Šiandieninėje visuomenėje, kurioje nuolat juntama įtampa ir greitas gyvenimo tempas, svarbu atkreipti dėmesį į psichikos sveikatą. Rūpesčiai, perkelti į namus, ir netinkami streso valdymo būdai gali neigiamai paveikti šeimos santykius ir vaikų psichologinę gerovę. Šiame straipsnyje nagrinėjamos priežastys, kodėl vaikai elgiasi sunkiai, remiantis specialistų įžvalgomis ir tyrimų duomenimis.
Šeimos Įtaka Vaikų Elgesiui
Šeima yra hierarchinė sistema, kurioje nariai sąveikauja ir daro įtaką vieni kitiems. Sveika šeimos psichinė sveikata pasireiškia santykių darna, kai kiekvienas narys jaučiasi mylimas, priklausantis šeimai, kai yra aiškios ribos, taisyklės ir vaidmenys, o tėvai geba užtikrinti šeimos stabilumą.
Veiksniai, Triekdantys Šeimos Santykių Darną
Disfunkcinėse šeimose dažnai pastebimas pernelyg didelis tėvų nuolaidžiavimas vaikams. Baimindamiesi būti "blogais", tėvai nesugeba nubrėžti aiškių ribų, suteikia vaikams per daug galios ir atsakomybės, o tai gali pažeisti vaiko saugumo poreikius. Vaikas netenka atramos tėvuose, nesuvokia ir negerbia kitų žmonių ribų.
Kita dažna problema - tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu. Net jei tėvai geria ne prie vaikų, jie tampa nepasiekiami savo vaikams, negali stebėti ir atliepti jų poreikių. Tokiose šeimose vyrauja chaosas, nėra nuoseklios hierarchijos, taisyklių ir reikalavimų. Vaikai jaučiasi nesaugūs, nes gyvena neprognozuojamoje aplinkoje. Dažnai vyresni vaikai prisiima tėvų vaidmenis ir rūpinasi jaunesniaisiais bei pačiais tėvais. Piktnaudžiaujantys alkoholiu tėvai tampa impulsyvūs, konfliktiški arba depresiški, o vaikai išgyvena baimę, manipuliacijas, fizinį ir psichologinį smurtą.
Motyvuojantis Pokalbis Kaip Pagalba Šeimai
Diskusijos metu pabrėžiama, kad tokioje šeimoje sunku pasiekti pokyčių, kol neatsiranda vidinė motyvacija keistis. Motyvuojantis pokalbis yra būdas prieiti prie problemos iš kitos pusės, sužadinti žmogaus norą ir vidinius resursus pokyčiams. Šis pokalbis vyksta tarp lygiaverčių pašnekovų, vengiant eksperto pozicijos.
Taip pat skaitykite: Valdymo strategijos
Motyvuojančio Pokalbio Taikymas Vaikų Problemoms
Nors motyvuojantis pokalbis reikalauja tam tikro kliento sąmoningumo, jis gali būti sėkmingai taikomas sprendžiant vaikų problemas. Šis metodas turi daug sąsajų su pozityvaus auklėjimo būdais, skatinant vaiką bendradarbiauti, ugdant savarankiškumą, pasitikėjimą savo jėgomis ir sprendžiant problemas. Vengiant jėgos žaidimų ir išorinių motyvavimo priemonių, vaikas skatinamas elgtis tinkamai ne dėl spaudimo ar atlygio, bet dėl vidinės motyvacijos.
Sunkaus Elgesio Paaugliai: Priežastys ir Sprendimo Būdai
Paauglystė yra amžiaus tarpsnis, kai vaiko elgesiui įtaką daro daug veiksnių, įskaitant netinkamą auklėjimą, destruktyvius šeimos santykius, atstūmimą ir nesprendžiamus emocijų bei elgesio sutrikimus. Paauglys gali ieškoti aplinkos, kuri jį priimtų tokį, koks yra, ir patekti į asocialią aplinką. Norint pakeisti netinkamą paauglio elgesį, svarbu suprasti tokio elgesio motyvus ir įtraukti visą šeimą į pagalbą.
