Bipolinis sutrikimas: pasekmės ir gydymas

Bipolinis sutrikimas, dar žinomas kaip maniakinė depresija arba bipolinis afektinis sutrikimas, yra lėtinė psichikos sveikatos būklė, kuriai būdingi nuotaikos svyravimai. Šie svyravimai apima pakilios nuotaikos (manijos ar hipomanijos) ir prislėgtos nuotaikos (depresijos) periodus. Tai nėra paprasti nuotaikos svyravimai, kuriuos patiria kiekvienas žmogus. Bipolinio sutrikimo epizodai yra intensyvūs ir ilgalaikiai, trunkantys savaites ar mėnesius, o tai reikšmingai paveikia žmogaus kasdienį gyvenimą, santykius ir darbingumą.

Bipolinio sutrikimo esmė

Bipolinis sutrikimas - tai psichikos sveikatos būklė, kuriai būdingi nuotaikos svyravimai: nuo energijos pertekliaus (manijos ar hipomanijos) iki gilaus liūdesio ir apatijos (depresijos). Maniakinė depresija - tai senesnis pavadinimas bipoliniam sutrikimui. Šiai būklei būdingi nuotaikos svyravimai nuo manijos ar hipomanijos iki depresijos. Kai apninka depresija - jaučiatės liūdnas, beviltiškas, prarandate bet kokį susidomėjimą ar malonumą gyventi, o kai ištinka manija ar hipomanija (ne tokia stipri kaip manija) - jaučiate euforiją, energijos pliūpsnį, o kartais ir irzlumą. Šie epizodai yra reti, kartais gali ištikti tik porą kartų per metus. Tarp jų, žmogus gali jausti tam tikrus emocinius simptomus, gali ne. Yra keletas bipolinio ir panašių sutrikimų rūšių. Manija, hipomanija ir depresija - neatsiejama jų dalis. Jus buvo ištikęs bent vienas manijos epizodas, prieš kurį arba po jo buvo pasireiškusi hipomanija arba depresija. Svarbu suprasti, kad bipolinis sutrikimas II nėra bipolinio sutrikimo I lengvesnė forma - tai dvi atskiros diagnozės. Šis sutrikimas gali būti diagnozuotas bet kokiame amžiuje, tačiau dažniausiai išlenda paauglystėje ar jaunystėje.

Bipolinio sutrikimo tipai

Yra keletas bipolinio ir panašių sutrikimų rūšių.

• Bipolinis sutrikimas I. Jam būdingas bent vienas manijos epizodas, prieš kurį arba po jo gali pasireikšti hipomanija arba depresija.
• Bipolinis sutrikimas II. Šiuo atveju, žmogus išgyvena depresijos epizodus ir hipomaniją. Svarbu pabrėžti, kad bipolinis sutrikimas II nėra lengvesnė bipolinio sutrikimo I forma - tai atskiros diagnozės.
• Ciklotiminis sutrikimas. Jam būdingi nuolatiniai, bet mažiau sunkūs nuotaikos svyravimai, trunkantys mažiausiai dvejus metus.
• Kiti bipoliniai sutrikimai. Tai sutrikimai, kurie neatitinka aukščiau išvardytų kriterijų, bet vis tiek pasižymi reikšmingais nuotaikos svyravimais.

Kaip atpažinti bipolinį sutrikimą?

Bipolinio sutrikimo pradžia dažnai būna klastinga - simptomai gali pasirodyti kaip paprastas nuovargis ar gyvenimo pokyčių pasekmės. Pirmieji ženklai gali būti nemiga, net jei nejauti nuovargio. Skirtumas tarp bipolinio sutrikimo ir įprastų nuotaikos svyravimų - intensyvumas ir trukmė.

Manija ir hipomanija: tai du atskiri epizodai, tačiau jų simptomai yra vienodi. Manija, lyginant su hipomanija, yra stipresnė, sukelia labiau pastebimas problemas darbe, mokykloje, socialiniame gyvenime bei santykiuose.

