Galvos svaigimas ir rankų tirpimas - tai simptomai, kurie gali sukelti diskomfortą ir nerimą. Nors kartais šie pojūčiai yra laikini ir nepavojingi, pasikartojantys ar stiprūs simptomai gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas. Šiame straipsnyje aptarsime galimas galvos svaigimo ir rankų tirpimo priežastis, diagnostikos metodus ir gydymo būdus.
Kas yra Galvos Svaigimas?
Ar jums yra tekę patirti jausmą, kai apsvaigsta galva ir atrodytų, tarsi viskas aplink jus suktųsi ratu? Į galvos svaigimą dažniausiai reaguojama paprastai - prisėsiu, pasėdėsiu ir praeis. Tačiau kai kuriems žmonėms galvos svaigimas kartojasi nuolatos. Kartais šią būseną lydi ir pykinimas, vėmimas ar pusiausvyros sutrikimas.
„Kardiolitos klinikų“ gydytoja neurologė doc. dr. Kristina Ryliškienė pastebėjo, kad dažnai pasikartojantis galvos svaigimas labai pablogina gyvenimo kokybę, didina nerimą, kuris ir pats vėliau sukelia svaigimą. Todėl kamuojamiems šio sutrikimo žmonėms verčiau kreiptis į specialistus, kurie ištyrę pacientą ir išsiaiškinę sutrikimo priežastis, paskirtų gydymą, o ne tikėtis, kad ši būsena greitai praeis.
Galvos svaigimo tipai
Pasak otorinolaringologės dr. I. Arechvo, dažnai žmonės galvos svaigimu vadina skirtingus dalykus. Yra keletas pagrindinių galvos svaigimo tipų:
- Tikrasis vestibuliniu arba vertigo sindromas: Kai viskas aplinkui sukasi arba jaučiamas sukimosi pojūtis viduje.
- Priešalpimo būsena: Kai žmogus jaučia lengvą svaigulį, aptemimą akyse, silpnumą ir pojūtį, jog netrukus nualps.
- Nestabilumo arba pusiausvyros sutrikimas: Kai sunku stovėti arba vaikščioti, nes „mėto į šonus“, bet nėra sukimosi pojūčio.
- Psichogeninis galvos svaigimas: Pasireiškia dėl nerimo, streso ar baimės, panikos priepuolių.
Lengvas galvos svaigimas
Lengvas galvos svaigimas dažniausiai yra trumpalaikis, lengvo nestabilumo pojūtis, kai, tarkim, einant truputį sumėto į šonus arba trumpai aptemsta akyse, staigiau pritūpus ar atsistojus. Lengvas galvos svaigimas gali būti susijęs su kraujospūdžio nukritimu, dehidratacija ar elektrolitų disbalansu, miego trūkumu, per dideliu kofeinu kiekiu ir pan.
Taip pat skaitykite: Elevit Pronatal poveikis miegui
Galimos Galvos Svaigimo Priežastys
Tikrojo galvos svaigimo priežastys yra įvairios. Dažniausiai galva svaigsta dėl periferinės vestibulinės sistemos ir vidinės ausies pažeidimo. Tokiu atveju žmogus gali sirgti vestibuliniu neuritu, Menjero liga arba gerybiniu paroksizminiu poziciniu galvos svaigimu.
Neretai svaigimo priežastimi, anot gydytojos, tampa ir galvos smegenų ligos, kurių metu pažeidžiama centrinė vestibulinė sistema. Tai tokie susirgimai, kaip migrena, galvos smegenų kraujotakos ligos, epilepsija ar išsėtinė sklerozė.
Svaigstanti galva gali būti įspėjimas ir apie rimtą ligą, pavyzdžiui, galvos smegenų kraujotakos sutrikimą. Šią ligą lydi ir tokie požymiai, kaip rankų bei kojų silpnumas arba aptirpimas, sutrikusi kalba, rijimas, atsiradusi veido asimetrija. Žmogui gali dvejintis, kankinti labai stiprus galvos skausmas ir panašiai. Galvos smegenų kraujotakos sutrikimas nėra dažna svaigimo priežastis, bet ji - labai pavojinga, todėl pajutus tokius negalavimus būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Kvėpavimo ar širdies nepakankamumas, padidėjęs kraujospūdis ar mažakraujystė taip pat gali būti lydimi svaigimo.
