Nerimas yra natūrali žmogaus reakcija į stresą, tačiau kai jis tampa nuolatiniu ir trukdo kasdieniam gyvenimui, tai gali būti nerimo sutrikimas. Šiame straipsnyje aptariamos nerimo priežastys mokykloje, jo simptomai ir įveikimo strategijos, skirtos tiek jaunuoliams, tiek suaugusiems.
Kas yra Nerimas?
Nerimas - normali žmogaus reakcija stresinėse situacijose. Tai jausmas, kylantis suvokiant didesnę grėsmę ar stresą dėl situacijos ar įvykio, nei tai pateisintų. Nerimas sukelia stresą, susirūpinimą ir baimę. Tai gali būti baimės jausmas dėl to, kas bus. Pavyzdžiui, prieš darbo pokalbį ar kalbant viešai, jaučiamas tam tikras nerimas.
Nerimo Sutrikimai
Normalu jausti nerimą persikėlus į naują vietą, pradedant naują darbą ar laikant egzaminus. Tačiau kai nerimo jausmas yra stiprus, trunka mažiausiai 6 mėnesius ir trukdo kasdieniam gyvenimui, tai vadinama nerimo sutrikimu. Nerimo sutrikimas - tai psichikos sveikatos būklė, kai nuolatinis nerimas ar įtampa trukdo žmogui gyventi įprastą gyvenimą. Tai intensyvus ir kartais sekina. Dėl tokio nerimo galite nustoti daryti tai, kas jums patinka.
Nerimo Sutrikimų Tipai
Yra keletas nerimo sutrikimo tipų:
- Generalizuotas nerimo sutrikimas: Tai nuolatinis nerimas ir jaudinimasis. Žmonės, sergantys šiuo sutrikimu, jaudinasi dėl begalės dalykų - sveikatos, finansų, jie nuolatos jaučiasi taip, tarsi tuoj nutiks kažkas blogo.
- Panikos sutrikimas: Pasikartojantys panikos priepuoliai, kurių metu jausite tokius simptomus: prakaitavimas, drebuliai, oro trūkumas, jausmas, lyg springtumėte, pakilęs spaudimas, stiprus baimės jausmas.
- Socialinis nerimo sutrikimas: Žmonės, sergantys šiuo sutrikimu, bijo socialinių situacijų, kur gali pasijausti susigėdę ar teisiami. Jie dažnai jaudinasi būdami viešose erdvėse, nepasitiki savimi, bijo būti atstumti.
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas: Užsispyrimas, nekontroliuojami jausmai bei mintys (manijos) ir rutina bei ritualai (prievartinis jausmas kažką daryti).
- Potrauminio streso sutrikimas: Šis sutrikimas atsiranda po siaubingų fizinių ar emocinių išgyvenimų, tokių kaip stichinės nelaimės, avarijos ar nusikaltimai.
Nerimas Jaunimo Tarpe
Nerimas tampa vis dažnesne problema jaunimo tarpe. Sparčiai besikeičianti aplinka, socialiniai lūkesčiai ir asmeninio gyvenimo iššūkiai dažnai sukelia emocinę įtampą. Nacionalinio psichinės sveikatos instituto (NIMH) duomenimis, maždaug 31,9% paauglių (13-18 metų) JAV kažkuriuo gyvenimo momentu patiria nerimo sutrikimą. Apie 8,3% šių paauglių kenčia nuo sunkių sutrikimų. Atkreipiamas dėmesys, jog mergaitėms nerimo sutrikimai fiksuojami dažniau nei berniukams. COVID-19 pandemijos metu atlikti tyrimai JAV rodo, kad dėl socialinės izoliacijos, netikrumo ir sutrikdytos rutinos paauglių nerimo lygis dar padidėjo iki 43%.
