Netiesioginė Priklausomybė: Individualumo Praradimas ir Kelias į Atsigavimą

Netiesioginė priklausomybė, dar žinoma kaip kopriklausomybė, yra sudėtingas išmoktas elgesio modelis, paveikiantis žmogaus jausmus, mintis ir elgesį. Šis modelis pasižymi atviros jausmų raiškos ir veiksmų autonomijos stoka. Nors netiesioginė priklausomybė dažnai siejama su priklausomybę turinčiais asmenimis, ji gali išsivystyti ir kitose situacijose, kur žmogus linkęs neigti savo poreikius vardan kito.

Įvadas

Šiame straipsnyje gilinamasi į netiesioginės priklausomybės esmę, jos priežastis, požymius, pasekmes ir galimus pagalbos būdus. Aptarsime, kaip netiesioginė priklausomybė veikia asmenį ir jo santykius su kitais, bei pateiksime praktinių patarimų, kaip atgauti savo gyvenimo kontrolę ir pasirūpinti savo emocine sveikata.

Netiesioginė priklausomybė - tai polinkis neigti savo norus vardan kito poreikių ir naudos. Tai tokie santykiai, kai asmuo visas pasineria į kito žmogaus elgesio valdymą, visiškai nesirūpindamas savo paties svarbių poreikių tenkinimu ir vengdamas pripažinti, kaip tas elgesys jį veikia ir neleidžia gyventi savo gyvenimo.

Netiesioginė priklausomybė yra itin glaudžiai susijusi su priklausomybe. Priklausomybė - šeimos liga, emociškai, dvasiškai ir neretai fiziškai paveikianti visus šeimos narius. Kiekvienas priklausomas asmuo paveikia bent 4-5 žmones savo aplinkoje. Tokioje šeimoje alkoholiu piktnaudžiaujančio asmens elgesys ir poreikiai tampa šeimos gyvenimo centru - taip artimieji tampa kopriklausomi (netiesiogiai priklausomi). Didžioji dalis priklausomybe sergančio asmens ligos sukeltų pasekmių nugula ne ant jo pečių, o ant artimųjų. Kopriklausomybės paveikti šeimos nariai gali tapti priklausomi nuo priklausomo asmens taip pat, kaip jis pats yra priklausomas nuo psichoaktyviųjų medžiagų.

Netiesioginė priklausomybė - kas tai?

Netiesioginė priklausomybė - (angl. Co-dependent) kuomet priklausomybe sergančių asmenų šeimos nariai tampa sergantys „emociškai“. Tai savo individualybės, asmenybės praradimo liga. Tai ypatinga priklausomybė (emocinė, socialinė, kartais net fizinė) nuo kito žmogaus.

Taip pat skaitykite: Individualumo praradimas

Istoriškai netiesioginės priklausomybės sąvoka vartojama “alkoholikų”, “narkomanų” ir kitų priklausomų asmenų giminaičių ir draugų atžvilgiu, tačiau toli gražu neapsiriboja jais. Tai platesnė sąvoka, apibūdinanti skausmingus santykius tarp žmonių. Netiesioginė priklausomybė yra labai dažnas reiškinys bet kurioje socialinėje aplinkoje.

Netiesioginės priklausomybės priežastys

Netiesioginės priklausomybės formavimosi pradžia gali būti priskiriama ankstyvai vaikystei. Nuo gimimo vaikas sveikoje šeimoje sprendžia eilę savo vystymosi raidos uždavinių. Visų pirma, sukuria bazinį pasitikėjimą, kuris jam suteikia saugumo jausmą, kad galėtų atsiskirti nuo savo motinos ir pradėti tyrinėti išorinį pasaulį savarankiškai. Išvysto gebėjimą būti psichologiškai nepriklausomu nuo kitų.

Svarbūs įgūdžiai, įgyti gyvenimo kelyje - sugebėjimas pasikliauti vidine jėga, išreikšti savo emocijas, norus, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, dalintis, sąveikauti ir valdyti agresiją, susidoroti su baimėmis, nerimu ir t.t. Šis gebėjimas suteikia unikalumo jausmą ir aiškių savo „aš” suvokimą, kas leidžia būti artimuose santykiuose su kitais žmonėmis nebijant prarasti savęs kaip asmenybės.