Aktyvumo Ir Dėmesio Sutrikimas (ADHD)
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD) yra neurobiologinis sutrikimas, paveikiantis 11 proc. mokyklinio amžiaus vaikų. Jam būdinga netinkamas dėmesio, impulsyvumo ir hiperaktyvumo lygių vystymasis. ADHD simptomai dažniausiai atsiranda ankstyvuoju vaikystės laikotarpiu, iki 12 metų amžiaus. Diagnozei nustatyti, vaikai turėtų turėti šešis ar daugiau sutrikimo simptomus, o paaugliai ir suaugusieji - bent penkis.
ADHD simptomai kiekvienam žmogui veikia skirtingai, todėl specialistai, diagnozuodami ADHD, įvertina sutrikimo sunkumą. Jis gali būti lengvas, vidutinis arba sunkus:
- Lengvas: Simptomai minimalūs ir sukelia nedidelę įtaką socialinėse, mokymosi arba darbo aplinkose.
- Vidutinis: Simptomai arba jų įtaka yra tarp "lengvo" ir "sunkaus".
- Sunkus: Daug simptomų viršija reikalingą diagnostiniam nustatymui skaičių ir sukelia pastebimą įtaką socialinėse, mokymosi arba darbo aplinkose.
Vaikams, turintiems ADHD, dažnai vėluoja nepriklausomas funkcionalumas ir savarankiškumas, jie gali elgtis kitaip nei jų bendraamžiai. Daugelis vaikų, turinčių ADHD, gali patirti lengvus uždelsimus kalboje, motorikos įgūdžiuose arba socialinių gebėjimų raidoje. Jie turi mažą toleranciją įtampai, sunkumų kontroliuojant emocijas ir dažnai patiria nuotaikų svyravimus.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Nėra aiškios ar tiksliai nustatytos ADHD atsiradimo priežastys, tačiau mokslininkai nustatė stiprų genetinį ryšį. Kiti veiksniai, kurie gali padidinti tikimybę turėti ADHD:
- Švino ar pesticidų poveikis ankstyvoje vaikystėje
- Priešlaikinis gimdymas arba mažas vaikelio svoris gimus
- Smegenų trauma
Veiksniai, Galintys Pabloginti ADHD Simptomus:
- Pernelyg didelis televizijos, kompiuterio ar kitų ekranų žiūrėjimo kiekis
- Didelis kiekis cukraus dietoje
- Šeimoje patiriamas stresas (skurdas, šeimos konfliktai)
- Trauminė patirtis
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo gydymo nėra, tačiau simptomus galima sušvelninti. Vaikai, kuriems atidžiai stebimas vaistų vartojimas kartu su elgesio terapijomis ir intervenijomis, pasiekia reikšmingą elgesio pagerėjimą namuose ir mokykloje. Elgesio terapijų ir vaistų kombinavimas yra efektyvesnis nei kiekvienas gydymo būdas atskirai.
Elgesio Terapijos
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Padeda keisti negatyvius mąstymo modelius ir elgesį, skatinant teigiamas pokyčius.
- Elgesio koregavimo terapija: Mokymas konkrečių elgesio strategijų, skirtų sumažinti hiperaktyvumą ir impulsyvumą.
- Ergoterapija: Įgūdžių mokymas, struktūruotos veiklos ir jutimų reguliavimas.
Vaistai:
- Stimuliantai: Dažniausiai naudojami vaistai gydant ADHD, padeda pagerinti dėmesio kontrolę ir sumažinti hiperaktyvumą.
Emocijų Ir Elgesio Sutrikimai
Šiuo metu 1 iš 10 vaikų pasaulyje susiduria su elgesio ir emocijų sunkumais arba sutrikimais. Ekspertai teigia, kad jų atsiradimo priežasčių yra daug, tačiau viena dažniausių - patologiniai vaikų santykiai su tėvais. Stokodami meilės ir prisirišimo, vaikai nesugeba suprasti savo kūno siunčiamų signalų ir reaguoja į juos nepriimtinais būdais.
Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas
Pasak O. Iljinos, elgesio ir emocijų sutrikimai vaikams atsiranda dėl trijų pagrindinių priežasčių:
- Biologiniai sutrikimai ir ligos: Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, nerimo sutrikimai.
- Netinkama aplinka švietimo įstaigoje.
- Patologiniai santykiai šeimoje: Nepakankamas prisirišimas prie tėvų, meilės stoka, smurtas šeimoje.
