Nerimas, vidinė baimė ir rankų drebėjimas - tai simptomai, kurie gali reikšti įvairias psichologines ir fiziologines būkles. Šiame straipsnyje aptarsime nerimo sutrikimus, jų priežastis, simptomus, gydymo būdus ir priemones, įskaitant medikamentinį gydymą ir psichoterapiją. Taip pat aptarsime ramybės drebulį, jo priežastis ir kada reikėtų kreiptis į gydytoją.
Nerimo sutrikimai: apžvalga
Nerimas yra normali žmogaus reakcija į stresą, tačiau kai kuriems žmonėms baimė ir jaudulys tampa nuolatiniai ir trukdo normaliai funkcionuoti kasdieniame gyvenime. Nerimo sutrikimas yra psichikos sveikatos būklė, kai nuolatinis nerimas ar įtampa trukdo žmogui gyventi įprastą gyvenimą.
Nerimo sutrikimų tipai
Yra keletas nerimo sutrikimo tipų:
- Generalizuotas nerimo sutrikimas: tai nuolatinis nerimas ir jaudinimasis dėl įvairių dalykų, tokių kaip sveikata, finansai ar ateitis. Žmonės, sergantys šiuo sutrikimu, nuolat jaučiasi taip, tarsi tuoj nutiks kažkas blogo.
- Panikos sutrikimas: pasikartojantys panikos priepuoliai, kurių metu jaučiami tokie simptomai kaip prakaitavimas, drebulys, oro trūkumas, jausmas, lyg springtumėte, pakilęs kraujospūdis ir stiprus baimės jausmas.
- Socialinis nerimo sutrikimas: baimė socialinių situacijų, kur gali pasijausti susigėdę ar teisiami. Žmonės, sergantys šiuo sutrikimu, dažnai jaudinasi būdami viešose erdvėse, nepasitiki savimi ir bijo būti atstumti.
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas: užsispyrimas, nekontroliuojami jausmai bei mintys (manijos) ir rutina bei ritualai (prievartinis jausmas kažką daryti).
- Potrauminio streso sutrikimas: šis sutrikimas atsiranda po siaubingų fizinių ar emocinių išgyvenimų, tokių kaip stichinės nelaimės, avarijos ar nusikaltimai.
Nerimo priežastys
Nors ir yra keletas nerimo sutrikimo tipų, dauguma jų atsiranda dėl panašių priežasčių. Žmonės, patiriantys šį sutrikimą, lengvai pasiduoda savo emocijoms, neigiamai reaguoja į negatyvius jausmus ir situacijas. Labai dažnai, bandydami susitvarkyti su šiais jausmais, žmonės vengia situacijų ar veiklų, kurių metu jaučia nerimą.
Nerimo simptomai
Apėmus nerimui, gali imti dažniau plakti širdis, darytis sunkiau kvėpuoti, imti prakaituoti delnai, apimti baimės išprotėti jausmas.
Taip pat skaitykite: Apie individualybę literatūroje
Nerimo gydymo būdai ir priemonės
Nerimo sutrikimas yra lengvai gydomas. Dauguma žmonių, jaučiančių nerimą, jau po keleto mėnesių išmoksta sumažinti arba visiškai atsikratyti nerimo simptomų, nerimo dienos tampa vis retesnės.
Psichoterapija
Psichoterapija - tai procesas, kurio metu gydytojas ir pacientas dirba išvien, kad galėtų nustatyti, dėl ko pacientas nerimauja, ir kad pacientas išmoktų, kaip su tuo nerimu susidoroti.
Kognityvinė elgesio terapija (KET): Psichologai pacientams padeda atpažinti ir suvaldyti veiksnius, kurie iššaukia nerimą. Konsultacijos padeda pacientui suprasti, kokios jų mintys tiesiogiai siejasi su nerimo simptomais. Koreguodami savo elgesį, pacientai atsisako veiksmų, kurie yra siejami su nerimo sutrikimu. Jie yra drąsinami ir skatinami įveikti savo baimes, jas provokuodami.
Grupinė terapija: metodas, kai keletas žmonių, kurie turi tokius pat sutrikimus, bando įveikti savo nerimą ir vienas kitą palaikyti.
