Greitai susirasti naują darbą pavyksta ne visiems, o ilgalaikė bedarbystė gali neigiamai paveikti psichinę sveikatą. Nemaža dalis žmonių, ilgą laiką neradusių darbo, puola į depresiją. Tačiau, yra ir tokių, kurie atranda būdų, kaip išnaudoti bedarbystės laikotarpį naudingai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti depresijos požymius, susijusius su darbo paieška, ir pateiksime patarimų, kaip išsaugoti psichinę gerovę bei produktyviai išnaudoti šį laikotarpį.
Bedarbystės Poveikis Psichinei Sveikatai
Bedarbystė žmones užklumpa dėl įvairiausių priežasčių. Ekonominė krizė palietė daugybę žmonių, dalis kurių tapo ilgalaikiais bedarbiais. Praradus darbą, žmogus gali jausti ne tik finansinį nesaugumą, bet ir prarasti savivertę, pasitikėjimą savimi bei prasmę gyvenime. Tai gali išprovokuoti depresiją, nerimą ir kitus psichikos sveikatos sutrikimus.
Kaip Atpažinti Depresiją?
Svarbu atskirti liūdesį, kuris yra natūrali reakcija į netektį, nuo depresijos, kuri yra rimtas psichikos sutrikimas. Depresijai būdingi šie požymiai:
- Nuolatinis liūdesys arba irzlumas: Būsena, kai jaučiamasi prislėgtas didžiąją laiko dalį, beveik kiekvieną dieną.
- Sumažėjęs susidomėjimas veikla: Nebemėgstamos veiklos, kurios anksčiau teikė malonumą, nebedomina.
- Energijos trūkumas ir nuovargis: Jaučiamas nuolatinis nuovargis, net ir po poilsio. Sunku atlikti net paprasčiausius darbus, pirmiausia ką nors pradėti!
- Miego sutrikimai: Sunku užmigti, dažnai prabundama naktį arba miegama per daug.
- Apetito pokyčiai: Svoris krenta arba auga be dietos.
- Menkavertiškumo jausmas: Užplūsta neigiamos mintys,nevisavertiškumo, kaltės jausmai. Kartais geriausia išeitis atrodo išeiti iš šio gyvenimo.
- Sunkumas susikaupti: Sunku sutelkti dėmesį, priimti sprendimus.
- Mintys apie mirtį arba savižudybę: Tai rimtas signalas, reikalaujantis nedelsiant kreiptis į specialistus.
Jei jaučiate kelis iš šių simptomų ilgiau nei dvi savaites, svarbu kreiptis į gydytoją arba psichikos sveikatos specialistą.
Patarimai, Kaip Išvengti Depresijos Nerandant Darbo
- Nenusiminkite ir nepraraskite vilties. Atminkite, kad darbo paieška gali užtrukti, ir atmetimai nėra asmeninis įžeidimas.
- Išlaikykite kasdienę rutiną. Kelkitės tuo pačiu metu, maitinkitės reguliariai ir skirkite laiko fizinei veiklai.
- Būkite aktyvūs. Sportas, pasivaikščiojimai gamtoje ar bet kokia kita fizinė veikla padeda pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą. Mankštinkitės 20-30 minučių per dieną.
- Susisiekite su kitais žmonėmis. Nevenkite bendravimo su šeima, draugais ir kitais žmonėmis, kurie jus palaiko. Nevenkite žmonių, praleiskite daugiau laiko su artimaisiais, draugais.
- Raskite prasmę ir tikslą. Jei darbdaviai nenori jūsų priimti apmokamam darbui, pasisiūlykite savanoriu. Savanoriavimas gali suteikti prasmės, padėti įgyti naujų įgūdžių ir susipažinti su naujais žmonėmis.
- Užsiimkite mėgstama veikla. Skirkite laiko pomėgiams ir kitoms veikloms, kurios jums teikia malonumą. Užsiimkite kūrybine veikla - rašykite ar pieškite. Susidarykite planą ir numatykite ką nors malonaus kiekvienai dienai (padovanokite sau dovaną, padarykite malonumą artimam žmogui, nevenkite linksmo skaitalo, geros knygos, eikite pasivaikščioti, apsilankykite teatre, dailės parodoje ar pan.). Pasigaminkite sau skanius pusryčius, pietus ar vakarienę.