Taip pat skaitykite: Apie individualybę literatūroje
Nerimo Priežastys Mokykloje
Nors ir yra keletas nerimo sutrikimo tipų, dauguma jų atsiranda dėl panašių priežasčių. Žmonės, patiriantys šį sutrikimą, lengvai pasiduoda savo emocijoms, neigiamai reaguoja į negatyvius jausmus ir situacijas. Labai dažnai, bandydami susitvarkyti su šiais jausmais, žmonės vengia situacijų ar veiklų, kurių metu jaučia nerimą. Deja, nerimo dienos dėl to tik dažnėja.
Nerimo priežasčių sąrašas gali būti labai ilgas. Išskirkime kelias, labiausiai veikiančias šiuolaikinį paauglį:
- Genetinis komponentas: Nerimas gali turėti genetinį komponentą. Nors neegzistuoja konkretus nerimo genas, mes paveldime tam tikrą smegenų struktūrą ir funkcionavimą. t.y. hormonų gamybą, cheminių medžiagų išskyrimą, kas tiesiogiai įtakoja mūsų būdą, nuotaikas, atsparumą stresui. Kitaip tariant polinkis į nerimą gali būti paveldimas iš tėvų arsenelių.
- Skaudūs patyrimai: Skaudūs patyrimai gali giliai paveikti jaunuolius. Artimo žmogaus netektis, tėvų skyrybos, artimos draugystės praradimas tikėtina, kad paveiks emocinę, psichologinę, socialinę galbūt ir fizinę paauglio savijautą.
- Socialinis spaudimas: Socialinis spaudimas yra galinga jėga paauglių gyvenime, kuri galbūt labiau nei kas kitas formuoja jų elgesį, nuomonę, savigarbą, sprendimų priėmimą. Paauglystėje ypač jautriai reaguojama į bendraamžių pritarimą, pritapimą prie grupių, reakcijas. Jautresni paaugliai ypatingai sunkiai išgyvena nesėkmes šiose srityse ir lengvai gali pasiduoti socialiniam spaudimui.
- Kūno pokyčiai: Paaugliai ne tik išgyvena emocinius nuotaikų šuolius, bet ir kūno pokyčius, kurie ne visada priimami pozityviai. Jaunuoliai yra linkę lyginti save su bendraamžiais, socialiniuose tinkluose matomais idealais. Neatitikimas susikurtų standartų neigiamai veikia savęs suvokimą, nuotaiką ir elgesį.
- Akademinis spaudimas: Akademinis spaudimas yra reikšmingas streso ir nerimo šaltinis daugeliui paauglių. Jie stengiasi patenkinti didelius tėvų, mokytojų ir bendraamžių lūkesčius. Patiriama vis didesnė konkurencija stojant į aukštąsias mokyklas, todėl jau gimnazijose didėja įtampa tarp mokinių. Tėvai sunkiai dirba ir stengiasi sukurti geras sąlygas vaikų akademiniams ar užklasiniams pasiekimams, visai neatsižvegdami į jaunuolių poreikius ir galimybes.
- Identiteto krizė: Paauglystę dar galime vadinti ir identiteto krize, kuomet aktualios tapatumo paieškos. Formuojasi jaunuolių suvokimas, kas aš esu, kokie mano poreikiai, norai ir vertybės. Ne visiems lengvai ir greitai pavyksta atsakyti į šiuos klausimus.
- Technologijos ir socialiniai tinklai: Technologijos ir socialiniai tinklai bene daugiausiai prisededa prie paauglių kamuojamų nerimoskaičiaus augimo. Besaikės valandos prie ekranų irgi nepadeda įveikti nerimo. Šiame amžiuje paaugliai puikiai bendrauja skaitmeniniu būdu, tačiau jie jaučiasi dar labiau izoliuoti, įsitempę ir liūdni.
- Atsiskyrimo nerimas: Atsiskyrimo nerimas labiau būdingas vaikams, bet jį gali patirti ir paaugliai, ir net suaugę žmonės. Tai perdėtas nerimavimas dėl artimųjų: neracionali ligų, nelaimingų atsitikimų baimė, kuri pasireiškia nebūnant šalia savo tėvų ar globėjų.
