Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjami įvairūs sveikatos sutrikimai, įskaitant narkomaniją, haliucinacijas, nemigą ir parazitines infekcijas (kirminus). Aptarsime šių sutrikimų priežastis, simptomus, gydymo būdus ir prevencijos priemones. Taip pat atkreipsime dėmesį į narkotikų vartojimo prevenciją mokyklose ir šizofrenijos etiologijos teorijas.
I. Narkomanija
Kas tai yra narkomanija?
Narkomanija - tai lėtinė, pasikartojanti smegenų liga, pasireiškianti kompulsyviu narkotikų vartojimu, nepaisant žalingų pasekmių. Narkomanija vystosi dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomai nuo medžiagos cheminės struktūros, individualių organizmo ir charakterio ypatybių bei socialinių-kultūrinių faktorių.
Narkotikų rūšys
Narkotikai - tai organinės arba neorganinės kilmės vaistinės medžiagos, vartojamos grynos arba kaip sudėtinė preparatų dalis. Narkotikai veikia organizmą, keičia nuotaiką, elgesį, klausos ir regos pojūčius bei kitus jutimus.
Narkotinės medžiagos apima:
- Narkotikus
- Psichotropines medžiagas
- Vaistus
- Anestetikus
- Lakiuosius tirpiklius
- Dopingines medžiagas ir priemones
- Alkoholis
- Tabaką
Pagal Jungtinių Tautų narkotikų konvenciją, narkotikams priskiriamos:
Taip pat skaitykite: Fiziniai Depresijos Požymiai
- Kanapės ir kanapių derva
- Opiumas
- Morfijus
- Heroinas
- Natūralūs ir sintetiniai opiatų
- Kokos medžio lapai ir kokainas
Narkomanijos vystymosi mechanizmai
Narkomanijos vystymasis priklauso nuo vartojamos medžiagos cheminės struktūros, individualių organizmo, charakterio ypatybių, socialinių-kultūrinių faktorių. Tam tikra medžiaga sąveikauja su atitinkamais receptoriais, pvz.: opioidai jungiasi su μ opioidiniais receptoriais, stimuliatoriai slopina atgalinį dofamino sugrąžinimą neuronų jungtyse. Svarbu vartojimo būdas, pvz., rūkant psichoaktyvioji medžiaga greitai patenka į organizmą. Įtakos turi ir vartojamos medžiagos tirpumas riebaluose, dėl to narkomanai labiau mėgsta heroiną, o ne morfiną, nes jis tirpesnis.
Būsimiems narkomanams būdingos tokios charakterio savybės kaip nestabilumas, impulsyvumas, psichinis nebrandumas, nesusiformavusios aukštosios emocijos. Jie neturi atsakomybės jausmo, ieško neįprastų pojūčių, malonumų.
Narkomanijos simptomai
Pagrindinis simptomas - tai euforijos formavimasis. Pradėjus vartoti narkotiką iš pradžių gali pasireikšti apsauginės reakcijos: pykinimas, vėmimas, prakaitavimas, galvos svaigimas. Tačiau po keletos kartų ši reakcija išnyksta. Naudojant kai kurias medžiagas, pvz.: marichuaną, svarbus išankstinis nusistatymas.
Formuojasi psichinė priklausomybė, atsiranda noras nuolat ar periodiškai vartoti narkotiką, pasiekti tam tikrus pojūčius ar pašalinti nemalonius jutimus. Psichinė priklausomybė gali atsirasti jau po pirmo bandymo, pasireiškia nenugalimas noras naudoti psichoaktyviąją medžiagą, galvoje nuolat sukasi mintys apie narkotiką.
Vėliau išsivysto fizinė priklausomybė, persitvarko viso organizmo funkcijos, nutraukus narkotiko naudojimą atsiranda abstinencijos sindromas. Esant opioidinei narkomanijai, galima „sausa abstinencija”, kai nutraukimo simptomai pasireiškia praėjus kelioms savaitėms ar net mėnesiams po paskutinio naudojimo.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti alkoholizmą?
Išauga organizmo tolerancija narkotikui, norint pasiekti norimą efektą reikalingos vis didesnės dozės. Tada narkomanas vartoja viršijančias terapines, net mirtinas, dozes. Ligai pažengus tolerancija krenta, narkomanas nebepakelia ankstesnių dozių, tada dažnai pasitaiko perdozavimai.