Asmuo gali efektyviai patenkinti savo poreikius, tiesiogiai kreipiantis į kitus žmones, jeigu reikia pagalbos. Tam, kad žmogaus savarankiškumo vystymasis būtų sėkmingas, būtina, kad abu jo tėvai turėtų gerai išvystytą psichologinę autonomiją ir padėtų vaikui atsiskirti.

Tačiau, kaip rodo gyvenimas, daugelis tėvų palaiko asmenybės, atsisakymo suaugti ir pastoviai susilieti su reikšmingu “kitu”, ideologiją. Tai vyksta todėl, kad už psichologinės autonomijos stovi asmenybės laisvė, kurią neįmanoma kontroliuoti ir manipuliuoti ir apsaugo nuo neigiamos priklausomybės vystymosi. Tėvai iš disfunkcinės šeimos negali būti psichinės autonomijos pavyzdžiu, todėl provokuoja vystyti patologinį netiesioginės priklausomybės savo vaikų elgesio modelį. Disfunkcinės šeimos yra asmenybės psichinis, fizinis ir dvasinis traumos šaltinis.

Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai

Žmonės iš tokių šeimų traukiasi vienas prie kito. Tokie žmonės yra įtraukti į “iš kartos į kartą” psichologinio smurto perdavimo procesą. Kito pasirinkimo jie neturi, nes nesugeba pamatyti ir todėl jų buvimo pasaulyje pasirinkimas yra “renkuosi tai ką žinau”. Tai mokymosi sistema, kurios rėmuose parduodamas šeimos elgesio modelis, t.y. viena karta moko tokio elgesio naują kartą. Gyvenimas su alkoholiku - nuo alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų priklausomu žmogumi, ar turinčiu bet kokią kitą priklausomybę nuo maisto, nuo kompiuterinių žaidimų ir pan.

Kaip atpažinti netiesioginę priklausomybę?

Keli pavyzdžiai, kaip elgiasi / jaučiasi kopriklausomi asmenys:

  • Mano, kad yra atsakingi už kitų jausmus, veiksmus, pasirinkimus.
  • Mano, kad yra priversti išspręsti kitų problemas.
  • Jaučia kaltę, kad kiti turi problemų.
  • Mano, kad žino, ko reikia kitiems, tačiau nežino, nesupranta, ko reikia jiems patiems, ir sako, kad tai nėra svarbu.
  • Stengiasi visiems įtikti, patys savyje mato daug trūkumų.
  • Jaučia nerimą, įtampą.
  • Prisiima per daug atsakomybės už kitus, atsisako savo planų / tikslų.
  • Dėl visko kaltina save.
  • Piktinasi, ginasi, kai juos kaltina.
  • Mano esą nepakankamai geri, nemoka priimti komplimentų.
  • Jaučia baimę būti atstumti, nepatikti kitiems.
  • Jaučia baimę suklysti.
  • Dažniausiai galvoja ir kalba apie kitus asmenis.
  • Jaučiasi prislėgti, išsekę, visą energiją skirdami kitiems.
  • Jaučiasi nelaimingi, nepatenkinti savimi, ieško laimės kitur, tačiau ne savyje.
  • Nenutraukia toksiškų santykių.

Žmogus, kuriam būdinga kopriklausomybė, pamiršta rūpintis savimi, gyvenimiškais poreikiais, asmeniniais interesais, jausmais.

Netiesioginės priklausomybės pasekmės

Kaip ir priklausomybės atveju, netiesioginė priklausomybė kenkia žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai, socialiniam gyvenimui bei emocinei būklei.

Fizinė sveikata: Dėl nuolatinės įtampos ir nerimo dažniau sergama širdies ligomis, dažnai pavargęs nuo įtampos žmogus geria raminamuosius vaistus, turi daug nusiskundimų, kepenų, širdies, skrandžio ir kt. sutrikimų.

Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai

Psichinė sveikata: Dėl nuolatinio rūpinimosi kitu, žmogus pamiršta pats save, ignoruoja savo poreikius, jį kamuoja pykčio priepuoliai, dažnai susergama depresija, žema savivertė. Būdingas save griaunantis elgesys.