Tėvai praleidžia didžiąją laiko dalį su vaikais ir vaikai, jausdami tėvų emocinę būseną, ją perima. Labai svarbu, kad vaikas žinotų, jog gali pasitikėti savo tėvais.
Svarbu atskirti vaiką nuo elgesio. Vaikai, kurie turi elgesio ir emocijų sutrikimų, dažniausiai yra tie vaikai, kuriems labiausiai reikia meilės ir pagalbos.
Jeigu vaiko elgesys įprastoje situacijoje labai skiriasi nuo kitų vaikų, jeigu tai yra pasikartojantis reiškinys ir toks elgesys būtų ne vienoje aplinkoje, tuomet reikia kreiptis į specialistus. Reikia dirbti ne tiktai su vaiku, bet ir su visa šeima ir išmokti taikyti kitus pagalbos būdus.
Aktyvumo Ir Dėmesio Sutrikimas (ADHD): Išsamiau
Apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD) - neurologinį sutrikimą, kuriam būdingi tokie pagrindiniai požymiai, kaip padidėjęs aktyvumas, dėmesingumo stoka ir impulsyvumas, pasakoja psichikos sveikatos centro „Neuromeda“ psichologė Milda Linaburkytė.
Klasikinis Trejetas: Aktyvumas, Impulsyvumas, Dėmesingumo Stoka
- Padidėjęs aktyvumas: Paprastai matomas jau 3-4 vaiko gyvenimo metais. Toks vaikas negali nusėdėti vietoje, yra nuolatiniame veiksme, jis labai šnekus, kalba greitakalbe. Toks perdėtas aktyvumas gali būti pastebėtas ir naktį, pavyzdžiui, kai vaikas labai dažnai vartosi.
- Dėmesingumo stoka: Pasireiškia kiek vėliau - 5-8 gyvenimo metais. Vaikas nesugeba išlaikyti dėmesio, nuo pagrindinės veiklos jį labai lengva atitraukti pašaliniais vaizdais ar garsais, vaikui nesiseka baigti pradėtų darbų, jis daro daug klaidų, yra užmaršus.
- Impulsyvumas: Pasireiškia tuo, kad pirmiausia atliekamas veiksmas, o tik po to galvojama, kas yra padaryta. Impulsyvus vaikas dažniausiai puola atsakinėti į klausimus jų iki galo neišklausęs, nesulaukęs savo eilės imasi veiksmo, įsiterpia į kitų pokalbius, trukdo, gali būti įkyrus kitų atžvilgiu, jam dažnai pasireiškia emociniai protrūkiai.
ADHD 3-5 kartus dažniau nustatomas berniukams. Tuo metu mergaitėms ADHD dažniausiai pasireiškia dėmesingumo stoka, pernelyg didelio aktyvumo gali ir nebūti.
Ne kiekvienas vaikas, kuris yra aktyvus, impulsyvus ar sunkiai sukaupia dėmesį, serga ADHD. Pagrindinis kriterijus vertinant, ar tai temperamentas, ar sutrikimas, yra tai, kiek šios savybės trukdo vaiko kasdieniam gyvenimui. Jei šios savybės trukdo ir ši situacija tęsiasi ilgiau nei pusę metų, tuomet būtų verta pasikonsultuoti su specialistu.
Dažniausiai tai lemia įvairios priežastys: paveldimumas, smegenų struktūros pokyčiai, motinos elgesys nėštumo metu, stipri galvos trauma, gimimas pirma laiko ar per mažo svorio.
Sunkumai, Su Kuriais Susiduria Vaikai Su ADHD:
- Sunku išsėdėti pamokose, mažai išmoksta dėl dėmesio pertraukimo.
- Daro daug klaidų dėl išsiblaškymo.
- Sunku susidurti su ilgesnėmis žodinėmis sąlygomis.
- Namų darbai - kančia.
- Atstumiami bendraamžių dėl nekantrumo, taisyklių nesilaikymo.
- Sunku kontroliuoti emocijas, linkę susipešti su kitais.
Mokymosi sunkumai ir konfliktai su bendraamžiais gali lemti baimę, beviltiškumą, savęs nuvertinimą, nenorą eiti į mokyklą, ruošti namų darbų, pyktis su tėvais. Tėvai dažnai susiduria su aplinkinių priekaištais dėl netinkamo vaiko elgesio, kas kelia nuolatinę įtampą namie.