Taip pat skaitykite: Gydymo Galimybės

Depresijos epizodo simptomai yra pakankamai rimti, kad pastebimai apsunkintų jūsų kasdienį gyvenimą - darbe, mokykloje, bendravime bei santykiuose.

Bipolinis sutrikimas I ir II taip pat gali pasireikšti sielvartavimu, melancholiškumu, psichoze ar kitais ženklais. Vaikų ir paauglių depresijos, manijos ir hipomanijos epizodai skiriasi nuo suaugusiųjų epizodų.

Ankstyvieji bipolinio sutrikimo požymiai paaugliams

Pirmieji bipolinio sutrikimo požymiai dažniausiai pasireiškia paauglystėje, kai vyksta hormoniniai pokyčiai. Jį turintys vaikai būna kitokie: liūdnesni, užsidarę arba kaip tik labai aktyvūs, tarsi turintys kažką panašaus į dėmesio aktyvumo sutrikimą. Bipolinį sutrikimą besigydantys suaugusieji dažnai įvardija paauglystėje staiga atsiradusias baimes, nerimą, liūdną nuotaiką, sutrikusį miegą. Arba kaip tik plūstelėjusį adrenaliną, negalėjimą rasti sau vietos, didžiulį norą bendrauti, ieškoti pažinčių.

Kas gali išprovokuoti bipolinį sutrikimą?

Jeigu paauglystėje sutrikimas ir nepasireiškė, jis gali atsirasti 20-30 metų, patyrus didesnį stresą, susirgus, ar kai imama vartoti alkoholį, narkotikus, rūkyti, lošti ar aktyviai užsiiminėti adrenaliną sukeliančiomis veiklomis. Psichotropinių medžiagų vartojimas arba panašias chemines reakcijas smegenyse sukelianti veikla - lošimai, intensyvi sportinė veikla, lydima papildų, steroidų vartojimo, besaikis pirkimas, valgymas ir kt. - gali byloti apie šį sutrikimą.

Bipolinio sutrikimo priežastys

Bipolinio sutrikimo priežastys nėra visiškai suprastos, tačiau mokslininkai nustatė keletą veiksnių, galinčių prisidėti prie šio sutrikimo vystymosi:

Taip pat skaitykite: Kas yra bipolinis sutrikimas?

• Genetika. Yra žinoma, kad bipolinis sutrikimas dažniau pasireiškia šeimose, kuriose jau yra šio sutrikimo atvejų. Tai rodo, kad genetika gali vaidinti svarbų vaidmenį.
• Smegenų struktūra ir funkcijos. Kai kurie tyrimai rodo, kad bipolinis sutrikimas gali būti susijęs su smegenų struktūros ir funkcijų pokyčiais, taip pat su tam tikrų cheminių medžiagų disbalansu smegenyse.
• Aplinkos veiksniai. Stresas, trauma, sunkios gyvenimo aplinkybės ir netinkama socialinė aplinka gali prisidėti prie bipolinio sutrikimo vystymosi arba išprovokuoti simptomų pasireiškimą.

Bipolinio sutrikimo pasekmės

Bipolinis sutrikimas gali reikšmingai paveikti asmens santykius ir darbą. Šie poveikiai gali būti skirtingi priklausomai nuo simptomų sunkumo ir dažnumo.

• Santykiai: Gali sukelti impulsyvų ir netinkamą elgesį, dėl kurio gali kilti konfliktai su šeima ir draugais. Tai gali apimti per didelį pinigų leidimą, neplanuotus keliones ar neatsakingus sprendimus. Žmogus pradedada vengti bendravimo su draugais bei artimaisiais, kas sukelia socialinę izoliaciją, pradeda trūkinėti socialiniai ryšiai.
• Darbas: Gali sukelti per didelį entuziazmą, rizikingus sprendimus ir nesugebėjimą užbaigti projektų. Darbe tai gali reikštis pervargimu, konfliktais su kolegomis ar neapgalvotų sprendimų priėmimu. Gali sumažinti produktyvumą, iššaukti pravaikštas ir sukelti koncentracijos problemų. Tai gali reikšti sunkumus laikantis darbo grafiko ir vykdant kasdienines užduotis.
• Finansai: Manijos epizodų metu žmogus gali priimti neapgalvotus finansinius sprendimus, pavyzdžiui, išlaidauti, investuoti į rizikingus projektus ar įsiskolinti.
• Teisinės problemos: Impulsyvus elgesys manijos metu gali sukelti teisėsaugos problemas, pavyzdžiui, dėl neatsargaus vairavimo, viešosios tvarkos pažeidimų ar vagysčių.
• Savižudybė: Bipolinis sutrikimas yra susijęs su padidėjusia savižudybės rizika, ypač depresijos epizodų metu.

