Nerimas, Įtampa ir Baimės: Kaip Įveikti Kasdienio Gyvenimo Iššūkius

Kasdieniniame gyvenime nerimas yra įprastas jausmas, lydintis mus laukiant svarbių įvykių, susiduriant su sunkumais darbe ar sprendžiant asmenines problemas. Tai natūrali reakcija į stresą, spaudimą ar suvokiamą grėsmę. Tačiau, kai nerimas tampa nuolatiniu ir trukdo kasdieniam gyvenimui, svarbu atpažinti jo tipus, simptomus ir ieškoti veiksmingų būdų jam įveikti. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti ir valdyti nerimą, įtampą ir baimes, kad galėtumėte gyventi visavertį gyvenimą.

Įprastas ir Probleminis Nerimas

Nerimo jausmas yra susijęs su kūno "kovos arba pasitraukimo" reakcija, kuri suaktyvėja nepatogiose situacijose, tokiose kaip egzaminai, darbo pokalbiai ar pirmieji pasimatymai. Tokio tipo nerimas gali būti netgi naudingas, nes padeda mums susikaupti ir motyvuoja veikti. Pavyzdžiui, jausdami nerimą, galime geriau pasiruošti testui ar būti budresni naktį būdami vieni gatvėje. Tačiau, jei nerimas tampa per stiprus, neracionalus arba chroniškas, jis gali tapti kliūtimi ir trukdyti normaliai funkcionuoti.

Probleminis nerimas pasireiškia stipriau ir gali būti neracionalus arba chroniškas. Žmogus, kenčiantis nuo probleminio nerimo, gali sielvartauti labiau nei įprasta, jam gali sutrikti atmintis ir gebėjimas susikoncentruoti, vengti žmonių ar tam tikrų objektų, vietų, net patirti panikos priepuolių. Pavyzdžiui, socialinio nerimo sutrikimą turintis asmuo gali vengti žmonių, net jei gerai juos pažįsta. Tuo tarpu žmogus, kuris per ilgai jaučia nerimą, gali turėti generalizuotą nerimo sutrikimą (angl. Generalized Anxiety Disorder), apie kurį dar papasakosime šiame tekste. Jis taip pat gali justi fizinius arba su kognityvinėmis funkcijomis susijusius simptomus.

Nerimo Sutrikimo Signalai

Nerimas gali paveikti įvairius mūsų gyvenimo aspektus, įskaitant santykius ir bendravimą su kitais. Žemiau pateikiami pavyzdžiai, kurie gali įspėti apie nerimo sutrikimą:

• Vengiate darbo vietos ir nusprendžiate likti namuose dėl nerimo, susijusio su darbu.
• Atšaukiate susitikimus su draugais arba iš viso liaujatės su jais bendravę, jausdami nerimą.
• Nerimas trukdo užmegzti ar išlaikyti santykius.
• Dienos metu sunku susikaupti, nes per daug nerimaujate dėl įvairių dalykų.
• Nebemėgstate tam tikros veiklos, kuri anksčiau teikė džiaugsmo, arba jaučiate, kad sunku įsitraukti į naują veiklą.
• Nerimas trukdo užmigti.

Nerimo sutrikimas taip pat gali pasireikšti fiziologiniais simptomais:

Taip pat skaitykite: Apie individualybę literatūroje

• Nuovargis ir įtampa.
• Dirglumas.
• Nepaaiškinama baimė.
• Panikos ir pavojaus jausmas.
• Stiprus prakaitavimas, padažnėjęs kvėpavimas bei širdies ritmas.
• Raumenų trūkčiojimas.
• Raumenų įtampa, spaudimas.
• Išsiblaškymas, koncentracijos stoka.
• Miego sutrikimai ir nemiga.
• Fizinis diskomfortas, pavyzdžiui, skrandžio sutrikimai, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar dujų kaupimasis.