Išgyti nuo šio sutrikimo neįmanoma, tačiau simptomus sušvelninti tikrai galima. Anksti nustačius šį sutrikimą ir suteikus reikiamą pagalbą, apie 20-50 proc. atvejų simptomai išnyksta pasiekus paauglystę.
Paprastai taikomas kompleksinis gydymas:
- Specialus ugdymo planas mokykloje.
- Darbas su specialistais, kurie moko skirtingų įgūdžių.
- Medikamentinis gydymas.
- Dienotvarkės ir gyvensenos įpročių koregavimas.
Prieštaraujančio Nepaklusnumo Sutrikimas
Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas - tai vaikystėje pasireiškiantis elgesio sutrikimas, kuriam būdinga pikta ir (arba) dirgli nuotaika, prieštaraujantis ir (arba) iššaukiantis elgesys arba kerštingumas. Tiksli sutrikimo priežastis nežinoma, tačiau manoma, kad tai yra genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių derinys.
Fiziniai simptomai: Miego sutrikimai, psichosomatiniai simptomai (galvos ar skrandžio skausmai).
Elgesio ir emociniai simptomai: Dažni pykčio priepuoliai, nuolatinis nepaklusnumas, atsisakymas laikytis taisyklių, sąmoningas erzinimas, kaltinimas kitų, piktas ir kerštingas elgesys, svyruojanti nuotaika.
Socialiniai simptomai: Sunkumai išlaikyti draugystę, ginčai su suaugusiaisiais, atsisakymas paklusti taisyklėms mokykloje ir kitose socialinėse aplinkose.
Šeimos veiksniai: Nenuoseklūs, šiurkštūs ar aplaidūs auklėjimo metodai, nesutarimai šeimoje, tėvų psichikos sveikatos sutrikimai.
Mokymosi aplinkos veiksniai: Struktūros trūkumas, nepakankama parama mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, trikdantis elgesys klasėje.
Biologiniai veiksniai: Neurologiniai sutrikimai, smegenų trauma, genetiniai veiksniai.
Diagnozė nustatoma atlikus išsamų vaikų psichiatro arba psichologo įvertinimą. Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus gerovės dalis, apimanti emocinę, psichologinę ir socialinę būklę. Ji daro didelę įtaką tam, kaip mes mąstome, jaučiamės ir elgiamės, padeda susidoroti su stresu, produktyviai dirbti ir dalyvauti bendruomenės gyvenime. Psichikos sveikata yra svarbi kiekviename gyvenimo etape nuo vaikystės ir paauglystės iki senatvės. Sutrikimai, paveikiantys mąstymą, jausmus ir elgesį, gali būti laikini arba nuolatiniai, pasireiškiantys įvairiais simptomais, turinčiais įtakos kasdieniam gyvenimui. Straipsnyje aptariamos psichikos ir elgesio sutrikimų priežastys, diagnostikos ir gydymo metodai bei patarimai tėvams ir pedagogams, kaip elgtis su vaikais, turinčiais prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimą.
Psichikos sveikatos sutrikimai ir jų priežastys
Psichikos sutrikimai apima įvairias būkles, kurios veikia žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį. Jie gali būti laikini arba nuolatiniai ir pasireikšti įvairiais simptomais, kurie daro įtaką kasdieniam gyvenimui. Dažniausiai pasitaikantys psichikos ir elgesio sutrikimai apima nuolatinę liūdesio būseną, prarandant susidomėjimą veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą, stiprų susirūpinimo ar nuogąstavimo jausmą, kuris gali būti nuolatinis ar atsirasti staiga kaip panikos priepuolis, sunkumai užmigti ar išmiegoti visą naktį, kurie gali turėti didelę įtaką dienos metu atliekamoms veikloms ir bendrai sveikatos būklei, būklė, kai žmogus patiria intensyvių emocijų svyravimus - nuo manijos (pakilios nuotaikos, energijos ir aktyvumo) iki depresijos epizodų, pažinimo funkcijų praradimas, kuris veikia atmintį, mąstymą ir socialinius įgūdžius, sunkus psichikos sutrikimas, kuris veikia mąstymą, jausmus, valią, elgesį, socialinę adaptaciją, emocinė ar elgesio reakcija į stresą, kuri yra stipresnė nei įprasta ir sukelia didelių problemų kasdieniniame gyvenime, intensyvi baimė būti situacijose, kuriose būtų sunku ar gėdinga pabėgti, būklė, kai žmogus turi pasikartojančių, nepageidaujamų minčių (obsesijų) ir (arba) elgesio (kompulsijų), kuriuos jis jaučia būtinybę vykdyti, emocinis ir fizinis išsekimas, dažniausiai susijęs su ilgalaikiu stresu ir per dideliu darbo krūviu. Šie simptomai gali pasireikšti įvairiais deriniais ir intensyvumu, priklausomai nuo konkretaus psichikos sutrikimo ir individualių paciento savybių.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad depresiją sukelia cheminių medžiagų, kurios perduoda informaciją tarp smegenų ląstelių , disbalansas. Tai pirmiausia serotonino, dažnai vadinamo „laimės hormonu“, trūkumas bei kitų medžiagų - noradrenalino, dopamino - tarpusavio pusiausvyros pakitimai. Šį sutrikimą gali sukelti ir kitos ligos, vartojami vaistai, stresas, hormonų pokyčiai, narkotikų bei alkoholio vartojimas. Jei kas nors šeimoje sirgo šia liga, tikimybė ja susirgti didesnė.
