Panikos Atakų Gydymas: Išsamus Vadovas

Įvadas

Panikos atakos yra staigūs, intensyvūs baimės ar nerimo epizodai, kurie gali sukelti stiprų fizinį ir emocinį diskomfortą. Nors panikos atakos dažnai atsiranda be aiškios priežasties, jos gali būti susijusios su tam tikrais veiksniais ar situacijomis. Panikos atakos metu žmogus gali jausti, kad praranda kontrolę, patiria širdies smūgį ar net miršta. Toks panikos sutrikimas gali trukti nuo kelių minučių iki pusvalandžio, tačiau jo poveikis gali būti ilgalaikis, sukeliantis nuolatinę baimę, kad nerimo priepuoliai atsikartos. Dėl šios priežasties svarbu suprasti panikos priepuolius ir žinoti, kaip jas valdyti, bei kokie yra veiksmingi gydymo būdai. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius panikos atakų gydymo metodus, įskaitant tiek tradicinius, tiek alternatyvius būdus, siekiant padėti jums rasti tinkamiausią sprendimą.

Panikos Atakos: Kas Tai?

Panikos priepuolis yra staiga prasidedantis stipraus nerimo epizodas, kurį lydi baimė išprotėti arba numirti. Šis stipraus nerimo priepuolis prasideda staiga ir gali atrodyti, kad neturi jokios aiškios priežasties. Iš tiesų panikos atakas galima sieti su klaidinga kūno pojūčių interpretacija: padažnėjusį širdies ritmą, krūtinės spaudimą, galvos svaigimą, tirpimus ir diegimus, žmogus supranta kaip grėsmę sveikatai. Kyla stipri baimė mirti arba išprotėti. Ilgainiui žmogus pradeda vengti vietų ar situacijų, kur anksčiau patyrė panikos atakas. Panikos sutrikimas diagnozuojamas tada, kai panikos priepuoliai kartojasi ir jie nėra susiję su konkrečia situacija ar aplinkybėmis.

G. Pagan Barlow (1) teigimu, panika pasireiškia tada, kai gyvenimo įvykiai pažeidžia biologinę ir psichologinę pusiausvyrą ir išsivysto susirgimas. Panikos atakos pasitaiko 9-15% žmonių (Barlow), dauguma jas patiria tam tikrų stresų metu: egzaminų, viešai pasisakydami, konfliktinių situacijų metu ir panašiai. Ir tik nedaugelis jas patiria netikėtai.

Klinikiniai Požymiai

Panika kliniškai pasireiškia šiais simptomais:

• Dusulio jausmu
• Svaigimu, netvirtumu ar alpimu
• Tachikardija
• Drebuliu ra purtimu
• Prakaitavimu
• Springimu
• Pykinimu
• Abdominaliniu diskomfortu
• Depersonalizacija ar derealizacija
• Parestezijomis
• Karščio ar šalčio krėtimu
• Krūtinės skausmu ar diskomfortu
• Mirties ar išprotėjimo jausmu (DSM-III-R)

Lietuvos medikų auditorijai šis susirgimas vis dar menkai žinomas. Šiuos klinikinius požymius gydytojai dažniausiai vadina terapiniais terminais: vegetodistonija, neurocirkuliacinė distonija, hipertenzinė krizė ir pan. Gydymui skiria kraujagysles plečiančius, kraujotaką gerinančius vaistus, nootropus, neuroleptikus, antidepresantus, beta-blokatorius, benzodiazepinus. Jau susipažinę su šiuo susirgimu gydytojai stengiasi ligonius gydyti benzodiazepinais, antidepresantais ir MAO inhibitoriais.