Kai kurie iš šių simptomų gali įspėti net apie panikos ar nerimo priepuolį. Panikos priepuolis ištinka staiga ir pasireiškia spaudimu krūtinėje, galvos svaigimu, baime prarasti kontrolę arba jaustis atitrūkus nuo realybės. Žmogus gali patirti stiprų nerimą ir dėl ankstesnės trauminės patirties (potrauminio streso sindromo) ar neracionalios baimės, fobijos. Vienas iš dažniausių nerimo sutrikimų yra jau minėtas generalizuotas nerimas. Žmonės, turintys šį sutrikimą, nuolat nerimauja dėl įvairių dalykų, netgi tų, kurie susiję su jų kasdienybe ir rutina: gali jausti ir fizinius simptomus, tokius kaip galvos skausmas, nemiga ar skrandžio sutrikimas.

Nerimo Tipai

Nerimas gali pasireikšti įvairiomis formomis, o jo specifiniai simptomai ir intensyvumas gali skirtis individualiai.

Generalizuotas Nerimo Sutrikimas (GNS)

Tai ilgalaikė būsena, kuriai būdingi pastovūs nerimo pojūčiai, kurie nėra susiję su konkrečia situacija ar įvykiu. Žmonės, kenčiantys nuo GNS, nuolat jaučiasi įsitempę ir nerimastingi dėl įvairių kasdienių dalykų, pvz., darbo, sveikatos, šeimos, finansinių reikalų. Šį nuolatinį nerimą ir įtampą gali lydėti fiziniai simptomai, tokie kaip neramumas, nuovargis, sunkumas susikaupti, raumenų įtampa ar miego sutrikimai.

Panikos Sutrikimas

Šiam sutrikimui būdingos staigios ir intensyvios panikos atakos, kurios gali sukelti stiprų baimės ir nerimo pojūtį. Atakos metu gali pasireikšti intensyvus širdies plakimas, dusulys, krūtinės skausmas, drebulys, o kartais net baimė dėl neišvengiamos mirties. Kadangi simptomai gali būti gana sunkūs, kai kurie panikos priepuolį patiriantys žmonės gali manyti, kad juos ištiko širdies priepuolis ar kita gyvybei pavojinga liga. Jie gali kreiptis į ligoninės skubios pagalbos skyrių. Galima tikėtis panikos priepuolių, pavyzdžiui, atsako į baimingą objektą arba netikėtų, matyt, be priežasties. Vidutinis panikos sutrikimo amžius yra 20-24 metai.

Socialinio Nerimo Sutrikimas (Socialinė Fobija)

Tai yra baimė būti kritikuojamam, atstumtam ar išjuoktam socialinėse situacijose. Žmonės, sergantys šiuo sutrikimu, vengia viešų pasirodymų, socialinių susibūrimų ir nuolat nerimauja dėl to, kaip juos vertina kiti.

Taip pat skaitykite: Eilučių sujungimas programavime

Fobijos

Fobijos yra nerimo formos, kurioms būdinga stipri ir neracionali baimė konkretiems objektams, situacijoms ar veikloms. Dažniausios fobijos apima aukščio baimę, viešų vietų baimę (agorafobija), vorų baimę (arahnofobija) ir kt. Specifinė fobija yra per didelė ir nuolatinė baimė dėl konkretaus objekto, situacijos ar veiklos, kuri paprastai nėra žalinga. Pacientai žino, kad jų baimė yra per didelė, tačiau jie negali jos įveikti. Šios baimės sukelia tokį kančią, kad kai kurie žmonės labai stengiasi išvengti to, ko bijo.

Agorafobija

Agorafobija - tai baimė atsidurti situacijose, kai pabėgti gali būti sunku ar gėdinga, arba ištikus panikos simptomams pagalba gali būti neprieinama. Baimė yra neproporcinga faktinei situacijai ir paprastai trunka šešis mėnesius ar ilgiau ir sukelia veikimo problemų. Asmuo aktyviai vengia situacijos, reikalauja palydovo arba ištveria su didele baime ar nerimu. Negydoma agorafobija gali tapti tokia rimta, kad žmogus negali išeiti iš namų.

