Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėsime įvairius psichologinius aspektus, apimančius valgymo sutrikimus, emocinės sveikatos svarbą ir bendras gyvenimo iššūkius. Remiantis psichologės S. Liutkutės įžvalgomis ir kitų sveikatos priežiūros specialistų patarimais, sieksime suprasti, kaip šie veiksniai veikia mūsų gyvenimą ir kaip galime pagerinti savo savijautą.
Valgymo sutrikimai: Anoreksija ir bulimija
Nervinė anoreksija ir bulimija yra rimti valgymo sutrikimai, kurie paveikia ne tik paauglius, bet ir suaugusius žmones. Lietuvoje nervine anoreksija serga apie vienas procentas gyventojų. Oficiali statistika teigia, kad netipinė nervinė bulimija diagnozuojama apie 11 proc. Netipine forma vadinamas atvejis, kai pasireiškia ne visi ligai būdingi požymiai. Pavyzdžiui, sergančiai anoreksija nebūtinai turi kristi svoris.
Pavojai ir pasekmės
S.Liutkutė aiškino, kad sergantiems anoreksija gresia išsekimas, nuovargis, būna sunku užsiimti įprasta veikla ir koncentruoti dėmesį. Sergant anoreksija sutrinka miegas, medžiagų apykaita, žarnyno veikla, atsiranda nuolatinis šalčio pojūtis. Tai sutrikimas, kai pacientas sąmoningai mažina ir/ar palaiko mažą kūno svorį. Sindromas, pasireiškiantis pakartotiniais persivalgymo priepuoliais ir išskirtiniu susirūpinimu kūno svoriu, nenugalimu potraukiu valgyti.
Emocinis aspektas
Valgymo sutrikimai glaudžiai susiję su nuotaikų sutrikimais: depresija, nerimu, nenoru bendrauti, pykčiu ir kt. Psichologė akcentavo, jog sergančioms anoreksija arba bulimija svarbu valdyti ir kontroliuoti savo jausmus. Dingusios menstruacijos ir negalėjimas susilaukti vaikų tampa svarbesne priežastimi nei grožio standartų vaikymasis.
Lietuva - manekenių kraštas?
Ši dažnai girdima laki frazė turi ir neigiamą pusę. Svarbu suprasti, kodėl ne visos tą pačią informaciją turinčios merginos puola laikytis drastiškų dietų.
Taip pat skaitykite: Elgesio modelis ir jo taikymas
Energijos stoka ir nuotaikų svyravimai
Dažni nusiskundimai tarp darbingų žmonių yra energijos stoka ir nuotaikų svyravimai. Šeimos gydytoja K. Gricienė pastebi, kad ypač prasidėjus rudens sezonui ir po COVID-19 ligos, tokių skundų daugėja. Didelę mūsų emocinės sveikatos dalį veikia grįžimas į darbus, mokymo įstaigas. Didesnis emocinis krūvis sukelia pervargimą, natūraliai atsiranda nuotaikų kaitos.
Sezoniniai svyravimai
K. Gricienė sako, kad vasarą situacija tikrai geresnė. O štai kiekvieno kito laikotarpio pradžioje sudėtingiau, pavyzdžiui, kaip dabar. Daug pasikeitimų, daugiau atsakomybių, grįžimas į rutiną, reikia daugiau pastangų, darbo, daugiau fizinių ir emocinių jėgų. Vėliau, kai įsivažiuojame į rutiną, viskas stabilizuojasi, priprantama prie situacijos, vienaip arba kitaip ją gebame išspręsti arba prisitaikyti. Pastebime, kad pati oro kaita sukelia vienokių ar kitokių simptomų.
Susiję simptomai
Energijos stoka ir nuotaikų svyravimai lydi vienas kitą. Dažniausiai skundžiamasi dėl energijos stygiaus, bet visi šie simptomai, tokie kaip nuotaikų kaitos, silpnumas, yra susiję ir susipynę. Kiek laiko tai gali trukti, sunku atsakyti vienareikšmiškai, nes kol patiriame vienokių ar kitokių situacijų, kurios paaštrina blogą savijautą, kol aplinkiniai dirgikliai veikia, tol mes galime jaustis prastai.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kalbėdama apie nuotaikų svyravimą, gydytoja sako, kad jeigu jis nesusijęs su jokiais išorės dirgikliais ir vis tęsiasi, jau reiktų sunerimti, ypač jei dar ir aplinkiniai pastebi, kad žmogus vieną dieną linksmas, kitą - piktas, trečią - liūdnas ir pan. Tokiose situacijose svarbu pasistengti atpažinti save, permąstyti, kodėl taip jaučiamasi, ir jeigu aplinkoje nėra jokių situacijų, kurios darytų įtaką tokiai kaitai, reiktų kreiptis į gydytoją. Neretai tai būna rimtesnės psichologinės problemos, kurias reikia nieko nelaukus spręsti.