Taip pat skaitykite: Lyčių skirtumai nerime

Panikos Priepuolių Simptomai

Per panikos priepuolį gali reikštis įvairūs simptomai, kurie gali būti tiek fiziniai, tiek emociniai. Pagrindiniai panikos priepuolių simptomai, kurie pasireiškia panikos atakos metu:

• Stiprus širdies plakimas
• Dusulys
• Krūtinės skausmas
• Svaigulys
• Prakaitavimas
• Drebulys
• Pykinimas
• Nerealumo jausmas
• Gumulas gerklėje
• Intensyvus ir dažnas širdies plakimas
• Oro trūkumo pojūtis
• Skausmas ar diskomfortas krūtinėje
• Galvos svaigimas, nestabilumas
• Alpimas
• Baimė išprotėti, prarasti kontrolę
• Mirties baimė
• Nutirpimo ar skruzdžių bėgiojimo pojūtis
• Odos paraudimas

Patiriant panikos sutrikimą gali atsirasti nekontroliuojamas drebėjimas, nerviniai traukuliai ar raumenų trūkčiojimas. Ištikus panikos priepuoliui, gali atsirasti jausmas, kad yra oro trūkumas, kad neįkvėps pakankamai oro.

Panikos Atakų Priežastys

Panikos sutrikimą gali išprovokuoti tiek psichologinės, tiek ir fiziologinės priežastys. Psichologiniai faktoriai - tai per žmogaus gyvenimą susikaupę tam tikri sunkūs išgyvenimai, kurie priveda prie panikos priepuolio. Įtakos gali turėti ir skyrybos, artimojo netektis, išdavystė, darbo, gyvenamosios vietos pakeitimas ar kitos susiklosčiusios aplinkybės, kurios sukelia nerimą, baimę bei įtampą.

Kalbant apie fiziologines priežastis, teigiama, kad smegenyse esančių cheminių medžiagų pusiausvyros sutrikimai gali lemti panikos priepuolių išsivystymą. Įtakos gali turėti ir paveldimumas bei vaikystės patirtys. Pavyzdžiui, jei tėvai ar kiti artimieji vaikystėje buvo pernelyg kontroliuojantys, valdingi, kartais stokojantys jausmų, vaikas gali būti linkęs į jausmų slėpimą, stokoti pasitikėjimo savimi, nebūti linkęs bendrauti. Taip pat panikos priepuolių atsiradimą gali paskatinti:

• Rūkymas ar kofeino vartojimas
• Dažnas alkoholio vartojimas
• Narkotinės medžiagos
• Vaistai
• Skydliaukės hiperfunkcija
• Stresas
• Cheminės medžiagos
• Smegenų struktūros ir funkcijos pokyčiai

Panikos priepuolį patyrę žmonės labai nerimauja, jog jis vėl gali pasikartoti, ir tokiu būdu patiriamas stresas gali iššaukti kitą priepuolį. Panikos atakoms nedingstant ir per keturias savaites įvykus ne mažiau kaip keturiems priepuoliams, diagnozuojamas panikos sutrikimas, kuriam taikomas specialus gydymas.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės

Agorafobija

Žmogui dažnai susiduriant su panikos ataka, gali išsivystyti agorafobija. Tai baimė būti ne namų aplinkoje, kur ištikus panikos priepuoliui, žmogus bijo, jog pagalba jam nebus suteikta. Agorafobija apriboja žmogaus keliavimą, jis ima vengti viešų renginių, uždarų patalpų ir kitų nedaug pažįstamų vietų. Žmogus net pradeda vengti bendrauti su nepažįstamais žmonėmis ir iš gyvenimo pašalinti naujas veiklas.

Tradiciniai Panikos Atakų Gydymo Būdai

Panikos priepuolių gydymas gali būti dvejopas: psichologinis ir medikamentinis. Pastarasis taikomas gydymo pradžioje, atvejais, kai panikos atakos kartojasi dažnai ir intensyviai. Panikos priepuolio ištiktam ligoniui skiriami benzodiazepinai, dažniausiai injekcijomis į raumenis. Vėliau, jei panikos priepuoliai intensyvėja, pereinama prie antidepresantų.

