Nerimas ir depresija - dvi dažnai kartu pasireiškiančios būsenos, kurios gali reikšmingai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje nagrinėsime šių sutrikimų ryšį, simptomus, priežastis ir gydymo būdus, siekiant padėti geriau suprasti šias sudėtingas būkles.
Įvadas
Nerimas ir depresija yra psichikos sveikatos sutrikimai, kurie gali pasireikšti atskirai arba kartu. Nors jie turi skirtingus simptomus, tyrimai rodo, kad jie yra glaudžiai susiję ir gali turėti bendrų priežasčių. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip nerimas ir depresija veikia žmones, kokie yra jų simptomai ir kaip juos galima gydyti.
Nerimas: Natūrali Reakcija Ar Sutrikimas?
Nerimas yra natūrali žmogaus reakcija į stresines situacijas. Kiekvienas žmogus patiria nerimą, susidūręs su įvairiomis atsakomybėmis, užduotimis ir problemomis. Tačiau, kai nerimas tampa nuolatiniu, nepagrįstu ir trukdo normaliai funkcionuoti, jis gali būti klasifikuojamas kaip nerimo sutrikimas.
Nerimo Sutrikimų Tipai
Yra keletas skirtingų nerimo sutrikimų tipų, įskaitant:
- Generalizuotas nerimo sutrikimas: Nuolatinis nerimas ir jaudinimasis dėl įvairių dalykų, tokių kaip sveikata, finansai ar ateitis. Žmonės, sergantys šiuo sutrikimu, nuolat jaučiasi įsitempę ir nerimauja, tarsi tuoj nutiks kažkas blogo.
- Panikos sutrikimas: Pasikartojantys panikos priepuoliai, kurių metu jaučiami tokie simptomai kaip prakaitavimas, drebulys, oro trūkumas, jausmas, lyg springtumėte, pakilęs spaudimas ir stiprus baimės jausmas.
- Socialinis nerimo sutrikimas (socialinė fobija): Baimė socialinių situacijų, kuriose žmogus gali pasijausti susigėdęs ar teisiamas. Sergantieji šiuo sutrikimu vengia viešų vietų, nepasitiki savimi ir bijo būti atstumti.
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas: Užsispyrimas, nekontroliuojami jausmai bei mintys (manijos) ir rutina bei ritualai (prievartinis jausmas kažką daryti).
- Potrauminio streso sutrikimas: Šis sutrikimas atsiranda po siaubingų fizinių ar emocinių išgyvenimų, tokių kaip stichinės nelaimės, avarijos ar nusikaltimai.
Nerimo Simptomai
Apėmus nerimui, gali pasireikšti įvairūs fiziniai ir emociniai simptomai, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Apie individualybę literatūroje
- Dažnesnis širdies plakimas
- Sunkumas kvėpuoti
- Prakaituojantys delnai
- Baimės išprotėti jausmas
Kaip Suvaldyti Nerimą?
Yra keletas būdų, kurie gali padėti suvaldyti nerimą:
- Stebėkite savo mintis: Atidžiai pažvelkite, kokios mintys sukasi jūsų galvoje, kai apima nerimo jausmas. Nerimą sukeliančios mintys dažnai prasideda nuo „O kas būtų, jei…?“.
- Pakeiskite nepageidaujamas mintis: Nepageidaujamas mintis ir pesimistines prognozes pakeiskite labiau realistinėmis. Apgalvokite situaciją iš visų pusių. Svarbu nepamiršti, kad mintys nėra faktai.
- Atidėkite nerimą: Išmokite atidėti nerimą vėlesniam laikui. Pavyzdžiui, jei nerimaujate dėl to, ko tuo metu negalite išspręsti, atidėkite tai vėlesniam laikui, kai galėsite imtis veiksmų.
- Rūpinkitės savimi: Mūsų emocinė būsena priklauso tik nuo mūsų pačių. Jeigu prisiimsite atsakomybę už savo gyvenimą, planus ir emocijas, bus lengviau išmokti ir suvaldyti nerimą.
- Sportuokite reguliariai: Vaikščiokite, bėgiokite, lankykite jogą, darykite tempimo pratimus, žaiskite tinklinį, važinėkitės riedučiais - svarbiausia, judėkite.
- Raskite laiko poilsiui: Pasistenkite kiekvieną dieną rasti bent truputį laiko poilsiui. Leiskite pailsėti mintims.
- Gerai išsimiegokite: Stenkitės gerai išsimiegoti kiekvieną naktį. Nėra sunku būti nervingu, kai trūksta miego.
- Kalbėkite apie tai, kaip jaučiatės: Baimės didesnės, kai jos tik jūsų galvoje. Kartais užtenka pasipasakoti apie tai kas neramina draugams, šeimai ar psichologui ir tampa lengviau.
Depresija: Daugiau Nei Paprastas Liūdesys
Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui. Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą.
Depresijos Simptomai
Kiti dažni depresijos simptomai:
- Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi
- Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža
- Pesimizmas dėl ateities
- Sutrikęs miegas (dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas)
- Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius
- Mintys apie mirtį, savižudybę, savęs žalojimą ar bandymus nusižudyti
Savižudybės rizika depresija sergantiems žmonėms yra 20 kartų didesnė nei šia liga nesergantiems.
Depresijos Priežastys
Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės.
Taip pat skaitykite: Eilučių sujungimas programavime
- Genetika: Jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
- Biologiniai pakitimai: Manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
- Aplinkos faktoriai: Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
- Lėtinės ligos: Artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
- Kai kurie vartojami vaistai: Pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
Depresijos Gydymas
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
- Palaikymas: Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Psichoterapija: Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
- Medikamentinis gydymas: Vidutinės ir sunkios depresijos gydymui taikomi antidepresantai.
Nerimo ir Depresijos Ryšys
Viena dažniausių būsenų, kuri dažnai keliauja kartu su depresija yra nerimas. Tyrimai rodo, kad 60-70% žmonių sergančių depresija taip pat susiduria ir su nerimo sutrikimais. Ir pusė tų, kurie kenčia dėl chroniško nerimo, taip pat turi kliniškai išreikštus depresijos simptomus.
Pastaraisiais metais tyrėjai juda link naujos išvados: depresija ir nerimas nėra du skirtingi kartu egzistuojantys sutrikimai. Tai du vieno sutrikimo veidai. „Greičiausiai tai yra dvi tos pačios monetos pusės”, sako David Barlow, Nerimo ir susijusių sutrikimų centro direktorius Bostono Universitete. „Panašu, kad genetika yra ta pati, o neurobiologija persidengia. Psichologinė ir biologinė pažeidžiamumo prigimtis yra tos pačios. Tiesiog atrodo, kad jautrūs žmonės nerimu reaguoja į gyvenimo stresorius. Nerimas yra būdas žiūrėti į ateitį, matymas pavojų, kurie gali nutikti kitą valandą, dieną ar savaitę. O depresija yra visa tai su papildomu nusivylimu ir pasidavimu: „Aš tikrai nemanau, kad sugebėsiu su visu tuo susitvarkyti.
Mišrus Nerimo ir Depresinis Sutrikimas (MNDS)
Šią kategoriją reikėtų vartoti tuomet, kai kartu pasireiškia ir nerimo, ir depresijos simptomų, tačiau nė vieni jų nėra vyraujantys, o atskirai paėmus kiekvieną sindromą jis nėra pakankamai ryškus specifiniam sutrikimui (nerimui ar depresijai) diagnozuoti.
Jei nerimo simptomai yra labiau išreikšti, esant lengvesnei depresijos simptomatikai, tuomet reikia diagnozuoti kurį nors specifinį fobinį ar nerimo sutrikimą. Jei ir depresinė, ir nerimo simptomatika yra pakankamai išreikštos ir atitinka abiejų sutrikimų diagnostikos kriterijus, turi būti diagnozuojami abu sutrikimai ir nevartojama ši diagnozė (F 41.2). Jei praktiniais sumetimais turi būti įrašyta tik viena diagnozė, tuomet pirmenybė teikiama depresijos diagnozei.
Taip pat skaitykite: Nerimo sukeltas galvos skausmas: kaip atpažinti?
Diagnozei nustatyti būtinai turi būti, nors ir laikinai, tam tikrų vegetacinės nervų sistemos simptomų (drebulys, širdies plakimai, burnos džiūvimas, skrandžio spazmai ir t.t.). Jei sutrikimas pasireiškia tik nerimastingumu ir perdėtu susirūpinimu be vegetacinių simptomų, šios diagnozės negalima vartoti.
Psichoterapija: Kelias Į Geresnę Savijautą
Psichoterapija yra svarbi nerimo ir depresijos gydymo dalis. Psichologai pacientams padeda atpažinti ir suvaldyti veiksnius, kurie iššaukia nerimą. Konsultacijos padeda pacientui suprasti, kokios jų mintys tiesiogiai siejasi su nerimo simptomais. Koreguodami savo elgesį, pacientai atsisako veiksmų, kurie yra siejami su nerimo sutrikimu. Jie yra drąsinami ir skatinami įveikti savo baimes, jas provokuodami.
Savo naujai įgautus įgūdžius valdyti nerimą pacientai gali išbandyti ne tik susitikimų metu, tačiau ir realiose gyvenimo situacijos, kurios juos verčia jaustis nepatogiai. Psichologai, norėdami padėti atsikratyti nerimo sutrikimų, remiasi ne tik kognityvine elgesio terapija. Grupinė terapija - metodas, kai keletas žmonių, kurie turi tokius pat sutrikimus, bando įveikti savo nerimą ir vienas kitą palaikyti. Šeimos psichoterapija padeda šeimos nariams suprasti jų mylimųjų nerimą ir išmoko, kaip išvengti nerimą sukeliančių situacijų.
Gyvenimo Būdo Pokyčiai: Papildoma Pagalba
Sveikas gyvenimo būdas gali pagerinti jūsų ne tik fizinę, bet ir emocinę savijautą. Ypač svarbu reguliariai mankštintis, riboti alkoholinių gėrimų vartojimą ir bendrauti su žmonėmis, kurių draugija jums yra maloni.
Kreipkitės Pagalbos
Jei jaučiate nuolatinį nerimą ar prislėgtą nuotaiką, svarbu kreiptis į specialistus. Nerimo sutrikimas yra lengvai gydomas. Dauguma žmonių, jaučiančių nerimą, jau po keleto (ar net mažiau) mėnesių, išmoksta sumažinti arba visiškai atsikratyti nerimo simptomų, nerimo dienos tampa vis retesnės.
tags: #nerimas #depresijos #palydovas