Nėštumas - tai transformuojantis laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo, laukimo ir neretai - daugybės iššūkių. Sužinojusi, kad laukiasi, moteris dažnai patiria prieštaringus jausmus: vienu metu gali džiaugtis ir liūdėti, jaustis mylima, bet tuo pačiu ir susierzinti ar pykti. Šiame straipsnyje aptarsime nerimo priežastis nėštumo metu, jo poveikį ir veiksmingus gydymo būdus, padedančius būsimoms mamoms išsaugoti psichologinę gerovę.
Nėštumas - didelių pokyčių metas
Nėštumas - didelis gyvenimo pokytis, kurio metu keičiasi moters identitetas, turimi socialiniai vaidmenys. Moteris turi priprasti prie minties, kad bus ne tik žmona, partnerė, dukra ar sesuo, bet taip pat taps ir mama. Naujas vaidmuo atneša daug nežinomybės.
Hormonų įtaka emocinei būsenai
Hormonai prisideda prie moters nuotaikų svyravimų nėštumo metu. Estrogenas ir progesteronas gali lemti dažnesnius ir greitesnius nuotaikų svyravimus. Dėl padidėjusio streso hormono (kortizolio) moteris gali jausti daugiau nerimo, o adrenalinas gali sukelti didesnį pykčio ar susierzinimo jausmą. Tačiau reikia nepamiršti, kad hormonų pokyčiai gali turėti įtakos ir malonesnių jausmų raiškai. Kiekvieną moterį hormonai gali veikti skirtingai. Tai priklauso nuo endokrininės sistemos funkcionavimo, būdų, kuriais moteris įveikia stresą, artimųjų socialinės paramos, psichologinio atsparumo ar temperamento. Dažnai hormonų sąlygoti jausmai gali būti nesuprantami, neaiškūs.
Streso šaltiniai nėštumo metu
Nėštumo metu moterys patiria įvairių emocinių ir fiziologinių pokyčių. Šie pokyčiai gali sukelti stresą ir nerimą. Pagrindiniai streso šaltiniai:
- Fiziniai pokyčiai: Nėštumo metu kūnas patiria daug pokyčių, tokių kaip svorio padidėjimas, hormonų lygio svyravimai ir fiziniai diskomfortai.
- Socialinis spaudimas: Būsimos mamos gali jausti spaudimą iš šeimos, draugų ar darbo vietos.
- Finansiniai iššūkiai: Daugelis šeimų susiduria su finansiniais iššūkiais, kai laukiasi kūdikio.
- Padidėjusi nerimo ar depresijos rizika: Nėštumo metu moterys gali patirti padidėjusią nerimo ar depresijos riziką.
Nerimo priežastys nėštumo metu
Nerimo nėštumo metu priežastys yra skirtingos: vienos moterys nerimauja dėl paties nėštumo fakto, pavyzdžiui, jeigu nėštumas buvo neplanuotas. Kitas gąsdina jų sveikatos būklė (ypač jeigu nėštumas nėra labai lengvas ir kamuoja stiprus pykinimas, pasireiškia nėščiųjų anemija, diabetas ar kt.), besikeičiantis kūnas. Šiais laikais besilaukiančios moterys bijo daugelio dalykų, susijusių su jų dar negimusiu kūdikiu bei šeimos ateities perspektyvomis ir pan.
Taip pat skaitykite: Lyčių skirtumai nerime
Nerimą lemiantys veiksniai
Kai kurie nėštumai gali būti labai įtempti tiek fizine, tiek psichologine prasme. Šis laikas ne visada būna kupinas džiaugsmingo laukimo ir euforijos akimirkų. Atsiranda nerimas, būsimoji mama susimąsto, ar kūdikiui viskas bus gerai, ar jis vystysis tinkamai, ar gims sveikas. Stresas taip pat paaštrėja, kai moteris jaučiasi vieniša. Be to, neplanuotas nėštumas gali sukelti susierzinimą ir baimę dėl ateities. Nėštumo metu pakinta visa medžiagų apykaita. Organizme siautėja įvairiausi hormonai. Kartais labai sunku pasiekti pusiausvyrą. Palaiminga ir kupina ramybės būsena kartais tampa tikrų tikriausiu iššūkiu. Nėštumo metu moters kūne vyksta nemažai pokyčių. Atsiranda nuotaikų kaita, neurastenija, obsesinis kompulsinis sutrikimas ir net depresija. Stiprius išgyvenimus dar labiau paaštrina patiriami miego sutrikimai.