Jau susipažinę su šiuo susirgimu gydytojai stengiasi ligonius gydyti benzodiazepinais, antidepresantais ir MAO inhibitoriais. Tačiau pastarajame dešimtmetyje pasaulyje be farmakoterapijos vis daugiau panikos būsenai gydyti naudojamos nefarmakologinės gydymo priemonės, kurios yra efektyvesnės už vaistus, gaunama ilgesnė remisija, mažiau ligonių atsisako nuo gydymo (nėra pašalinio vaistų veikimo), yra ir ekonominis efektas (vaistų kainos).

Medikamentinis Gydymas

Medikamentinis gydymas yra dažnai naudojamas šių sutikimų gydymui. Kai kuriais atvejais gali būti paskirti antidepresantai, benzodiazepinai ar kiti vaistai nuo panikos priepuolių ir vaistai nuo nerimo ir baimės, padedantys sumažinti nerimą ir panikos priepuolių dažnį. Vaistai nuo panikos priepuolių gali būti skirti trumpalaikiam arba ilgalaikiam gydymui, priklausomai nuo paciento būklės ir gydytojo rekomendacijų.

Psichoterapija

Psichoterapijos metodas taikomas tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Užsiėmimų tikslas - suprasti ir atrasti panikos priepuolio priežastis, padėti įveikti pasikartojančias panikos atakas. Geriausia yra taikyti tiek psichologinį, tiek medikamentinį gydymą, nes vaistai gali tik nuslopinti panikos atakos simptomus, bet priežastis išsiaiškinti padeda psichologinis gydymo būdas. Svarbu suprasti, jog patiriant panikos priepuolius yra reikalinga specialisto pagalba ir susitvarkyti pačiam gali būti labai sunku. Todėl svarbu nebijoti kreiptis į tuos, kurie gali padėti.

Taip pat skaitykite: Vąšelio pasirinkimas

Psichoterapija gali suteikti reikalingą paramą ir padėti išmokti naujų būdų, kaip valdyti stresą ir nerimą. Terapijos metu psichologas moko pacientą atpažinti savo emocijas, geriau suprasti savo elgesį ir išmokti veiksmingų strategijų, kaip valdyti panikos simptomus.

Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)

Viena paprasčiausių ir efektyviausių nefarmakologinio gydymo būdų yra kognityvi-biheivjorinė (pažinimo-elgsenos) terapija (3). Šiuo metu taikomos įvairios kognityviosios-biheivjorinės terapijos rūšys nerimo paroksizmų (panikos) gydymui. Gydymas paremtas panikos pažinimo teorijomis, kurios tvirtina, kad panika yra įvairių kūno pojūčių katastrofiška interpretacija. Paprastai nepavojingų jutimų (širdies plakimas, galvos svaigimas, dusulys, silpnumas, pykinimas ir pan.) sureikšminimas, klaidingas įvertinimas yra pirmas žingsnis į paniką. Vėliau sergantysis pradeda galvoti apie grėsmingą somatinę ar psichikos ligą - dažniausiai širdies priepuolį, infarktą, insultą, išprotėjimą, nualpimą, savikontrolės praradimą. Šios mintys iššaukia dar didesnį nerimą, ir tuoj pat paryškėja somatiniai ir psichologiniai nerimo simptomai (širdies plakimas, pulsacijos jausmas, dusulys, dusimas, drebulys, karštis, šaltis, virpulys, drebulys, didėjanti įtampa, baimė ir t.t.). Taip susiformuoja uždaras ratas, kulminacijoje pasibaigiantis panikos ataka.

Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra viena efektyviausių terapijos formų. KET padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mintis bei elgesio modelius, kurie prisideda prie panikos priepuolių. Psichoterapeutas padeda pacientui suprasti, kaip jų mintys gali sukelti nerimą ir kaip keisti šias mintis, siekiant sumažinti simptomus.