Paprastai narkomanija prasideda nuo epizodinio medžiagos vartojimo, kartais psichinė priklausomybė susiformuoja jau po pirmo mėginimo. Galimas periodinis vartojimas, tada potraukis atsiranda staiga, pasibaigus narkotizacijos ciklui, potraukis išnyksta keletui dienų. Prognozė mažiau palanki, kai narkotinė medžiaga vartojama kasdien.
Išvaizdos ir sveikatos pokyčiai
Asmenys, vartojantys narkotikus, atrodo vyresni nei yra iš tikrųjų. Nagai ir plaukai sausi, lūžinėja, dantis pakenkia ėduonis. Smarkiai krenta kūno masė. Venos sustorėja, aplink jas lieka daugybinių randų, likusių po uždegiminių procesų. Išsivysto odos pažeidimai, pūliniai.
Vystosi somatinės komplikacijos: plaučių, bronchų, inkstų uždegimai, didelė tikimybė užsikrėsti infekciniu kepenų uždegimu, AIDS. Sutrinka dėmesio koncentracija, pablogėja atmintis, sunkiais atvejais vystosi protinis atsilikimas.
Pakinta asmenybė: siaurėja interesų ratas, išnyksta kaltės, gėdos, atsakomybės jausmas. Ilgainiui toks žmogus visai nebegali dirbti.
Taip pat skaitykite: Antidepresantų nutraukimo gydymas
Vartojant narkotikus gali išsivystyti psichozės su regos, klausos haliucinacijomis, psichomotoriniu sujaudinimu, nuotaikos sutrikimais.
Narkomanijos gydymas
Iš pradžių malšinamas abstinencinis sindromas, taikomos detoksikacinės priemonės. Paprastai tai atliekama ligoninėje. Esant opioidinei narkomanijai galima detoksikacija metadonu, klofelinu, karbamazepinu. Perdozavus opioidų, skiriamas naloksanas, naltreksonas. Taip pat gali būti skiriamos lašinės infuzijos, raminantys, nuskausminantys medikamentai, neuroleptikai, vitaminai, kt. Piktnaudžiaujantiems opioidais taikoma metadono programa.
Po narkotikų nutraukimo būtina ilgalaikė reabilitacija. Programos trukmė 3-12 mėn. Taikomas individualus ir grupinis konsultavimas, formuojami darbo įgūdžiai, organizuojamas laisvalaikis. Sukurta 12 žingsnių programa.
Narkotikų vartojimo prevencija mokykloje
Trumpa narkotikų vartojimo prevencijos istorija
(Informacija nepateikta)
Pagrindiniai prevencijos principai
(Informacija nepateikta)
Kada ir kokią informaciją pateikti moksleiviams
(Informacija nepateikta)
Kaip kalbėtis su moksleiviais
(Informacija nepateikta)
Socialiniai įgūdžiai
(Informacija nepateikta)
Prevencinių programų, priemonių kūrimas
(Informacija nepateikta)
Narkomanijos situacija Lietuvoje
Dėl savo geografinės padėties ir gerų sausumos, jūros bei oro kelių Lietuva tapo narkotikų tranzito šalimi. Narkomanija Lietuvoje tapo grėsmingu socialiniu reiškiniu. Tyrimų duomenys rodo, kad narkotikų vartojimas atskirose respublikos vietose ar net atskirose mokyklose yra nevienodas. Ši problema ypač aktuali didžiuosiuose miestuose. Nustatyta, kad kai kuriose klasėse narkotikus vartoja pusė klasės moksleivių.
Bendrojo lavinimo mokyklose narkotinių medžiagų vartojimo prevencija integruota į daugelio mokomųjų dalykų turinį: tikybos, etikos, biologijos, chemijos, darbų ir kūno kultūros, tačiau šios temos nagrinėjimas priklauso nuo pedagogo pasirengimo.
Pastebėta, kad skirtingo amžiaus moksleiviai nevienodai vertina narkotikus. Vyresniųjų klasių moksleiviams narkotikai atrodo patrauklesni ir tik pusė jų į narkotikus žiūri neigiamai. Populiaresni lengvieji narkotikai, bet dalis jau bandė ir stipresnių. Be to daugėja 12-14 metų amžiaus moksleivių, bandžiusių svaigintis klijais.
Dauguma moksleivių suvokia, kad narkotikai kelia grėsmę žmogaus sveikatai, žino, kad ŽIV (AIDS) plinta vartojant narkotikus, bet smalsumas ir įsitikinimas, kad gyvenime reikia viską išbandyti ir neatsilikti nuo mados, skatina jaunimą rizikuoti.