Neurozė nėštumo metu
Kartais nėščios moters baimė gali pavirsti kai kuo daugiau, pavyzdžiui, neuroze. Neurozė yra specifinė būklė. Tai tikrai nesvetima būklė besilaukiančioms moterims. Nerimo sutrikimai dažniausiai kamuoja tas besilaukiančias moteris, kurios beprotiškai baiminasi, jog jų kūdikis gali gimti turėdamas tam tikrų sunkių sveikatos sutrikimų. Dažnai arba nuolat patiriamas stresas taip pat gali sukelti su nerimu susijusius negalavimus.
Kaip neurozė gali paveikti nėštumą?
Laikinas stresas jūsų kūdikiui tikrai nepakenks. Situacija tampa šiek tiek pavojingesnė, jei ši būklė tęsiasi ilgą laiką. Neuroziniai sutrikimai sukelia nerimą ir psichinę įtampą. Be to, atsiranda fiziologiniai simptomai. Kūnas gamina daugiau kortizolio, katecholaminų, epinefrino ir norepinefrino. Tai yra streso hormonai. Nervų sistema, paprastai tariant, yra išderinama ir gali padidėti gliukozės kiekis kraujyje.
Daugelis moterų skundžiasi virškinimo sutrikimais, galvos svaigimu, pykinimu, vėmimu ir sąnarių skausmais. Šio tipo negalavimai gali atsirasti dėl nėštumo, tačiau kartais tai yra somatiniai neurozės simptomai. Stresas taip pat gali sukelti nerimą. Neturėtume numoti ranka į nėštumo metu patiriamą neurozę. Augantis nerimas ir nuolat patiriamas stresas gali sukelti priešlaikinį gimdymą ir net persileidimą.
Prie ko gali privesti neurozė?
Kokias dar problemas gali sukelti neurozė? Kartais nerimui malšinti moterys griebiasi organizmui ir sveikatai ne itin palankių priemonių, kurios, kaip jos mano, palengvins nerimą keliančias sąlygas. Kartais, norėdamos numalšinti nerimą ar stresą, moterys valgo daugiau nei yra pratusios arba išgeria per daug kavos, vadinasi, suvartoja kur kas daugiau kofeino nei jų organizmas yra pratęs. Kartais griebiasi netgi alkoholio, kad sumažintų stresą. Tai labai pavojingas sprendimas, galintis sukelti vaisiui alkoholinį sindromą. Nėščių moterų patiriami emociniai sutrikimai turėtų gauti atitinkamą medicinos specialistų dėmesį ir būti gydomi. Negalima nuvertinti nerimą keliančių sąlygų.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės
Kaip valdyti stresą nėštumo metu
Valdyti stresą nėštumo metu yra būtina užduotis, siekiant užtikrinti sveiką tiek motinos, tiek vaiko vystymąsi. Efektyvūs streso valdymo būdai:
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas, tinkamas nėštumo etapui, gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą.
- Socialinis palaikymas: Bendrauti su šeima ir draugais yra svarbu. Socialinis palaikymas gali sumažinti streso lygį.
- Laikas sau: Investuokite laiko sau. Skirkite laiko hobiui, mėgstamai veiklai ar tiesiog poilsiui.
- Profesionali pagalba: Jei stresas tampa nepakeliamas ar kelia rimtų problemų, verta kreiptis į specialistus.
Emocijų valdymas nėštumo metu
Emocijų pokyčiai nėštumo metu yra dažni, ir svarbu mokėti su jais tvarkytis. Efektyvūs emocijų valdymo būdai:
- Dienoraštis: Sukurkite dienoraštį, kuriame galėtumėte rašyti savo mintis ir jausmus.
- Pozityvus mąstymas: Pabandykite pakeisti neigiamas mintis į teigiamas.
- Atsipalaidavimo technikos: Išmokite atsipalaiduoti.
- Sveikas gyvenimo būdas: Laikykitės sveiko gyvenimo būdo.
