Šiame straipsnyje išnagrinėsime nerimo priežastis ir pateiksime išsamų vadovą, kaip padėti artimam žmogui, kuris susiduria su nerimu. Aptarsime įvairius nerimo aspektus, pradedant nuo jo priežasčių ir simptomų iki praktinių patarimų, kaip suteikti emocinę paramą, paskatinti kreiptis į specialistus ir pasirūpinti savo pačių emocine sveikata.
Įvadas į nerimą
Nerimas yra natūrali žmogaus emocija, kuri padeda mobilizuoti fizinę ir psichinę energiją tikslui pasiekti. Tačiau, kai nerimas tampa per didelis, nuolatinis ir trukdo kasdieniam gyvenimui, jis gali peraugti į nerimo sutrikimą. Nerimo sutrikimai yra vieni iš dažniausiai pasitaikančių psichikos sveikatos sutrikimų, paveikiančių milijonus žmonių visame pasaulyje.
Kas yra nerimo sutrikimas?
Nerimo sutrikimas yra būklė, kai žmogus jaučia nuolatinį ir perdėtą nerimą, baimę ar įtampą, kurie trukdo jo kasdieniam funkcionavimui. Nerimo sutrikimai gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant generalizuotą nerimo sutrikimą, panikos sutrikimą, socialinį nerimo sutrikimą ir fobijas.
Nerimo sutrikimų tipai ir simptomai
Yra keletas pagrindinių nerimo sutrikimų tipų, kurių kiekvienas pasižymi savitais simptomais:
- Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS): Lėtinis susirgimas, pasireiškiantis be aiškios priežasties labai stipriu, padidėjusiu nerimavimu, jaudinimusi dėl kasdienių situacijų, ateities.
- Panikos sutrikimas: Pasireiškia staigiais ir netikėtais panikos priepuoliais, kurių metu žmogus jaučia stiprų baimės jausmą, lydimą fizinių simptomų, tokių kaip širdies plakimas, dusulys, galvos svaigimas ir drebulys.
- Socialinis nerimo sutrikimas: Baimė būti vertinamam ar neigiamai įvertintam kitų žmonių socialinėse situacijose.
- Fobijos: Perdėta ir iracionali baimė konkretiems objektams, vietoms ar situacijoms.
Nerimo priežastys
Nerimo priežastys yra įvairios ir gali apimti:
Taip pat skaitykite: Apie individualybę literatūroje
- Genetika: Jei šeimoje yra sergančių nerimo sutrikimais, tikimybė susirgti padidėja.
- Biologiniai veiksniai: Smegenų chemijos pokyčiai, ypač neurotransmiterių disbalansas, gali prisidėti prie nerimo atsiradimo.
- Psichologiniai veiksniai: Traumuojantys įvykiai, stresas, žema savivertė ir perfekcionizmas gali didinti nerimo riziką.
- Aplinkos veiksniai: Gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar mobingas darbe gali provokuoti nerimą.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: Alkoholio, narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas gali sukelti arba sustiprinti nerimą.
- Lėtinės ligos: Artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir kitos lėtinės ligos gali provokuoti nerimą.
Kaip padėti artimam žmogui, sergančiam nerimu
Kai artimas žmogus kovoja su nerimu, mums dažnai norisi padėti, bet nežinome, kaip tai padaryti tinkamai. Štai keletas praktinių patarimų, kaip suteikti palaikymą:
Supraskite ir pripažinkite nerimą
Pirmiausia, svarbu suprasti, kad nerimas yra reali ir dažnai stipriai varginanti liga. Venkite sakyti frazes, tokias kaip „visi kartais liūdime“ ar „tiesiog atsikratyk šio jausmo“. Vietoje to, sakykite: „Žinau, kad Tau tikrai sunku, ir noriu būti šalia, kad ir ką jaustum.“
Būkite kantrūs ir supratingi
Nerimo gijimo procesas gali būti labai lėtas ir kartais net beveik nepastebimas. Būkite kantrūs su lėtais pokyčiais ir pagirkite artimą žmogų už menkiausius žingsnius link pagerėjimo. Leiskite jam suprasti, kad turi teisę jaustis taip, kaip jaučiasi, ir kad Jums rūpi nepaisant visų jo išgyvenimų.
Bendraukite ir išklausykite be vertinimo
Nerimą išgyvenantys žmonės dažnai bijo būti nesuprasti ar įvertinti negatyviai, todėl labai svarbu, kad jie jaustųsi laisvai galintys kalbėti apie savo jausmus, nebijodami būti teisiami. Naudokite atvirus klausimus, pabrėžkite, kad jo/jos jausmai yra svarbūs, patikinkite, kad viskas, ką jis arba ji jaučia, yra normalu.