Socialinis gyvenimas: Kai šeimoje yra priklausomas žmogus, griūna net tik jo, bet ir visos šeimos socialinis gyvenimas. Probleminis medžiagų vartojimas paliečia visas šeimos struktūras. Šeimas gali lydėti įvairiausios problemos. Šeimų nariai bando prisitaikyti, bando suprasti šitą priklausomą žmogų, bando prisiderinti, tuo pačiu tikisi pokyčių. Visgi paraleliai vyksta kartu ir prisitaikymas.

Emocinė būklė: Asmenys, kenčiantys nuo kopriklausomybės, praranda individualumą, interesus, pomėgius, nebereiškia jausmų. Pamažu pradeda sirgti emociškai: išgyvena emocinį skausmą, kančią, pyktį, gėdą, kaltę, patiria baimę, nesaugumo jausmą. Esant kopriklausomybei įvyksta asmenybės pokyčiai intelektinėje, emocinėje ir asmenybės srityse.

Kaip atgauti savo gyvenimo kontrolę?

Kadangi kopriklausomybė yra išmoktas elgesys, galima išmokti jį pakeisti ir susigrąžinti savo gyvenimo kontrolę, pasirūpinti savo emocine sveikata.

Pripažinkite problemą: Pirmiausia pagalba - pripažinimas sau, kad problema yra ir tai ne tik priklausomo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų anksčiau minėtų priežasčių asmens problema, bet ir asmens, kuris turi netiesioginę priklausomybę už ligonį. Pripažinus ir įvardijus problemą, tampa lengviau ieškoti pagalbos ir veikti, svarbiausia noras keistis.

Atsiribokite: Atsiribojimas - tai yra atsitraukimas ir išsilaisvinimas nuo priklausomybės kitiems asmenims, jų problemų. Prisiimant atsakomybę ne už kitų, o už savo problemas, poreikius ir norus. Atsiribojimas - tai gyvenimas šia akimirka, čia ir dabar, rūpinantis savimi.

Rūpinkitės savimi: Žmogus, kuriam būdinga kopriklausomybė, pamiršta rūpintis savimi, gyvenimiškais poreikiais, asmeniniais interesais, jausmais. Ne mažiau kaip kartą per dieną paklauskite savęs, ką turite padaryti, kad pasirūpintumėte savimi. Surašykite ant popieriaus savo norus, tikslus gyvenime, kurie susiję tik su jumis. Ne mažiau kaip dešimt. Kiekvienam iš jų parašykite, kokiais mažais žingsneliais būtų galima tai pasiekti, taip pat apsvarstykite, kas iki šiol neleido jums to siekti.

Ieškokite pagalbos: Psichologinė individuali ar grupinė pagalba, savitarpio pagalbos grupės gali padėti atrasti vidinę ramybę ir drąsą pasirūpinti savimi. Nustoti kentėti nuo kitų asmenų nepriimtinų veiksmų, nedaryti visko už kitus, nebūti išnaudojamam dėl kitų interesų.

Pagalbos galimybės

  • Individuali psichoterapija: Padeda geriau suprasti save, savo jausmus ir elgesį, bei išmokti naujų būdų, kaip reaguoti į stresines situacijas.
  • Grupinė terapija: Suteikia galimybę pasidalinti savo patirtimi su kitais žmonėmis, kurie išgyvena panašius sunkumus, ir gauti palaikymą.
  • Savitarpio pagalbos grupės: Tokios kaip "Al-Anon" asociacija, vienijanti alkoholizmu sergančių žmonių artimuosius ir draugus. Šiose grupėse nariai dalijasi savo patirtimi ir taip atranda vidinę stiprybę atsiriboti nuo priklausomų asmenų.
  • Dailės terapija: Padeda padidinti savivertę ir išreikšti savo jausmus kūrybiškai.