Galva gali svaigti ir dėl apsinuodijimo alkoholiu, vaistais. Taip pat dėl didelio streso, jaučiant nestabilumą, apkvaitimą ar baimę nukristi. Nerimo sukeltas svaigulys neretai kartojasi tam tikroje aplinkoje: prekybos centruose arba, pavyzdžiui, vairuojant.
Taip pat skaitykite: Magistro darbas ir miego trūkumas
Specifinės galvos svaigimo priežastys
- Gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas: Atsiranda dėl šalia vidinės ausies esančio labirinto pažeidimų, kuriuos gali sukelti patirta galvos ar kaklo trauma, insultas, išsėtinė sklerozė, vidurinės ausies uždegimas ir t. t.
- Galvos svaigimas dėl kraujotakos sutrikimo: Atsiranda dėl įvairių priežasčių sutrikus smegenų kraujotakai ir pasireiškia prieš alpstant. Šį galvos svaigimą gali išprovokuoti staiga sumažėjęs kraujospūdis, stiprus skausmas.
- Navikai: Vienas galvos svaigimo simptomų gali būti smegenų vėžys. Tiesa, dažniausiai drauge pasireiškia ir kiti simptomai: galvos skausmas, pykinimas, nuovargis, mieguistumas, dvejinimasis akyse ir kt.
- Orų permainos: Dauguma žmonių, kurių sutrikusi kraujotaka ar serga tam tikromis ligomis, ypač jautriai reaguoja į orų permainas.
- Migrena: Dažniausiai pasireiškia galvos svaigimu, regėjimo sutrikimais, galūnių dilgčiojimu ar stingimu, kalbos, suvokimo sutrikimais, kurie gali trukti iki 20 minučių.
- Anemija: Vienas anemijos simptomų - galvos svaigimas, greta kurio neretai jaučiamas bendras silpnumas, nuovargis, galvos skausmai be priežasties, tirpstančios ir šąlančios galūnės.
- Išsėtinė sklerozė: Būdinga nuovargis, galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas (eisena tampa netvirta), vienos ar daugiau galūnių silpnumas, tirpumas, sutrikęs regėjimas, nevalingi akių judesiai, vienos akies skausmas.
- Bakterinės ir virusinės infekcijos: Gripas, peršalimas, sinusų infekcijos, ausų infekcijos, plaučių uždegimas, streptokokinė gerklė.
- Dehidratacija: Galvos skausmas, ypač galvos svaigimas, yra vienas iš pagrindinių dehidratacijos požymių.
- Mažas cukraus kiekis kraujyje: Be galvos skausmo ir svaigimo, mažas cukraus kiekis kraujyje gali sukelti prakaitavimą, drebėjimą, pykinimą, alkį, dilgčiojimo pojūtį aplink burną, dirglumą, nuovargį, blyškią arba lipnią odą.
- Nerimas: Galvos skausmas ir galvos svaigimas yra du dažniausi fiziniai nerimo simptomai.
- Labirintitas: Tai vidinės ausies infekcija, sukelianti jautrios ausies dalies, vadinamos labirintu, uždegimą.
- Prastas regėjimas: Kartais galvos skausmas ir svaigulys gali būti tik ženklas, kad jums reikia akinių arba naujo recepto turimiems lęšiams.
- Autoimuniniai sutrikimai: Daugelis jų būdingi keli bendri simptomai, įskaitant dažnus galvos skausmus ir galvos svaigimą.
- Šalutinis vaistų poveikis: Galvos skausmas ir galvos svaigimas yra dažni šalutiniai daugelio vaistų poveikiai, ypač pradėjus juos vartoti pirmą kartą.