Nerimo atsiradimas yra susijęs su tam tikrų cheminių medžiagų kiekio, tarpusavio santykio sutrikimu. Čia kalbama apie serotonino, noradrenalino, dopamino, endogeninių opioidų gamybos ar aktyvumo pokyčius, labai svarbią vietą galvos smegenų slopinimo procesuose užimančią gama amino sviesto rūgštį. Labai supaprastinta biologinės teorijos schema atrodytų taip: išorinės aplinkos dirgikliai perdirbami į nervinį impulsą, kuris plinta smegenų struktūromis iki noradrenerginių neuronų, kurie perduoda impulsą kitoms smegenų struktūroms, o jos - organizmo sistemoms. Kvėpavimo sistema, gavusi aktyvinantį impulsą, dažnina kvėpavimą, net jaučiamas dusulys, širdies - kraujagyslės sistema padažnina širdies susitraukimų dažnį, didina kraujospūdį, kaulų -raumenų - padidina raumenų tonusą, atsiranda įtampa ir drebėjimas ir t.t. Tai būtų normalaus, t.y. nerimo, turinčio adekvačią priežastį, atsiradimo schema. Patologinis nerimas irgi vystosi taip pat, tik dažniausiai be suprantamo dirgiklio arba reakcija į realų dirgiklį yra perdėta. Taip nutinka dėl jau minėtų cheminių medžiagų kiekio, pusiausvyros sutrikimų galvos smegenyse.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra raidos sutrikimas, pasireiškiantis dėmesio išlaikymo sunkumais ir per dideliu aktyvumu. Šiam sutrikimui būdinga ankstyva pradžia dar vaikystėje, iki 12-os metų amžiaus, dažnai tęsiasi paauglystėje ir suaugusiame amžiuje. Suaugusiesiems simptomai yra mažiau ryškūs, kadangi asmuo išmoksta prisitaikyti. Hiperaktyvumas / impulsyvumas: perdėtas susijaudinimas, negalėjimas išsėdėti ramiai, kai iš asmens to tikimasi, tam tikrose situacijose ar atliekant monotonišką veiklą. ADS turi pasireikšti bent dviejose iš svarbių sričių: socialinėje, šeimyninėje ar santykiuose, akademinėje ar profesinėje. Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į galimus rizikos veiksnius - ar turite artimų giminaičių (pvz., tėvų ar brolių ir seserų) su ADHD ( nepalankus genetinis paveldėjimas 80 proc.); ar mama nėštumo metu rūkė, vartojo alkoholį ar narkotikus; ar mama nėštumo metu neturėjo sąlyčio su nuodingomis medžiagomis, pvz. PCB; ar ankstyvam gyvenimo laikotarpyje Jūs neturėjote sąlyčio su švinu; ar negimėte anksčiau laiko ir mažesnės kūno masės. ( Šie veiksniai lemia patoanatominius ir patofiziologinius pokyčius - noradrenalino ir dopamine neurotransmisijos sutrikimus) . Labai pravartu prisiminti ar pasiklausti vyresnių artimųjų apie vaikystės ir paauglystės ypatumus. Svarbu atkreipti dėmesį į tokius faktus - lėtesnis vystymasis , užsitęsęs šlapinimasis į lovą, elgesio problemos, dažnos drausminės nuobaudos, prastesnis pažangumas, antramečiavimas. Visos šios aplinkybės turėtų paskatinti atkreipti dėmesį į galimus ADHD klinikinius požymius.