- Socialinis nerimas: Socialinis nerimas dažniausiai išsivystantis paauglystėje. Jam būdinga intensyvi socialinių situacijų ar sąveikos baimė, kad būsi teisiamas, nesuprastas, atstumtas.
- Panikos atakos: Panikos priepuolis dažniausiai kyla staiga be konkrečios priežasties. Tuo metu žmogus negali paaiškinti, ko jis bijo. Simptomai panašūs į insulto: kūno tirpimas, padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, dusulys, tad prie viso to prisideda ir mirties baimė.
Nerimo Simptomai
Nerimo simptomai gali būti įvairūs ir pasireikšti skirtingais būdais. Svarbu atpažinti šiuos simptomus, kad būtų galima laiku kreiptis pagalbos.
Fiziniai Simptomai
- Nuovargis
- Nemiga
- Raumenų įtampa
- Galvos skausmai
- Svaigimai
- Padažnėjęs širdies plakimas
- Prakaitavimas
- Virškinimo problemos
- „Gumulas“ gerklėje
- Dusulys
- Pykinimas
Akademiniai Sunkumai
- Intensyvus nerimas gali paveikti gebėjimą mokytis ir koncentruotis, ko pasekoje gali suprastėti mokymosi rezultatai.
Emocinės Reakcijos
- Paaugliai gali jausti nuolatinį susirūpinimą, panikos priepuolius, nepagrįstą baimę ar grėsmę, blogą nuotaiką bei dirglumą.
Elgesio Pokyčiai
- Vengimas socialinių situacijų
- Agresyvumas
- Uždarumas
- Dirglumas
Kaip Suvaldyti Nerimą?
Yra daug būdų, kaip suvaldyti nerimą. Štai keletas patarimų:
- Stebėkite savo mintis: Atidžiai pažvelkite, kokios mintys sukasi jūsų galvoje, kai apima nerimo jausmas. Nerimo jausmą sukeliančios mintys dažnai prasideda nuo „O kas būtų, jei…?“ . Kovojant su nerimu, labai svarbu stebėti savo mintis ir suprasti, iš kur jos ateina.
- Pakeiskite mintis: Nepageidaujamas mintis ir pesimistines prognozes pakeisti labiau realistinėmis. Apgalvokite situaciją iš visų pusių. Kai tik turite labiau realistinę prognozę, pakeiskite ja nerimą sukėlusias mintis. Svarbu nepamiršti, kad mintys nėra faktai. Jūsų mintys nebūtinai yra tiesa. Tai tik mintys.
- Nevenkite situacijų: Dažnai norėdami išvengti nerimo, nustojame daryti dalykus ar būti tose situacijose, kurios gali išprovokuoti nerimo jausmą. Tačiau ilgainiui suprasime, kad nesijaučiame laimingi - apsistatėme save sienomis, nebedarome dalykų, kuriuos mėgome, o galiausiai net ir nesprendžiame pačios nerimo problemos.
- Atidėkite nerimą: Vienas iš būdų, padėsiančiu suvaldyti nerimą, tai išmokti jį atidėti vėlesniam laikui. Pavyzdžiui, nerimaujate dėl to, ko tuo metu negali išspręsti - sakykime, turite sunkią užduoti darbe ir apie tai galvojate prieš užmigdami.
- Rūpinkitės savimi: Norint įveikti nerimą, privalome rūpintis savimi. Mūsų emocinė būsena priklauso tik nuo mūsų pačių. Jeigu prisiimsite atsakomybę už savo gyvenimą, planus ir emocijas, bus lengviau išmokti ir suvaldyti nerimą.
- Sportuokite: Reguliariai sportuokite - vaikščiokite, bėgiokite, lankykite jogą, darykite tempimo pratimus, žaiskite tinklinį, važinėkitės riedučiais, svarbiausia - judėkite.
- Poilsis: Pasistenkite kiekvieną dieną rasti bent truputį laiko poilsiui. Leiskite pailsėti mintims.