Biheivjorinės (Elgesio) Technikos

Panikos atakų kognityvi terapija remiasi gana paprasta metodika. Jos tikslas yra pakeisti paciento įsitikinimus (klaidingus, katastrofišką interpretaciją) padedant jam suprasti ir išskirti simptomus ir rasti alternatyvius, tikslesnius simptomų atsiradimo ir vystymosi paaiškinimo būdus. Vienas iš būdų yra biheivjorinės (elgesio) technikos mėginiai, kurie padeda pajusti pojūčius panašius į paniką. Gali būti naudojamos įvairios technikos: įsivaizdavimas, susikoncentravimas į pojūčius, žodžių porų skaitymas (simptomas ir galima komplikacija), valinga hiperventiliacija. Pagaliau yra ir naujausi būdai - kognityvi terapija be biheivjorinės, kurios tikslas yra katastrofiškos pojūčių interpretacijos koregavimas. Pirmiausiai reikėtų apibūdinti kai kurias biheivjorinės terapijos rūšis.

Hiperventiliacijos Technika

Sergantys panika dažnai yra jautrūs hiperventiliacijai. Pacientams pasiūloma minutę-dvi kvėpuoti dažnai ir giliai, per tą laiką stebima jų reakcija. Atlikdami šį mėginį pacientai gali pajusti nemalonius pojučius: burnos sausumą, karščio, svaigimo jausmą ir pan. Tiriamųjų kraujuje stebimas pCO2 sumažėjimas. Ne visi pacientai vienodai reaguoja į mėginį. Panika dažniausiai apima tuos, kurie pradeda katastrofiškai vertinti jutimus. Daroma išvada, kad ne vien hiperventiliacija yra panikos priežastimi, bet ir pojūčių interpretavimas. Pati hiprventiliacija labai greitai paskatina neigiamų pojūčių atsiradimą. Kadangi ūmaus nerimo metu ligoniai retai kada fiksuoja dėmesį į kvėpavimą, retai kada ir prisimena koks kvėpavimas būna prie puolio metu. Kiti ligoniai atsiradus dusuliui stengiasi kvėpuoti dažnai ir giliai, įsitikinę, kad taip pavyks nusiraminti. Ilgai trunkanti hiperventiliacija keičia inkstų funkciją - mažiau išskiria bikarbonatų ir padidėja pCO2 kiekis kraujyje, t.y. padeda palaikyti buferinę kraujo būklę. Pasirodo ligoniai yra jautrūs labai mažiems pCO2 pakitimams, dažniausiai atsirandantiems lengvų fizinių pratimų ar stresų metu kuomet suintensyvėja kvėpavimas, o ne ilgalaikė hiperventiliacija. Atsiradusius pojūčius ligoniai gali vertinti kaip panikos atakos pradžią, ir tai katastrofiškai interpretuoti. To pasakoje gali išryškėti ūmaus nerimo klinika.

Barlow (1) pasiūlė panikos kontroliavimo gydymo metodiką, kuri remiasi įvairioms baimės situacijoms: fizinių pratimų komplektą širdies-kraujagyslių sistemos veiklai paskatinti, hiperventiliaciją kvėpavimo sistemai, specialius pratimus, sukeliančius galvos svaigimą, audiovestibuliniams simptomams, tarpšonkaulinių raumenų pratimus krūtinės įtampai, skausmui (kurie pacientams primena infarktą). Žinodami tai, ko labiausiai bijo ligonis, galime ekspozicijos technika pademonstruoti ligoniui “grėsmingus simptomus”, paaiškinti jų atsiradimo mechanizmus.

Gydymo efektyvumas šia biheivjorine technika pranašesnis už gydymą alprazolamu. Pagal Barlow ekspozicija padėjo pasveikti nuo panikos 62.5% ligonių, palyginus su 50% kuriems taikyta biheivjorinė ir relaksacijos technika kartu. Tik 14.3% ligonių pasveiko, kurie gydėsi tik relaksacija.