- Mokykitės naujų dalykų. Lankykitės kursuose, skaitykite knygas, žiūrėkite mokomuosius vaizdo įrašus. Tai padės jums tobulėti ir išlikti konkurencingiems darbo rinkoje.
- Rūpinkitės savo sveikata. Sveikai maitinkitės, gerai išsimiegokite ir venkite alkoholio bei narkotikų.
- Būkite kantrūs. Darbo paieška gali užtrukti, todėl svarbu būti kantriems ir neprarasti vilties.
- Kreipkitės į specialistus. Jei jaučiate, kad negalite susidoroti su savo emocijomis, kreipkitės į psichologą arba psichoterapeutą. Galite kreiptis į pirminės psichikos sveikatos priežiūros centrą prie savo poliklinikos ar į kitus mieste veikiančius centrus. Psichologo konsultacija skatina teigiamus miegojimo įpročius, mažina nerimą.
Kaip Efektyviai Ieškoti Darbo?
Be psichinės sveikatos priežiūros, svarbu imtis aktyvių veiksmų, kad susirastumėte darbą. Štai keletas patarimų:
Taip pat skaitykite: Bihevioristinis požiūris į socialinį darbą
- Atnaujinkite savo CV ir motyvacinį laišką. Įsitikinkite, kad jie yra aiškūs, glausti ir atspindi jūsų įgūdžius bei patirtį. Kuriant CV, rekomenduotina jam suteikti pavadinimą, kuris atitiktų jūsų profesiją, nes darbdaviai, ieškodami informacijos CV duomenų bazėse, paieškos laukuose įprastai įveda profesijų pavadinimus. Taip pat, rekomenduotina CV kurti naudojant karjeros portalų CV kūrimo formas. Per sistemą sukurtų CV turinys įprastai yra matomas paieškose, kurias naudoja darbdaviai.
- Ieškokite darbo skelbimų internete ir spaudoje. Naudokite karjeros portalus, įmonių tinklalapius ir socialinius tinklus.
- Kreipkitės į įdarbinimo agentūras. Jos gali padėti jums susirasti darbą, atitinkantį jūsų įgūdžius ir patirtį.
- Praktikuokite darbo pokalbių įgūdžius. Pasiruoškite atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus ir apgalvokite, kaip pristatysite save geriausiu būdu. Po darbo pokalbio nebijokite susisiekti su darbdaviu ir pasiteirauti kaip jums sekėsi.
- Plėskite savo pažinčių ratą. Dalyvaukite karjeros mugėse, konferencijose ir kituose renginiuose, kur galite susipažinti su potencialiais darbdaviais.
- Stebėkite darbo rinkos tendencijas. Stebėkite kaip keičiasi darbuotojų paklausa skirtingose veiklos srityse, kokie atlyginimai siūlomi kandidatams.
- Apsvarstykite galimybę įkurti savo verslą. Jei tik turite verslo pradžiai reikalingų išteklių, bandykite. Profesinio tinklaraščio rašymas ne tik parodytų jūsų iniciatyvumą, bet ir suformuotų jūsų, kaip savo srities eksperto, įvaizdį tikslinės auditorijos akyse.
Ilgalaikė Bedarbystė ir Depresija: Kaip Elgtis?
Ilgalaikė bedarbystė gali būti ypač slegianti. Jei jaučiate, kad kovojate su depresija, svarbu kreiptis į specialistus. Taip pat galite imtis šių veiksmų:
- Nustatykite mažus, pasiekiamus tikslus. Tai padės jums jaustis produktyviau ir išlaikyti motyvaciją.
- Susikoncentruokite į tai, ką galite kontroliuoti. Negalite kontroliuoti darbo rinkos, bet galite kontroliuoti savo reakciją į ją.
- Būkite sau atlaidus. Visi daro klaidų, ir tai nereiškia, kad esate nevykėlis.
- Prisiminkite savo stipriąsias puses. Susikoncentruokite į tai, ką gerai darote, ir pasitikėkite savimi.
- Atraskite naujas galimybes. Bedarbystės laikotarpis gali būti puiki proga išbandyti naujus dalykus ir atrasti naujas aistras.
Ką Daryti, Jei Artimas Žmogus Serga Depresija Dėl Bedarbystės?