Patarimai alkoholiko artimiesiems

  • Alkoholizmo nelaikyti šeimos gėda, nuo jo galima pasveikti, kaip ir nuo bet kurios ligos.
  • Nepriekaištauti ir nepamokslauti, nes tai skatina išsisukinėjimą ir melavimą.
  • Vengti grasinimų, kurie neįgyvendinami (pvz., skyrybomis). Tai didina kaltės jausmą.
  • Neslėpti ir neatiminėti gėrimų - ras būdų iš kur gauti.
  • Nelaikyti kompanijos kartu geriant, kad mažiau liktų, nes tai mažina norą ieškoti pagalbos.
  • Nedaryti už alkoholiką to, ką jis pats privalo padaryti, nekontroliuoti, suteikti jam daugiau atsakomybės ir pasitikėjimo savimi.
  • Suteikti paramą, supratimą, meilę tada, kai jis blaivus.
  • Apsišarvuoti kantrybe, nesitikėti staigaus pasveikimo.
  • Ieškoti pagalbos ir paramos sau. Atrasti kuo daugiau veiklos sričių, kurios būtų nesusijusios su alkoholiko blaivumu ar girtumu.

Netiesioginė priklausomybė: žvilgsnis iš šalies

A.S. Blomqvist pradėjo nuo to, kad Suomijoje apie netiesioginę nepriklausomybę kalbama jau daugiau nei 20 metų. Viešoje paskaitoje naudotas netiesioginės priklausomybės terminas (co-dependency). Šis reiškinys atsiranda tuomet, kai šeimoje egzistuoja užslėpta problema, apie kurią paprastai nekalbama.

A. Blomqvist pažymėjo, kad Suomijoje apie netiesioginę nepriklausomybę kalbama jau daugiau nei 20 metų. Viešnia pristatė suomių psichoterapeuto Tommy Hellsteno knygą „Begemotas svetainėje“ („Hippopotamus in the Living-room“). Netiesioginės priklausomybės fenomenas perteikiamas per milžiniško begemoto, sėdinčio pagrindiniame namų kambaryje, metaforą (literatūroje taip pat aptinkama aliuzija į dramblį). Šis gyvūnas daug didesnis nei kiti šeimos nariai, jis trukdo normaliai gyventi, tačiau niekas apie jį nesikalba, nepasakoja žmonėms iš išorės, nors jo buvimas veikia viską, kas vyksta šeimoje.

A. Blomqvist pateikė ženklus, iš kurių galima atpažinti, kad begemotas artinasi. „Tarkime, jei alkoholio vartojama vis daugiau, kūnas pripranta. Tada žmogus savo gyvenimą organizuoja taip, kad aplink visada būtų alkoholio. Jei su kuo nors susitinka, tai tik aplinkoje, kurioje gerti normalu. Ilgainiui šis įprotis perkeliamas į namus. Netiesioginė priklausomybė paprastai pasireiškia tokiais pat simptomais kaip ir tiesioginė.

Iš pradžių neigiama, kad problema iš viso egzistuoja. Vėliau pradedama meluoti tiek sau, tiek aplinkiniams. Pavyzdžiui, jei šeimoje vyras piktnaudžiauja alkoholiu, jo žmona pradeda dangstyti girtavimo pėdsakus. Jei reiks, paskambins į darbą ir pasakys, kad sutuoktinis serga, nors iš tikrųjų jis kankinasi nuo pagirių arba dar nėra pakankamai blaivas, kad galėtų dirbti. Arba ims išsisukinėti nuo kvietimų pasisvečiuoti, jei žinos, kad toje aplinkoje bus stipriųjų gėrimų. Namuose ieškoma tuščių butelių, pilni ištuštinami tikintis, kad žmogui negerti bus paprasčiau. „Tai didžiausias melas, kokį galima sau pasakyti, nes alkoholio ištroškęs žmogus jo visada ras“, - teigė A. Blomqvist.

Kai bent vienas šeimos narys nebegali valdyti kokios nors priklausomybės, pasak A. Blomqvist, pasikeičia visų šeimos narių gyvenimas. Sutuoktinis apleidžia savo poreikius, rizikuoja susigadinti tiek fizinę, tiek socialinę sveikatą. Alkoholizmo atveju (įsivaizduokime, kad geria vyras) žmona nebesirūpina savo sveikata, nes tam paprasčiausiai nebeturi laiko. Ji nuolat nerimauja dėl situacijos namuose, negali susitikti su draugais, nes nežinia, kas gali nutikti. Pastarieji išmoksta, kad suaugusiaisiais pasitikėti negalima. Jei vieno iš tėvų nėra dėl priklausomybės sukeltų padarinių, kitas taip pat suirzęs, nes negali pakeisti situacijos.