Išskiriami trys pagrindiniai ADHD tipai: hiperaktyvumo, nedėmesingumo ir kombinuotas - dėmesio koncentracijos simptomai kartu su elgesio sutrikimo simptomais. Manoma, kad vaikams, o suaugusiame amžiuje - vyrams būdingas hiperaktyvusis tipas, o moterims - nedėmesingumo tipas. Nedėmesingumas - nesugebėjimas išlaikyti dėmesio, baigti pradėtą darbą, pastoviai daromos klaidos; Išsiblaškymas - lengvai atitraukiamas dėmesys, Neatidumas; Užmaršumas. Hiperaktyvumas - bėgiojimas, per dažnas ir greitas judėjimas, sunkumas išbūti vienoje vietoje, per greitas ir per didelis šnekumas, triukšmavimas, įkyrus elgesys. Impulsyvumas - negebėjimas sulaukti savo eilės, atidėti noro išpildymo, atsakymas į klausimus, nesulaukus jo pabaigos, pokalbio temos keitimas; Lengvas su(si)erzinimas; Emociniai protrūkiai.
Esant minėtiems požymiams , atsiranda problemos įvairiose suaugusio žmogaus gyvenimo srityse- prasidėjus darbiniams santykiams pastebimi prastesni profesiniai pasiekimai ir menkesnės galimybės siekti karjeros, dažnesni darboviečių keitimai. Kasdieninis darbas tampa iššūkiu - sunku atlikti darbą laiku, užmirštami terminai, susitikimai, svarbios datos. Šeimyniniuose santykiuose - dažnesnės skyrybos, santykių problemos. Nesugebėjimas kontroliuoti impulsų gali svyruoti nuo nekantrumo, nuotaikos svyravimų iki pykčio proveržių. Kitose gyvenimo srityse - žemesnė socialinė ir ekonominė padėtis, dažnesnės finansinės krizės, dažnesnis piktnaudžiavimas priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis, nepaisymas kelių eismo taisyklių ir nelaimingi atsitikimai, pastovios baudos už greičio viršijimą ir t.t.
Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas - tai vaikystėje pasireiškiantis elgesio sutrikimas, kuriam būdinga pikta ir (arba) dirgli nuotaika, prieštaraujantis ir (arba) iššaukiantis elgesys arba kerštingumas. Tiksli sutrikimo priežastis nežinoma, tačiau manoma, kad tai yra genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių derinys. Labai svarbu diagnozuoti ir suteikti tinkamą pagalbą, nes sutrikimas gali smarkiai sutrikdyti įprastą kasdienę vaiko veiklą, mokymosi rezultatus ir socialines sąveikas. Be to, negydomas ateityje jis gali sukelti rimtesnių elgesio problemų ir psichikos sveikatos sutrikimų.
Šeimos dinamika ir aplinka vaidina svarbų vaidmenį prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo vystymuisi. Vaikams, augantiems šeimose, kuriose taikomi nenuoseklūs, šiurkštūs ar aplaidūs auklėjimo metodai, kyla didesnė sutrikimo išsivystymo rizika. Taip pat didesnė rizika susirgti yra vaikams, gyvenantiems šeimose, kuriose nuolat kyla nesutarimų arba kurių tėvai turi psichikos sveikatos sutrikimų, ypač elgesio sutrikimų, ADHD ar psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimų. Mokymosi aplinka taip pat gali turėti įtakos prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo vystymuisi. Mokyklose, kuriose trūksta struktūros arba kuriose mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, neteikiama tinkama parama, gali paaštrėti su prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimu susijusios elgesio problemos. Prie simptomų išsivystymo ir palaikymo gali prisidėti klasės, kuriose veiksmingai nesuvaldomas trikdantis elgesys arba neskatinama teigiama socialinė sąveika. Biologiniu požiūriu vaikai, turintys tam tikrų neurologinių sutrikimų arba patyrę smegenų traumą, gali būti labiau linkę patirti prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo simptomus .
tags: #priestaraujantis #elgesio #ypatumai