II. Haliucinacijos
Haliucinacijos - tai klaidingi suvokimai, kurių metu žmogus mato, girdi, jaučia, užuodžia ar ragauja tai, ko nėra iš tikrųjų. Haliucinacijos gali būti įvairių rūšių:
- Klausos haliucinacijos: Girdimi balsai ar garsai, kurių nėra iš tikrųjų.
- Regos haliucinacijos: Matomi vaizdai ar objektai, kurių nėra iš tikrųjų.
- Uoslės haliucinacijos: Jaučiami kvapai, kurių nėra iš tikrųjų.
- Skonio haliucinacijos: Jaučiamas skonis, kurio nėra iš tikrųjų.
- Lytėjimo haliucinacijos: Jaučiamas prisilietimas, skausmas ar kiti pojūčiai, kurių nėra iš tikrųjų.
Haliucinacijos gali būti įvairių psichikos sutrikimų, įskaitant šizofreniją, bipolinį sutrikimą, depresiją ir narkotikų vartojimą, simptomas.
Šizofrenijos atveju ypač dažnos būna klausos (verbalinės) haliucinacijos. Jų turinys gali būti labai įvairus (įsakymai, komentarai, pranašystės ir kt.) Ligai progresuojant tikrosios klausos haliucinacijos transformuojasi į pseudohaliucinacijas. Be klausos haliucinacijų gali būti regos, uoslės, skonio, lytos.
III. Nemiga
Nemiga - tai miego sutrikimas, pasireiškiantis sunkumais užmigti, išmiegoti visą naktį arba ankstyvu prabudimu. Nemiga gali būti ūminė (trumpalaikė) arba lėtinė (ilgalaikė).
Trichineliozės atveju, lervoms migruojant į raumenis, atsiranda veido ir akių edemos, vystosi akių junginės uždegimas, pakyla kūno temperatūra, atsiranda raumenų skausmai, odos bėrimai, nemiga, nerimas, kartais - haliucinacijos.
IV. Kirminai (Parazitinės infekcijos)
Kirmėlinės ligos arba helmintozės - ligos, kurias sukelia įvairios kirmėlės, (askaridės, kaspinuočiai, trichinelės ir kt.), parazituojančios žmogaus organizme. Patekusios į žarnyną, jos žaloja virškinimo sistemą, silpnina imunitetą, blogina maisto medžiagų įsisavinimą, o jų išskiriami toksinai nuodija organizmą. Kirmėlės gali parazituoti ir odoje, kepenyse, plaučiuose, smegenyse, sukelti viduriavimą, svorio pakitimus, bendrą silpnumą. Tokios parazitinės kirmėlės žmogaus organizme kitaip dar vadinamos helmintais. Simptomai ir ligos sunkumas priklauso nuo į organizmą patekusio parazito rūšies.
Yra nuo kelių tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių apvaliųjų kirmėlių rūšių. Joms priskiriamos askaridės, spalinės, trichinelės, toksokaros, plaukagalviai. Yra apie 18 500 plokščiųjų kirmėlių rūšių. Dažniausiai jos yra smulkios, vos kelių milimetrų dydžio (išskyrus kaspinuočius), turi plokščią kūną.
Lietuvoje parazitinės ligos sudaro tik 0,17 proc. visų užkrečiamųjų ligų ir dauguma jų yra helmintozės.
Dažniausios helmintozės
- Enterobiozė: Sukelia spalinės (Enterobius vermicularis). Dažniausiai serga vaikai, lankantys darželius ar kitas vaikų priežiūros ir ugdymo įstaigas. Simptomai: stiprus išangės niežulys, ypač nakties metu.
- Askaridozė: Sukelia askaridės (Ascaris lumbricoides). Dažniausiai užsikrečiama vasarą arba rudenį. Simptomai: apetito pablogėjimas, galvos svaigimas, pykinimas, pilvo skausmas, bendras silpnumas.
- Toksokarozė: Sukelia toksokarų (Toxocara canis ir Toxocara cati) lervos. Simptomai: padidėja blužnis, kepenys ir limfmazgiai, vargina pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, atsiranda odos bėrimai.
- Trichineliozė: Sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Simptomai: veido ir akių edemos, akių junginės uždegimas, pakyla kūno temperatūra, atsiranda raumenų skausmai, odos bėrimai, nemiga, nerimas, kartais - haliucinacijos.
- Difilobotriozė: Sukelia žuvinis kaspinuotis (Diphyllobothrium latum). Jis yra stambiausias iš visų kaspinuočių.