Padėkite praktiškai
Depresijos metu žmogus gali jaustis bejėgis net dėl paprastų kasdienių užduočių, tokių kaip maisto gaminimas ar kambario tvarkymas. Pasiūlykite savo pagalbą: „Norėčiau padėti Tau pasigaminti vakarienę, jei norėtum, galėtume tai padaryti kartu.“
Taip pat skaitykite: Eilučių sujungimas programavime
Padrąsinkite kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą
Nors artimo žmogaus palaikymas yra itin svarbus, tik specialistas gali suteikti gilesnį emocinį gydymą ar skirti reikalingą terapiją. Kalbėkite apie pagalbą kaip apie normalų žingsnį, pasidalinkite savo ar kitų patirtimi, pasiūlykite pagalbą surandant psichologą, sukurkite saugią erdvę, kurioje žmogus gali atvirai kalbėti apie savo baimes.
Rūpinkitės savo emocine sveikata
Kai padedate artimam žmogui, kuris išgyvena nerimą, natūralu jausti didelę atsakomybę, rūpestį ir norą jam padėti. Tačiau labai svarbu prisiminti, kad ir Jūsų emocinė sveikata yra tokia pat svarbi. Leiskite sau išgyventi savo jausmus, pasidalinkite savo jausmais su kitais, skirkite laiko sau, palaikykite sveiką gyvenimo būdą.
Nerimo gydymo būdai
Yra įvairių nerimo gydymo būdų, kurie gali būti naudojami atskirai arba kartu:
- Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) ir kitos terapijos gali padėti žmogui išmokti įveikti nerimą ir pakeisti neigiamas mintis bei elgesį.
- Medikamentinis gydymas: Antidepresantai ir kiti vaistai gali palengvinti nerimo simptomus.
- Savipagalbos strategijos: Fizinis aktyvumas, tinkama mityba, miego higiena, streso mažinimo technikos (meditacija, joga, kvėpavimo pratimai) ir socialiniai ryšiai gali padėti valdyti nerimą.
Kaip sau padėti sergant nerimu?
- Kreipkitės pagalbos: Pirmasis depresijos gydymo žingsnis gali būti kreipimasis į emocinės paramos linijas, kuriose galite nemokamai, anonimiškai ir konfidencialiai, jums priimtina forma (telefonu, pokalbiais internetu, el. laišku), pasidalinti mintimis, jausmais, gauti palaikymą ir informaciją apie tolimesnes pagalbos galimybes. Kreipkitės į polikliniką, kurioje esate registruotas, ir sužinokite, koks Psichikos sveikatos centras Jums priklauso. Užsiregistruokite konsultacijai pas psichiatrą ir/arba psichologą. Ši pagalba Jums nieko nekainuos. Būtinai pasinaudokite ne tik konsultacijos pas psichiatrą galimybe, kurios metu Jums greičiausiai bus paskirti vaistai, bet aktyviai prašykite konsultacijos pas psichologą.
- Geresnis sunkių būsenų, su kuriomis susiduriate, supratimas. Kitaip sakant - tinkamos ir Jums suprantamos žinios apie depresiją ir jos įveikos būdus.
- Tinkamas gyvenimo būdas, kuris savijautą gali reguliuoti gerokai labiau nei dažnas įsivaizduoja.
- Fizinis aktyvumas gali būti nepaprastai veiksmingas, ypač esant lengvai ar vidutinio sunkumo depresijai. Sportuojant išsiskiria endorfinai, kurie gerina nuotaiką. Net ir reguliarūs pasivaikščiojimai gamtoje - vos 30 minučių per dieną gali padėti jaustis geriau. O įvairūs lengvi pratimai, tokie kaip joga ar tempimo pratimai, mažina įtampą ir stresą. Be to, galite išbandyti sportą, kuris teikia malonumą - šokius, plaukimą ar dviračių sportą.
- Tinkama mityba. Kai kurie produktai gali teigiamai veikti smegenų veiklą ir nuotaiką, pavyzdžiui, produktai, kuriuose yra omega-3 riebalų rūgštys, taip pat tamsus šokoladas bei maistas, turintis B grupės vitaminų.