Jeigu mes stengiamės šias problemas savyje pažinti, atrasti priežastinį ryšį, kas galėtų sukelti tokius simptomus, bet pakoregavę savo gyvenimo būdą, pritaikę rekomendacijas vistiek nejaučiame jokio pagerėjimo, tai vienu ar kitu atveju išties reikėtų susirūpinti. Jeigu nieko nedarysime, toliau vešime didelį krūvį, tai tie simptomai gali tęstis metų metus. Tokių pacientų turime.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Tyrimai ir gydymas
Šeimos gydytojas, pasak medikės, susirinkęs informaciją ir pasidaręs detalesnę analizę skiria reikiamus tyrimus, o galbūt ir be tyrimų gali rekomenduoti papildus, psichologinę ar kitą pagalbą. Ligų yra daug, vienos dažniausių, su kuriomis susiduria ypač darbingo, vaisingo amžiaus moterys, mažakraujystė, ji sukelia energijos stygių, jėgų stoką. Kitiems pacientams nustatomos skydliaukės problemos, kurios galėtų sukelti tokius simptomus. Būna ir vitaminų, mikroelementų trūkumas, vitamino D stoka, kurią dažnai nustatome po vasaros, mat žmonės įsivaizduoja, kad labai daug šio vitamino gauna iš saulės, nors iš tikrųjų pas mus tos saulės tiek mažai, kad nespėjame pakankamai jo gauti. Saulė mums padeda šio vitamino gauti tik mažą dalį, pagrindas yra mityba.
Kaip sau padėti?
Kai užčiuopiame priežastį, kuri galėtų lemti tokią mūsų savijautą, turime į tai atsižvelgti ir mėginti išspręsti. Yra labai paprastų, bet naudingų patarimų, kaip galime patys sau padėti. Daugelis žmonių, kai išgirsta, numoja ranka, neva tai bendrosios rekomendacijos, ir netiki, kad jos gali padėti, tačiau sąžiningai taikant šiuos patarimus galima išspręsti nemažai problemų.
Darbo ir poilsio režimas
K. Gricienė sako, kad visų pirma sveikatai labai svarbus darbo ir poilsio režimas. Daug žmonių, ypač jaunų, yra maksimalistai, nori išpildyti tiek savo, tiek aplinkinių lūkesčius ir savęs darbui, karjerai atiduoda gerokai per daug. Normalu turėti mėgstamą darbą, bet reikia suprasti, kad darbas nėra vienintelis gyvenimo tikslas, šalia turėtų būti ir asmeninis gyvenimas, pomėgiai, poilsis.
K. Gricienė darbo dieną pataria suskirstyti tam tikromis atkarpomis: Jeigu dirbame nuo 8 iki 17 val., tai tą laiką būtina maksimaliai skirti darbui, nesinešti užduočių namo, kad po darbo galėtume pasirūpinti kitais dalykais, skirtume laiko poilsiui. Poilsis - tai nebūtinai masažai, baseinai ar SPA procedūros. Poilsiauti puikiai galima ir namuose bei aplink juos. Svarbu, kad poilsis neapkrautų smegenų veiklos. Beje, jeigu visą dieną įtemptai dirbame prie kompiuterio, tai po darbo reiktų ekranus riboti, geriausias būdas jų išvengti - užsiimti mėgstama veikla. Puikiai tinka knygų skaitymas, rankdarbiai, kiti mieli širdžiai hobiai.
Grynas oras ir pertraukos
Šeimos gydytoja sako, kad jeigu tik pavyksta, labai verta išeiti į kiemą ir pabūti gryname ore kasdien: Šviežias oras tikrai pravėdina mūsų smegenis, taip atsipalaiduojame. Kiekvieną dieną bent pusvalandį reiktų rasti laiko pasivaikščioti. Ir nereikia specialiai važiuoti į parkus ar miškus. Aišku, tai dar geriau, bet užtenka ir paprasto pasivaikščiojimo savo apylinkėse.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
K. Gricienė atkreipia dėmesį, kad dirbant ypač svarbu kas valandą ar dvi daryti pertraukas. Atsistoti nuo kėdės, įsipilti vandens, pasidaryti arbatos, paeiti kur nors toliau, kad kūną pailsintume iš sėdimos padėties. Idealu, jei tai pavyksta padaryti kas valandą. Reiktų neapkrauti ir akių, - dauguma žmonių didžiąją dalį darbo laiko praleidžia prie ekranų, tad svarbu nepamiršti pramankštinti akių, nukreipti žvilgsnį į tolį. Be to, jei darbinėje aplinkoje labai sausas oras, gydytoja pataria papildomai jį drėkinti.