Kvėpavimo pratimai ir relaksacija
Kūną ir mintis padeda nuraminti kvėpavimo pratimai. Jie taip pat sumažina kraujospūdį, prisideda prie sklandesnio ir mažiau skausmingo gimdymo. Patariama stebėti savo kvėpavimą, nes per greitas ir paviršutiniškas kvėpavimas gali kelti panikos jausmą. Moterims, kurios jaučiasi susijaudinusios, gali padėti paprastas kvėpavimo pratimas. Skaičiuojant iki trijų, reikia tolygiai, ramiai įkvėpti per nosį ir porą sekundžių sulaikyti kvėpavimą. Iškvėpti reikia tolygiai ir ramiai, skaičiuojant iki trijų ir per šiek tiek pravertą burną. Kartoti pratimą rekomenduojama tol, kol kvėpavimas taps natūralus, lėtas ir ramus. Nėštumo metu taip pat galima išbandyti atsipalaidavimo pratimus: relaksacijas arba meditacijas. Taip pat rekomenduojama nepamiršti, jog mūsų psichologinei savijautai įtakos turi ir kokybiškas poilsis, subalansuota mityba bei fizinis aktyvumas.
Svarbu domėtis ir ieškoti paramos
Siekiant jaustis ramiau reikėtų, visų pirma, pagalvoti apie nerimo priežastis. Dauguma nėštumo metu juntamų ir nerimą galinčių sukelti simptomų (pavyzdžiui, nugaros skausmas, pilvo skausmas arba maudimas, pasunkėjęs kvėpavimas ir kt.) yra visiškai normalūs, susiję su kūne vykstančiais pokyčiais. Domėkitės jūsų kūne vykstančiais pokyčiais, gimdymo eiga, naujagimio auginimo ypatybėmis. Skaitykite knygas, straipsnius, žiūrėkite laidas, lankykitės paskaitose, užsiėmimuose. Ieškokite paramos: pasikalbėkite su vyru, šeimos nariais, draugėmis.
Kada kreiptis į gydytoją
Į gydytoją (visų pirma, šeimos arba jūsų nėštumą prižiūrintį) reikėtų kreiptis, jeigu nerimas labai pablogina jūsų fizinę ir emocinę savijautą, menkina gyvenimo kokybę, kenkia jūsų santykiams su aplinkiniais. Gydytojas, atsižvelgęs į jūsų simptomus, jų intensyvumą, dažnumą, pasiūlys galimus sprendimo būdus.
Taip pat skaitykite: Vąšelio pasirinkimas
Kaip galima malšinti patiriamą nerimą?
Besilaukianti moteris turėtų mokytis taisyklingai kvėpuoti, kylant nerimo bangai, ir mokėti atsipalaiduoti. Taip pat palaikyti geresnę psichinę savijautą padeda jogos pratimai ar kita fizinė veikla, pritaikyta nėščiosioms. Kaip jau minėjome anksčiau, viena iš dažniausių nerimo ir baimės priežasčių yra mintis, kad kūdikis gali gimti su sunkiais sveikatos sutrikimais. Kad moteris pašalintų abejones dėl kai kurių genetinių ligų ir sindromų, gali atlikti NIPT tyrimą jau nuo 10-os nėštumo savaitės. NIPT tyrimai gali padėti sumažinti nėštumo metu patiriamą nerimą dėl vaisiaus sveikatos.
Pogimdyvinė depresija
Visi jausmai yra normalūs. Reikia suprasti, kad pirmos savaitės po gimdymo gali atnešti daugiau nežinomybės, o moteris dėl fiziologinių ir emocinių pokyčių gali tapti jautresnė. Pasireiškiantis emocinis jautrumas yra visiškai natūralus reiškinys, rodantis sveiką moters adaptaciją po gimdymo. Svarbu neišsigąsti savo jausmų ir pasikalbėti apie juos su artimaisiais. Kilus mintims, jog reikalinga specialisto pagalba, reikia nedvejoti ir kreiptis.
Pogimdyvinė depresija - tai psichikos sutrikimas, pasireiškiantis maždaug 10-15 proc. moterų. Šis sutrikimas pasižymi bent dvi savaites trunkančia prislėgta nuotaika, dėmesio koncentracijos ir atminties sutrikimais, miego, apetito pokyčiais. Gali atsirasti nuovargis, motyvacijos stoka, galvos skausmai ar kiti fiziniai nusiskundimai. Pogimdyvinė depresija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, dėl hormonų svyravimo, socialinės pagalbos stokos, finansinių sunkumų ar netgi vaikystėje patirtų traumų.
Kaip išvengti pogimdyvinės depresijos
Didinant savo psichologinį atsparumą, pogimdyvinės depresijos galima išvengti. Tai galima padaryti daugiau ir atviriau kalbant apie savo jausmus bei patiriamus sunkumus. Nereikia užgniaužti, slopinti ar kitaip slėpti nemalonių ar sunkių patyrimų. Sveikas gyvenimo būdas taip pat prisideda prie psichikos sveikatos išsaugojimo. Jei pogimdyvinės depresijos nepavyko išvengti, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į specialistus. Psichikos sutrikimų gydymui svarbi profesionali specialistų pagalba ir individualizuotas gydymas. Moterys, kurios po gimdymo patiria sunkumų, savo jausmus būtinai turėtų aptarti su partneriu arba kitu artimu žmogumi.
TMS terapija pogimdyvinei depresijai gydyti
Daugybė tyrimų parodė, kad TMS terapija yra ypač veiksmingas pogimdyminės depresijos gydymo būdas. Šie tyrimai yra palyginti mažesnio masto, palyginti su didesniais tyrimais, kuriuose buvo tiriamas atsakas į TMS gydymą gydant atsparų didžiosios depresijos sutrikimą, tačiau jie yra gana dideli ir daug žadantys. Keletas atvejų buvo nenaudojant jokių vaistų, o remisijos rodikliai buvo 70-90%. Ilgalaikis atsakas buvo taip pat gana stiprus. Ir panašiai kaip didesniuose tyrimuose, kuriuose TMS buvo naudojamas gydyti atspariai depresijai gydyti, gydymas buvo saugus ir gerai toleruojamas. TMS terapija - tai neinvazinis ir nesisteminis gydymas, leidžiantis išvengti šalutinio vaistų poveikio ir užtikrinti saugų gydymą mamai ir kūdikiui sunkiu metu. Jei tradiciniai gydymo būdai neveikia arba nėra išeitis, TMS yra puikus pasirinkimas norint palengvinti depresiją ir nerimą po gimdymo.
Pasiruošimas nėštumui
Specialistai pabrėžia, jog būsimai mamai ypač svarbu tai, kas ją supa ir kiek ji gauna palaikymo iš būsimo vaikelio tėvo ir artimiausios aplinkos.
Nėštumo planavimas turi būti svarbus tiek pačiai moteriai, tiek jos vyrui. Žinoma, gyvenime visko nutinka, tačiau sąmoningas vaikučio planavimas yra sveikintinas. Pirmiausia moteriai patariama apsilankyti pas gydytoją ginekologą, konsultacijos metu bus suteikiama visa informacija apie tai, kaip reikia pasiruošti, kokius papildus, vitaminus vartoti, kada reikėtų pasirodyti pas gydytoją pastojus ir kokie yra galimi pavojai nėštumo pradžioje. Būsimas tėtis taip pat nelieka nuošalyje, jam patariama vartoti papildus kaip ir būsimai nėštutei (folinę rūgštis, vitaminą D), sumažinti alkoholio vartojimą, padidinti fizinį aktyvumą. Turime sudaryti visas sąlygas, kad nauja gyvybė sėkmingai įsikurtų mamos pilvelyje.
Jei nėštumo testas parodė teigiamą rezultatą, rekomenduojama užsiregistruoti pas gydytoją ginekologą, praėjus dviem savaitėms po to, kai nesulaukėte mėnesinių. Tai geriausias laikas įvertinti, ar nėštumas vietoje, ar plaka būsimo kūdikio širdelė , patikslinti nėštumo laiką ir kt. Būna situacijų, kai nėštumas nėra planuojamas ir nėra lauktas. Moteris patiria šoką ir nežino, ką daryti. Gydytojas ginekologas nėra teisėjas ir jis nesiekia pakeisti pacientės spendimo (kad ir kokį ji priimtų), tačiau jo tikslas - išsiaiškinti, ar moteris apsisprendusi tam žingsniui, kad ateityje netektų gailėtis.
