Įvadas
Žmogaus psichologijos supratimas yra sudėtingas ir daugialypis. Siekis pažinti save ir kitus skatina mus ieškoti įvairių klasifikavimo sistemų, kurios padėtų suprasti asmenybės skirtumus. Viena tokių sistemų yra psichologinių tipų teorija, kuri bando suskirstyti žmones į skirtingus tipus pagal tam tikrus psichologinius bruožus. Šiame straipsnyje apžvelgiamos kelios žinomos psichologinių tipų teorijos, įskaitant temperamentų teoriją, Myers-Briggs tipologiją (MBTI) paremtą Carlo Gustavo Jungo "Psichologinių tipų" teorija ir kitas su ja susijusias koncepcijas.
Temperamentų Teorija
Temperamentų teorija yra viena seniausių ir labiausiai paplitusių tipologinių sistemų. Jos šaknys siekia Hipokrato ir Galeno laikus, kurie temperamentą siejo su keturiais organizme cirkuliuojančiais skysčiais: krauju, gleivėmis, geltonąja ir juodąja tulžimi. Pagal šią teoriją, išskiriami keturi pagrindiniai temperamentų tipai:
- Sangvinikas: Šiam tipui būdingas greitas prisitaikymas prie naujų sąlygų, komunikabilumas ir lengvas bendravimas. Sangvinikai greitai užmezga ryšius, tačiau jų jausmai dažnai būna negilūs ir greitai kintantys. Jie yra energingi, mėgsta naujus įspūdžius, tačiau jiems trūksta savikontrolės ir sistemingumo.
- Cholerikas: Cholerikai yra jautrūs, impulsyvūs ir energingi. Jiems būdingi staigūs, aštrūs judesiai ir stipriai išreikštos emocijos. Cholerikai yra nestabilūs, greitai įsitraukia į naują veiklą, tačiau greitai išsenka. Jie domisi visuomenine veikla, yra iniciatyvūs ir principingi.
- Flegmatikas: Flegmatikams būdingas žemas aktyvumo lygis ir pastovumas. Jų judesiai lėti ir ramūs, mimika ir kalba - taip pat. Flegmatikų jausmai yra gilūs, jie užsispyrę ir kryptingi. