Smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema, paliečianti daugybę šeimų Lietuvoje ir visame pasaulyje. Nors dažnai kalbama apie fizinį smurtą, psichologinis smurtas, dar vadinamas mobingu, yra subtilesnis, bet ne mažiau žalingas. Šiame straipsnyje nagrinėsime psichologinio smurto požymius, priežastis, formas, kaip jį atpažinti ir kaip apsisaugoti nuo jo darbe ir šeimoje. Taip pat aptarsime streso valdymo būdus, kurie padeda išvengti neigiamų pasekmių.
Smurtas Artimoje Aplinkoje: Visuomenės Rykštė
Nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ ekspertės Ugnė Grigaitė ir Greta Klidziūtė teigia, kad smurtas artimoje aplinkoje yra itin paplitusi ir opi problema. Pasaulinė statistika rodo, kad bent 1 iš 3 moterų tai patiria bent kartą per savo gyvenimą, o moterys su negalia - dar dažniau. Viena pavojingiausių vietų moterims yra jų pačių namai.
Socialinės globos ir psichikos sveikatos priežiūros įstaigoms smurto artimoje aplinkoje prevencija turėtų rūpėti, nes moterims, gyvenančioms socialinės globos įstaigose, šios institucijos tampa artimąja aplinka („namais“). Smurtas artimoje aplinkoje yra ne tik socialinė, žmogaus teisių ar lyčių nelygybės problema, bet ir milžiniška visuomenės sveikatos bei psichikos sveikatos problema. Moterys, nukentėjusios nuo tokio smurto, yra kelis kartus didesnėje rizikoje patirti ne tik fizinės, bet ir psichikos sveikatos sutrikimus.
Negalios ir Lyties Sankirtos Smurto Kontekste
Ir negalia, ir lytis yra nuolat besivystančios sąvokos, susijusios su visuomenės raida, istoriniu kontekstu, išankstinėmis žmonių nuostatomis ir struktūrine diskriminacija. Negalios ir lyties sąveika gali prisidėti prie didesnio asmens pažeidžiamumo, lemti daugialypę diskriminaciją. Moterys su negalia, lyginant su moterimis be negalios, susiduria su didesne rizika patirti smurtą artimoje aplinkoje. Lietuvoje vykdyto tyrimo duomenimis, 93 proc. apklaustų moterų su negalia, patyrusių smurtą, nurodė bent kartą per gyvenimą patyrusios psichologinį smurtą ir net 84 proc. - fizinį. Trečdalis respondenčių nurodė, kad pagalbos niekur nesikreipė.
Socialiniame ir psichikos sveikatos sektoriuose smurtui dėl lyties nėra skiriama pakankamai dėmesio. Nors socialinės globos įstaigose egzistuoja nemažai mechanizmų, kuriuose išskiriama smurto prevencija, aprašoma reakcija į jį, taikomais veiksmais ir pagalbos būdais neatsižvelgiama į faktą, kad moterys neproporcingai dažniau patiria smurtą artimoje aplinkoje. Teikiant psichikos sveikatos paslaugas dažniausiai remiamasi nacionaliniais teisės aktais, vidinėse tvarkose smurtas atspindimas tik pirminiame lygmenyje.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti nepagarbų vaiko elgesį
Institucinis Smurtas: Požymiai ir Pasekmės
Instituciniu smurtu laikomas žeminantis, nepagarbus, atsainus valstybės institucijų darbuotojų elgesys, kylantis iš neigiamų nuostatų apie negalią ar apie labiau pažeidžiamą žmonių su negalia padėtį. Tai ypač aktualu tokiose valstybinėse institucijose kaip socialinės globos, savarankiško ar grupinio gyvenimo namai. Gyventojų kasdienės rutinos, saugumo jausmas ir gyvenimo kokybė labai priklauso nuo darbuotojų elgesio ir kompetencijos. Darbuotojų smurtas prieš gyventojus gali turėti įvairialypes neigiamas pasekmes paslaugų gavėjų gyvenimui, saugumui, sveikatai ir gerovei.
Institucinio smurto prevencijos apybraižas galima rasti vidaus tvarkos taisyklėse. Jose visuomet nurodoma, kad smurtas netoleruojamas nei prieš paslaugų gavėjus (-as), nei prieš darbuotojus (-as). Visgi konkrečių priemonių, mechanizmų, kurie padėtų užtikrinti aplinką be institucinio smurto, trūksta. Sėkmingai tokio smurto prevencijai svarbu ne tik organizacijos viduje veikiantys mechanizmai, bet ir pačių darbuotojų įgūdžiai ir žinios, specialistų (-čių) psichologinio atsparumo stiprinimas dirbant su sudėtingomis situacijomis.
Seksualinio, Ekonominio ir Psichologinio Smurto Prevencija
Įstaigoms rūpi smurto tema, ji laikoma svarbia, bet kartais pritrūksta žinių, kaip kurti saugią aplinką, tinkamai reaguoti į smurto apraiškas. Vienas esminių trūkumų planuojant prevenciją ir reagavimą yra tai, jog į smurto apibrėžimą žiūrima pakankamai bendrai - nėra vertinama skirtingų smurto formų raiška ir poveikis. Smurtas yra labai kompleksinis ir daugialypis reiškinys, atsirandantis dėl skirtingų priežasčių, nuo kurių praktikoje priklauso ir skirtingos prevencijos priemonės, atpažinimas, reakcija bei pagalba.
Socialinės globos įstaigos dažnai turi pasitvirtinę tvarkos aprašus, kaip bendrai reaguoti į smurtą, taip pat - ir finansinio išnaudojimo prevencijos tvarkas, apimančias ekonominio ir iš dalies institucinio smurto prevenciją.
Kaip Identifikuoti Smurtą?
Smurto (fizinio, psichologinio, ekonominio ar seksualinio), patiriamo artimoje aplinkoje, požymiai gali būti labai skirtingi, subtilūs ir nebūtinai akivaizdūs. Žinoma, fizinį smurtą atpažinti gali padėti fiziniai ženklai: mėlynės, sužalojimai, nudegimai, įkandimo žymės ir pan. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jeigu sužalojimai neatitinka pateikto paaiškinimo apie jų kilmę.
Taip pat skaitykite: Kaip apsisaugoti nuo nepagarbos
Psichologinio smurto požymiai:
- Moteris (ypač prie savo partnerio ar globėjo) gūžiasi.
- Nudelbia akis į žemę.
- Nuolankiai elgiasi.
- Turi žemą savivertę.
- Patiria emocinį išsekimą.
- Jaučia nerimą, depresiją.
- Turi miego ar mitybos bei psichosomatinių sutrikimų.
Verta atkreipti dėmesį, jeigu jos partneris ar globėjas vizitų metu visuomet reikalauja dalyvauti kartu, užtildo moterį, dominuoja ar tiesiog kalba už ją. Pastebėjus tokius ir panašius požymius, labai svarbu apie tai moters klausti jautriai ir tik akis į akį, ne partnerio, globėjo ar kitų asmenų akivaizdoje.
Pagalba Moterims, Patyrusioms Smurtą Praeityje
Neretai nuo artimoje aplinkoje patirto smurto fakto, iki tol, kol moteris pagaliau gali apie tai prabilti ir ieškoti pagalbos, praeina daug mėnesių ir net metų, o pasekmės išlieka ir dešimtmečius. Specialistams (-ėms) būtinai reikia reguliariai kelti savo kompetenciją bei didinti žinias, kaip elgtis tokiais atvejais. Psichikos sveikatos priežiūros specialistai (-ės) neretai smurtą laiko išskirtinai socialine problema - savo vaidmens prevencijoje ar teikiant pagalbą jie nemato. Ne visuomet pavyksta ir atpažinti, kad traumuojančios smurtinės patirtys galėjo paveikti paslaugų gavėjų psichikos sveikatą.
Šiuo atveju, tiek moteriai, patyrusiai smurtą, tiek specialistams (-ėms) svarbus paprastumas ir aiškumas - o kas toliau. Algoritmo, kaip reaguoti į smurtą, sukūrimas įstaigose galėtų labai palengvinti pagalbos gavimo kelią bei įgalintų specialistus (-es) drąsiau teikti pagalbą.
Paslaugų teikėjams (-oms) reikia specializuotų žinių ir įgūdžių, pagarbos, įsiklausymo, individualaus požiūrio į kiekvieną nuo smurto nukentėjusį asmenį ir jų situaciją, individualaus poreikių įvertinimo ir atliepimo. Įstaigoms - tarpinstitucinio bendradarbiavimo, sistemingo ir nuoseklaus skirtingų specialistų darbo kartu, aiškiai apibrėžtų vieningų ir kokybiškų atsako į smurtą bei smurto prevencijos algoritmų.
Taip pat skaitykite: Moters simpatijos signalai iš vyro pusės
Visuose mechanizmuose reikėtų pripažinti, kad moterys smurtą artimoje aplinkoje patiria neproporcingai dažniau, o moterys su negalia susiduria su dar didesne rizika nuo jo nukentėti. Turime investuoti į specialistų (-čių) žinių ir įgūdžių stiprinimą, sudaryti sąlygas skirtingų sektorių bendradarbiavimui.
Saugūs Namai Vaikui: Emocinis Prieraišumas ir Pagarba
Psichologė Nida Gruodienė teigia, kad saugūs namai vaikui yra ten, kur formuojamas emocinis prieraišumas tarp vaiko ir tėvų. Tai - atviri santykiai, kai patenkinami vaiko emociniai poreikiai, kai jis yra saugus ir nebijo išreikšti savo neigiamų ir teigiamų jausmų. Vaikas žino, kad jis bus suprastas ir bus sureaguota į jo tam tikrus gyvenimo etapus, emocijas, kurias jis atsineša iš gatvės, mokyklos ar pan. Tai reiškia, kad nereikia kritikuoti, neigti tų jausmų, bet išklausyti, išbūti juose ir suteikti logišką, racionalią pagalbą.
Visų pirma turi būti pagarba šalia esančiam žmogui - šeimynykščiui - ar jis vaikas, ar tėvas, ar mama - pagarba jo išgyvenamiems jausmams, emocijoms nepaisant to, kad kartais tikrai padaroma klaidų, jokiais būdais neužgauti, neįžeisti. Jeigu norite, kad jūsų vaikai būtų laimingi, jūs neauklėkite savo vaikų, nes vis tiek vaikai bus panašūs į jus. Geriau auklėkite save ir tada per savo pavyzdį, per savo santykius jūs padarysite vaiką laimingą.
Jeigu mes norime, kad vaikas grįžtų ir nebūtų gatvėje, įsitraukęs į tam tikras kompanijas, tai be abejonės, mes tada keisimės, domėsimės, skaitysime, eisime į seminarus ir mes sukursime, ko siekiame. Kodėl gi ne? Žmogus juk gali keistis.
Šiltnamio sąlygos tai nėra saugūs namai. Reikia kalbėti, vaikui pasakoti visus socialinius įvykius. Ir jeigu, pavyzdžiui, vaikas patyrė patyčias, mes jas aptariame; jeigu įvyko tėvo konfliktas su viršininku ar bendradarbiu, mes jį taip pat aptariame ir vaikas girdi. Jis tada supranta, kad gyvenimas yra visoks. Jeigu norime užauginti laimingą vaiką, turime jam parodyti gyvenimą ir aptarti visus socialinius reiškinius, kad jis žinotų, jog gyvenimas yra visoks, jis nėra kaip mūsų šeima. Mūsų šeima yra saugumas. Ir tu, vaikeli, žinok, kad čia visada gausi paramą. Bet tai nereiškia, kad gyvenime paramą tu gausi iš visų žmonių.
Saugūs namai taip pat yra ir tėvų domėjimasis savimi. Kada vaikas yra iš tikrųjų laimingas? Kai jis mato laimingus tėvus. O laimingi tėvai būna tik tada, kai kažkur save realizuoja, patys užsiima mėgstama veikla, turi savo laisvalaikius, hobius, darbą. Tada visi susitikę dalijasi įspūdžiais, potyriais. Saugūs namai - tai tradicijos, pokalbiai. Tai yra kažkokie ritualai, kai mes vakare susėdame prie stalo ir aptariame dieną, tam tikrus įvykius, galbūt net pačius baisiausius. Bet parodome tuos įvykius iš įvairių pusių. Tai nebūtinai kiekvieną dieną turi būti, nes mes kalbame apie laiko kokybę, o ne kiekybę.
Saugioje šeimoje tėvai konfliktuoja, jie irgi sprendžia problemas. Bet per konfliktą vyksta augimas. Konfliktas yra labai geras dalykas - galimybė užaugti ir keisti santykį. Ir jeigu tėvai konfliktuoja, konfrontuoja, bet kultūringai, debatų forma, tai vaikas mokosi, kaip iš tikrųjų konfliktuoti. Jis mato, kad paskui tėtis atsiprašo mamos ar mama tėčio, ar paskui vyksta kažkokie ritualai, kaip susitaikyti ir vaikas iš to modelio mokosi. Jis tikrai neišvengs konfliktų ir taip pat konfliktuos.
Jeigu tėvas ir motina vadina vienas kitą asilu, tai, aišku, nesaugus. Bet gali būti pakeltas tonas dėl elgesio. Tačiau, jeigu vaikui paskui yra paaiškinama, jog tai buvo mano emocijos ir aš jų niekaip negaliu suvaldyti, bet aš stengiuosi ir panašiai, tai vaikui tampa aiškiau, kad konflikto formos gali būti išreiškiamos įvairiai, kad konflikto metu mes galime ir įžeidinėti ir tai yra labai nesaugu. Bet mes galime mokytis ir tėvai po to gali pripažinti savo klaidas ir jas aptarti, kad tai nėra geriausias konflikto variantas. Taip, aš supykau, bet ne ant tėvelio, o dėl jo elgesio, bet tikrai labai neteisingai pasielgiau, kad pakėliau toną. Bet aš irgi mokausi, noriu būti geresnė mama, geresnė žmona ir tada viskas tampa aišku. Vaikai nėra kvaileliai, kurie nesuprastų kažkokių dalykų. Jiems tiesiog reikia paaiškinti.
Jeigu, pavyzdžiui, motina jaučia kaltę dėl to, kad dėl kažkokios priežasties šeimoje neturi tėvo ir jeigu tą kaltę vaikui bando kažkaip kompensuoti, tada jau yra visiškas fiasko. Reikia vaikui aiškiai pasakyti situaciją, kad kartais gyvenime taip būna, kad žmonės išsiskiria, bet tu gali bendrauti su savo tėvu (motina) ir tada viskas yra labai gerai. Šeima yra mažesnė, bet joje gali būti suformuoti puikūs prieraišūs santykiai. Bet jeigu, pavyzdžiui, mama jaučia kaltę aukos pozicijoje ir dar kaltina tėvą, tai vaikui tada tikrai labai nesaugu ir apskritai formuojasi nepilnavertiškumo jausmas. Jeigu auga mergaitė, tai jai vyru atžvilgiu formuojamos labai prastos nuostatos, o jei berniukas, tada jis auga labai nepasitikintis vyrais ir gyvenimu. Svarbiausia, kad mama protingai šnekėtų ir suvoktų savo poziciją, tada ji vaiko nesuformuos nei aukos, nei tirono. Neuždės nesėkmės kodo.
Jeigu šeimoje buvo psichologinis ar fizinis smurtas, tėvai ignoravo vienas kitą, buvo šalti santykiai tarpusavyje, tai akivaizdu, kad tai yra nesaugūs namai. Dažniausiai „vaike“ tai matosi - jis negeba užmegzti santykio, jo emocijos labai neišreikštos, jis yra ne empatiškas. Pavyzdžiui, tokia situacija iš konsultacijos: vaikas neužmezga santykio, labai šaltai reaguoja, empatiškai nesupranta kito vaiko jausmų. Jis gali suduoti kitam ir jis nereaguoja, į kito vaiko jausmus, kad jis kenčia. Tada pasikviečiu tėvus ir klausiu, kaip jūsų šeimoje, kaip santykis tarp jūsų? Sako: „mes nekonfliktuojame, vaikas nemato jokių konfliktų“. Tada klausiu: „apskritai, kaip jūs elgiatės tarpusavyje?“. Pasirodo, jie tarpusavyje visiškai nešneka, neapsikabina, nesidalina, jie gyvena kaip kaimynai. Tai ką vaikas mato? Ar čia saugūs namai? Jis mato ignoravimą, tai yra psichologinis smurtas vienas kito nepastebėti. Ir vaikas nesimoko jokių jausmų išraiškų, kaip suprasti tuos jausmus. Tai jis atitinkamai tai perduoda į aplinką.
Vaikas, kuris iš tikrųjų turi elgesio sutrikimų, yra žemos savivertės, negali koreguoti savo impulsų, neatpažįsta kito žmogaus ir savo jausmų, dažniausiai jis ateina iš tų šeimų, kur suformuotas nesaugus prieraišumas, kur nebuvo pagarbos, nebuvo atsižvelgiama į jausmus, formavosi labai uždari, komplikuoti santykiai tarp tėvo, mamos ir vaiko. Todėl atpažinti tokį žmogų yra pakankamai lengva.
Šeima yra sistema: jeigu serga vienas - serga visi. Dažniausiai vaikai yra ne ligos šaltinis, o šeimos ligos atspindys. Ir jeigu atvedė vaiką su kažkokiais emocinio, psichologinio nepasitenkinimo simptomais, tai dažniausiai užuomazgos yra šeimoje.
Psichologinis Smurtas Darbe (Mobingas)
Psichologinis smurtas darbe - tai sistemingas, pasikartojantis žeminantis elgesys darbo aplinkoje, kuris gali būti nukreiptas į konkretų darbuotoją ar jų grupę. Ši elgesio forma dažnai pasireiškia paslėptai - per ignoravimą, menkinimą, spaudimą ar nuolatinę kritiką. Psichologinis smurtas darbe neapsiriboja tiesioginiu konfliktu - dažnai tai būna ilgas ir emociškai alinantis procesas. Ši problema dar vadinama mobingu.
Mobingas - psichologinis smurtas darbe, kuriuo siekiama paveikti žmogaus psichologinę būseną, sumažinti jo savigarbą, sukelti stresą, nerimą ar net priversti pasitraukti iš darbo. Toks smurtas darbe dažnai lieka nepastebėtas, tačiau jo pasekmės gali būti labai žalingos. Mobingas gali turėti įvairias formas - nuo subtilių užuominų iki atviro elgesio. Svarbu atpažinti ženklus laiku ir suprasti, kad emocinis smurtas darbe yra toks pat pavojingas kaip ir fizinis.
Dažniausi Psichologinio Smurto Darbe Požymiai:
- Ignoravimas arba izoliavimas: darbuotojas sąmoningai paliekamas be informacijos, neįtraukiamas į pasitarimus, ignoruojami jo laiškai ar komentarai.
- Nuolatinė kritika ir menkinimas: darbuotojas nuolat kritikuojamas dėl savo darbo, net kai pasiekia gerų rezultatų.
- Paskalų skleidimas: apie darbuotoją skleidžiamos melagingos arba žeminančios paskalos.
- Neįmanomų užduočių skyrimas: darbuotojui skiriamos užduotys, kurių neįmanoma atlikti per nustatytą laiką arba su turimais resursais.
- Atviras įžeidinėjimas ir žeminimas: darbuotojas viešai įžeidinėjamas arba žeminamas.
- Grubaus, pašaipaus, sarkastiško jumoro naudojimas.
Psichologiniai padariniai: nerimas, depresija, miego sutrikimai, pasitikėjimo savimi praradimas, nuolatinė įtampa.
Fiziniai simptomai: dažni galvos ar nugaros skausmai, širdies ritmo pakitimai, padidėjęs kraujospūdis.
Profesinės pasekmės: produktyvumo sumažėjimas, motyvacijos stoka, klaidų gausėjimas, dažni pravaikštos.
Socialinė izoliacija: žmogus pradeda vengti bendravimo su kolegomis, praranda ryšį su kolektyvu, jaučiasi vienišas.
Karjeros griūtis: dėl psichologinio smurto darbe kai kurie darbuotojai pasitraukia iš organizacijos, netgi iš viso darbo rinkos.
Kaip Atpažinti Psichologinį Smurtą Darbe?
Jeigu į kelis klausimus atsakėte „taip“, verta rimtai apsvarstyti galimybę, kad susidūrėte su mobingu:
- Ar jūsų darbe vyrauja nuolatinė įtampa?
- Ar jaučiatės nuolat stebimas, kritikuojamas ar vertinamas neobjektyviai?
- Ar patiriate tyčinį izoliavimą ar informacijos slėpimą?
- Ar bijote reikšti nuomonę ar siūlyti idėjas, nes baiminatės neigiamos reakcijos?
- Ar jūsų kolegos ar vadovas jus menkina, net kai pasiekiate gerų rezultatų?
Kaip Apsisaugoti Nuo Mobingo Darbe?## Asmeniniai žingsniai:
- Veskite įrašus: užfiksuokite visus incidentus - datą, laiką, dalyvius, kas buvo pasakyta ar padaryta.
- Ieškokite liudytojų: jei kas nors pastebėjo netinkamą elgesį - paprašykite jų patvirtinimo ar paramos.
- Pasikalbėkite su vadovu ar HR: išsakykite savo poziciją konstruktyviai ir su įrodymais.
- Naudokitės psichologo paslaugomis: daug įmonių siūlo konfidencialią emocinę paramą.
Organizacijos atsakomybė:
- Aiški politika prieš smurtą darbe: įmonėje turi būti apibrėžti veiksmai, kurie laikomi mobingu, ir nustatytos elgesio taisyklės.
- Vidaus skundų tvarka: darbuotojai turi žinoti, kur ir kaip kreiptis pagalbos.
- Vadovų mokymai: vadovai turi būti apmokyti, kaip atpažinti ir sustabdyti smurtinį elgesį kolektyve.
- Psichologinė parama: organizacija turėtų siūlyti galimybę darbuotojams kreiptis į emocinės gerovės specialistus.
Teisinė Apsauga Nuo Smurto Darbe Lietuvoje
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, darbdavys privalo užtikrinti saugią, sveiką ir psichologiškai palankią darbo aplinką. Psichologinis smurtas darbe prilyginamas darbo sąlygų pažeidimui.
Galimi veiksmai:
- Kreiptis į darbo ginčų komisiją: jei problema neišsprendžiama viduje.
- Informuoti Valstybinę darbo inspekciją: pateikti skundą dėl mobingo.
- Ieškoti profesinių sąjungų pagalbos: jos gali padėti ginti darbuotojo teises.
- Kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo: jeigu buvo patirtas psichologinis ar materialinis nuostolis.
Stresas: Apsauginė Organizmo Reakcija
Stresas - tai apsauginė organizmo reakcija į aplinkos pokyčius, kuomet jaučiamas harmonijos trūkumas. Streso metu organizmas išskiria kortizolį bei adrenaliną, kurie paskatina veiksmą, jei stresas patiriamas situacijose, kuomet kyla pavojus gyvybei. Tačiau patiriant nuolatinį stresą, kortizolis turi neigiamą įtaką smegenų veiklai.
Ar Stresas Gali Būti Naudingas?
Stresas gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis. Neilgai trunkantis stresas net teigiamai veikia žmogų: grūdina, formuoja charakterį, brandina kaip asmenybę. Antrą kartą atsidūrus tokioje pačioje situacijoje psichinė, emocinė reakcija būna kur kas mažesnė. Tuo tarpu dažnai pasikartojantis ir ilgai užsitęsiantis stresas, toks kaip liga, artimųjų netektis, verslo žlugimas, finansinės problemos ir pan., sukelia įvairių organų veiklos reguliacijos sutrikimus, todėl atsiranda pavojus susirgti tam tikromis ligomis (depresija, širdies ligos, Alzheimeris).
Streso Požymiai
Patyrus stresą, pirminiai kūno požymiai gali būti: dažnesnis širdies plakimas (vadinamieji širdies permušimai nuo streso), raumenų įsitempimas, dažnesnis kvėpavimas, padidėjęs irzlumas, kartais kraujo spaudimo ar net kūno temperatūros padidėjimas.
Stresas Darbe
Dažnas mūsų stresą patiria būtent darbe. Įtempta dienotvarkė, ilgos darbo valandos ir mažas miego kiekis, nuolatinis sprendimų priėmimas, konfliktai, dažnos komandiruotės sukelia įtampą. Jeigu nesugebame atsipalaiduoti, darbe krenta mūsų produktyvumas, nebegalime efektyviai generuoti idėjų, padažnėja tikimybė klaidoms bei prasideda rimtesnės organizmo problemos.
Ką galima daryti darbo aplinkoje, jog atsiradęs stresas būtų kaip įmanoma mažesnis?
- Pietų pertraukos metu išeikite pakvėpuoti grynu oru ir pabūti saulėje.
- Gerkite daug vandens.
- Venkite socialinės medijos, jei to nereikalauja jūsų darbas.
- Inicijuokite pokyčius jūsų darbo aplinkoje: pasiūlykite įsigyti atsipalaidavimui skirtų užsiėmimų, kas kelias valandas atlikite nesudėtingus pratimus.
Streso Pasekmės
Visų pirma, dėl streso žmogų gali varginti dažni ilgalaikiai galvos skausmai, įvairūs virškinamojo trakto negalavimai, gali atsiverti žarnyno ar skrandžio opa, išsivystyti dirgliosios žarnos sindromas. Žmogus, patiriantis nuolatinį stresą, jaučia apatiją, energijos trūkumą. Kai nerimas nekontroliuojamas, gali prasidėti ilgalaikė nemiga, sunkiau pagydoma hipertoninė liga, neurozės.
Per didelis stresas ir įtampa turi įtakos ir psichologinei žmogaus sveikatai. Jis gali jausti nuolatinį nerimą ar baimę, padidėja nevisavertiškumo jausmas, trūksta pasitikėjimo savimi, kyla nepasitenkinimas savimi ir vis didesnių reikalavimų sau kėlimas.
Netgi vaikystėje patirta didelė įtampa turi įtakos ir tolimesniam gyvenimui. Tėvų ligos, jų netektis palieka užsitęsusias gedėjimo reakcijas, sukelia nerimo sutrikimus, palaipsniui gali išsivystyti depresija. Bet kuriuo atveju užsitęsus stresui silpnėja imuninė sistema, o kartu ir organizmo atsparumas įvairioms ligoms. Pagyvenusius asmenis dėl streso ima kamuoti nemiga, kuri neretai sukelia depresiją su skausmais, apimančiais širdies plotą, nugaros bei sąnarių sritį.
Stresas Nėštumo Metu
Besilaukiančią moterį stresinė situacija ne tik traumuoja, bet ir sukelia neurocheminius vaisiaus smegenų pakitimus, todėl moters stresas paveikia ir kūdikio psichologinę būseną. Tokie kūdikiai būna jautresni, dirglesni, dažniau dar vaikystėje suserga depresija, dažniau gali sirgti ir kitomis ligomis. Labai svarbu, jog besilaukianti moteris itin saugotų save nuo streso ir įtampos pirmąjį nėštumo trimestrą. Žinoma, viso nėštumo metu moteris turėtų saugotis nuo galimo streso bei įtampos.
Streso Valdymas: Veiksmingi Šiuolaikiniai Metodai
Visi turime skirtingą streso valdymo lygį, tačiau galime išmokti, kaip tinkamai valdyti stresą įvairiose situacijose darbe ar asmeniniame gyvenime. Nervinę įtampą geriausiai mažina veiklos kaita, t. y. optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sugebėjimas greitai perorientuoti savo mąstymą nuo vieno įvykio (ar veiklos) prie kito.
Vienas iš sėkmingų streso mažinimo būdų yra sportas (gerina širdies ir plaučių veiklą). Taip pat padėti gali mėgstamas užsiėmimas ar pramoga, bendravimas su maloniais žmonėmis.
Gana veiksmingai nervus ramina emocinės treniruotės, atsipalaidavimo pratimai, grupinės atsipalaidavimo priemonės, kai kurios sporto rūšys: plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu, sportiniai šokiai su muzika.
Kiekvienas individualiai gali atlikti lengvus pratimus, leidžiančius atsipalaiduoti. Tai įvairios skaičiuotės, malonių vaizdinių sukėlimas atmintyje, atsipalaidavimą sukeliantys žodžiai (garso įrašai). Specialistai gali išmokyti emocinės įtampos mažinimo, atsipalaidavimo pratimų grupinių psichoterapinių užsiėmimų metu.
Stresą mažinti padeda pozityvūs jausmai. Kiekvieną dieną skirkite kelias minutes, per kurias pamąstytumėte, kam esate dėkingi, kodėl šiandien buvote laimingi ar išreikštumėte kitą pozityvią emociją.
Įvairūs kvėpavimo pratimai yra itin veiksminga priemonė patiriant stresą. Pasidomėkite daugiau apie skirtingas kvėpavimo technikas ir pritaikykite jas kasdienėje veikloje, kuomet užpuola stresas.
Nepamirškite ir tokių paprastų priemonių kaip juokas. Tai padeda atsipalaiduoti, netgi masažuoja tam tikrus kūno raumenis, pagerina smegenų veiklą, didina hemoglobino kiekį kraujyje.
tags: #nepagarbus #vyro #elgesys #psichologinis #smurtas