Labai patraukli savo paprastumu P. Salkovskio (3) kognityvi panikos gydymo terapija be ekspozicijos ir kvėpavimo reguliavimo technikos, vadinama fokaliu gydymu. Gydymas pradedamas išaiškinant pojūčių katastrofinės interpretacijos, nerimo, tolesnių pojūčių seką, kuri atveda ligonį į paniką. Toliau diskutuojama apie pojūčių katastrofinę interpretaciją, padedama pacientams suprasti jutimų reikšmę, apie juos pateikiama reikiama informacija, ieškoma alternatyvių pojūčių atsiradimo mechanizmų ir paaiškinimų. Taip pat remiamasi namų užduotimis, kurių pagrindas ražyti dienoraštį apie pojūčius, jų supratimą, tikėjimą apie gresiančią paniką, alternatyvų (racionalų) paaiškinimą. Mažiau ligonių gydymą nutraukia, kai skiriamas alprazolamas (14%) ar biheivjorinė terapija (18%). Gydymo efektyvumas vertinamas panikos redukavimusi. Labiausiai efektyvi biheivjorinė terapija, toliau seka gydymas benzodiazepinais, tricikliniais antidepresantais ir MAO inhibitoriais. Dar nepakankamai atlikta mokslinių darbų ligos paūmėjimas įvertinti. Manoma, kad kognityvi-biheivjorinė terapija panikos gydymui turi būti pasirenkama pirmiausia.

Savipagalbos Strategijos

Gydytojas ar terapeutas gali padėti sukurti asmeninį planą, apimantį kvėpavimo pratimus, raumenų atpalaidavimo technikas ir kitus būdus, kaip suvaldyti panikos priepuolį. Savipagalbos strategijos gali apimti ir gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip reguliari fizinė veikla, sveika mityba, pakankamas poilsis ir streso valdymo technikos. Taip pat gali būti naudinga skaityti panikos priepuolių knygas, kurios suteikia papildomos informacijos ir patarimų, kaip įveikti šį sutrikimą.

Net ir lankantis pas psichologą ar psichoterapeutą, svarbu padėti sau ir kitais būdais, tokiais kaip:

• Užsiimti mėgstama veikla, kuri padėtų atsipalaiduoti
• Sportuoti, nes tai padeda sumažinti stresą ir padeda palaikyti gerą nervų sistemos veiklą
• Tinkamai maitintis bei skirti pakankamai laiko miegui

Kaip Nuraminti Panikos Priepuolio Metu?

Pagrindinis tikslas, ištikus panikos priepuoliui, yra bandyti nusiraminti, nors tai ir gali būti sunku. Keletas patarimų, kurie padės įveikti panikos priepuolį:

• Į kvėpavimą sutelktas dėmesys. Tai padės nukreipti mintis ir lengviau nusiraminti.
• Suvokimas, jog panikos priepuoliai nesužeidžia fiziškai. Nors panikos ataką patiriantis žmogus gali manyti, jog atsiranda grėsmė jo saugumui, iš tiesų taip nėra.
• Atsiribojimas nuo katastrofinių minčių. Tai tokios mintys, kurias iššaukia stresas ir tuo metu atrodo, kad žmogus iš tiesų gali išprotėti, numirti, nors iš tiesų realios grėsmės nėra.
• Artimųjų palaikymas. Žmogui, patiriančiam panikos atakas, svarbus artimųjų palaikymas, nors jis to gali ir neparodyti. Neapleiskite panikos priepuolius patiriančiųjų, padėkite jam nusiraminti išeidami pasivaikščioti ar kartu giliai kvėpuojant. Taip pat gera pagalba gali būti paskatinimas kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.

Jei savo aplinkoje turite žmonių, kurie išgyvena panikos atakas, būkite palaikantys ir supratingi, paskatinkite išsipasakoti, jokiu būdu nespauskite žmogaus, jog nustotų nerimauti ar kažko nebebijotų.

Kvėpavimo Technikos

Lėto, gilaus kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti panikos priepuolio simptomus. Dėmesio sutelkimas į kvėpavimą ir stengimasis išlaikyti ramų ritmą gali padėti sukurti didesnį savikontrolės jausmą.

