, susijusiose su savikontrole.
Taip pat skaitykite: Vaikų depresijos priežastys ir gydymas
Savikontrolės gerinimas
Elgesio bei minčių pokyčiai taip pat gali skatinti pokyčius smegenyse. Deja, mūsų visuomenėje populiariau griebtis vaistų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Daugelis psichiką veikiančių vaistų ir medžiagų veikia gerindamos arba blogindamos komunikaciją tarp smegenų ląstelių. Pavyzdžiui, gana populiarūs vaistai, kuriuos skiria vaikams, turintiems hiperaktyvumo ir dėmesio sutrikimą (Ritalin), yra STIMULIUOJANTYS, kas iš pirmo žvilgsnio neatrodytų racionalu. Jų poveikis panašus į kokaino, tačiau atsiranda kiek lėčiau. Problema yra ta, kad šių vaikų prefrontalinė žievė negali pasigirti dopamino pertekliumi, dėl to kenčia impulsų valdymas. Ritalinas priverčia dopaminą ilgiau išbūti tarpląstelinėje erdvėje, kas kompensuoja jo trūkumą, o tai leidžia sėkmingiau valdyti savo impulsus.
Kad ir kaip tai gražiai skambėtų, yra bėda: dažniausiai vaistai malšina simptomus, tačiau nesprendžia problemų. O kalbant apie stipresnius vaistus ar narkotines medžiagas, gali baigtis dar prasčiau - fizine priklausomybe. Pavyzdžiui, kalbant apie tą patį kokainą (kaip jau minėjau, veikia panašiai kaip Ritalinas, tik greičiau), ilgainiui smegenys gamina vis mažiau dopamino natūraliai, pačios savaime. Turbūt pats efektyviausias būdas laikinai išjungti savikontrolę yra alkoholio vartojimas, kuris sumažina prefrontalinės žievės aktyvumą.
Prefrontalinė žievė yra viena iš vėliausiai baigiančių subręsti smegenų dalių - tai įvyksta daugmaž ties dvidešimtais gyvenimo metais.
Darbo įtaka psichikai
Darbas užima trečdalį mūsų budraus laiko - nenuostabu, kad jis tiesiogiai veikia emocinę savijautą, miegą, santykius ir net fizinę sveikatą. Tinkamai organizuotas darbas didina pasitenkinimą, suteikia prasmingumo jausmą ir finansinį saugumą. Tačiau pernelyg didelis krūvis, kontrolės stoka, prasta komunikacija ar neaiškūs lūkesčiai sukuria ilgalaikį stresą, kuris gali virsti perdegimu, nerimu ar depresija. Ilgalaikis stresas aktyvina simpatinę nervų sistemą ir išbalansuoja miego-budrumo ritmą. Jei stresas netvarkomas, išsivysto perdegimas - emocinis ir fizinis išsekimas, cinizmas darbui ir sumažėjęs efektyvumas.
Nuotolinis darbas suteikia lankstumo, bet kelia ribų, izoliacijos ir „perdirbimo“ riziką. Hibridinis modelis dažnai pagerina pusiausvyrą, jei yra aiškios taisyklės, kada esame biure, kada namuose. Biuras padeda socialumui ir mokymuisi, tačiau atviros erdvės didina triukšmą ir blaškimąsi.
Taip pat skaitykite: Įrašai ir visuomenės stigma psichologijoje
Praktiniai patarimai darbo aplinkos gerinimui
- Susitikimų dieta: 25/50 min. susitikimai vietoje 30/60; darbotvarkė, sprendimai, atsakomybės.
- „Vienas ekranas vienu metu“: mažiau multitaskingo, daugiau kokybės.
- Mikropertraukos: 60-90 sek. tempimai, 6 lėti iškvėpimai, pažingsniavimas.
- Kasdienis „check-in“: įvardykite 1 emociją, 1 kūno pojūtį ir 1 poreikį.
- Ritualai: „susitikimų be kalendoriaus“ diena kartą per savaitę, 45 min.
- Stabilus miegas (7-9 val.) ir ekranų higiena (60-90 min. be ekranų prieš miegą) stiprina emocinį atsparumą. Ryte - natūrali šviesa, dieną - judėjimas 20-30 min., vakare - šiltesnė šviesa ir raminantys ritualai (kvėpavimas, tempimai, knyga).
Vertybių nesuderinamumas (pvz., parduoti tai, kuo netikite; dirbti būdais, prieštaraujančiais etikai) sukelia vidinį konfliktą ir emocinį nuovargį. Stresą sukelia ne tik asmeninės savybės, bet ir sistemos: krūvis, ribų nebuvimas, prasta komunikacija. Jei įmanoma, siūlykite pilotą: 2-4 savaitėms trumpesni susitikimai (25/50 min.), „be susitikimų“ langas, darbotvarkė ir užrašyti sprendimai.