Rankų Tirpimas: Priežastys ir Gydymas
Rankų tirpimas, arba parestezija, reiškia nemalonius pojūčius, tokius kaip dilgčiojimas, nutirpimas ar „adatėlių badymas” rankose ir pirštuose. Dažniausiai tai nutinka naktį, nes miego metu kūnas atsipalaiduoja, o kai kurios pozicijos spaudžia nervus ar kraujagysles, trukdydamos normaliai kraujotakai ir nervų signalams. Tačiau tai ne visada yra tik nepatogi miego poza - kartais tai signalizuoja apie rimtesnes būkles.
Galimos rankų tirpimo priežastys
- Ilgalaikė netaisyklinga rankų, kaklo ar pečių padėtis: Pavyzdžiui, dirbant kompiuteriu rankos gali būti įtemptos arba nepatogiai atremtos.
- Karpatinio tunelio sindromas: Viena iš dažniausių tirpimo priežasčių. Jis atsiranda, kai riešo srityje suspaudžiamas vidurinis nervas. Tirpimas dažniausiai juntamas nykščio, smiliaus ir didžiojo piršto srityje.
- Vitaminų B6, B12, E trūkumas: Gali sukelti nervų pažeidimus ir lemti dilgčiojimo ar tirpimo pojūtį.
- Diskų išvaržos ar degeneraciniai stuburo pokyčiai: Gali spausti nervus, einančius į rankas.
- Kraujotakos sutrikimai: Jeigu kraujas nepakankamai priteka į rankas, pirštai gali šalti, tinti ir tirpti.
- Tunelinis sindromas: Atsiranda, kai vidurinis nervas rieše yra suspaudžiamas dėl riešo kanalo susiaurėjimo.
- Periferinė neuropatija: Tai periferinių nervų pažeidimas, kai nervai, einantys nuo smegenų ir nugaros smegenų į rankas, tampa pažeisti. Tai sukelia tirpimą, dilgčiojimą ir skausmą, ypač naktį.
- Krūtinės atvaros sindromas: Šis sindromas atsiranda, kai nervai ar kraujagyslės tarp kaklo ir peties (krūtinės atvaroje) yra suspaudžiami. Tai sukelia tirpimą rankose, ypač pakėlus jas ar miegant ant šono.
- Kaklo spondilozė: Tai kaklo slankstelių degeneracija, kai diskai susidėvi, o kaulų ataugos spaudžia nervus. Tai sukelia tirpimą rankose dėl radikulopatijos (nervo šaknelės suspaudimo).
- Miego pozicijos: Netinkamos miego pozicijos, pvz., miegas ant pilvo su rankomis po galva ar sulenktomis rankomis, spaudžia nervus ir kraujagysles.
Ką daryti, jei tirpsta rankos?
- Pakeiskite rankų padėtį.
- Šilti kompresai.
- Pertraukos darbo metu.
- Vitaminų papildymas.
- Miegokite taisyklingoje padėtyje.
Jeigu tirpimas nekelia didelio diskomforto ir greitai praeina, galite stebėti savo būklę kelias dienas.
Kada kreiptis į gydytoją dėl rankų tirpimo?
Kreipkitės nedelsiant, jei tirpimas trunka ilgiau nei 10-15 minučių po pabudimo, kartojasi kasnakt, lydimas stipraus skausmo, silpnumo ar plitimo į kitas kūno dalis. Rekomenduojama pradėti nuo šeimos gydytojo, vėliau - neurologo ar ortopedo.
Kada kreiptis į gydytoją dėl galvos svaigimo?
Galvos svaigimas yra vienas dažniausių simptomų pasaulyje. Gydytoja otorinolaringologė atkreipė dėmesį, jog maždaug pusę galvos svaigimo atvejų lemia vestibulinio aparato sutrikimai, bet gali būti ir dėl vaistų poveikio, įvairių terapinių būklių ar širdies ritmo sutrikimų.
Į gydytoją patariama kreiptis, jei galvos svaigimas yra neįprastai stiprus, pasikartojantis arba lydimas kitų rimtų simptomų.