Atžala, parėjusi iš mokyklos, tėvus gali rasti arba laimingus, rūpestingus, arba visiškai abejingus. Ta pati vaiko nuotaika gali sukelti skirtingas tėvų reakcijas, todėl jis nebegali nuspėti, ko tikėtis. Vieninteliu būdu gauti dėmesio iš tėvų tampa kokio nors darbo atlikimas. „Jam sakoma: „Pasirūpink jaunesne sesute ar broliuku, pasigamink ko nors valgyti.“ Vaikas labai greitai išmoksta, kad privalo prisiimti atsakomybę, kuri, ko gero, jam net nepriklauso“, - aiškino A. Blomqvist.

Pasak A. Blomqvist, tokie vaikai užaugę tikriausiai bus stiprūs ir veiklūs, nes kitiems jie rūpi tik tada, kai ką nors daro, o ne tuomet, kai yra silpni, liūdni ar kenčiantys. Savo skausmą jie slepia. Tikėtina, kad tokie žmonės niekada neturės problemų su priklausomybe, gadinusia jų vaikystę, tačiau gali kentėti nuo kitų jos formų. Pavyzdžiui, jei šeimoje būta alkoholizmo, vaikas netaps alkoholiku, tačiau gali tapti visiškai priklausomas nuo savo darbo. Toks žmogus negalės deramai rūpintis savo atžalomis. „Negali duoti to, ko pats niekada neturėjai“, - konstatuoja A.

Vasos taikomųjų mokslų universiteto lektorė pabrėžia, kad netiesioginė priklausomybė turėtų būti gydoma kartu su ją sukėlusiu reiškiniu. Sutuoktinis privalo suprasti, kokia žala padaroma šeimai. „Alkoholiko žmona turi pamatyti, kad ji nebesugeba pasirūpinti vaikais, kad nukenčia jos darbas, santykiai su giminėmis ir draugais. Svarbiausia, reikia išmokti nebeprisiimti kito atsakomybės. Jei vyras dėl girtumo nenuėjo į darbą - jo reikalas, žmona negali dangstyti. Tačiau tai nereiškia, kad sutuoktinis jai nerūpi - ji paprasčiausiai grąžina atsakomybę ten, kur šiai būti priklauso“, - pavyzdį pateikė A.

Netiesioginė priklausomybė ir dailės terapija

Noriu pasidalinti savo kaip dailės terapeutės patirtimi, atliekant tyrimą su kopriklausomomis moterimis. Jų įdomiais, netikėtais piešinių aspektais. Darbas vyko grupėse. Jos teisinasi sakydamos, kad „…man neužteko laiko, manęs čia nėra.” Arba, „Ne, aš čia negaliu būti, manęs niekur nėra.” Jai netgi sunku įsivaizduoti, kaip ji galėtų atsistoti ir įeiti į šį gyvenimą. Kopriklausomybei būdingi asmenybės nebrandos, infantilumo bruožai.

Dar vienas įdomus kopiklausomų žmonių piešinių aspektas, tai jų vaizduojamas gyvenimas nerealiame, fantastiškame pasaulyje. Tai būna arba kažkokie nuostabūs praeities prisiminimai, arba kažkas nerealaus ateityje, bet tiktai ne taip, kaip yra dabar. Baimė susitikti su tiesa. Nerimas ir grėsmė, tai pats svarbiausias šitų piešinių motyvas.

Kaip nubrėžti ribas ir pasirūpinti savimi?