Darbas iš namų
Kalbant apie darbą iš namų, situacija labai dažnai būna dvilypė. Didelė dalis žmonių dirba namuose visą laiką, neskaičiuodami savo laiko, nesilaikydami normalių darbo valandų režimo. Kiti, priešingai, - darbas lieka nepadarytas, nes namuose vis randa ką nuveikti. Tam, kad darbas ir poilsis būtų kokybiški, padės konkretus tvarkaraštis: kada dirbama, kada pertraukėlės, kada jau baigiasi darbas. Svarbu vidury darbo savęs netrukdyti, o nuosekliai jį atlikti, - šiuo atveju padės, jei dieną dirbsite griežtai pagal tvarkaraštį. Balansas ir kasdienis veiklos tvarkaraštis viską sudėlioja į vietas ir žmogus nesiblaško, vienu metu nedaro dešimties darbų, nes taip nė vieno iš jų iki galo ir nepadaro. Labai svarbi ir pati darbo vieta, - ją reiktų įsirengti normalią, patogią, pritaikytą dirbti, o ne sėdėti kur nors ant lovos ar sofos.
Miego higiena
Šeimos gydytoja sako, kad be galo svarbu laikytis miego higienos taisyklių. Nekokybiškas miegas naktį lemia pervargimą, jėgų stoką, nuotaikų svyravimus dieną. Iš viso miego higienos taisyklių yra apie dešimt, bet pagrindinės ir pačios svarbiausios apie tai, kad būtų kasdienis režimas, - kasdien turime gultis ir keltis panašiu metu, net savaitgaliais. Jeigu miegas savaitės dienomis būna normalus, tarkime, išmiegama 6-8 valandas, tai savaitgalį nėra poreikio miegoti už visą darbo savaitę. Pastovus miego režimas mums padeda kokybiškai pailsėti naktį, ir vėliau nereikia miegoti iki 12-os valandos, kad atgautume jėgas.
Prieš miegą labai svarbu nevartoti stimuliuojamųjų medžiagų, kofeino, žaliosios arbatos, taip pat nerūkyti cigarečių (ir elektroninių). Prieš miegą svarbu nepersivalgyti, geriausia pavalgyti prieš 4-6 valandas iki miego, o jei nepavyksta, tai maistas vakare neturėtų būti riebus, kaip tik labai lengvas.
Prieš miegą gerą valandą ar dvi stenkitės vengti ekranų: televizoriaus, kompiuterio, telefono. Apskritai, lovoje patamsyje naršymas telefone yra labai žalingas mūsų akims. Mėlyna ekrano šviesa smegenis stimuliuoja, taigi patys sau prieš miegą trukdome užmigti. Visi ekranai turi būti patraukti į šoną. Prieš miegą reiktų užsiimti ramia veikla: paskaityti knygą, paklausyti ramios muzikos, užsiimti rankdarbiais. Dabar yra nemažai programėlių su meditacijomis; įvairios refleksijos, nusiraminimo pratimai irgi veikia kaip pagalba iš šalies. Galima naudoti tokias priemones - jos padeda.
Miegamasis turėtų būti išvėdintas, tamsus, apsaugotas kiek tik įmanoma nuo išorinio triukšmo. Jeigu naktį pabudinėjame, šiukštu negalima žiūrėti į telefoną, kelinta valanda, nes valandų tikrinimas dar labiau išbudina ir dažnai sukelia daug neigiamų emocijų - nusiraminti tuomet išvis gali būti neįmanoma.
Emocinė sveikata
Jeigu ilgą laiką savo blogą būseną ignoruojame, nieko nedarome, tai turime suprasti, kad atgauti normalią savijautą irgi gali užtrukti ilgesnį laiką, turėsime investuoti savo energijos, dėti dar daugiau pastangų. Kai kurie pacientai teigia, kad jau metus blogai jaučiasi, bet jiems nepavyksta išeiti iš to rato. Prašo skirti gydymą vaistais, kad grąžintų sveikatą. Bet stebuklingos tabletės juk nėra.
K. Gricienė atkreipia dėmesį, kad jeigu delsime, kai kurios ligos gali sukelti negrįžtamų fiziologinių pakitimų mūsų organizme, tad labai svarbu žiūrėti savęs, pasinaudoti patarimais, stengtis padėti sau, o jei niekas nepadeda - kreiptis į gydytoją, kuris profesionaliai pakonsultuos.
Dar labai dažnai žmonės pamiršta emocinę sveikatą, nors ji turėtų būti lygiavertė fizinei. Emociniai dalykai kaupiasi, ir jeigu jų niekur neišreiškiame, nesusitvarkome, visa tai kaupiasi viduje bei anksčiau ar vėliau sprogsta - įvyksta lyg vulkano išsiveržimas. Tuomet gali pasireikšti ir pykčio tramdymo sutrikimų - žmogus nebekontroliuoja emocijų. Žmonės tampa irzlūs, nervingi, pikti ant viso pasaulio ir patys nežino kodėl. Taigi labai svarbu palaikyti emocinę sveikatą.
Psichologinė pagalba
Pasak K. Gricienės, šeimos gydytojų komandoje dirba psichologai, kurie gali padėti, todėl ji labai kviečia pasinaudoti jų pagalba be jokios baimės. Dažnai žmonės bijo psichiatrų, psichologų ir iš nežinojimo šių specialistų tikslios veiklos juos painioja. Tad noriu paaiškinti, kad psichiatrai yra gydytojai, galintys diagnozuoti ligas, išrašyti vaistų. Viso to negali psichologai. Jie - labiau parama žmogui, psichologinė pagalba iš šalies, kurios nedvejojant reiktų kreiptis, nes tokie specialistai tam ir yra šalia.
Jeigu ieškote nemokamos psichologinės pagalbos, kreipkitės į savo šeimos gydytoją, kuris patars ir tinkamai nukreips. Taip pat galima kreiptis psichologinės pagalbos kontaktais, kur pagalbą telefonu, internetu teikia savanoriai konsultantai ir profesionalai.
Praeities įtaka dabartiniam gyvenimui
Prieš tris metus baigėsi mano pirmoji meilė, pirmoji draugystė ir pirmas atsisveikinimas su dar vis mylimu žmogumi… Mūsų draugystė visada buvo labai įtempta, jis labai pavydus ir dar labiau principingas žmogus, ištisai kildavo ginčai, jei tik vos koks kitas vaikinas į mane pažiūrėdavo ar telefone adresų knygelėje numerius rasdavo, nors vieną vaikino vardą, nesvarbu, kad tai tebuvo klasiokai, su kuriais nebendravau, dėl kiekvieno turėdavau pasiaiškinti, kas, kaip ir kodėl, galima sakyti tik vienas draugystės mėnuo buvo „normalus“, visi likę vien principai, ginčai, ašaros, nervai ir t.t.
Skaitydama Tavo laišką galiu pajusti Tavo sumišimą tarp nuoskaudų buvusiam vaikinui, jaukių akimirkų ilgesio ir noro jaustis laisvai nuo praeities bei džiaugtis dabartimi. Turbūt kiekvienam iš mūsų išsiskyrimas su pirmuoju partneriu yra skausminga patirtis. Manau išties svarbus tas momentas, kai pasiryžai atsižvelgti į savo nelaimingumo jausmą santykiuose, pripažinti, jog su šiuo žmogumi nebematai ateities, ir išsiskirti. Tikiu, jog tam reikėjo drąsos.
Netektys ir gedulas
Tik štai be šio racionalaus įvertinimo, jog santykiuose trūksta abipusiškumo, yra ir kita išsiskyrimo dalis - žlugusios viltys, artimos draugystės nutrūkimas, galiausiai pamatymas, jog įdėtos jėgos neatsipirko. Visa tai yra netektys, su kuriomis susigyvename gedėdami, o tam prireikia laiko.