Taip pat skaitykite: Kaip narkomanija sukelia nemigą
Taigi, medicininė pagalba būtina:
- Esant staigiam ir stipriam svaigimui. Pavyzdžiui, atsiranda pojūtis, kad negalite išlaikyti pusiausvyros ar stovėti.
- Jei svaigimą lydi galvos skausmas, rankų ar kojų silpnumas, sunkumas kalbėti ar regos sutrikimai.
- Jei galvos svaigimas pasireiškia su pykinimu, vėmimu ar klausos sutrikimais, spengimu ausyse.
„Jei žmogus pirmą kartą gyvenime patiria stiprų galvos svaigimą kartu su pykinimu ar vėmimu, patariu iškart kreiptis skubios pagalbos, ypač vyresnio amžiaus pacientams. Taip pat būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei galva sukasi kelias minutes ar valandas ir to nesate patyrę anksčiau“, - kalbėjo dr. I.
Diagnostika
„Nusiskundimas „svaigimu“ yra labai platus. Todėl pirmiausiai reikia gerai įsiklausyti ir išanalizuoti ligonio nusiskundimus, kad galėtumėme atskirti svaigimą, kai viskas tarsi sukasi aplink, nuo svaigulio, nestabilumo, alpimo jausmo ir panašiai“, - pasiteiravus, kas lemia galvos svaigimą, sakė doc. dr. K.Ryliškienė.
Aiškindamiesi galimas galvos svaigimo priežastis gydytojai neurologai pacientų klausia, ar jiems sunku stovėti, eiti, kai svaigsta galva, o gal stovint tarsi sukasi kambarys, apima alpimo jausmas. Taip pat gydytojai teiraujasi, kaip dažnai pacientui svaigsta galva, kiek tai trunka, kada dažniausiai pasireiškia.
Tirdami galvos svaigimo priežastį gydytojai neurologai pacientams skiria tyrimą videonistagmografu. Atliekant šį tyrimą vertinami nevalingi akių obuolių judesiai. Tai padeda tiksliau nustatyti sutrikimo priežastį, surasti vidinės ausies labirinto ar vestibulinio nervo pažeidimą ir jo pusę.
Norėdami suprasti, kodėl pacientui svaigsta galva, gydytojai visada įvertina ir jo pusiausvyrą ar koordinaciją.
Kaip otorinolaringologai nustato pusiausvyros ir svaigulio sutrikimus?
Medicinos diagnostikos ir gydymo centre „Hila“ atliekama išsami galvos svaigimo diagnostika, naudojant pažangiausius pasaulyje metodus ir technologijas, siekiant greitai ir efektyviai išsiaiškinti galvos svaigimo priežastis ir tiksliai diagnozuoti sutrikimą.
Pirmiausia surenkama išsami paciento anamnezė: gydytojas išklauso dažniausius nusiskundimus, sužino apie svaigimo pobūdį ir kt. Atliekamas bendras paciento fizinis tyrimas, vertinant pusiausvyrą, koordinaciją ir akių judesius, kurie gali padėti nustatyti galimas vestibulinės sistemos problemas.
Vienas pažangiausių tyrimų „Hila“ centre - vaizdinis impulsinis galvos pasukimo testas (VHIT). Pasak otoneurologės dr. I. Arechvo, tai visiškai neskausmingas, inovatyvus tyrimo metodas, kurio metu vertinamas vestibulookulinis refleksas - vienas svarbiausių pusiausvyrai palaikyti.
VHIT tyrimo metu įvertinami paciento akių judesiai, reaguojant į staigius galvos pasukimus. Pacientui uždedami specialūs akiniai, kuriuose įmontuota aukšto dažnio kamera. Ji registruoja net mažiausius akių judesius.
„Visiems pacientams atliekami vadinamieji poziciniai testai. Pacientas paguldomas į „Dix-Hallpike“ poziciją atlošta galva. Šie testai naudojami, norint diagnozuoti gerybinį paroksizminį galvos svaigimą.