Ar sunku nubrėžti ribas, išdėstant savo nuomonę ir požiūrį, kurie gali skirtis nuo kitų? Linija tarp netiesioginės priklausomybės ir žmogiško įgimto noro rūpintis ir užjausti iš tiesų yra labai plona. Mes, žmonės, turime poreikį ne tik būti mylimi, bet ir mylėti. Rūpintis kitais gali būti malonu, tokiu būdu jaučiamės reikalingi. Vienas meilės aspektų - matyti tai, ko kitam reikia ir, jei galime, tai suteikti. Tai yra dinaminės pusiausvyros klausimas: gebėjimas pasirūpinti kitais mums suteikia pasitenkinimo, vadinasi, rūpindamiesi kitais mes rūpinamės savimi. Žmogus - sudėtinga būtybė, varoma daugybės motyvacinių veiksnių.

Jeigu pamiršime save, paminsime savo vertybes ir poreikius vardan kitų, sau tik pakenksime. Kai kurie taip įsisuka į šitą ratą, kad patys tampa nuo to priklausomi. Ir dažnai tai daro net tada, kai kitam pagalbos nereikia arba niekas nespaudžia vienaip ar kitaip elgtis. Mat tiki, kad kitu atveju praras save ar santykius su kitu žmogumi. Tiesa ta, kad mes labiau esame savimi tada, kai mažiau vadovaujamės kitų lūkesčiais ir nesistengiame būti, galvoti ir daryti tai, ko kiti iš mūsų tikisi.

Pirmas žingsnis išeiti iš to ydingo rato - pradėti saugoti save ir rūpintis savimi. Pokyčiai prasideda nuo mūsų. Netiesioginės priklausomybės ratas nustos suktis, kai imsite mylėti save, klausyti pirmiausiai savo vidaus. Mes negalime kontroliuoti kitų ir tai ne mūsų darbas. Tiesą sakant, perdėtai rūpindamiesi kitais iš esmės bandome kontroliuoti jų elgesį ir dažniausiai tam, kad pabėgtume nuo savo pačių neigiamų jausmų. Meilė ir manija (obsesija) nėra sinonimai. Tikra meilė nereikalauja ištirpti kitame, prarandant savo individualumą. Santykiai negali dusinti. Laikas pabūti vienam, laikas su draugais, asmeninė ir profesinė veikla nekelia grėsmės romantiniams santykiams. Atvirkščiai, stiprina juos.

Netiesioginė priklausomybė - veidrodinis priklausomybės atspindys

Profesorė paskaitos metu atkreipė dėmesį į netiesioginę priklausomybę, kuri nėra lengvai apčiuopiama ir diagnozuojama, tačiau jos pasekmės žmogui yra ne mažiau pragaištingos. Kaip ir priklausomybės atveju, netiesioginė priklausomybė kenkia žmogaus fizinei sveikatai: dėl nuolatinės įtampos ir nerimo dažniau sergama širdies ligomis, dažnai pavargęs nuo įtampos žmogus geria raminamuosius vaistus; kai šeimoje yra priklausomas žmogus, griūna net tik jo, bet ir visos šeimos socialinis gyvenimas; dėl nuolatinio rūpinimosi kitu, žmogus pamiršta pats save, ignoruoja savo poreikius, jį kamuoja pykčio priepuoliai, dažnai susergama depresija. Lektorė patikino, kad priklausomybės ligos atveju, svarbu, kad sveikimo kelią pasirinktų ir šeimos nariai. Pagalbos, nors ir nelabai gausiai, tačiau yra.

Ką daryti?

Ką daryti? Kantriai treniruotis. Tarytum atsukinėti žvilgsnį nuo to priklausomo asmens į save. Ko reikia būtent man? Kokie yra mano poreikiai šią akimirką? Kitas momentas - ieškoti profesionalios pagalbos. Jeigu nepadeda kalbėjimų, pasidalinimų, palaikymų grupės, kur jūs kalbate ir kalbate, pristatote savo istoriją, dažnai repetuotą pasakojimą, išmoktą 12 žingsnių grupėse, paieškokite kitų terapijos formų. Raskite sau tinkamą, kad išeitumėte iš šito užburto rato. Linkiu atgauti kūną, atrasti save savo gyvenimo piešiniuose, pristatyti save, atstovauti, užmegzti ryšį su savimi, suvokti savo jausmus, įvardinti juos.

tags: #netiesiogine #priklausomybe #tai