20-30 min. ėjimo, bėgimo ar dviračio mažina kortizolį ir gerina miegą. Pradėkite nuo paprastų dalykų: susirašykite 2-3 dienos prioritetus, įjunkite „Netrukdyti“ režimą gylio darbui, darykite 60-90 sekundžių pertraukas kas valandą, susitarkite dėl pasiekiamumo taisyklių su komanda ir prioritetų su vadovu. Vakare suteikite sau ekranų poilsį, trumpą ėjimą ir raminantį ritualą.
Psichikos ligų veiksniai ir gydymas
Nuolatinis nuovargis, stresinės situacijos, įtampa, nesibaigiantys darbai, poilsio trūkumas - daugelio iš mūsų kasdienybė. Visa tai alina organizmą ir turi įtakos įvairių somatinių bei psichikos ligų vystymuisi. Žmogaus psichika - sudėtinga sistema, kurią veikia išorinės aplinkos bei vidiniai veiksniai, todėl itin sunku ją prognozuoti, užbėgti už akių įvairiems psichikos sutrikimams.
Psichikos sutrikimai yra polietiologiniai, t.y. juos sukelia ne vienas, bet keletas veiksnių: genetiniai-endogeniniai, kultūriniai-religiniai, aplinkos, psichologiniai, somatinės ligos, neurologinės ligos. Yra daug įvairių hipotezių, tačiau šių pokyčių iš anksto nustatyti beveik neįmanoma, todėl polinkis susirgti išaiškėja jau pasireiškus psichikos ligos simptomams Psichikos sutrikimus provokuojančiais veiksniais laikomi įvairūs psichologiniai, socialiniai bei biologiniai faktoriai (konfliktai, netektys, kvaišalų vartojimas ir pan.).
Kada kreiptis pagalbos?
Žmogus tampa atsiribojęs, nebendraujantis, sutrinka jo darbingumas, krinta savivertė, jam sunku pritapti prie normalios socialinės aplinkos reikalavimų. Taigi galima teigti, jog pagrindinis ir lengviausiai pastebimas vienokių ar kitokių psichikos sutrikimų atsiradimo indikatorius yra staiga, be jokios aiškios priežasties, pasikeitęs asmens elgesys.
Taip pat skaitykite: Nemiegantis kūdikis naktį
Depresija
Depresija yra vienas iš dažniausių psichikos sutrikimų. Šiuolaikinis afektinių sutrikimų kilmės požiūris yra biopsichosocialinis. Šiuos sutrikimus gali lemti paveldimumas, psichosocialiniai veiksniai, aplinka, šeima. Beveik neįmanoma nustatyti žmogaus polinkio sirgti depresija. Ši liga gali paliesti bet kurį iš mūsų. Didesnė tikimybė susirgti atsiranda po įvairių sukrėtimų, patiriant ilgalaikį stresą ir pan. Tačiau vien tik prislėgta nuotaika, trumpalaikiai nuotaikos pablogėjimai po nemalonių gyvenimo įvykių dar nėra depresija. Tai normali organizmo reakcija į stresą. Jeigu žmogus jaučia nuolatinį nuovargį, yra apatiškas, sumažėja jo darbingumas, sutrinka miegas, susiaurėja interesų ratas, netenkama malonumo jausmo, nėra energijos, tik tada galima daryti prielaidą, kad jis serga depresija. Biologinio ir psichoterapinio gydymo kombinavimas šiuo metu yra įprastinė praktika. Psichiatrijoje vyrauja komandinis darbas. Pacientams teikiama kompleksinė pagalba, kurią užtikrina gydytojai psichiatrai, psichologai, psichoterapeutai, užimtumo terapeutai, psichikos sveikatos slaugytojos bei socialiniai darbuotojai.
Depresija yra liga, kuria sergant sumažėja serotonino ir kitų neuromediatorių kiekis. Todėl tam tikrais atvejais reikalingas medikamentinis gydymas. Atsipalaidavimo pratimai, joga, įvairios užimtumo terapijos bei kitos papildomos priemonės taip pat yra labai naudingos ir negalima ginčytis dėl jų teigiamo poveikio depresijos gydymui.
