Stresas - tai natūrali organizmo reakcija į aplinkos pokyčius ir iššūkius. Trumpalaikis stresas gali būti netgi naudingas, tačiau nuolatinė įtampa gali sukelti įvairių sveikatos problemų, įskaitant galvos svaigimą ir žarnyno sutrikimus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip nervinis stresas gali paveikti mūsų sveikatą, ypač galvos svaigimą ir žarnyno veiklą, bei pateiksime veiksmingų streso valdymo būdų.
Streso Poveikis Organizmui
2022 m. duomenimis, stresas yra apsauginė organizmo reakcija, į aplinkos pokyčius, kuomet jaučiamas harmonijos trūkumas. Streso metu organizmas išskiria kortizolį ir adrenaliną, kurie padeda mobilizuoti energiją ir reaguoti į pavojų. Tačiau esant nuolatiniam stresui, kortizolio perteklius gali turėti neigiamą poveikį smegenų veiklai, sukelti įvairių organų veiklos reguliacijos sutrikimus ir padidinti riziką susirgti depresija, širdies ligomis ar Alzheimerio liga.
Pirminiai Streso Požymiai
Patyrus stresą, gali pasireikšti šie pirminiai kūno požymiai:
- Dažnesnis širdies plakimas (širdies permušimai nuo streso)
- Raumenų įsitempimas
- Dažnesnis kvėpavimas
- Padidėjęs irzlumas
- Kraujo spaudimo ar kūno temperatūros padidėjimas
Stresas Darbe ir Jo Valdymas
Dažnai stresą patiriame būtent darbe. Įtempta dienotvarkė, ilgos darbo valandos, nuolatinis sprendimų priėmimas, konfliktai ir komandiruotės sukelia įtampą. Jei nesugebame atsipalaiduoti, krenta produktyvumas, nebegalime efektyviai generuoti idėjų, padažnėja klaidų tikimybė bei prasideda rimtesnės organizmo problemos.
Kaip Sumažinti Stresą Darbo Aplinkoje?
- Pietų pertraukos metu išeikite pakvėpuoti grynu oru ir pabūti saulėje. Biuruose dažnai įrengtos kondicionavimo sistemos, todėl retai kada patalpose būna gryno oro, taip pat darbo vietos apsaugotos nuo saulės spindulių, kad netrukdytų darbui kompiuteriu.
- Gerkite daug vandens. Darbo vietoje turėkite gertuvę, taip jums nereikės vaikščioti kiekvieną kartą išgėrus puodelį vandens. Vandens trūkumas gali paveikti serotonino lygį organizme, dėl ko gali atsirasti galvos skausmas.
- Venkite socialinės medijos, jei to nereikalauja jūsų darbas. Nuolatinis blaškymasis gali kelti įtampą, o sugrįžti prie pradėtų darbų po socialinės medijos patikrinimo dažnai prireikia net 15 minučių.
- Inicijuokite pokyčius jūsų darbo aplinkoje: pasiūlykite įsigyti atsipalaidavimui skirtų užsiėmimų (galbūt tai video žaidimai, stalo futbolas ar kt.), kas kelias valandas atlikite nesudėtingus pratimus (akims, kvėpavimui, bendram fiziniam aktyvumui).
Streso Pasekmės: Nuo Galvos Svaigimo Iki Žarnyno Problemų
Nuolatinis stresas gali sukelti įvairių sveikatos problemų, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Išsamus straipsnis apie nerimo įtaką nervams
- Dažni ilgalaikiai galvos skausmai
- Virškinamojo trakto negalavimai (žarnyno ar skrandžio opa, dirgliosios žarnos sindromas)
- Apatija ir energijos trūkumas
- Ilgalaikė nemiga
- Hipertoninė liga
- Neurozės
- Nerimas ir baimė
- Nevisavertiškumo jausmas
- Pasitikėjimo savimi trūkumas
- Susilpnėjusi imuninė sistema
Streso Įtaka Širdžiai
Ilgalaikis stresas vargina širdį ir gali sukelti kraujo cukraus svyravimus, kurie paveikia kraujagyslių darbą pernešant deguonį į širdį ir kitus organus. Dėl deguonies trūkumo širdis turi dirbti smarkiau, dėl to gali išsivystyti aukštas kraujospūdis, širdies permušimai ir netgi mažakraujystė.
Širdies permušimas dažniausiai yra normalus reiškinys po ilgos kardio treniruotės, netikėtai patyrus didelį stresą ar nerimą, išsigandus. Tačiau patiriant ilgalaikį stresą dėl dažnų permušimų gali sutrikti širdies darbas, pakilti kraujo spaudimas, padidėja infarkto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Kraujo spaudimas matuoja kokiu pajėgumu kraujas perneša deguonį kraujagyslėse. Jei jūsų kraujo spaudimas yra aukštas, tai reiškia, jog širdis dėl tam tikrų priežasčių turi dirbti daugiau nei įprasta tam, kad aprūpintų organus deguonimi.