Diagnostikos metodai
- Išsami paciento anamnezė: Gydytojas išklauso dažniausius nusiskundimus, sužino apie svaigimo pobūdį ir kt.
- Bendras paciento fizinis tyrimas: Vertinama pusiausvyra, koordinacija ir akių judesiai, kurie gali padėti nustatyti galimas vestibulinės sistemos problemas.
- Videonistagmografija: Atliekant šį tyrimą vertinami nevalingi akių obuolių judesiai.
- Vaizdinis impulsinis galvos pasukimo testas (VHIT): Vertinamas vestibulookulinis refleksas - vienas svarbiausių pusiausvyrai palaikyti.
- Poziciniai testai (Dix-Hallpike): Naudojami norint diagnozuoti gerybinį paroksizminį galvos svaigimą.
- MRT ar KT: Rodantys diskų degeneraciją ir nervų suspaudimą (kaklo spondilozei diagnozuoti).
- Elektroneuromiografija (ENMG): Matuoja nervų laidumą ir raumenų aktyvumą, patvirtina suspaudimą ar pažeidimą.
Gydymas
Gydytoja doc. dr. K.Ryliškienė pasakojo, kad žymiai dažniau svaigsta galva ir sutrinka pusiausvyra vyresniems žmonėms.
„Pusiausvyros, kitaip - vestibulinės, sistemos gera veikla priklauso ne tik nuo pusiausvyros aparato, kuris yra vidinėje ausyje, ir galvos smegenų koordinacijos centrų, bet ir nuo geros regos, klausos, kojų jutimo bei geros nuotaikos“, - kodėl vyresniems žmonėms dažniau svaigsta galva, paaiškino medikė.
Doc. dr. K.Ryliškienė pastebėjo, kad vyresniems žmonėms galvos svaigimą gali sukelti ir įvairūs vaistai, skiriami kitoms ligoms gydyti.
Vaistų sukeliamo svaigimo mechanizmai labai įvairūs. Dažniausiai svaigimas pasireiškia dėl vestibulinės sistemos veiklos slopinimo, kai ilgą laiką vartojami raminamieji vaistai, taip pat kuomet ilgai geriami medikamentai, skirti ūminiam svaigimui gydyti.
Galvos svaigimą gali lemti ir vaistai, kurie žemina kraujospūdį ar labai suretina pulsą. Dėl to staiga atsistojus iš stovimos ar gulimos padėties žmogui svaigsta galva, temsta akyse, pasidaro silpna.
Neurologės teigimu, neretai daug įvairių vaistų vartojantiems vyresnio amžiaus žmonėms užtenka atsisakyti nereikalingų medikamentų ir galvos svaigimas sumažėja.
Jeigu galva apsvaigo staiga, geriausia pabūti ramiai. Jeigu svaigimas yra lėtinis, jis gali būti gydomas specialiais mankštos pratimais, kuriuos atliekant vienos pažeistos vestibulinės sistemos dalies funkcijas saugiai perimtų kitos.
Esant staigiam ir stipriam galvos svaigimui gali būti skiriami jį slopinantys vaistai - vestibulosupresantai. Tačiau jie neturėtų būti vartojami ilgiau negu 3-4 dienas.
Kartais galvos svaigimui gydyti skiriami vaistai, kurie gerina pusiausvyros nervo kraujotaką ar mažina jo paburkimą. Jeigu tai - vestibulinė migrena, gali būti skirti jos dažnumą mažinantys vaistai. Gydant gerybinį paroksiziminį svaigimą skiriami specialūs pratimai.
Tačiau geriausia savigyda neužsiimti ir pačiam vaistų, mažinančių galvos svaigimą, nesirinkti. Tinkamiausią galvos svaigimo gydymo būdą gali parinkti tik negalavimų priežastį išsiaiškinę medikai.
Gydymo būdai
- Vaistų atsisakymas: Vyresnio amžiaus žmonėms, vartojantiems daug vaistų, gali užtekti atsisakyti nereikalingų medikamentų ir galvos svaigimas sumažėja.