Kai artimas žmogus serga depresija, reikia įvertinti, ar tai negresia savižudybe. Tyrimai rodo, kad klausinėjimas apie ketinimą žudytis gali padėti užkirsti savižudybei kelią. Mokydamiesi pažinti kitus, išmoksite pažinti ir save bei savo jausmus. Galite padėti jam šiais būdais:
- Būkite palaikantys ir supratingi. Išklausykite jį be teismo ir parodykite, kad jums rūpi.
- Padrąsinkite jį kreiptis į specialistus. Pasiūlykite jam padėti susirasti gydytoją arba psichikos sveikatos specialistą.
- Padėkite jam ieškoti darbo. Peržiūrėkite jo CV ir motyvacinį laišką, padėkite jam ieškoti darbo skelbimų ir praktikuokite darbo pokalbių įgūdžius.
- Pasiūlykite jam pagalbą buityje. Padėkite jam tvarkytis namuose, gaminti maistą ir pasirūpinti vaikais.
- Skirkite jam laiko ir dėmesio. Praleiskite laiką kartu, užsiimkite mėgstama veikla ir parodykite jam, kad jis jums svarbus.
Specialistų Pagalba
Jei jaučiate, kad jums reikia pagalbos, nebijokite kreiptis į specialistus. Psichologai ir psichoterapeutai gali padėti jums susidoroti su depresija, nerimu ir kitais psichikos sveikatos sutrikimais. Jie gali suteikti jums įrankių, kurių reikia norint pagerinti savo savijautą ir susirasti darbą.
Nemiga ir Miego Sutrikimai
Nemiga - tai sunkumas užmigti, dažnas prabudinėjimas naktį arba per ankstyvas pabudimas ryte. Ji gali varginti tiek fiziškai, tiek emociškai: žmogus jaučiasi pavargęs, suirzęs, sunkiai susikaupia. Miego sutrikimai - tai įvairūs sunkumai susiję su miegu: sunku užmigti, dažnai prabundama naktį, sapnuojami košmarai arba miegama per daug, bet vis tiek jaučiamasi pavargęs. Jei bent tris kartus per savaitę jaučiate šiuos simptomus ir jei jie tęsiasi bent mėnesį laiko, jums gali nustatyti nemigą. Nemiga neturi tiksliai nustatytų miego valandų, ar laiko, kurio prireikia, kad užmigtumėte. Kiekvienas turi skirtingą miego rėžimą, kad jaustųsi pailsėjęs. Negalėjimas užmigti, dažnas prabudinėjimas ir atsikėlimas anksti ryte - požymiai, kuriems esant galima nustatyti nemigos sutrikimą. Šis būdas taikosi į mintis ir veiksmus, kurie sukelia miego sutrikimus. Tai specifiniai ir veiksmingi veiksmai, kurie sumažina arba visiškai panaikina nerimą bei įtampą. Psichologo konsultacija skatina teigiamus miegojimo įpročius, mažina nerimą.
Nemigos ir miego sutrikimų priežastys gali būti įvairios ir ypač sudėtingos:
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir perspektyvos psichologijos magistro darbuose
- Stresas ir nerimas: Tai dažniausios nemigos priežastys.
- Depresija: Depresija yra psichikos liga, kuri gali sukelti įvairius simptomus, įskaitant miego sutrikimus. Žmonės, sergantys depresija, dažnai jaučiasi prislėgti ir neturintys energijos.
- Nerimo sutrikimai: Įvairūs nerimo sutrikimai, tokie kaip generalizuotas nerimo sutrikimas, panikos ir socialinis nerimo sutrikimas, taip pat gali sukelti miego sutrikimus. Žmonės, sergantys nerimo sutrikimais, dažnai jaučiasi neramūs, nervingi ir dirglūs. Jiems gali būti sunku susikaupti, jie gali jausti drebulį, prakaitavimą ir stiprų širdies plakimą.
- Skausmas: Lėtinis skausmas, pavyzdžiui, nugaros skausmas ar artritas, gali trukdyti miegui.
- Miego apnėja: Miego apnėja yra miego sutrikimas, kai kvėpavimas retkarčiais nutrūksta ir vėl prasideda miegant.
Nemiga ir miego sutrikimai, jei nėra tinkamai gydomi, gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Jei jus kamuoja nemiga ar miego sutrikimai, kreipkitės į gydytoją ar psichologą.
Taip pat skaitykite: Psichologo darbo vietos apžvalga