Visuomenės požiūris ir artimųjų įtaka
Labai svarbu, kad į psichikos sutrikimų turinčius asmenis visuomenė reaguotų teigiamai, jie nebūtų atstumti, nuvertinami. Džiugu, jog laikui bėgant žmonės tampa vis tolerantiškesni. Pasitaiko atvejų, kai paciento artimieji tampa kliūtimi gydymui, t.y. nepripažįsta ligos, neleidžia pradėti gydymo, gėdijasi sergančiojo. Dėl to į gydymo paslaugas įeina šeimos konsultavimas, kurio tikslas yra edukuoti šeimą, kad jie suprastų ligą, jos simptomus, žinotų, kaip elgtis tam tikrose krizinėse situacijose. Labai svarbu, kad artimi žmonės suprastų, palaikytų, padrąsintų pacientą, nežiūrėtų į ligą pro pirštus, nevertintų kaip tingėjimo.
Psichiatrijos dienos stacionaras
Dienos stacionare gydomi įvairiais psichikos sutrikimais sergantys žmonės. Čia, greta medikamentinio gydymo, daug dėmesio skiriama žmogaus užimtumui, bendravimui, taikoma meno terapija, relaksacija, grupinė psichoterapija, šviesos terapija, aromatoterapija, vyksta jogos užsiėmimai. Čia žmonės supranta, kad nėra vieni tokie, kad yra daugiau sergančių tokiomis pačiomis ligomis. Tai leidžia pasijusti geriau. Dienos stacionare žmonės gauna nemedikamentinę pagalbą, grupinę pagalbą.
Efektyvus psichikos ligų gydymas
Šiuo metu psichikos ligų gydymas Lietuvoje yra pakankamai efektyvus. Yra nebloga įstatyminė bazė, švietimas, psichologinė pagalba, kuriami dienos stacionarai, gerai organizuotas psichikos centrų darbas, kur pagalba teikiama visą dieną. Čia vyrauja komandinis darbas: dirba psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai, medicinos slaugytojos.
Greitakalbystės įtaka psichikai
Skirtingai nei kitų kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų greitakalbystės (tachilalijos) apibrėžimas nėra vienareikšmis, tikslus ir aiškus. Svarbu paminėti, kad per greitas kalbėjimo tempas neretai pasireiškia kartu su įvairiais kalbėjimo nesklandumais (pavyzdžiui, pasikartojimais, pauzėmis žodžio viduryje, neritmingu trūkčiojančiu kvėpavimu), todėl ši problema gana dažnai tapatinama su mikčiojimu.
Teigiama, kad sutrikimą gali sukelti nedideli tam tikrų galvos smegenų zonų, susijusių su kalbos ir kalbėjimo formulavimu, pokyčiai. Mikčiojimas ir greitakalbystė turi vienodų požymių, tačiau jų priežastys ir pasireiškimas skiriasi. Šie abu sutrikimai - organinės kilmės, nes juos lemiančios galvos smegenų sritys yra identiškos. Diferencijuojant abu sutrikimus, svarbu atsižvelgti į skiriamuosius požymius ir nustatyti kokių savybių - būdingų greitakalbystei ar mikčiojimui, vaikas turi daugiau ir išsiaiškinti nesklandumų pobūdį.
Identifikuojant sklandaus kalbėjimo sutrikimus svarbus komandinis darbas. Komandoje turėtų dalyvauti šie specialistai: logopedas, klasės mokytojas, audiologas, neurologas (jei vartojami vaistai ar įtariami smegenų pažeidimai), vaiko šeimos nariai. Tyrimo metu daugiausia dėmesio skiriama kalbėjimo tempui, sklandumui, garsų tarimui, žodyno apimčiai, kalbos gramatinei sandarai ir požiūriui į kalbos problemą įvertinti.
Sezoninė depresija
Rudens ir žiemos sezonai susiję ne tik su dažnomis peršalimo ligomis, bet ir su nuotaikos sutrikimais. Šaltuoju metu laiku depresija pasireiškia penkis kartus dažniau nei įprastai. Tokiems pacientams dera rekomenduoti psichiatro konsultaciją, paaiškinant, kad psichiatras toks pat gydytojas kaip ir visi, tad nėra ko gėdytis. Būtina kovoti su užsilikusia iš sovietinių laikų nuostata, nes Vakarų valstybėse žmonės dažniau kreipiasi į psichiatrą, suprasdami, kad serga, todėl laiku gauna kvalifikuotą pagalbą. Šiems pacientams būtina ir psichologo konsultacija. Komandinis darbas taikant psichoterapiją ir medikamentinį gydymą leidžia pasiekti optimalų rezultatą.
Depresija tiesiogiai veikia žmogaus pažintines ir socialines funkcijas: gebėjimą mokytis, dirbti. Dažnai depresija pasireiškia ir somatiniais simptomais: įvairūs skausmai ir nemalonūs pojūčiai, kurie neturi morfologinės priežasties.