Moterys, atėjusios pirmam vizitui pas ginekologą, labiausiai nerimauja ir nori sužinoti, ar nėštumo testas tikrai „nemeluoja“. Taip pat gana dažnai nėščiosios susiduria su baime, ar vartojami vaistai, alkoholis, rūkymas, persirgtos virusinės ar bakterinės ligos neturės neigiamos įtakos vaisiui. Pirmąjį nėštumo trimestrą mamos labiausiai baiminasi, ar vaisiui nebus kokių nors patologijų, apsigimimų, ar apskritai pats nėštumas sėkmingai vystytis. Tačiau, nepaisant visko , visą nėštumo laikotarpį moteris turi vidinį nerimą, sustiprėjantį artėjant gimdymui, kaip viskas susiklostys ir pan.
Mitai apie nėštumą
Įvairių mitų, besilaukiant kūdikio, visada buvo ir bus. Jie turbūt perduodami iš kartos į kartą. Tačiau kiekviena moteris nusprendžia - tikėti jais ar ne. Kitas mitas, kurį taip pat dažnai girdžiu nėščiąsias sakant: jei megsiu nėštumo metu, virkštelė gali apsivyti aplink kūdikio kaklą. Dar yra sakoma, jog nėštumo metu moteris negali kilnoti rankų. Tame gali būti šiek tiek tiesos, jei nėščiosios kasdienis darbas susijęs su nuolatiniu rankų pakėlimu (pvz. gal jai reikia prekes sandėliuoti ir dėlioti į lentynas ir pan.) - tai gali turėti šiek tiek įtakos pilvo raumenų įsitempimui ir gimdos susitraukimams. Ir dar netikėkite mitais apie nėščiosios pilvuko dydį bei formą - tai tikrai niekaip nesusiję su vaikelio lytimi. Tai susiję su moters fiziologija, t.y.
Požiūris į besikeičiantį kūną
Manau, viskas prasideda nuo to, koks moters santykis jos šeimoje ir artimiausioje aplinkoje. Problemų dėl besikeičiančio kūno dažniausiai turi nebrandžios moterys, t.y. tos, kurios nėra pasiruošusios motinystei, kurios išgyvena dėl kiekvieno priaugto kilogramo, dėl besikeičiančių kūno proporcijų net ima paslapčia laikytis dietų. Tai yra pačios moters savivertės problema, jai kažko trūksta, galbūt nepatyrė šilumos ir meilės savo šeimoje. Dėl to ją ir kamuoja nerimo epizodai, netenkina vaizdas veidrodyje, nes galbūt šalia jos esantis žmogus neskiria pakankamai dėmesio, neištransliuoja aiškiai, jog ji yra pati gražiausia.
Būsimo tėvo vaidmuo nėštumo metu
Moters partnerio/vyro - būsimo tėčio vaidmuo, žinoma, yra labai svarbus tiek nėštumo metu, tiek ir gimus kūdikiui. Manau, šiuolaikiniai tėčiai visaip stengiasi pagelbėti savo moteriai, patenkinti jos mitybos užgaidas, padėti buityje augant pilvukui. Būna du etapai, kai tėčiai kreipiasi pagalbos į psichologą: nėštumo metu, jei ypatingai sunki nėščiosios emocinė būklė ir vyras nebežino, ką daryti, kaip jai ir sau padėti; po gimdymo, kai vyras staiga tampa nuošalyje, kai jo mylimoji visą savo dėmesį skiria naujagimiui, dingsta lytinis gyvenimas ir daugelis kitų aspektų.
Patarimai artėjant gimdymui
Nesvarbu, ar tai būtų pirmas, ar antras nėštumas, visada moterys jaudinasi, nerimauja ir tie devyni kūdikio laukimo mėnesiai kaskart yra kitokie. Keisčiausia yra tai, jog mes ruošiamės tuos mėnesius, daug kalbame, bet kai jau ateina tas metas, pvz. Aš visuomet raminu, kad akušerijoje niekas neįvyksta staiga. Žinoma, yra tam tikrų situacijų, kai būtina skubiai vykti į gimdymo įstaigą, t.y. staiga atsiradęs kraujavimas iš gimdymo takų arba nubėgę žali vaisiaus vandenys. Dar būsimi tėvai klausia, ar būtina kviesti greitąją, ar galima vykti savo automobiliu ir net nėščiajai vairuoti. Žinoma, galima ir savarankiškai vykti, jei jaučiatės gerai. Pamenu vieną porą, kurioje vyras buvo labai jautrus, jis alpdavo net ultragarso tyrimo metu. Svarbiausia atlikti „namų darbus“, t.y. sužinoti, kur gimdysite, kaip atvykti, ar gimdyme dalyvaus vyras ir pan.