- Teniarinchozė: Sukelia jautinis kaspinuotis (Taeniarhynchus saginatus).
Helmintozės diagnostika
Įtarus kirmėlines ligas, pirmiausia reikėtų atlikti išmatų mikroskopinius tyrimus. Taip pat verta atlikti bendrą kraujo kūnelių tyrimą (jei yra parazitų organizme, tai bus ir eozinofilų - kraujo kūnelių, kurie gamina tam tikrus baltymus, padedančius kovoti su parazitais - kraujyje).
Enterobiozės atveju atliekamas perianalinio grandymo mikroskopija.
Helmintozės gydymas
Kai kurios žarnyno parazitinės kirmėlės, pavyzdžiui, kaspinuočiai, gali išnykti savaime, jei žmogus turi stiprią imuninę sistemą ir sveikai maitinasi. Helmintozės gydymas parenkamas, atsižvelgiant į žarnyno kirminų tipą ir simptomus.
Svarbu! Negalima savavališkai vartoti vaistų nuo kirmėlių, kadangi jie turi šalutinį poveikį. Nuo kai kurių gali atsirasti pykinimas, galvos skausmas, viduriavimas.
Enterobiozės atveju gydytojas gali skirti antihelmintinius vaistus, tokius kaip Albendazolas, Mebendazolas arba Pirantelis.
Helmintozės prevencija
Norint išvengti užsikrėtimo kirmėlinėmis ligomis, svarbu laikytis šių rekomendacijų:
- Laikykitės tinkamos higienos (plaukite rankas prieš valgį ir po apsilankymo tualete).
- Kruopščiai plaukite vaisius ir daržoves.
- Venkite vartoti termiškai neapdorotą mėsą ir žuvį.
- Reguliariai dehelmintizuokite naminius gyvūnus.
V. Šizofrenija
Šizofrenijos etiologijos teorijos
Šizofrenija serga maždaug 1 proc. Remiantis moksliniais duomenimis, šizofrenija yra polietiologinė liga. Nėra vieno pripažinto ir pakankamai pagrįsto šizofrenijos etiologijos mechanizmo.
Paveldimumas
Artimų giminaičių bei dvynių tyrimai parodo, kad paveldimumas turi didelę reikšmę. Jei šeimoje yra sergančių, rizika susirgti labai padidėja, o monozigotiniam dvyniui ji yra 47 proc. Tarp sch sergančių brolių ir seserų 2-8 proc., kai vienas iš tėvų serga sch- 12 proc., dizigotinio sergančiojo sch dvynio- 12-17 proc., kai abu tėvai serga sch- 40 proc. Paveldimumas nėra pagal tipišką Medelio dėsnį. Tai apsprendžia keletą genų (manoma, kad per kelis recesyvinius genus, kurių vienas apsprendžia pažeidžiamumą dėl ligos, o kitas paskatina pirmojo ekspresiją. Sch sergančiųjų šeimose dažnai būna sch, šizotipiniu sutrikimu sergančių asmenų, tiesa 60- 85 proc.
Neuromediatoriai
Sch išsivystymui svarbūs neuromediatoriai. Esant psichozėms išryškėja dop sistemos aktyvumas. Pomirtinis sch sirgusiųjų tyrimas parodo, kad bataliniuose ganglijuose bei limbinėje sistemoje yra didesnis D2 receptorių skaičius. Šiuo principu pagrįsti neuroleptikų kaip D2 blokerių gydomasis poveikis. Dopamino koncentracija galvos smegenyse yra taip pat nevienodas. Manoma, kad dopamino sumažėjimas galvos smegenų žievėje sukelia negatyvius simptomus, o jo padidėjimas požievyje- pozityvius simptomus. Taip pat svarbus NA, 5-HT, GASR rp. vaidmuo.
Dopaminerginė sch teorija teigia, kad šizofrenijoje yra sumažėjęs dopaminerginis aktyvumas mezokortikiniame kelyje (iš gumburo vetrotegmentalinių branduolių į smegenų žievę, daugiausiai- į prefrontalinę žievę, atsakingas už negatyvius simptomus) palyginti su norma. Tuo metu, kai kitame dopaminerginiame kelyje -mezolimbiniame (eina iš gumburo ventralinės tegmentalinių branduolių į limbinės sistemos nucleus acumbens, amygdala- atsakingas už pozityvią simptomatiką)-padidėjęs. Dar yra tubero-infundibulinis kelias (iš pagumburio į hipofizę- per D2 blokavimą sukelia prolaktino išskyrimą). Dar yra iš substantia nigra į nucleus caudatus -> putamen (neostriatum) (nigrostriatinis kelias- atsakingas už motorines funkcijas, yra ekstrapiramidinis sistemos dalis). Šie keliai svarbūs suprasti APV veikimą bei šalutinį poveikį- EPS, antrinę negatyvią simptomatiką sukeltą APV, hiperprolaktinemiją.
Smegenų struktūros pokyčiai
Ryškių galvos smegenų struktūr. pokyčių nebūna. Atsiradus KT bei BMR , pastebėta kad 10-50 proc. pacientų yra išsiplėtę šoniniai ir trečiasis skilveliai, o 10-35 proc. yra smegenų žievės atrofija. G.b. smegenėlių kirmino atrofija, limbinės sistemos atrofija, ypač migdolinių kūnų, hipokampo, bazalinių ganglijų.
Infekcinė teorija
Infekc. teorija taikoma dėl sch sergančių gimimo sezoniškumo tendencijų. Amerikoje sch sergantys dažniau yra gimę nuo sausio iki balandžio, o pietų pusrutulyje- birželį- rugsėjį. Manoma, kad nėštumo I trimestre patiriamas didesnis sezoninis virusinių infekcijų pavojų, kas gal sutrikdyti vaisiaus centrinės nervų sistemos vystymąsi. Manoma, kad lėtai veikiantys neurotropiniai virusai- esant paveldėtai rizikai susirgti, jie veikia kaip provokuojantis nepalankus aplinkos veiksnys. Žinoma, kad Herpes simplex virusas gali sukelti psichoze, labai panašias į Sch.
Nervų sistemos vystymosi sutrikimas
Sch sergantiems pacientams būdingi įvairūs funkciniai smegenų veiklos sutrikimai, neryški neurologinė simptomais (pvz. funkciniai kaktinės smegenų dalies veiklos sutrikimai). Tai rodytų, kad esant sunkiam paveldimumui ir papildomiems nepalankiems aplinkos veiksniams (infekcija, somatinės ir psichologinės traumos) sutrinka CNS vystymasis ir subtilių smegenų funkcijų struktūravimasis, pažeidžiamas smegenų neuroplastiškumas. Nėštumo ir gimdymo komplikacijos padidina riziką susirgti sch suaugus.
Psichologinės šizofrenijos teorijos
Įvairios psichoterapijos mokyklos įvairiai aiškina sch priežastis. Psichoanalitikai teigia, kad pagrindinis sch defektas yra Ego dezorganizacija, dėl kurios sutrinka realybės suvokimas ir vidinių impulsų kontrolė. Paulis Federnas teigia, kad sch sergantis pacientas nesugeba atskirti savęs nuo objekto, naudoja intensyvius projekcijos mechanizmus. Manoma, kad sch prasideda paauglystėje, nes kaip tik tada nepakankamai susiformavęs ego susiduria su ypač dideliais išoriniais reikalavimais, būtinybę kontroliuoti vidinius impulsus ir nepriklausomybę ir nepajėgia su šiais naujais reikalavimais susidoroti. S. Freudo įsitikinimu, sch sergantys regresuoja į pirminio narcizimo būseną, vyksta ego dezintegracija, tarsi grįžtama į laikotarpį iki ego. Biheivioristai sch vertina kaip neteisingai susiformavusius elgesio stereotipus.
Šiuolaikiniai neurofiziologiniai tyrimai
Anatominiai nenormalumai, surasti skirtingose smegenų srityse, siejasi su šizofrenijos teigiamais simptomais ir neigiamais simptomais. Pagal sudėtingų instrumentinių tyrimų parodymus rodančių gliukozės metabolizmo ir kraujotakos intensyvumo pakitimus, (pvz. funkcinis BMR), teigiami simptomai yra dažnai siejami su temporalinės skilties disfunkcija. Tokia disfunkcija galbūt yra susieta su nenormalia fosfolipidų medžiagų apykaita. Dezorganizuota kalba (kas atspindi dezorganizuotą mąstymą) siejami su nenormalumais smegenų srityse, susijusiose su kalbos reguliavimu. Neigiami ir kognityviniai simptomai, ypač susieti su valia ir planavimu, yra paprastai siejami su prefrontalinės skilties disfunkcija. Tai galbūt susiję su sumažėjusiu neuronų tankumu, ir gali būti labiau paplitę tarp pacientų, su teigiama paveldimumo anamneze.
tags: #simptomai #haliucinacijos #nemiga #kirminai