Visame pasaulyje šeimos gydytojai depresiją diagnozuoja mažiau nei 20 proc. visų ligos atvejų. Depresija diagnozuojama sunkios formos ir dažnai jau įsisenėjusi. Tai susiję su keliomis priežastimis: liga pasireiškia somatine forma, skiriamas per mažas dėmesys šiai patologijai.
Apie savižudybę galvoja 50 proc. sergančių depresija. 45-77 proc. nusižudžiusių asmenų sirgo depresija. Lietuva pirmauja pagal savižudybių skaičių.
Pirmiausia būtina atkreipti dėmesį į akivaizdžius simptomus, tokius kaip užtrukusi bloga nuotaika, apatija aplinkai ir socialiniams veiksniams, veiklai, kuri seniau teikdavo džiaugsmą. Dažnai pacientai skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, neturinčiu priežasties silpnumu, sunkiomis tarsi švininės kojomis. Simptomai gali būti ir mažiau pastebimi: tokie kaip nepasitikėjimas savimi, savęs kaltinimas, net žeminimas. Tokie ligoniai nenoriai valgo, blogai miega, jaučiasi nelaimingi, netvarkingi. Antra vertus, kaip ir daugelis kitų ligų, depresija gali pasireikšti visai priešingais simptomais: pakilia nuotaika, pasitikėjimu savimi, ypač dideliu noru bendrauti, neigti liūdnus dalykus, daug valgyti ir mažai miegoti. Gydytojas turi atkreipti dėmesį, kad prie kiekvieno simptomo galima pridėti „per daug“: per daug liūdnas ar per daug linksmas. Tačiau šie simptomai nėra specifiniai, jie gali būti susiję su fizine ar seksualine prievarta, psichologinėmis problemomis, nebūtinai su depresija.
Vyresniems pacientams būdingesnė somatinė depresijos forma: silpnumas, įvairūs sunkiai lokalizuojami skausmai, stiprėjantys naktį. Taip pat depresiją gali sukelti sunkios lėtinės somatinės ligos: onkologinės, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, cukrinis diabetas, kvėpavimo sistemos sutrikimai.
Nuotaikos sutrikimus, kitaip negu somatines ligas, pirmiausia skatina išorės veiksniai: bloga socialinė padėtis, nuolatinė įtampa, nevisavertiškumo jausmas, patyčios, artimųjų užgauliojimas, nepalaikymas, didžiulės nelaimės, sielvartas. Situacijos, iš kurių tarsi nėra išeities: religinė nesantaika uždaruose regionuose ir dėl to patiriamas stresas; mokesčiai ir paskolos neturint darbo. Tai veiksnių, kurie gali skatinti depresiją, pavyzdžiai, tačiau šiandien vis labiau kalbama ir apie genų bei endokrininės sistemos svarbą depresijai.
Kaip ir daugelio kitų psichiatrinių ligų, taip ir depresijos geriausias gydymas pagrįstas įvairių metodų taikymu ir jų deriniu. Depresijos gydymas dažniausiai susideda iš trijų dalių: pradinės ligos stadijos gydymas medikamentais (sunkios depresijos atveju netaikomi jokie kiti metodai), ligoniui sveikstant rekomenduojamas gydymas deriniu - medikamentais ir psichoterapija.
Be medikamentų, taikomi nemedikamentinio gydymo metodai. Iš tokių veiksminga psichoterapija. Padedant psichoterapeutui keičiamas ligonio požiūris į pasaulį. Psichoterapeutas stengiasi, kad žmogus geriau pažintų save, išmoktų valdyti emocijas, susikurti teigiamą nuotaiką. Taip pat svarbi sociologinė terapija - gyvenimo kokybės gerinimas.
Medikamentai esant vidutinio sunkumo ligai skiriami tik po psichiatro konsultacijos, skyrus vaistų iki trijų mėnesių, juos gali išrašyti gydytojas neurologas arba bendrosios praktikos gydytojas. Šiandien populiariausi medikamentai depresijai gydyti yra serotonino reabsorbcijos inhibitoriai. Svarbu ligoniui paaiškinti, kad pradėjus vartoti medikamentus teigiamas poveikis pasireikš negreitai - įprastai po dviejų ar net keturių savaičių. Taip pat būtina įspėti, kad teigiamas rezultatas bus tik tada, jeigu vaistus vartos reguliariai. Dažnai pasireiškiantis nepageidaujamas poveikis įprastai po savaitės išnyksta. Depresijos gydymas yra ilgalaikis, todėl medikamentai vartojami ne trumpiau kaip pusę metų.
tags: #nemgstu #daryti #komandiniu #darbu #psichika