- Miego higiena. Eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu kiekvieną dieną, vengti ekranų (telefonų, kompiuterių) bent valandą prieš miegą bei sukurti ramų vakarinį ritualą, kaip pavyzdžiui, arbatos gėrimas ar knygos skaitymas.
- Dienoraščio rašymas. Tai padeda geriau suprasti savo jausmus ir rasti būdus su jais susitvarkyti. Gali padėti ir kūrybinės veiklos: tapyba, muzika, poezija ar net tiesiog spalvinimas gali būti puikus būdas išreikšti save.
- Socialiniai ryšiai. Palaikykite ryšį su artimais žmonėmis. Kalbėjimas apie savo būseną gali padėti jaustis lengviau. Na, o jei visgi sunku pasikalbėti su artimaisiais, galima prisijungti prie palaikymo grupių ar ieškoti bendruomenių internete.
- Psichologinė pagalba. Apsilankius pas psichologą ar psichoterapeutą, šis gali nukreipti apsilankyti ir pas psichiatrą, nes neretai depresijos simptomus reikia gydyti ir medikamentais - tai visiškai normalu. Šalia medikamentų yra rekomenduojama lankytis reguliarioje psichoterapijoje, kurios metu dirbama su psichoterapeutu individualiai arba grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, kurie leidžia sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Psichoterapijoje taip pat galima išmokti kaip susitvarkyti su savo simptomais, prisikasti prie galimos depresijos priežasties/priežasčių bei priimti save.
- Medikamentinis gydymas. Antidepresantai ir/arba kiti vaistai gali palengvinti simptomus ir padėti grįžti į normalią būseną, palaikyti funkcionavimą. Gydymą skiria gydytojas psichiatras, ir jis dažnai derinamas su psichoterapija.
- Stresą mažinantys papildai. Stresą mažinantys papildai gali padėti organizmui geriau prisitaikyti prie kasdienių iššūkių, mažinti nerimą ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą. Tokių papildų sudėtyje dažnai yra adaptogenų, pavyzdžiui, ašvagandos, radiolių ar jonažolių kurios padeda organizmui prisitaikyti prie streso ir mažina kortizolio lygį. Taip pat svarbūs B grupės vitaminai, kurie palaiko nervų sistemą ir padeda sumažinti nuovargį. Magnis yra dar viena itin svarbi medžiaga, galinti atpalaiduoti raumenis ir pagerinti miego kokybę, o L-teaninas, randamas žaliojoje arbatoje, skatina atsipalaidavimą nesukeldamas mieguistumo jausmo.
Baimė Pakenkti Artimam Žmogui: Priežastys ir Valdymas
Viena iš nerimo formų, kuri gali būti ypač varginanti, yra baimė pakenkti artimam žmogui. Ši baimė gali pasireikšti įvairiomis formomis, nuo obsesinių minčių apie galimą žalą iki nerimo dėl nekontroliuojamo elgesio.
Priežastys
Baimė pakenkti artimam žmogui gali kilti dėl įvairių priežasčių, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Nerimo sukeltas galvos skausmas: kaip atpažinti?
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS): OKS yra nerimo sutrikimas, kuriam būdingos obsesijos (įkyrios mintys) ir kompulsiniai veiksmai (pasikartojantis elgesys). Žmonės, sergantys OKS, gali patirti įkyrias mintis apie galimą žalą artimiesiems ir jausti poreikį atlikti kompulsinus veiksmus, kad sumažintų nerimą.
- Potrauminio streso sutrikimas (PTSS): PTSS gali išsivystyti po traumuojančio įvykio, tokio kaip smurtas, nelaimingas atsitikimas ar karas. Žmonės, sergantys PTSS, gali patirti prisiminimus, košmarus ir kitus simptomus, kurie gali sukelti baimę pakenkti artimiesiems.
- Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS): GNS yra būklė, kai žmogus jaučia nuolatinį ir perdėtą nerimą, baimę ar įtampą, kurie trukdo jo kasdieniam funkcionavimui. Žmonės, sergantys GNS, gali patirti nerimą dėl galimos žalos artimiesiems ir jausti poreikį nuolat kontroliuoti savo elgesį.
- Depresija: Depresija gali sukelti neigiamas mintis ir jausmus, kurie gali prisidėti prie baimės pakenkti artimiesiems.
- Psichozė: Retais atvejais baimė pakenkti artimiesiems gali būti psichozės simptomas. Psichozė yra būklė, kai žmogus praranda ryšį su realybe ir patiria haliucinacijas ar kliedesius.