Pogimdyvinis laikotarpis
Dažnai pamirštama apie 4-tąjį trimestrą - pogimdyvinį laikotarpį. Gimus kūdikiui, gyvenimas, rodos, pasikeičia kardinaliai.
Taip, dažniausiai mes linkę kalbėti apie tris nėštumo trimestrus, į šoną nustumdami pogimdyvinį periodą. Todėl šiame laikotarpyje kaip ir nėštumo metu labai svarbūs artimiausieji žmonės. Žinoma, naujagimis nuo šiol yra dėmesio centre, tačiau moteriai svarbu nepamiršti savo vyro, o jam - savo moters. Pirmosios šešios savaitės - tai laikas, kai mažylis pripranta prie tėvų ir puikiai atpažįsta. Naujiems tėvams reikia priimti ir džiaugsmą, ir skausmą, ir naujus iššūkius. Pogimdyviniu metu mama gali greitai nugrimzti į nerimą ar pogimdyvinę psichozę. Norint išvengti pogimdyvinės depresijos, turi būti laikas, skirtas atskirai mamai ir tėčiui iškart po gimdymo. Vyras kasdien ar kas antrą dieną turi išleisti savo moterį pasivaikščioti bent valandą (kad ir aplink namą su arbatos puodeliu). Vyras tai pat gali porą valandų pabūti vyriškoje kompanijoje. Trumpas poilsis duos labai daug emocinio stiprumo. O paaugus vaikeliui, pora turi susikurti sąlygas pabūti tik dviese, bent trumpam, kai vaikutį pažiūrės močiutė ar auklė.
Depresija nėštumo metu
Apie pogimdyvinę depresiją esame girdėję daugelis. Nuotaikų kaita nėštumo metu - visiškai normali. Ją nulemia pakitusi hormonų pusiausvyra organizme. Tačiau susirgus depresija moters būklės jau neįmanoma pavadinti vien bloga nuotaika. Hormonų pokyčiai gali paveikti smegenyse vykstančius cheminius procesus, kurie tiesiogiai siejami su depresija ir padidėjusiu nerimu. Be abejo, įtakos gali turėti ir nėštumo metu patiriamas stresas, kūno pokyčiai ir juntamas fizinis diskomfortas ar skausmas, nerimas dėl kūdikio sveikatos, šeimos finansinės būklės, neatpažįstamai pasikeisiančio gyvenimo ir t. Manoma, kad būtent depresija yra dažniausiai pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ir pogimdyviniu laikotarpiu. Depresija paveikia maždaug 10-15 proc. nėščiųjų ir neseniai gimdžiusių moterų, o pogimdyvinės depresijos simptomus patiria apie 22-24 proc. Beje, šie skaičiai ženkliai išauga, jei šeimos gyvenimo lygis, pajamos yra mažos (t. y.
Depresijos nėštumo metu simptomai yra beveik analogiški kaip ir įprastos depresijos. Jei nėščioji gauna tinkamą gydymą ir pagalbą, simptomus įprastai galima suvaldyti, nors tai gali ir užtrukti. Gydytojas gali rekomenduoti lankytis psichoterapijos seansuose arba kognityvinę elgesio terapiją. Ypač sunkiais atvejais netgi kyla grėsmė moters ir vaikelio gyvybei. Bene didžiausias nėščiųjų nuogąstavimas - ar depresija nepadarys neigiamos įtakos vaikeliui. Jei depresija niekaip negydoma, ji išties sietina su tam tikra rizika. Pirmoji priežastis, kodėl nėščiųjų depresija dažnai lieka nediagnozuota - jog kai kurie jos simptomai primena nėštumo simptomus (tai miego pokyčiai, energijos stygius, apetito ir lytinio potraukio sumažėjimas ir kt.).
Kaip gydyti depresiją nėštumo metu
Judėjimas. Išlikite fiziškai aktyvi: daugiau vaikščiokite gryname ore, lankykite nėščiųjų mankštas, atlikite nėščiųjų jogą, plaukiokite baseine ir kt. Šviesos terapija. Ji efektyviai gydo ne tik sezoninę, bet ir nėščiųjų depresiją. Omega-3 riebalų rūgščių vartojimas. Nėštumo metu itin svarbu gauti pakankamai omega-3 riebiųjų rūgščių. Tinkama mityba. Rinkitės tik sveikus produktus, ypač tuos, kurie kelia nuotaiką. Tai - bananai, riešutai, linų sėmenų aliejus ir kt. Savivoka. Nėštumo metu pasireiškusi depresija - laikinas reiškinys.
Neramių kojų sindromas nėštumo metu
Nėštumas yra ypatingas gyvenimo etapas, kupinas džiaugsmo ir pokyčių, tačiau kartu jis gali atnešti ir naujų, netikėtų iššūkių. Vienas jų - neramių kojų sindromas. Daugelis moterų pasakoja, kad vakarais ar naktimis jų kojos pradeda nemaloniai dilgčioti, tarsi „šliaužioti skruzdėlės“, atsiranda nevaldomas noras judinti galūnes. Šie pojūčiai trukdo užmigti, kelia nerimą ir ilgainiui išsekina. Nors ši būklė nepavojinga nei mamai, nei kūdikiui, ji gali labai apsunkinti kasdienybę.
Kas yra neramių kojų sindromas?
Neramių kojų sindromas (NKS), dar vadinamas Willis-Ekbom liga, yra neurologinis sutrikimas, sukeliantis nevaldomą norą judinti kojas. Simptomai dažniausiai paaštrėja tada, kai kūnas ilsisi - vakare ar naktį, todėl ši būklė tiesiogiai veikia miego kokybę. Būdingi pojūčiai apibūdinami labai įvairiai: vienos moterys sako jaučiančios dilgčiojimą, kitos - traukulius, tempimą ar net deginimą kojose. Judesys - vaikščiojimas, kojų purtymas, tempimo pratimai - bent laikinai palengvina nemalonius simptomus. Nors pats sindromas nėra pavojingas, jis gali stipriai paveikti nėščiosios savijautą: sukelti nemigą, nuovargį, dirglumą ir net nerimą. Tai gali turėti įtakos bendrai nėštumo patirčiai.
Kodėl nėštumo metu atsiranda neramių kojų sindromas?
Nors tiksli neramių kojų sindromo priežastis iki šiol nėra iki galo aiški, mokslininkai ir gydytojai sutaria, kad nėštumas pats savaime padidina šios būklės riziką. Yra keli pagrindiniai veiksniai, kurie lemia simptomų atsiradimą:
- Hormonų pokyčiai: Nėštumo metu labai padidėja estrogeno ir progesterono kiekiai. Šie hormonai veikia nervų sistemą ir kraujotaką, todėl gali sustiprinti jautrumą, skatinti nervinių impulsų perdavimo pokyčius. Manoma, kad būtent tai yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl antroje nėštumo pusėje dažniau atsiranda NKS.
- Geležies ir folio rūgšties trūkumas: Geležis yra būtina dopamino gamybai - neuromediatoriui, kuris kontroliuoja judesius ir nervinių signalų perdavimą. Jei kraujyje sumažėja geležies atsargos (o tai nėštumo metu gana dažna), dopamino veikla sutrinka, todėl padidėja NKS rizika. Panašiai gali veikti ir folio rūgšties stoka.
- Nuovargis ir miego sutrikimai: Nėščiosios dažnai skundžiasi nemiga, sunkumu užmigti dėl augančio pilvo, rėmens ar dažno šlapinimosi. Kai organizmas nepailsi, nervų sistema tampa jautresnė, o tai gali skatinti neramių kojų simptomų stiprėjimą.
- Stresas ir emocinė įtampa: Nėštumas - ne tik fiziniai, bet ir psichologiniai pokyčiai. Stresas, nerimas dėl gimdymo ar kūdikio sveikatos taip pat gali paaštrinti simptomus. Nervinė įtampa daro įtaką dopamino apykaitai smegenyse, o tai tiesiogiai susiję su NKS atsiradimu.
#