Kvėpavimo technikos gali būti pasitelkiamos panikos priepuoliui suvaldyti. Kvėpavimas gali padėti aktyvuoti parasimpatinę nervų sistemą, kuri padeda organizmui nusiraminti.

Raumenų Atpalaidavimo Technikos

Progresyvus raumenų atpalaidavimas yra technika, kurios metu laipsniškai įtempiami ir atpalaiduojami įvairūs kūno raumenys. Tai dažnai sumažina įtampą ir nerimą.

Pozityvus Mąstymas

Mokymasis atpažinti ir keisti neigiamas mintis gali padėti sumažinti panikos priepuolių intensyvumą. Kognityvinė elgesio terapija (KET) gali būti labai veiksminga šiuo atveju.

Vizualizacija

Vaizduotėje ramių, malonių vietų susikūrimas gali padėti atitraukti dėmesį nuo panikos simptomų ir sukelti ramybės jausmą.

Socialinis Palaikymas

Kalbėjimasis su draugu, artimųjų palaikymas, gali suteikti reikalingą psichoemocinę paramą ir padėti nusiraminti ir suvaldyti nerimo priepuolius.

Alternatyvūs Gydymo Metodai

Kai kurie pacientai gali būti suinteresuoti išbandyti alternatyvius gydymo metodus, tokius kaip homeopatiniai vaistai nuo panikos. Nors moksliniai įrodymai apie jų veiksmingumą yra riboti, kai kurie žmonės teigia, kad šie metodai jiems padeda. Visada svarbu aptarti bet kokius alternatyvius gydymo metodus su savo gydytoju.

Homeopatiniai Vaistai

Daugelis tradicinę mediciną palaikančių specialistų mano, jog panikos priepuoliai ir homeopatiniai vaistai yra nesuderinami. Jie teigia, kad šis metodas labiau veikia kaip placebas, nes pagrįstas vidiniu paciento asmenybės požiūriu.

Tačiau homeopatijos šalininkai teigia priešingai, jog minimalios įvairių veikliųjų homeopatinių medžiagų dozės sukelia apsauginius organizmo procesus. Todėl panikos priepuolius rekomenduoja palengvinti homeopatiniais vaistais, susidedančiais iš natūralių, gamtoje randamų augalų, tokių kaip valerijono šaknis, raudonžiedė pasiflora, melisa, apynių spurgai ir pan.

Papildomi Veiksniai, Susiję Su Panikos Atakomis

Depresija Ir Panikos Atakos

Panikos atakos dažnai nėra atskira problema, jos gali būti susijusios su kitais psichikos sutrikimais, tokiais kaip depresija ir generalizuotas nerimo sutrikimas. Todėl svarbu, kad gydymas būtų išsamus ir apimtų visus galimus veiksnius.

Depresija ir panikos atakos dažnai eina kartu. Asmenys, kenčiantys nuo depresijos, gali patirti didesnį nerimą ir būti labiau linkę į panikos priepuolius. Panikos atakos gali dar labiau pabloginti depresijos simptomus, sukeldamos izoliacijos jausmą ir bejėgiškumą. Abiejų būklių gydymas yra svarbus siekiant pagerinti bendrą sveikatą ir gyvenimo kokybę. Kombinuotas depresijos ir panikos atakų gydymas gali apimti ir vaistus, ir psichoterapiją, siekiant efektyviai sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Generalizuotas Nerimo Sutrikimas (GNS)

Panikos atakos taip pat dažnai būna susijusios su generalizuotu nerimo sutrikimu (GNS). GNS yra nuolatinė, pernelyg intensyvi baimė ar nerimas dėl įvairių gyvenimo aspektų. Šį sutrikimą turintys asmenys dažnai patiria panikos atakas, kai nerimo lygis tampa nepakeliamas. GNS gydymas gali apimti psichoterapiją ir medikamentus, kurie padeda valdyti nuolatinį nerimą ir sumažinti panikos priepuolių dažnį.