Mažakraujystė (anemija) - tai sutrikimas, išsivystantis kuomet kraujyje yra per mažas kiekis eritrocitų ar hemoglobino. Dėl jų trūkumo pablogėja deguonies pernešimas kraujyje, todėl toks žmogus dažnai jaučiasi pavargęs, nusilpęs, jam svaigsta galva, sulėtėja pulsas. Žmonės, patiriantys nuolatinį stresą, taip pat turi didesnę anemijos riziką.
Galvos Svaigimas ir Stresas
Galvos svaigimas yra gana dažna problema, kurią patiria žmonės visame pasaulyje. Stresas gali būti viena iš galvos svaigimo priežasčių. Dr. Kristina Ryliškienė pastebėjo, kad dažnai pasikartojantis galvos svaigimas labai pablogina gyvenimo kokybę, didina nerimą, kuris ir pats vėliau sukelia svaigimą.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Galvos Svaigimo Priežastys
- Periferinės vestibulinės sistemos ir vidinės ausies pažeidimas (vestibulinis neuritas, Menjerio liga, gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas)
- Galvos smegenų ligos (migrena, galvos smegenų kraujotakos ligos, epilepsija, išsėtinė sklerozė)
- Kvėpavimo ar širdies nepakankamumas
- Padidėjęs kraujospūdis ar mažakraujystė
- Apsinuodijimas alkoholiu, vaistais
- Didelis stresas, jaučiant nestabilumą, apkvaitimą ar baimę nukristi
- Vandens trūkumas organizme
- Kofeino vartojimas
Kada Kreiptis Į Gydytoją Dėl Galvos Svaigimo?
Į gydytoją patariama kreiptis, jei galvos svaigimas yra neįprastai stiprus, pasikartojantis arba lydimas kitų rimtų simptomų:
- Staigus ir stiprus svaigimas
- Svaigimą lydi galvos skausmas, rankų ar kojų silpnumas, sunkumas kalbėti ar regos sutrikimai
- Svaigimas pasireiškia su pykinimu, vėmimu ar klausos sutrikimais, spengimu ausyse
- Galva sukasi kelias minutes ar valandas ir to nesate patyrę anksčiau
Žarnyno Problemos ir Stresas
Stresas gali turėti didelės įtakos žarnyno veiklai. Nuolatinė įtampa gali sukelti virškinimo sutrikimus, tokius kaip pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas. Be to, stresas gali padidinti jautrumą maistui ir sukelti dirgliosios žarnos sindromą.
Kaip Maistas Veikia Nervus
Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervinei įtampai reguliuoti. Tinkamas maistas ar valgymo įpročiai taip pat gali būti vienas iš streso mažinimo būdų. Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Nesveika vieno valgymo metu pasisotinti gausiu maisto kiekiu, nes tai gali sukelti žarnyno diskomfortą, kraujospūdžio svyravimus. Patartina gerti pakankamai skysčių. Ryte geriau tiktų stimuliuojamosios arbatos: juodoji, žalioji, o vakare - raminamosios žolelių arbatos: melisos, mėtų, gudobelės, jonažolių ir panašios.
Streso Valdymas: Veiksmingi Metodai
Visi turime skirtingą streso valdymo lygį, tačiau galime išmokti, kaip tinkamai valdyti stresą įvairiose situacijose darbe ar asmeniniame gyvenime.
- Veiklos kaita: Optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sugebėjimas greitai perorientuoti savo mąstymą nuo vieno įvykio (ar veiklos) prie kito.
- Sportas: Gerina širdies ir plaučių veiklą.
- Mėgstamas užsiėmimas ar pramoga: Padeda atsipalaiduoti ir pamiršti rūpesčius.
- Bendravimas su maloniais žmonėmis: Palaiko gerą nuotaiką ir mažina vienišumo jausmą.
- Emocinės treniruotės ir atsipalaidavimo pratimai: Padeda kontroliuoti emocijas ir sumažinti įtampą.
- Pozityvūs jausmai: Kiekvieną dieną skirkite kelias minutes, per kurias pamąstytumėte, kam esate dėkingi, kodėl šiandien buvote laimingi ar išreikštumėte kitą pozityvią emociją.
- Kvėpavimo pratimai: Itin veiksminga priemonė patiriant stresą.
- Juokas: Padeda atsipalaiduoti, netgi masažuoja tam tikrus kūno raumenis, pagerina smegenų veiklą, didina hemoglobino kiekį kraujyje.
- Nusiraminimo užsiėmimai: Spalvinimas, trumpas pasivaikščiojimas, muzikos klausymasis ar kita jūsų mėgstama veikla.