Atrodo kaltini save dėl to, kad kartais galvoji apie buvusį vaikiną, įvairios vietos ar datos primena jį. Noriu pasakyti, kad ne viskam mes turime valingą įtaką. Kai patiriame mums emociškai itin reikšmingus įvykius, labai ryškiai įsimename ir visą aplinką, kurioje tai įvyko - spalvas, garsus, kvapus, vaizdus, datas, laiką ir pan. Taip veikia mūsų smegenys, sukurdamos gana tvirtas jungtis tarp šių aplinkos detalių ir įvykio prisiminimo. Dėl to vėliau viena, rodos, nereikšminga detalė gali nevalingai iššaukti mūsų atmintyje ir visos situacijos prisiminimą. Svarbu ir tai, jog nėra skirtumo, kokį jausmą tuo metu išgyvename - džiaugsmą, nustebimą, pyktį, liūdesį ar baimę - pakanka paties emocinio išgyvenimo stiprumo.
Santykis su praeitimi
Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, nelinkėčiau Tau užmiršti savo pirmojo vaikino. Suprantu, kad gyventi su nuoskaudomis tikrai nėra lengva, ir labai žmogiška, kad kartais norisi verčiau tiesiog ištrinti šį žmogų iš savo praeities negu išgyventi liūdesį, temdantį dabartį, kaip Tu pasakoji. Šį norą ir jo įgyvendinimo pasekmes itin jautriai bei taikliai vaizduoja 2004 metų filmas „Jausmų galia“ (angl. Eternal Sunshine of the Spotless Mind).
Nelinkiu Tau užmiršimo, nes kartu tai reikštų atsisakyti ir dalies savęs, savo prisiminimų, pasirinkimų, buvusiuose santykiuose išmoktų pamokų. Kas gali keistis, tai santykis su praeitimi, kaip dėl to jaučiamės. Jeigu savo atmintį palygintume su biblioteka, kurioje mūsų išgyvenimai yra knygos, tai atrodo, jog su Tavo buvusiu vaikinu susijusios knygos dabar pačios savarankiškai skraido ir daužo Tau per galvą. Ko galėtum pasiekti, tai įgauti laisvę rinktis, kada ir kurią knygą nori atsiversti bei paskaityti, o ties kuriuo puslapiu ją padėti atgal į lentyną.
Atsisveikinimo kelias
Neturiu vieno galutinio atsakymo. Kaip ir kiekvieni mūsų santykiai su kitu žmogumi yra unikalūs, taip ir atsisveikinimo kelias savitas. Matau, jog laiško pabaigoje užsimeni apie vieną iš būdų - tiesiog leisti sau išsiverkti tiek, kiek norisi. Tai išties gali padėti, ypač jei ašaroms negalėjai skirti pakankamai laiko anksčiau. Kartais būna naudinga ir raštu išreikšti visus jausmus, susijusius su pasibaigusiais santykiais. Galėtum pasinaudoti šiame straipsnyje aprašyta atleidimo laiško struktūra.
Laiko tėkmė ir gyvenimo prasmė
Pabaigai pasidalinsiu su Tavimi ištrauka iš Viktoro E. Franklio knygos „Žmogus ieško prasmės“: Žinoma, prabėgusio laiko neįmanoma sugrąžinti; tačiau tai, kas įvyko, tampa neliečiama ir nepanaikinama. Taigi srūvantis laikas - ne tik plėšikas, bet ir globėjas! Pasaulėžiūra, paisanti ir žmogiškosios būties laikinumo, anaiptol neprivalo būti pesimistinė. Šią aplinkybę galime nusakyti tokia alegorija: pesimistas panašus į žmogų, stovintį priešais sieninį kalendorių ir baimingai, liūdnai stebintį, kaip vis plonėja kalendorius, nuo kurio jis kasdien nuplėšia po lapelį; o žmogus, suvokiantis pasaulį taip, kaip aukščiau kalbėjome, primena tą, kuris nuplėšia lapelį, kitoje pusėje užrašo dienoraštines pastabas, paskui kruopščiai deda jį prie anksčiau nuplėštų ir su pasididžiavimu ir džiaugsmu apmąsto, kiek ten visko užrašyta, - kiek „užgyventa“ gyvenime.
Na ir kas, kad šis žmogus pastebėjo senstąs. Ar jis turėtų - ar galėtų - pavydžiai žvelgti į kitų žmonių jaunystę, su širdgėla - į savąją? Priešingai, veikiausiai turėtų pagalvoti: ko galėčiau pavydėti jaunam žmogui, gal tų galimybių, kurios dar laukia jaunuolio, gal jo ateities? „Labai ačiū“,- pasvarstys jis, - „vietoj galimybių turiu tikrovę - savo praeities tikrovę; ne tik nuveiktų darbų, bet ir patirtos meilės, ir net iškęstos kančios tikrovę.
tags: #saule #liutkute #psichologe