Atsiskyrimo nerimas

Atsiskyrimo nerimas labiau būdingas vaikams, bet jį gali patirti ir paaugliai, ir net suaugę žmonės. Tai perdėtas nerimavimas dėl artimųjų: neracionali ligų, nelaimingų atsitikimų baimė, kuri pasireiškia nebūnant šalia savo tėvų ar globėjų. Išsiskyrimo nerimą gali aštrinti ir žemas savęs vertinimas, nepasitikėjimas savimi. Tokiu atveju paaugliai tampa priklausomi emociškai nuo savo artimųjų ir atsiskyrimas bei veikimas individualiai jiems kelia didelį nerimą.

Nerimo Priežastys

Nerimo priežastys gali būti įvairios ir priklauso nuo individualių aplinkybių bei genetinės predispozicijos.

Genetiniai veiksniai

Nerimas gali turėti genetinį komponentą. Nors neegzistuoja konkretus nerimo genas, mes paveldime tam tikrą smegenų struktūrą ir funkcionavimą, t.y. hormonų gamybą, cheminių medžiagų išskyrimą, kas tiesiogiai įtakoja mūsų būdą, nuotaikas, atsparumą stresui. Kitaip tariant polinkis į nerimą gali būti paveldimas iš tėvų arsenelių.

Taip pat skaitykite: Nerimo sukeltas galvos skausmas: kaip atpažinti?

Skaudūs patyrimai

Skaudūs patyrimai gali giliai paveikti jaunuolius. Paauglystė jau yra reikšmingų pokyčių ir vystymosi laikas, o papildoma sielvarto našta gali apsunkinti šį gyvenimo etapą. Artimo žmogaus netektis, tėvų skyrybos, artimos draugystės praradimas tikėtina, kad paveiks emocinę, psichologinę, socialinę galbūt ir fizinę paauglio savijautą. Kaip jaunuolis išgyvens skaudžias patirtis priklauso nuo jų amžiaus, brandos lygio, asmeninių įveikos mechanizmų, praradimo pobūdžio, pagalbos lygio.

Socialinis spaudimas

Socialinis spaudimas yra galinga jėga paauglių gyvenime, kuri galbūt labiau nei kas kitas formuoja jų elgesį, nuomonę, savigarbą, sprendimų priėmimą. Paauglystėje ypač jautriai reaguojama į bendraamžių pritarimą, pritapimą prie grupių, reakcijas. Jautresni paaugliai ypatingai sunkiai išgyvena nesėkmes šiose srityse ir lengvai gali pasiduoti socialiniam spaudimui.

Kūno pokyčiai

Paaugliai ne tik išgyvena emocinius nuotaikų šuolius, bet ir kūno pokyčius, kurie ne visada priimami pozityviai. Jaunuoliai yra linkę lyginti save su bendraamžiais, socialiniuose tinkluose matomais idealais. Neatitikimas susikurtų standartų neigiamai veikia savęs suvokimą, nuotaiką ir elgesį.

Akademinis spaudimas

Akademinis spaudimas yra reikšmingas streso ir nerimo šaltinis daugeliui paauglių. Jie stengiasi patenkinti didelius tėvų, mokytojų ir bendraamžių lūkesčius. Patiriama vis didesnė konkurencija stojant į aukštąsias mokyklas, todėl jau gimnazijose didėja įtampa tarp mokinių. Nuolatinė konkurencija, pripažinimo siekimas, savęs paieškos profesinėje srityje vargina juos fiziškai ir emociškai. Neretai jaunuolių dienotvarkės yra perkrautos namų darbais, papildomais būreliais, treniruotėmis. Pridėkime laiką susitikimams su draugais ir atsirandantiems meilės reikalams. Ypač žalingas tėvų noras per vaikus įgyvendinti savo neišsipildžiusias svajones. Tėvai sunkiai dirba ir stengiasi sukurti geras sąlygas vaikų akademiniams ar užklasiniams pasiekimams, visai neatsižvegdami į jaunuolių poreikius ir galimybes. Paaugliai jausdami kaltę ir atsakomybę prieš tėvus renkasi jiems netinkamą veiklą, kuri kelia stresą ir didina nerimastingumą.

Tapatumo paieškos

Paauglystę dar galime vadinti ir identiteto krize, kuomet aktualios tapatumo paieškos. Formuojasi jaunuolių suvokimas, kas aš esu, kokie mano poreikiai, norai ir vertybės. Ne visiems lengvai ir greitai pavyksta atsakyti į šiuos klausimus.