Simptomai
Baimė pakenkti artimam žmogui gali pasireikšti įvairiais simptomais, įskaitant:
- Įkyrios mintys apie galimą žalą artimiesiems.
- Nerimas dėl nekontroliuojamo elgesio.
- Poreikis nuolat kontroliuoti savo elgesį.
- Vengimas situacijų, kuriose gali kilti pavojus artimiesiems.
- Fizinis nerimas, toks kaip širdies plakimas, prakaitavimas ir drebulys.
Valdymas
Jei jaučiate baimę pakenkti artimam žmogui, svarbu kreiptis į specialistą. Gydytojas gali padėti nustatyti priežastį ir rekomenduoti tinkamą gydymą.
Gydymo būdai gali apimti:
- Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) gali padėti žmogui išmokti įveikti įkyrias mintis ir elgesį.
- Medikamentinis gydymas: Antidepresantai ir kiti vaistai gali palengvinti nerimo simptomus.
- Savipagalbos strategijos: Fizinis aktyvumas, tinkama mityba, miego higiena, streso mažinimo technikos (meditacija, joga, kvėpavimo pratimai) ir socialiniai ryšiai gali padėti valdyti nerimą.
Kvetiapinas (NANTARID): Informacija
NANTARID sudėtyje yra medžiagos, vadinamos kvetiapinu, kuri priklauso vaistų nuo psichozės grupei. NANTARID galima vartoti kelioms ligoms gydyti:
- Depresijai (blogai nuotaikai), susijusiai su bipoliniu sutrikimu.
- Manijai (sirgdami šia liga, galite jausti labai didelį sujaudinimą, pakilią nuotaiką, gali būti daug entuziazmo, padidėjęs aktyvumas ar neapgalvotas elgesys, net agresyvumas ir griaunamasis elgesys).
- Šizofrenijai (sirgdami šia liga, galite girdėti ar jausti nesamus daiktus, tikėti nesamais dalykais, gali pasireikšti neįprastas įtarumas, nerimas, sutrikti orientacija, atsirasti kaltės jausmas, psichinė įtampa ar bloga nuotaika).
Svarbu: NANTARID vartoti negalima, jeigu yra alergija kvetiapinui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai ar jeigu vartojate kai kurių vaistų nuo ŽIV, azolo grupės priešgrybelinių vaistų, eritromicino ar klaritromicino (vaistai, kuriais gydomos infekcinės ligos), nefazodono (vaistas nuo depresijos).
Įspėjimai ir atsargumo priemonės: Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, arba slaugytoja, prieš pradėdami vartoti NANTARID, jeigu:
- Jūs arba kuris nors Jūsų šeimos narys sergate arba anksčiau sirgote širdies ligomis (pvz., ritmo sutrikimais, širdies raumens susilpnėjimu arba širdies uždegimu) arba jeigu Jūs vartojate vaistų, kurie gali paveikti širdies susitraukimus.
- Jūsų kraujospūdis yra žemas.
- Jus buvo ištikęs insultas (ypač jei esate senyvo amžiaus).
- Nesveikos Jūsų kepenys.
- Jums yra buvę traukulių.
- Jūs sergate cukriniu diabetu arba turite padidėjusią šios ligos riziką (gydytojas gali nuspręsti tirti cukraus koncentraciją Jūsų kraujyje, kol vartosite NANTARID).
- Jūs žinote, kad dėl kitų vaistų poveikio arba kitos priežasties Jūsų kraujyje buvo sumažėjęs baltųjų kūnelių kiekis.
- Jūs esate senyvo amžiaus ir sergate demencija (liga, pasireiškiančia smegenų veiklos silpnėjimu) (tuomet NANTARID vartoti negalima, nes demencija sergantiems senyviems pacientams šios grupės vaistai gali padidinti insulto ir kai kuriais atvejais net mirties riziką).
- Jums arba Jūsų šeimos nariams buvo susidarę kraujo krešulių kraujagyslėse (panašiai į NANTARID veikiantys vaistai didina jų susidarymo pavojų).
Svarbu: Nedelsdami pasakykite gydytojui, jeigu vartojant NANTARID Jums pasireikštų kuris nors iš šių sutrikimų: karščiavimas kartu su dideliu raumenų stinguliu, prakaitavimu arba sąmonės sutrikimu (šis derinys vadinamas piktybiniu neurolepsiniu sindromu), prasidėtų nekontroliuojami judesiai, ypač veido ar liežuvio, galvos svaigimas arba didelis mieguistumas, traukuliai, ilgalaikė skausminga erekcija (priapizmas).