Šeimos psichoterapija: padeda šeimos nariams suprasti jų mylimųjų nerimą ir išmoko, kaip išvengti nerimą sukeliančių situacijų.
Taip pat skaitykite: Eilučių sujungimas programavime
Medikamentinis gydymas
Esant stipriam nerimui, gydytojas gali paskirti vaistus. Dažniausiai skiriami antidepresantai ir raminamieji vaistai.
Citramonas L ir Citramonas Forte L: Tai sudėtiniai medikamentai, kurie malšina dėl įvairių priežasčių pasireiškusį silpną ir vidutinio stiprumo galvos, dantų, raumenų, sąnarių, menstruacinį ir kt. skausmą. Juos taip pat galima vartoti susirgus peršalimo liga padidėjusiai kūno temperatūrai mažinti.
- Sudėtis: Acetilsalicilo rūgštis, Paracetamolis, Kofeinas.
- Vartojimas: Suaugusiems žmonėms galima gerti po 1 tabletę 2-3 kartus per dieną.
- Kontraindikacijos: Padidėjęs jautrumas (alergija) bet kuriai veikliajai arba pagalbinei preparato medžiagai ar kitokiems nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo, sergate arba sirgote skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa, sergate hemofilija (kraujo nekrešėjimo liga), hemoragine diateze, sunkiu inkstų ir (arba) kepenų funkcijos nepakankamumu, širdies funkcijos sutrikimu, sunkia hipertenzija (didelio kraujo spaudimo liga), vartojate antikoaguliantų (kraujo krešėjimą mažinančių vaistų), jei yra trombocitopenija (trombocitų kiekio sumažėjimas kraujyje), hipoprotrombinemija (protrombino kiekio kraujyje sumažėjimas), sergate bronchų astma, jei Jūsų organizme trūksta gliukozės - 6 - fosfato dehidrogenazės, jei Jus kamuoja nemiga, padidėjęs nervingumas, dirglumas, nerimas, baimė, sujaudinimas ir kt., jei yra paskutinieji trys nėštumo mėnesiai, jei vaikas yra jaunesnis kaip 12 metų.
- Įspėjimai: Citramonu L besigydančiam pacientui alkoholio gerti draudžiama, kadangi gali pasireikšti toksinis poveikis kepenims.
Svarbu: Prieš vartojant bet kokius vaistus, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Kiti būdai įveikti nerimą
- Stebėkite savo mintis: Atidžiai pažvelkite, kokios mintys sukasi jūsų galvoje, kai apima nerimo jausmas. Kaip elgiatės, kai jaučiate nerimą?
- Keiskite nepageidaujamas mintis: Nepageidaujamas mintis ir pesimistines prognozes pakeiskite labiau realistinėmis. Apgalvokite situaciją iš visų pusių.
- Atsisakykite iliuzijų: Gediminas sugebėjo atsisakyti patrauklios ir raminančios, tačiau melagingos abstraktaus normalumo iliuzijos ir atsivėrė skausmingiems praeities patyrimams, neapibrėžtumui, atsisakė įsivaizduojamos kontrolės.
- Rūpinkitės savimi: Mūsų emocinė būsena priklauso tik nuo mūsų pačių. Jeigu prisiimsite atsakomybę už savo gyvenimą, planus ir emocijas, bus lengviau išmokti ir suvaldyti nerimą.
- Sportuokite: Reguliariai sportuokite - vaikščiokite, bėgiokite, lankykite jogą, darykite tempimo pratimus, žaiskite tinklinį, važinėkitės riedučiais, svarbiausia - judėkite.
- Poilsis: Pasistenkite kiekvieną dieną rasti bent truputį laiko poilsiui. Leiskite pailsėti mintims.
- Miegas: Stenkitės gerai išsimiegoti kiekvieną naktį. Nėra sunku būti nervingu, kai trūksta miego.
- Kalbėkite apie tai, kaip jaučiatės: Baimės didesnės, kai jos tik jūsų galvoje. Kartais užtenka pasipasakoti apie tai kas neramina draugams, šeimai ar psichologui ir tampa lengviau.
Panikos priepuoliai
Panikos priepuolis - tai spontaniška, epizodiškai atsirandanti būsena, pasireiškianti stipriais baimės ir nerimo sukeltais jausmais. Dažniausiai panikos priepuoliai užklumpa žmogų kasdienėse situacijose, kuriose nėra realaus pavojaus ar konkrečios priežasties, galinčios išprovokuoti didelį baimės jausmą.
Panikos priepuolių simptomai
Pagrindiniai panikos priepuolių simptomai, kurie pasireiškia panikos atakos metu:
Taip pat skaitykite: Nerimo sukeltas galvos skausmas: kaip atpažinti?
- Intensyvus ir dažnas širdies plakimas
- Prakaitavimas
- Drebulys
- Oro trūkumo pojūtis
- Dusulys
- Skausmas ar diskomfortas krūtinėje
- Pykinimas
- Galvos svaigimas, nestabilumas
- Alpimas
- Baimė išprotėti, prarasti kontrolę
- Mirties baimė
- Nutirpimo ar skruzdžių bėgiojimo pojūtis
- Odos paraudimas
Panikos priepuolių gydymas
Panikos priepuolių gydymas gali būti dvejopas: psichologinis ir medikamentinis. Psichoterapijos metodas taikomas tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Užsiėmimų tikslas - suprasti ir atrasti panikos priepuolio priežastis, padėti įveikti pasikartojančias panikos atakas.
Kaip nusiraminti panikos priepuolio metu?
- Į kvėpavimą sutelktas dėmesys. Tai padės nukreipti mintis ir lengviau nusiraminti.
- Suvokimas, jog panikos priepuoliai nesužeidžia fiziškai. Nors panikos ataką patiriantis žmogus gali manyti, jog atsiranda grėsmė jo saugumui, iš tiesų taip nėra.
- Atsiribojimas nuo katastrofinių minčių. Tai tokios mintys, kurias iššaukia stresas ir tuo metu atrodo, kad žmogus iš tiesų gali išprotėti, numirti, nors iš tiesų realios grėsmės nėra.
- Artimųjų palaikymas. Žmogui, patiriančiam panikos atakas, svarbus artimųjų palaikymas, nors jis to gali ir neparodyti.
Ramybės drebulys
Ramybės drebulys - tai nevalingas kūno dalių, dažniausiai rankų ar pirštų, virpėjimas ar drebulys, kuris pasireiškia, kai žmogus yra atsipalaidavęs ir nedaro jokių specifinių judesių. Šis drebulys skiriasi nuo aktyvumo drebulio, kuris paprastai pasireiškia judant ar atliekant veiksmus.
Ramybės drebulio priežastys
Ramybės drebulys gali atsirasti dėl įvairių neurologinių ar kitų sveikatos sutrikimų:
- Parkinsono liga: vienas pagrindinių Parkinsono ligos simptomų yra ramybės drebulys, dažniausiai pasireiškiantis viena ranka arba pirštais.
- Esminis tremoras: nors esminis tremoras dažniausiai pasireiškia judesio metu, kai kurie atvejai gali sukelti ir ramybės drebulį.
- Smegenėlių sutrikimai: kai kurios ligos ar traumos, pažeidžiančios smegenėles, gali sukelti nevalingą drebulį.
- Vaistų šalutinis poveikis: kai kurie vaistai, ypač tie, kurie veikia nervų sistemą, gali sukelti drebulį.
- Nerimo sutrikimai: emocinis stresas ar nerimas gali sukelti laikinius drebulio epizodus net ramybės būsenoje.
- Hormonų disbalansas: kai kurie hormoniniai sutrikimai, tokie kaip skydliaukės hiperaktyvumas (hipertirozė), gali sukelti nevalingą drebulį ar neramumą, pasireiškiantį ramybės būsenoje.
Kada kreiptis į gydytoją?
Yra situacijų, kai reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju:
- Drebulys stiprėja arba tampa dažnas.
- Kartu atsiranda kitų simptomų, tokių kaip judesių koordinacijos praradimas, raumenų sustingimas, pasunkėjęs kalbėjimas ar mąstymo sutrikimai.
- Pasireiškia vienašalis drebulys.
tags: #nerimas #vidine #baime #ranku #drebejimas