Bipolinio sutrikimo diagnostika

Diagnozuojant bipolinį sutrikimą, psichiatrai remiasi išsamiu paciento vertinimu, kuris apima kelis etapus:

1. Klinikinis interviu. Psichiatras apklausia pacientą apie jo nuotaikų svyravimus, elgesio pokyčius, energijos lygį, miego įpročius ir kitus požymius. Svarbu atskirti manijos, hipomanijos ir depresijos epizodus.
2. Medicininė ir šeimos istorija. Analizuojama paciento ir jo šeimos ligos istorija. Genetinis faktorius gali turėti reikšmės bipolinio sutrikimo atsiradimui.
3. Psichologiniai testai ir klausimynai. Gali būti naudojami standartizuoti testai ir klausimynai, siekiant įvertinti nuotaikos svyravimus ir kitus simptomus.
4. Fizinė apžiūra ir laboratoriniai tyrimai. Atmetamos kitos galimos diagnozės, tokios kaip šizofrenija, didžioji depresija ar nerimo sutrikimai. Taip pat vertinama, ar nėra medicininių būklių, galinčių sukelti panašius simptomus, pvz., hipertiroidizmo ar smegenų traumos.

Bipolinio sutrikimo gydymas

Šio sutrikimo gydymas yra kompleksinis ir gali apimti įvairius metodus. Pagrindiniai gydymo būdai apima vaistus, psichoterapiją ir gyvenimo būdo pokyčius.

Medikamentinis gydymas

Vaistai yra pagrindinis bipolinio sutrikimo gydymo komponentas. Jie padeda stabilizuoti nuotaikas ir kontroliuoti simptomus. Dažniausiai skiriami:

• Nuotaikos stabilizatoriai. Tai pirmos eilės vaistai, skirti manijos ir hipomanijos epizodams kontroliuoti.
• Antipsichotikai. Šie vaistai naudojami manijos ir kai kurių depresijos epizodų gydymui.
• Antidepresantai. Gali būti skiriami depresijos epizodams gydyti, tačiau svarbu juos vartoti kartu su nuotaikos stabilizatoriais, kad būtų išvengta manijos indukcijos.

Svarbu pabrėžti, kad medikamentinis gydymas turi būti nuolatinis, net ir jaučiantis pagerėjimą. Gydymo nutraukimas be gydytojo nurodymo gali sukelti simptomų atsinaujinimą.

Taip pat skaitykite: Sužinokite apie bipolinį sutrikimą

Psichoterapija

Psichoterapija yra svarbi gydymo dalis, padedanti pacientams suprasti savo būklę ir išmokti valdyti simptomus. Efektyvios psichoterapijos rūšys:

• Kognityvinė elgesio terapija (KET). Padeda atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo ir elgesio schemas, kurios prisideda prie nuotaikos svyravimų.
• Šeimos terapija. Padeda šeimos nariams suprasti bipolinį sutrikimą ir išmokti efektyviai bendrauti ir palaikyti sergantįjį.
• Grupinė terapija. Suteikia galimybę pasidalinti patirtimi su kitais žmonėmis, sergančiais bipoliniu sutrikimu, ir gauti tarpusavio palaikymą.
• Probleminių situacijų įveikimo treniruotė. Pirmiausia problemos formulavimas, po to alternatyvų parengimas ir pačios tinkamiausios parinkimas. Tai labai tinka pacientams, kurie nepamatuotai reaguoja į problemų sunkumus arba linkę į perdėtas ir impulsyvias reakcijas.