Vitaminai ir Maisto Papildai Nervų Sistemai
Stipraus ar ilgai trunkančio streso metu mūsų organizme vyksta intensyvūs medžiagų apykaitos procesai, tad pusiausvyrai atnaujinti reikia įvairių vitaminų, mineralų ar kitų papildų. Svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų, nes jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Vitaminas C užtikrina normalų kaulų, kremzlių, dantų ir dantenų vystymąsi bei funkcijas. Preparatai, kurių sudėtyje yra cinko, stiprina imuninę sistemą ir atsparumą stresui. Vitaminas E gali padėti pagerinti kraujagyslių elastingumą. Tyrimai teigia, kad niacino vartojimas gali padėti išvengti galvos svaigimo ir mažinti pavargimo jausmą bei nuovargį. Magnis yra mineralas, kuris gali padėti mažinti įtampos ir spazmų jausmą.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Emocinė Krizė ir Nervinis Išsekimas
Kasdien darbe ar namuose patiriamas stresas galiausiai gali baigtis nerviniu išsekimu, kuomet taps itin sunku susidoroti su dienos užduotimis ar užsiimti įprasta veikla. Nervinis išsekimas, arba emocinė krizė, apibūdina būseną, kuomet gyvenime pasiekiamas taškas, kai psichologiškai išsekęs žmogus nebesugeba susidoroti su sau įprasta veikla ir pradeda neigiamai bei itin pesimistiškai žvelgti į gyvenimą.
Emocinės Krizės Simptomai
- Kūno skausmai
- Sunkiai sekasi atsitiesti ir išgyti nuo įvairių ligų ar infekcijų
- Virškinimo problemos: pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas
- Nuolatinis noras ko nors saldaus
- Netaisyklinga laikysena, sėdėjimas susikūprinus
- Sulėtėjęs kvėpavimas
- Padidėjusi reakcija į įvairius staigius garsus, šviesą ir staigius judesius
- Dažnas monologas su savimi, nuolatinis permąstymas ir minčių persukimas
- Dominuojančios baimės reakcijos: itin padidėjęs jautrumas aplinkinių nuomonei
- Nuolatinis nuovargis ir išsekimas
- Kasdienės užduotys reikalauja kur kas daugiau energijos nei reikėdavo anksčiau, kartais jos atrodo išvis neįveikiamos
- Jaučiamas nuolatinis noras atsiriboti nuo pasaulio ir visų aplinkinių
- Itin suprastėjusi miego kokybė, negebėjimas tinkamai pailsėti
Kaip Sau Padėti Patyrus Emocinę Krizę?
- Tinkamai ir kokybiškai maitintis, o valgant atsiriboti nuo visų technologijų ir tiesiog pabendrauti su kolegomis, draugais ar giminėmis.
- Valgyti produktus, kuriuose gausu baltymų, vitaminų ir mineralų.
- Nebijokite, kai reikia, nuo visų atsiriboti ir pabūti vienumoje, kad susikaupę vėl galėtumėte save „susirankioti“.
- Pasistenkite prižiūrėti ir nuolat kontroliuoti ir savo laikyseną.
- Kiek įmanoma daugiau laiko praleisti gamtoje, leisti sau atsipalaiduoti ir pabūti ramybėje.
- Saugumas čia yra raktinis žodis - visos vietos, kur jaučiatės patogiai ir saugūs, kur galite tinkamai atsipalaiduoti, yra jums tiesiog būtinos.
- Prieš miegą užsiimkite joga, išeikite pasivaikščioti ar užsiimkite kvėpavimo pratimais.
- Leiskite kitiems padėti jums ir visomis išgalėmis stenkitės padėti sau patys.
Neurastenija: Simptomai, Priežastys ir Gydymas
Neurastenija - tai neurozinė liga, kuri pasireiškia labai įvairiais simptomais, kurių priskaičiuojama per pusšimtį. Trumpai tariant, neurastenija - tai liga, kai skundžiamasi nuovargiu, silpnumu, išsekimu po protinio darbo ar nedidelio fizinio krūvio. Pagrindiniai požymiai ir nusiskundimai yra greitas protinis nuovargis (apibūdinamas kaip minčių antplūdis, negalėjimas susikaupti, neproduktyvus mąstymas) ir silpnumas po protinio darbo ar nedidelio fizinio krūvio.
Neurastenijos Simptomai
- Greitas nuovargis
- Dėmesio koncentracijos pablogėjimas
- Darbingumo sumažėjimas
- Padidėjęs jautrumas ir dirglumas
- Galvos skausmas
- Sutrikęs miegas
- Atminties susilpnėjimas
- Energijos stoka
- Silpnumas
- Įprastų fizinių krūvių netoleravimas
- Padidėjęs jautrumas išoriniams dirgikliams
- Sutrikęs virškinimas
- Raumenų įtampa ir skausmai
#