Skydliaukė Ir Panikos Priepuoliai

Skydliaukė - priekinėje kaklo dalyje esanti drugelio formos endokrininė liauka, kurios pagrindinė funkcija - gaminti jodo turinčius tiroidinius hormonus (tiroksiną (FT4), trijodtironiną (FT3)) bei kalcitoniną, tiesiogiai veikiančius normalų centrinės nervų sistemos vystymąsi ir veiklą, organizmo audinių ląstelių diferenciaciją, skatinančius deguonies suvartojimą audiniuose, didinančius širdies kontraktilumą bei kraujospūdį ir pan.

Sutrikusi skydliaukės veikla gali sukelti per mažą (hipotirozė) arba per didelį (hipertirozė) tiroidinių hormonų gaminimą. Statistiniai duomenys teigia, kad mažesnius ar didesnius skydliaukės sutrikimus patiria apie 20 % mūsų šalies žmonių. Negydomi abu šie sutrikimai kelia pavojų sveikatai.

Esant hipotirozei, sulėtėjus skydliaukės veiklai, gali kankinti depresija, nuolatinis mieguistumas, sulėtėjęs mąstymas, pasidaro sunku susikaupti, juntamas nuolatinis nuovargis ir t. t.

Hipertirozė, perdėtas skydliaukės aktyvumas, gali būti nerimo, sutrikusio širdies ritmo bei panikos priepuolių priežastimi.

Rūkymas Ir Panikos Priepuoliai

Iki šiol specialistai neturi vieningo atsakymo, kas atsiranda anksčiau, žalingas įprotis ar psichologiniai sutrikimai. Rūkymą žmonės paprastai pasitelkia norėdami „pabėgti“ nuo streso, tačiau pasak specialistų, šis žalingas įprotis problemos nepanaikina, kaip tik priešingai - cigaretėse esančios medžiagos didina širdies plakimą, dėl ko padidėja kraujo spaudimas. Kartu su įkvėptais tabako dūmais, į smegenis patenka nikotinas, kuris paskatina dopamino, vadinamo ,,laimės" hormonu, išsiskyrimą. Šis smegenyse sukelia stiprų malonumo jausmą, todėl kurį laiką gali atrodyti, jog žmogus nurimo, palengvėjo nerimo simptomai.

Tačiau rūkant ilgą laiką, smegenyse daugėja nikotino reikalaujančių receptorių, norinčių, kad išsiskirtų dopaminas. Taip ilgainiui išsivysto priklausomybė.

Prevencija Ir Ilgalaikis Gydymas

Prevencija ir ankstyvas panikos atakų nustatymas gali padėti išvengti jų ilgalaikių pasekmių. Rekomenduojama reguliariai stebėti savo psichikos sveikatą ir kreiptis pagalbos, jei pastebite bet kokius nerimo ar panikos požymius. Ankstyvas gydymas gali padėti efektyviau valdyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Tai gali apimti profilaktinius vizitus pas psichikos sveikatos specialistus ir streso valdymo technikų mokymąsi.

Panikos atakų gydymas dažnai yra ilgas procesas, tačiau svarbu tęsti sveikatos ir gerovės palaikymą net ir po gydymo. Tai apima reguliarų fizinį aktyvumą, subalansuotą mitybą, pakankamą miegą ir socialinį palaikymą. Sveikos gyvenimo būdo praktikos padeda išlaikyti psichikos sveikatą ir sumažinti atkryčių riziką. Fizinis aktyvumas, pvz., vaikščiojimas, joga ar sportas, gali padėti sumažinti nerimą ir pagerinti bendrą savijautą. Taip pat svarbu rasti veiksmingus atsipalaidavimo būdus, tokius kaip meditacija ar kvėpavimo pratimai.

tags: #nerimo #ir #panikos #atakos #psichatrai