Gyvenimo būdo pokyčiai

Sveikas gyvenimo būdas yra svarbus bipolinio sutrikimo valdymui. Tai apima:

• Reguliarus miegas. Miego trūkumas gali išprovokuoti manijos epizodus, todėl svarbu laikytis reguliaraus miego režimo.
• Sveika mityba. Subalansuota mityba, turtinga vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir omega-3 riebalų rūgščių, gali padėti stabilizuoti nuotaiką. Reikėtų vengti alkoholio, kofeino ir perdirbto maisto.
• Fizinis aktyvumas. Reguliarus fizinis aktyvumas gali pagerinti nuotaiką, sumažinti stresą ir pagerinti miegą.
• Streso valdymas. Išmokti streso valdymo technikų, tokių kaip meditacija, joga ar gilus kvėpavimas, gali padėti išvengti nuotaikos svyravimų.

Savipagalbos strategijos

Yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti patys, kad padėtumėte valdyti bipolinį sutrikimą:

• Stebėkite savo nuotaiką. Kasdien registruokite savo nuotaiką, miego įpročius, energijos lygį ir kitus simptomus. Tai padės jums atpažinti ankstyvuosius nuotaikos pokyčių ženklus ir imtis priemonių, kol jie nepablogės.
• Susikurkite "savipagalbos rinkinį". Tai sąrašas idėjų, priemonių ir veiklų, kurios padeda išlaikyti stabilią nuotaiką. Tai gali būti mėgstama muzika, filmai, knygos, hobiai ar tiesiog pasivaikščiojimas gamtoje.
• Laikykitės gydymo plano. Vartokite vaistus taip, kaip nurodė gydytojas, lankykitės psichoterapijos seansuose ir laikykitės sveiko gyvenimo būdo.
• Būkite atviri su savo artimaisiais. Pasikalbėkite su savo šeima ir draugais apie savo būklę ir paprašykite jų palaikymo.
• Ieškokite pagalbos, kai jums reikia. Jei jaučiatės blogai, nedvejodami kreipkitės į savo gydytoją, psichoterapeutą ar kitą psichikos sveikatos specialistą.

Artimųjų vaidmuo

Artimųjų parama yra labai svarbi žmogui, sergančiam bipoliniu sutrikimu. Štai keletas būdų, kaip galite padėti savo artimajam:

• Sužinokite apie bipolinį sutrikimą. Kuo daugiau žinosite apie šią būklę, tuo geriau suprasite, ką išgyvena jūsų artimasis.
• Būkite kantrūs ir palaikantys. Bipolinis sutrikimas yra sudėtingas ir varginantis sutrikimas, todėl svarbu būti kantriems ir supratingiems.
• Padėkite savo artimajam laikytis gydymo plano. Priminkite jam apie vaistus, lankykite kartu psichoterapijos seansus ir padėkite jam laikytis sveiko gyvenimo būdo.
• Atpažinkite ankstyvuosius nuotaikos pokyčių ženklus. Jei pastebėjote, kad jūsų artimojo nuotaika keičiasi, pasikalbėkite su juo ir paskatinkite kreiptis į gydytoją.
• Rūpinkitės savimi. Gyvenimas su žmogumi, sergančiu bipoliniu sutrikimu, gali būti emociškai sunkus, todėl svarbu pasirūpinti savo psichikos sveikata. Ieškokite palaikymo grupėse ar pas psichoterapeutą.

Ką daryti, jei artimasis serga bipoliniu sutrikimu?

Įtarusiems, jog artimasis gali sirgti bipoliniu sutrikimu, svarbu žinoti, kad tai - liga. Bendraujant su sergančiuoju reikia turėti daug kantrybės, tolerancijos ir pastabumo. O pamačius pablogėjimo būseną - kuo greičiau padėti žmogui patekti pas specialistą. Pastebėjus stiprų pablogėjimą reikia būtinai kviesti greitąją pagalbą ir policiją. Nebijoti, kaip tai atrodys kaimynams, ar to, kad sergantysis pyks, kaltins. Pagalba turi būti suteikta tokia, kaip ir kad žmogui patyrus infarktą, insultą.