- Mankštos pratimai: Lėtinis svaigimas gali būti gydomas specialiais mankštos pratimais, kuriuos atliekant vienos pažeistos vestibulinės sistemos dalies funkcijas saugiai perimtų kitos.
- Vestibulosupresantai: Esant staigiam ir stipriam galvos svaigimui gali būti skiriami jį slopinantys vaistai. Tačiau jie neturėtų būti vartojami ilgiau negu 3-4 dienas.
- Vaistai, gerinantys pusiausvyros nervo kraujotaką ar mažinantys jo paburkimą: Kartais galvos svaigimui gydyti skiriami vaistai.
- Migrenos dažnumą mažinantys vaistai: Jeigu tai - vestibulinė migrena, gali būti skirti jos dažnumą mažinantys vaistai.
- Specialūs pratimai: Gydant gerybinį paroksiziminį svaigimą skiriami specialūs pratimai.
- Chirurgija: Jei konservatyvus gydymas neveikia, atliekama nervo atlaisvinimo operacija, pvz., riešo kanalo atvėrimas ar spondilozės dekompresija.
- Virtualis: Vestibulinė reabilitacija taikant sudėtingą judančią platformą, virtualios realybės akinius bei specifines kompiuterizuotas programas.
Gyvenimo būdo pokyčiai
- Keiskite miego pozicijas: Miegokite ant nugaros su pagalve po rankomis, venkite miego ant pilvo ar su sulenktomis rankomis.
- Ergonomika darbe: Naudokite riešo atramas, darykite pertraukas kas 30 min.
- Venkite alkoholio ir rūkymo: Valgykite subalansuotai su vitaminais B.
- Reguliari mankšta: Bent 30 min. per dieną.
- Miegokite ant ortopedinės pagalvės: Kuri palaiko kaklą ir rankas.
- Kontroliuokite svorį: Diabeto atveju - reguliarūs patikrinimai.
- Subalansuota mityba: Valgykite maistą, turintį vitaminų B, antioksidantų ir omega-3.
- Geriamas vanduo: 2-3 l per dieną palaiko kraujotaką.
Moksliškai pagrįsta naujovė - „Virtualis“
Gydytoja atkreipė dėmesį, jog tiems pacientams, kurie skųsdavosi pusiausvyros, vienpusiu ar abipusiu vestibuliniu sutrikimu, kraujagyslių problemomis, su Parkinsono liga susijusiais pusiausvyros sutrikimais ir pan., anksčiau pagalba buvo gana ribota. Jiems buvo taikomas arba medikamentinis gydymas, arba fizinės reabilitacijos priemonės.
Tačiau šiuo metu vestibulinio aparato gydymui atsirado moksliškai pagrįsta naujovė „Virtualis“ - tai vestibulinė reabilitacija taikant sudėtingą judančią platformą, virtualios realybės akinius bei specifines kompiuterizuotas programas. „Virtualis“ sistema pradėta taikyti „Hila“ medicinos diagnostikos ir gydymo centre ir jame dirbantys specialistai yra lyderiai šioje srityje.
„Virtualis - tai kompleksinis daugumos galvos svaigimo priežasčių šalinimas. Reabilituoti galima daugumą pusiausvyros sutrikimų po insulto ir neurologinių ligų, esant jūrligei ir pan. Ši virtuali platforma treniruoja visą pusiausvyros sistemą, - pasakojo dr. I. Arechvo. - Mūsų pusiausvyros sistemą palaiko ne tik vestibulinė sistema (ausys), bet ir akys, propriorecepcinė sistema (gilieji receptoriai) ir smegenys, kurios yra pagrindinės impulsų koordinatorės. Pacientui taikant „Virtualis“ platformą, galima nustatyti, kurioje sistemoje yra didžiausias sutrikimas, tad treniruojama būtent ta sistema.“
Medicinos centro „Hila“ LOR gydytojai, otorinolaringologai glaudžiai bendradarbiauja su neurologais, radiologais, kardiologais, šeimos gydytojais, kineziterapeutais ir kitais gydytojais specialistais.