- Miegas: Stenkitės gerai išsimiegoti kiekvieną naktį. Nėra sunku būti nervingu, kai trūksta miego.
- Kalbėkite: Kalbėkite apie tai, kaip jaučiatės. Baimės didesnės, kai jos tik jūsų galvoje. Kartais užtenka pasipasakoti apie tai kas neramina draugams, šeimai ar psichologui ir tampa lengviau.
Pagalba Paaugliams
- Kurkite struktūrizuotą ir saugią aplinką: Paaugliams svarbiausia parama yra tėvai. Geriausias ir patikimiausias būdas sumažinti nerimą - leisti laiką kartu. Prasmingi pokalbiai, bendra veikla kuria paaugliams saugumo jausmą. Taip pat svarbus ribų, taisyklių ir aiškios dienotvarkės nustatymas. Atkreipti dėmesį į miego ir mitybos kokybę. Jokiu būdu negalima nuvertinti ar menkinti nerimo jausmo.
- Bendraukite su mokytojais: Komunikacija mokykloje būtina, kad mokytojai būtų informuoti, ko gali tikėtis ir kaip jiems vienoje ar kitoje situacijoje elgtis.
- Skatinti pasitikėjimą ir savarankiškumą: Gali padėti pokalbiai, diskusijos, pagyrimai, paskatinimai.
- Dalijimasis bendromis aktualiomis istorijomis: Daugiau šia tema informacijos galima pasisemti dokumentiniuose filmuose, audio laidose ar knygose.
- Skatinti fizinį aktyvumą: Suplanuokite išvykas, pasivaikščiojimus, stovyklas, keliones, išbandykite naujus sportus. Bendra veikla skatina koreguliaciją, kuomet tėvai ir vaikai padeda vieni kitiems pasijusti geriau.
- Atsipalaidavimo technikos: Pravartu būtų paauglius supažindinti su atsipalaidavimo technikomis, kaip kvėpavimo pratimai, meditacija.
- Kontroliuoti laiką prie įrenginių: Kontroliuoti ir riboti naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais laiką.
Kada Kreiptis Į Specialistą?
Jeigu savipagalbos priemonės neveikia, nerimo būsena tęsiasi per ilgai įtakodama kasdienes veiklas, jeigu nerimas perauga į panikos priepuolius arba jaunuolis skundžiasi kurį laiką „užstrigusiu gumulu“ gerklėje ar krūtinėje, reikėtų kreiptis pas specialistus. Jie stengsis daugiau sužinoti apie Jūsų gyvenimą, aplinkybes, siekdami išsiaiškinti nerimo priežastis ir pasiūlys būdų, kaip su tuo kovoti.
Taip pat skaitykite: Eilučių sujungimas programavime
Gydymo Metodai
- Medikamentai: Kuriuos skiria psichiatras.
- Kognityvinė elgesio terapija: Psichologas ar psichoterapeutas padeda pacientams keisti neigiamus mąstymo modelius, kurie skatina nerimą, ir įgyti naujų elgesio įgūdžių, skirtų valdyti nerimą kasdienėse situacijose. Psichologinės edukacijos pradmenys jau padeda jaunuoliams geriau suprasti savo mintis, emocijas ir veiksmus. Savęs stebėjimas, dienoraščio rašymas, dienos įvykių aptarimas su specialistu padeda įžvelgti ir suprasti ryšius tarp sąmoningo elgesio ir pasąmonėje slypinčių minčių.
Kognityvinė Elgesio Terapija
Psichologai pacientams padeda atpažinti ir suvaldyti veiksnius, kurie iššaukia nerimą. Konsultacijos padeda pacientui suprasti, kokios jų mintys tiesiogiai siejasi su nerimo simptomais. Koreguodami savo elgesį, pacientai atsisako veiksmų, kurie yra siejami su nerimo sutrikimu. Jie yra drąsinami ir skatinami įveikti savo baimes, jas provokuodami (pvz.