Vitalijos istorija

Vitalija pasakoja esanti vienturtė dukra šeimoje. Jos vaikystė buvo rami, tėvai ją auklėjo doru ir sąžiningu žmogumi. Psichologinės problemos prasidėjo po tėvų skyrybų. „Man buvo 12, kai tėvai nusprendė pasukti skirtingais keliais. Tada pirmą sykį lankiausi pas psichologus - pati su situacija nesusidorojau. Tiesa, pakako vos trijų seansų, kad suprasčiau savo bėdas“, - prisimena pašnekovė. Pasak jos, po tėvų skyrybų visiškai pasikeičia vaiko pasaulis. Mergaitei buvo skaudu apsiprasti su tuo, kad tėčio nebėra namuose, jis gyvena kitur: „Dabar suprantu, kad tėvams skyrybos buvo vienintelė tinkama išeitis, bet kai esi paauglys, galvoji ne apie kitus, o tik apie save. Balsavo: 271 Iš depresijos duobės lipo pati Baigusi vidurinę mokyklą Vitalija išvažiavo studijuoti į Vilnių. Po pirmojo kurso išvyko į Graikiją, ten šimtą dienų dirbo be jokio poilsio. Vis dėlto grįžo pilna teigiamų emocijų, jautėsi turinti daug jėgų. Greta universiteto ėmė studijuoti dar ir kolegijoje. „Darbų buvo daug, bet ir pasitenkinimas savimi buvo didesnis. Ilgai taip gyvendama neištempiau, prasidėjo depresija. Ji buvo gili, truko du ar tris mėnesius, bet pavyko iš jos išlipti pačiai“, - gyvenimo istoriją pasakoja mergina. Baigusi antrą kursą pagal studentų mainų programą Vitalija išvyko studijuoti į Pietų Korėją. „Universitetas buvo privatus, 36-asis pasaulio geriausiųjų reitinge, studijos - labai intensyvios. Prisidėjo ir kita kultūra, nauji žmonės. Visa tai paveikė mano psichikos sveikatą, vėl prasidėjo depresija“, - sako pašnekovė. Praėjus studijų pusmečiui, Vitalija nusprendė dar negrįžti į Lietuvą, o pakeliauti po pietryčių Aziją - tai buvo jos vaikystės svajonė. Keliaudama ji sako išmokusi pabūti su savimi, geriau suprasti save. Pirmiausia aplankė Filipinus, tada Malaiziją. Čia sutiko pirmąją meilę ir užsibuvo ilgiau nei planavo. „Pirmą kartą gyvenime įsimylėjau, - prisipažįsta mergina. - Dar ketinau aplankyti Tailandą, bet iki vasaros pabaigos pasilikau Malaizijoje. Grįžau, nes su tėvais buvom suplanavę kelionę į Norvegiją. Po jos vėl dviem mėnesiams išskridau į Malaiziją. Vis dėlto privalėjau grįžti į Lietuvą - laukė studijos, tėvai.“ Naujas jausmas Vitalijai sukėlė manijos būseną. Grįžus į Lietuvą jai vėl prasidėjo depresija, ji išgyveno, kad negali būti kartu su mylimuoju. Klinikinė depresija šįkart truko ilgai - net 9 mėnesius, merginos organizmas visiškai išsiderino. Antakalnio poliklinikoje ji pradėjo lankyti psichologo konsultacijas, ten jau per ketvirtąjį užsiėmimą išgirdo, kad turėtų vartoti vaistus. Nesutikusi su tokia nuomone, Vitalija konsultacijas metė. Manijos būsena maloni, bet pasekmės - skaudžios Ir iš šios depresijos duobės mergina išlipo pati. Prasidėjo nauji mokslo metai, mokytis jai patiko, atsirado motyvacija, taip pat - naujų draugų. Vitalija pasinėrė į vakarėlių sūkurį. „Tik dabar suprantu, kad mane užklupusi manija buvo labai sunki. Tuo metu atrodo, kad tavo galvoje gyvena dešimt žmonių, tu viską gali, niekas tau negali paprieštarauti, nes viską žinai geriau už