Technologijos ir socialiniai tinklai

Technologijos ir socialiniai tinklai bene daugiausiai prisededa prie paauglių kamuojamų nerimoskaičiaus augimo. Socialinėje aplinkoje paauglys arba iškart sulaukia pripažinimo, arba yra kritikuojamas, iš jo tyčiojamasi arba jam nepritariama. Jam sunku rasti kelią, kai aplinkui tiek daug informacijos. Medijos nuolatsiūlo pramogas, siunčia paaugliui žinią, kad „negalima nuobodžiauti“, eksponuoja idealus, į kuriuos reikia lygiuotis, demonstruoja gyvenimą, kurio reikia siekti, o visa tai paaugliui yra misija neįmanoma. Besaikės valandos prie ekranų irgi nepadeda įveikti nerimo. Šiame amžiuje paaugliai puikiai bendrauja skaitmeniniu būdu, tačiau jie jaučiasi dar labiau izoliuoti, įsitempę ir liūdni.

Nerimo Simptomai

Nerimas gali pasireikšti įvairiais simptomais, įskaitant:

• Fizinius: Nuovargis, nemiga, raumenų įtampa, galvos skausmai, svaigimai, padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, virškinimo problemos, „gumulas“ gerklėje, dusulys, pykinimas.
• Akademinius sunkumus: Intensyvus nerimas gali paveikti gebėjimą mokytis ir koncentruotis, ko pasekoje gali suprastėti mokymosi rezultatai.
• Emocines reakcijas: Paaugliai gali jausti nuolatinį susirūpinimą, panikos priepuolius, nepagrįstą baimę ar grėsmę, blogą nuotaiką bei dirglumą.
• Elgesio pokyčius.

Nerimo Valdymas

Verta atminti: įprasto tipo nerimą galima išmokti valdyti, tačiau tai neretai reikalauja keisti gyvenimo būdą. Toliau pateikėme kelis būdus sau padėti:

• Kalbėkitės su žmogumi, kuriuo pasitikite, kai jaučiatės vienišas ar atskirtas. Būtent šie jausmai ypatingai sustiprina nerimą ir gali iššaukti nepageidaujamą priepuolį. Taip pat, internete paieškokite nerimo savitarpio pagalbos grupių - jose galėsite susisiekti su panašius sunkumus patiriančiais bendraamžiais.
• Praktikuokite streso įveikos metodus.
• Mokykitės atsipalaiduoti. Meditacija ar mankšta yra puikūs būdai sumažinti stresą ir nerimą. Atraskite jums priimtiniausią atsipalaidavimo būdą. Vieniems tai gali būti fiziškai aktyvi veikla, tokia kaip šokiai, bėgiojimas ar vaikščiojimas, kitiems - pasyvus poilsis, skaitant knygą ar žiūrint televizorių.
• Raskite laiko poilsiui. Kokybiškas poilsis padeda organizmui sukaupti energiją kitai dienai, o tai leidžia atlikti kasdienes užduotis ir nuveja nerimą keliančias mintis.
• Ribokite alkoholio, kitų psichoaktyvių medžiagų ir kofeino vartojimą. Šios medžiagos skatina nerimą. Nikotinas taip pat turi šį poveikį. Žmonės dažnai rūko, kad sumažintų nerimo lygį, tačiau tai dar labiau sustiprina nerimą.

Kuo daugiau domėsitės nerimu, tuo geriau suprasite, kokie metodai tinka būtent jums ir kaip juos integruoti į savo kasdienybę.

Kaip padėti paaugliams?