Psichoterapija
Psichoterapija - tai procesas, kurio metu gydytojas ir pacientas dirba išvien, kad galėtų nustatyti, dėl ko pacientas nerimauja, ir kad pacientas išmoktų, kaip su tuo nerimu susidoroti. Savo naujai įgautus įgūdžius valdyti nerimą pacientai gali išbandyti ne tik susitikimų metu, tačiau ir realiose gyvenimo situacijos, kurios juos verčia jaustis nepatogiai.
Grupinė Terapija
Grupinė terapija - metodas, kai keletas žmonių, kurie turi tokius pat sutrikimus, bando įveikti savo nerimą ir vienas kitą palaikyti.
Šeimos Psichoterapija
Šeimos psichoterapija padeda šeimos nariams suprasti jų mylimųjų nerimą ir išmoko, kaip išvengti nerimą sukeliančių situacijų.
Nerimas ir Nemiga
10-30 % populiacijos turi miego sutrikimų (Prevalence of chronic insomnia in adult patients and its correlation with medical comorbidities - PMC (nih.gov). Ir apie 90 % žmonių, kurie kovoja su nerimu, turi ir miego problemų (Sleep and Anxiety in Late Childhood and Early Adolescence - PMC (nih.gov)). Nerimas ir prastas miegas yra glaudžiai susiję. Abu yra gydomi vienu metu.
Taip pat skaitykite: Nerimo sukeltas galvos skausmas: kaip atpažinti?
Vaistai Nuo Nerimo
Trumpalaikis nerimas praeina savaime ir jo gydyti nerekia. Tačiau jei net ir trumpalaikis nerimas sukelia nemigą, trukdo susikaupti, galima vartoti augalinius preparatus, kurie pašalins simptomus ir pagerins gyvenimo kokybę. Juos be recepto galima įsigyti vaistinėje. Tik renkantis reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie nerimą malšinantys preparatai turi ir slopinantį poveikį, sukelia mieguistumą. Tokius reikėtų vartoti vakare arba rinktis tokius, kurie neturi slopinančio poveikio. Pavyzdžiui LILANDOR. Lilandor yra augalinis preparatas, kuris malšina lengvą nerimą ir palengvina miegą. Pagrindinė veiklioji medžiaga yra eterinis levandų aliejus minkštose kapsulėse ir vartojama tik vieną kartą per dieną užgeriant stikline vandens. Dėl galimo šalutinio poveikio pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Esant sunkiam (patologiniam) nerimo sutrikimui, gydymas parenkamas individualiai.
Vaiko Nenoras Eiti Į Mokyklą
Situacija, kai vaikas nenori eiti į mokyklą, yra pažįstama daugeliui tėvų. Kartais tai gali būti trumpalaikė reakcija į nuovargį ar nuobodulį, o kartais - rimtesnis signalas apie patiriamus sunkumus. Vaiko nenoras eiti į mokyklą gali kilti dėl įvairių priežasčių. Jei vaikas vengia mokyklos dėl emocinių priežasčių, tai gali pasireikšti pilvo skausmais, galvos skausmais ar nuolatiniais pasiteisinimais.
Kaip Padėti?
- Klausykite be vertinimo.
- Kurkite saugią atmosferą namuose.
- Ieškokite sprendimų kartu.
Jeigu mokyklos vengimas tęsiasi ilgiau nei kelias savaites arba pastebite stiprius emocinius pokyčius, verta kreiptis į psichologą. Vaiko nenoras eiti į mokyklą yra signalas, kurį būtina išgirsti. Vaikų nerimo sutrikimas atsėlina tyliai ir dažnai įsėda visai nejučia. Jei laiku nepastebimas ir nesuteikiama pagalba, gali pasilikti ilgai, kartais net visam gyvenimui sukeldamas skaudžių pasekmių.