kitus. Nors daug alkoholio nevartojau, visą laiką jaučiausi apsvaigusi“, - prisimena pašnekovė. Daug pinigų mergina tuo metu neiššvaistė tik todėl, kad jų neturėjo: „Įsivaizdavau, kad galiu gyventi ir be jų, kiti gali mokėti už mane. Eidavau iš vakarėlio į vakarėlį, atrodė, kad visi mane mėgsta, nors dabar suvokiu, kaip iš tiesų visus buvau užknisusi. Nuo manęs pradėjo nusisukti net artimi draugai, turėjau pakeisti butą. Būdamas manijos būsenos save vertini visai kitaip, nesuvoki, kaip tave mato aplinkiniai.“ Mergina sako, kad manijos būsenos žmogui yra malonios, tik nemalonūs jų padariniai: „Tuo metu visi nuo tavęs pavargsta, tik pats nuo savęs nepavargsti. Tris kartus nemiegojau po dvi ar tris paras. Kaip ir vartojant narkotikus, smegenys išskiria daug dopamino. Tik dabar, po dvejų metų, pradedu atleisti sau už tai, ką tuo metu pridariau. Bandau save įtikinti - tai buvau ne aš, tai buvo mano sutrikimas. Vis dėlto suvokiu, kad sprendimą nesigydyti priėmiau pati.“ Būdama manijos būsenos Vitalija susipažino su dvigubai vyresniu vyriškiu. Dabar ji sako neįsivaizduojanti, kaip galėjo užmegzti santykius su tokiu žmogumi. „Jis neturėjo jokio išsilavinimo, buvo alkoholikas. Žodžiu, blogiausias variantas, kokį tik galėjau išsirinkti. Aišku, tuo metu man taip neatrodė, pradėjom susitikinėti. Mudviejų santykiai nuo pradžių buvo toksiški“, - sako pašnekovė. Gydymas ligoninėje nepadėjo Manijos laikotarpis tęsėsi tris mėnesius, kol tėvai privertė Vitaliją nueiti pas psichiatrą. Iš jo kabineto mergina buvo išvežta priverstinai gydytis į Klaipėdos psichiatrijos ligoninę. Savaitę ji praleido intensyvios priežiūros skyriuje, nes kitur nebuvo vietų. „Patyriau didžiulį šoką vien dėlto, kad buvau uždaryta, niekur negalėjau išeiti, - pasakoja Vitalija. - Šiame skyriuje žmonėms neleidžiama net įkrauti mobiliojo telefono, visi valgo be peilių ir šakučių, tik su šaukštais. Net rūkyti turi uždaroje patalpoje. Aplink nuolat girdėjosi šauksmai, per savaitę mačiau tris mirštančius žmones. Prašiausi, kad mane perkeltų į kitą skyrių. Negaliu pasakyti, kad aplinkiniai buvo išprotėję ar elgėsi neadekvačiai, jie tiesiog sirgo.“ Atsiradus vietai Vitalija buvo perkelta į moterų skyrių. Ten jau buvo lengviau - ji galėjo sulaukti lankytojų, pacientams siūlytos užimtumo veiklos. Ligoninėje praleido mėnesį, taip sutapo, kad Kalėdas ir Naujuosius sutiko ten. Nors ligoninėje vartojo vaistus, mergina iš jos išėjo vis dar būdama manijos būsenos. Jos naujasis draugas dirbo Jungtinėse Amerikos Valstijose, tad pora nusprendė skristi ten. Kurį laiką Vitalijai Amerikoje nesisekė susirasti darbo, jai vėl prasidėjo depresija. „Po pusantro mėnesio išvažiavom į kitą miestą, ten pagaliau susiradau darbą. Dirbau nelegaliai, turėjau tik turistinę vizą, todėl su partneriu privalėjome kur nors išvykti, kad galėtume grįžti ir toliau saugiai gyventi JAV. Pasirinkome Dominikos Respubliką. Partneris gėrė ir ten, pradėjo prieš mane smurtauti. Neturėjau kam pasiskųsti, todėl kentėjau“, - pasakoja Vitalija. Grįžusią į Ameriką vyras merginą smarkiai sumušė. Ji kreipėsi į policiją, partneris buvo uždarytas į areštinę, o Vitalija sėdo į lėktuvą ir grįžo namo į Lietuvą. Čia kurį laiką gyveno pas tėvus, o nuo rugsėjo vėl pradėjo lankyti universitetą. Išmoko kontroliuoti savo būsenas Vitalija pasakoja, kad jos gyvenimas tuo metu pagaliau nusistovėjo: „Klaipėdoje atradau psichiatrę, kuria pasitikėjau. Pradėjau vartoti vaistus. Rugsėjį prasidėjo nedidelė manija, pradėjo kristi svoris, vis dėlto pavyko su ja susidoroti. Tuo pat metu susitikau dar vieną žmogų, kuris man labai padėjo. Iki šiol esame kartu, kuriame savo bendrą verslą.“ Pasak pašnekovės, žmogui, turinčiam bipolinį sutrikimą, artimųjų parama yra labai svarbi. Ji džiaugiasi, kad artimiausi žmonės - tėvai, gyvenimo draugas - ją labai palaiko, ji visada turi į ką atsiremti, net ir sunkiausiais gyvenimo atvejais. Mergina sako įsisąmoninusi, jog vaistai jai būtini, jų koncentracija organizme turi būti tinkama, kad nuotaika vėl nepradėtų svyruoti į vieną ar kitą pusę. „Vaistus, kaip vitaminus, turi gerti kasdien, - įsitikinusi Vitalija. - Jei juos vartoji, nepatiri nei manijos, nei depresijos. Žinoma, nuolat turi stebėti savo būseną. Kartais tai darau net perdėtai - vos pajutusi jėgų antplūdį, motyvaciją nuveikti ką nors nauja, imu įtarti beprasidedančią maniją. Gydytojai tenka mane raminti: „Viskas gerai, tik jautiesi laiminga.“ Vitalija supranta, kada dažniausiai jos nerimas dėl vienos ar kitos būsenos yra be pagrindo: „Kai tikiesi, kad tau gali nutikti kažkas negera, pradedi bijoti, kad tai jau nutiko. Pamažu mokausi mylėti save, pažinti savo kūną, būsenas, nors tai labai sunku. Daug padeda ir draugas, kuris mane mato iš šalies.“ Dabar mergina ne tik kartu su draugu plėtoja savo verslą, bet ir universitete rengia projektą, skatinantį atkreipti dėmesį į aplinkinius, jų nuotaikas, pastebėti žmones, kurie nežino, kad turi problemų. Jos teigimu, įsisąmoninti savo problemą yra pirmasis žingsnis link sveikesnio gyvenimo. Vitalija mano, kad kalbėti apie psichikos sutrikimus nėra gėda - jie yra tokie pat svarbūs kaip ir bet kurie kiti sveikatos sunkumai. Matydami tinkamus pavyzdžius, panašių problemų turintys žmonės įgyja vilties, kad gyvenimą pakeisti gali kiekvienas.

Vitalijos istorija iliustruoja, kad bipolinis sutrikimas gali būti sėkmingai valdomas, jei žmogus gauna tinkamą gydymą ir palaikymą.

Kur kreiptis pagalbos?

Jei įtariate, kad sergate bipoliniu sutrikimu, kreipkitės į psichikos sveikatos specialistą - psichiatrą arba psichoterapeutą. Ankstyva diagnostika ir gydymas gali padėti išvengti sunkių pasekmių ir pagerinti jūsų gyvenimo kokybę.

Taip pat galite kreiptis į šias organizacijas:

• Psichikos sveikatos centrai. Teikia ambulatorines ir stacionarines psichikos sveikatos paslaugas.
• Privatūs psichiatrai ir psichoterapeutai. Siūlo individualią psichoterapiją ir medikamentinį gydymą.
• Palaikymo grupės. Suteikia galimybę pasidalinti patirtimi su kitais žmonėmis, sergančiais bipoliniu sutrikimu, ir gauti tarpusavio palaikymą.

tags: #bipolinis #sutrikimas #pasekmes