1. Kurti struktūrizuotą ir saugią aplinką. Paaugliams svarbiausia parama yra tėvai. Geriausias ir patikimiausias būdas sumažinti nerimą - leisti laiką kartu. Prasmingi pokalbiai, bendra veikla kuria paaugliams saugumo jausmą. Taip pat svarbus ribų, taisyklių ir aiškios dienotvarkės nustatymas. Atkreipti dėmesį į miego ir mitybos kokybę. Jokiu būdu negalima nuvertinti ar menkinti nerimo jausmo. Nepulkite drąsinti ar gėdinti paauglių. Svarbu parodyti supratingumą, empatiją. Veikti mažais žingsneliais, neprovokuojant vengimo. Pavykus įvardinti konkrečias situacijas, dalykus, kuriose ar dėl ko jaunuolis nerimauja, galima bandyti tai įveikti išeinant iš komforto zonos. Svarbu tai daryti palaipsniui, neperspausti, nepaskubėti, kad nepablogintumėte situacijos.
2. Bendrauti su mokytojais. Komunikacija mokykloje būtina, kad mokytojai būtų informuoti, ko gali tikėtis ir kaip jiems vienoje ar kitoje situacijoje elgtis. Skatinti pasitikėjimą ir savarankiškumą. Gali padėti pokalbiai, diskusijos, pagyrimai, paskatinimai.
3. Dalijimasis bendromis aktualiomis istorijomis. Daugiau šia tema informacijos galima pasisemti dokumentiniuose filmuose, audio laidose ar knygose.
4. Skatinti fizinį aktyvumą. Suplanuokite išvykas, pasivaikščiojimus, stovyklas, keliones, išbandykite naujus sportus. Bendra veikla skatina koreguliaciją, kuomet tėvai ir vaikai padeda vieni kitiems pasijusti geriau.
5. Pravartu būtų paauglius supažindinti su atsipalaidavimo technikomis, kaip kvėpavimo pratimai, meditacija. Kontroliuoti ir riboti naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais laiką.

Atsipalaidavimo metodai

• Į kūną orientuoti metodai: Tai įvairūs atsipalaidavimo metodai, kurie grąžina kūną į ramybės būseną ir taip atpalaiduoja įtemptą protą ir emocijas.
• Vaizduotė: Vaizduotės įtraukimas. Įsivaizduokite saugią vietą kurioje išsiunčiate savo rūpesčius toli toli, tarsi valtį upe. Juk nerimas - tai užslėpta baimė, o ši dažnai savo ruožtu yra baimė prarasti kontrolę. Šiuo paprastu būdu galite praktikuoti meną atsisakyti savo rūpesčių.
• Kontroliuojamas kvėpavimas: Išbandykite įvairias kvėpavimo technikas. Būtent susitelkimas į kvėpavimą atitraukia mus nuo nerimą keliančių minčių ir padeda nuraminti protą. Šis metodas yra vienas greičiausių būdų, padedančių sumažinti staiga užklupusį nerimo priepuolį.
• Meditacija: Meditacija padeda susitelkti į dabarties akimirką ir pastebėti savo kūną. Ji gali padėti mums atsikratyti baimių dėl ateities ir nuraminti įtemptą protą.

Kaip gyventi čia ir dabar?

Kuo daugiau žmogus linkęs kapstytis praeityje - apgailestauti ar jausti gėdą dėl neva padarytų klaidų, bandyti sukontroliuoti, kas nutiks ateityje - tuo daugiau nerimo jis jaučia. Išsilaisvinti iš neigiamų minčių pajėgsime tik pradėję gyventi čia ir dabar. Kita vertus, šiandiena ir yra vienintelis realus laikas, kurį turime. Yra daug būdų, kaip susikaupti ir pilnai įsitraukti į dabarties momentą, taip mažinant nerimo lygį. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais išpopuliarėjusi mindfulness (dėmesingumo) praktika. Mindfulness moko žmones priimti ir stebėti savo mintis, jausmus ir fizinius pojūčius be vertinimo - tik suvokti juos tokius, kokie jie yra. Tai leidžia sumažinti streso reakcijas ir gerokai padeda mažinti panikos atakas, nerimą. Itin veiksminga, jei šią praktiką jungiame su gilaus kvėpavimo pratimais. Priimti visus savo jausmus be vertinimo iš pradžių gali būti sunku (ypač, kai jaučiame didžiulį nerimą), tačiau gilus kvėpavimas padeda juo „atlaisvinti“. Kvėpuodami lėtai ir giliai - atsipalaiduojame, o tai padeda geriau susidoroti su neigiamomis emocijomis ir priimti jas be baimės. Šias praktikas rekomenduoju papildyti kasdieniu dėkingumo dienoraščio rašymu. Pavyzdžiui, galite parašyti tris dalykus, už kuriuos būtent tądien esate dėkingi, net jei tai - maloniai kavinėje paduotas kavos puodelis ar pirštinė, kurią būtumėtę pametę, jei ne dėmesingas praeivis.

Japonų filosofija wabi sabi

Japonų filosofija wabi sabi, gali būti tikras atradimas kovojant su nerimu ir panikos atakomis. Wabi sabi moko, kad grožis ir ramybė slypi ne tobulume, o kasdieniuose, paprastuose dalykuose, kurie kaip tik dažniausiai yra „netobuli” - laikini ir trapūs. Ši koncepcija labai tinka kovojantiems su nuolatiniu nerimu, nes dažnai baimė ir panika kyla iš siekio viską gyvenime kontroliuoti ir tobulinti. Wabi sabi skatina priimti, kad gyvenimas yra neidealus ir nuolat besikeičiantis ir atsisakyti pernelyg didelių lūkesčių, kad išventume nusivylimo bei nerimo. Pavyzdžiui, išgyvendami panikos priepuolį, galime greičiau nurimti, priminę sau, kad ši nemaloni akimirka taip pat yra laikina, net jei dabar atrodo itin dramatiškai.

Kada Kreiptis Profesionalios Pagalbos?

Įveikti nerimą kartais lengviau, kai savipagalbos priemonės derinamos su profesionalia pagalba. Nedelskite jos kreiptis, jei dažnai patiriate nerimo simptomus ar jus kamuoja nerimo priepuoliai. Nerimas yra normali reakcija į stresą. Kai kuriais atvejais lengvas lygis gali būti naudingas. Nerimo sutrikimai skiriasi nuo įprasto nervingumo ar nerimo jausmo ir yra susiję su pernelyg didele baime ar nerimu. Nerimo sutrikimai yra labiausiai paplitę psichikos sutrikimai ir tam tikru gyvenimo momentu paveikia beveik 30 procentų suaugusiųjų. Nerimo sutrikimai gali priversti žmones vengti situacijų, kurios sukelia arba pablogina jų simptomus. Gali turėti įtakos darbo našumas, mokyklos darbai ir asmeniniai santykiai. Tačiau nerimo sutrikimai yra gydomi daugeliu psichoterapinių gydymo būdų. Jei jaučiate, kad nerimas neigiamai veikia jūsų gyvenimo kokybę, tai gali būti pirmasis ženklas, jog verta kreiptis į specialistą. Dažnai delsiama ieškoti pagalbos, o tai gali tik dar labiau pabloginti padėtį arba sukelti papildomą kančią. Terapija yra vienas iš veiksmingų būdų įveikti nerimą ir nerimo priepuolius, tačiau prieš kreipiantis į specialistą galima išbandyti tam tikrus savipagalbos metodus.

Kreipkitės pagalbos į specialistą, jei:

1. Jaučiate nuolatinį ir intensyvų nerimą, kuris nepranyksta net ir pasibaigus stresinei situacijai.
2. Nerimo simptomai trukdo įprastai veiklai.
3. Jaučiate fizinius nerimo simptomus, tokius kaip dažni širdies permušimai, prakaitavimas, dusulys ar galvos svaigimas.
4. Nepavyksta kontroliuoti nerimo savarankiškai.
5. Patiriate panikos priepuolius arba specifinės baimės, trukdančios įprastinei veiklai.
6. Jaučiate depresijos požymius arba mintis apie savižudybę.

Gydytojas ar psichologas gali padėti pasirinkti gydymo būdą, pavyzdžiui, kognityvinę elgesio terapiją (KET) ar tinkamus vaistus, jei to reikia.

Nerimo Gydymo Būdai

Pirmas žingsnis yra kreiptis į gydytoją, kad įsitikintumėte, jog nėra fizinių problemų, sukeliančių simptomus. Jei diagnozuojamas nerimo sutrikimas, psichikos sveikatos specialistas gali kartu su jumis rasti geriausią gydymą. Deja, daugelis nerimo sutrikimų turinčių žmonių pagalbos nesikreipia. Nors kiekvienas nerimo sutrikimas turi unikalių savybių, dauguma jų gerai reaguoja į dviejų tipų gydymą: psichoterapiją arba „pokalbių terapiją“ ir vaistus. Šie gydymo būdai gali būti skiriami atskirai arba kartu.

• Psichoterapija: Viena efektyviausių psichoterapijos rūšių tai pasiekti - kognityvinė-elgesio terapija (KET). Ją taikydamas, psichoterapeutas padeda žmogui suprasti, kaip destruktyvios (dažnai ir iracionalios) mintys ir elgesys gali sukelti nerimą ar panikos atakas, moko atpažinti neigiamus mąstymo modelius ir pakeisti juos sveikomis mintimis, kurios mažina nerimą. Jei žmogus nuolat galvoja „aš tikrai nesusitvarkysiu“, KET padės pakeisti šią mintį į „aš galiu tai padaryti ir pasitikiu savimi“. Terapija sutelkia dėmesį į tai, kas vyksta dabar, ir kaip galime spręsti šiuo metu kilusias problemas, skatina neužstrigti baimėje dėl praeities klaidų ar ateities.
• Schemų terapija: Tai psichoterapijos kryptis, teigianti, kad kiekvienas žmogus turi tam tikras schemas - gilius, dažnai pasąmonėje slypinčius įsitikinimus apie save, kitus ir pasaulį. Šios schemos formuojasi nuo ankstyvos vaikystės ir nuo jų smarkiai priklauso, kokie būsime užaugę. Giluminiai įsitikinimai gali būti pavyzdžiui tokie: „aš nevykėlis“, „pasaulis yra pavojingas“, „niekas manęs nemyli“, „visi vyrai, kuriuos myliu, mane palieka” ir panašūs. Čia dažnai ir slypi nuolatinio nerimo ar panikos atakų „šaknys”, nes tokie įsitikinimai neleidžia matyti pasaulio objektyviai ir reaguoti adekvačiai, dėl to jaučiame nerimą, baimę, apima jausmas, kad nieko nekontroliuojame ir būtinai įvyks kažkas blogo. Schemų terapijoje išsiaiškinama, kas suformavo neteisingus įsitikinimus, kaip jie veikia mūsų kasdienybę, tuomet psichoterpeutas padeda žmogui pakeisti gilumines schemas, matyti pasaulį realistiškiau. Pavyzdžiui, jei žmogus tiki, kad yra visų nemylimas, jis gali pasąmoningai rinktis tokius santykius ar taip elgtis, kad patvirtintų šią giluminnę nuostatą.
• Grupinė psichoterapija: Žmogus iš esmės nesukurtas gyventi vienas, net jei jis labai intravertiškas - tam tikras bendravimas, palaikymas, tapatinimąsis su bendruomene ar grupe, veikia teigiamai. Todėl grupinė psichoterapija - labai efektyvi psichoterapijos forma, labai tinkama žmonėms, kenčiantiems nuo nerimo ir panikos sutrikimų. Grupėje mažėja jausmas, kad „esu vienas su savo problemomis“, čia saugu dalintis jausmais, be to, išgirsti, kaip su panašiais iššūkiais tvarkosi kiti. Dažnai žmonėms atrodo, kad jų išgyvenimai yra unikalūs ir niekas kitas jų nesupranta, tad palaikymas jiems - itin svarbus.
• Vaistai: Vaistai neišgydys nerimo sutrikimų, tačiau gali žymiai palengvinti simptomus. Dažniausiai vartojami vaistai yra vaistai nuo nerimo (paprastai skiriami tik trumpą laiką) ir antidepresantai.

Nerimo Įveikimo Strategijos

Yra daug dalykų, kuriuos žmonės daro, kad padėtų susidoroti su nerimo sutrikimų simptomais ir būtų veiksmingesnis gydymas. Streso valdymo metodai ir meditacija gali būti naudingi. Paramos grupės (asmeniškai arba internetu) gali suteikti galimybę dalytis patirtimi ir įveikos strategijomis. Taip pat gali būti naudinga sužinoti daugiau apie sutrikimo specifiką ir padėti šeimai bei draugams geriau suprasti būklę.

#

tags: #nerimas #itampa #ir #baimes