Specialistų Nuomonės
Medicinos centro „Neuromeda“ vaikų ir paauglių psichologė Simona Cimbalistaitė sako, kad pasauliui keičiantis, didelė kaita vyksta ir mokyklose: atsiranda naujų programų, keičiasi ugdymo, vertinimo sistema - visa tai kelia didelį nerimą. Ji pabrėžia, kad nerimą stiprina ir mokytojų gąsdinimai, jog prasti pažymiai neleis pasirinkti norimos gimnazijos, o vėliau ir norimų studijų. Psichologės nuomone, gąsdinimas - neveiksminga priemonė. Priešingai, gąsdinami vaikai dažnai ima nerimauti ir praranda motyvaciją mokytis.
„Varnų salos“ direktorė Margarita Pilkauskaitė mano, kad mokykla daug kam asocijuojasi būtent su nerimu ir stresu, su privalomu pareigų vykdymu. Visuomenėje vis dar paplitęs įsitikinimas, kad reikia mokytis labai gerai. Todėl mokyklos varžosi tarpusavyje, siekia aukštų reitingų, nori gabių mokinių. Tai kelia įtampą. Visa švietimo sistema vis dar orientuota į mokinių paruošimą egzaminams.
Prieštaraujančio Nepaklusnumo Sutrikimas
Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas - tai vaikystėje pasireiškiantis elgesio sutrikimas, kuriam būdinga pikta ir (arba) dirgli nuotaika, prieštaraujantis ir (arba) iššaukiantis elgesys arba kerštingumas. Labai svarbu diagnozuoti ir suteikti tinkamą pagalbą, nes sutrikimas gali smarkiai sutrikdyti įprastą kasdienę vaiko veiklą, mokymosi rezultatus ir socialines sąveikas. Be to, negydomas ateityje jis gali sukelti rimtesnių elgesio problemų ir psichikos sveikatos sutrikimų.
Simptomai
- Fiziniai simptomai: Miego sutrikimai, psichosomatiniai simptomai (galvos ar skrandžio skausmai).
- Elgesio ir emociniai simptomai: Dažni pykčio priepuoliai, nuolatinis nepaklusnumas, atsisakymas laikytis taisyklių, sąmoningas erzinimas, kaltinimas kitų, piktas ir kerštingas elgesys, svyruojanti nuotaika.
- Socialiniai simptomai: Sunkumai išlaikyti draugystę, ginčai su suaugusiaisiais, atsisakymas paklusti taisyklėms, nemalonus ar piktas elgesys.
Priežastys
- Šeimos veiksniai: Nenuoseklūs, šiurkštūs ar aplaidūs auklėjimo metodai, nuolatiniai nesutarimai, tėvų psichikos sveikatos sutrikimai.
- Mokymosi aplinkos veiksniai: Struktūros trūkumas, nepakankama parama mokymosi sunkumų turintiems mokiniams, neveiksmingas trikdančio elgesio suvaldymas.
- Biologiniai veiksniai: Neurologiniai sutrikimai, smegenų traumos, genetiniai veiksniai.
Diagnozė ir Gydymo Metodai
Diagnozė nustatoma atlikus išsamų vaikų psichiatro arba psichologo įvertinimą. Gydant šį sutrikimą dažnai taikoma elgesio terapija, kurios tikslas - mokyti vaiką ir tėvus elgesio valdymo ir gerinimo strategijų. Tėvų ir vaikų sąveikos terapija (PCIT), kognityvinė elgesio terapija (KET) ir šeimos terapija yra vieni dažniausiai taikomų gydymo metodų.
Patarimai Tėvams ir Pedagogams
- Bendravimo su vaiku strategijos: Aktyvus klausymasis, empatija, teigiamo pastiprinimo strategijos.
- Aplinkos organizavimas: Nuspėjama, rami ir struktūruota aplinka, nuosekli rutina ir tvarkaraščiai, aiškios taisyklės.
- Aiškūs lūkesčiai vaikui: Aiškūs ir realūs elgesio lūkesčiai, nuoseklios ir teisingos pasekmės, teigiamo elgesio pastiprinimas.
- Paramos ir pagalbos svarba: Darbas su psichologu, parama šeimai, tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas.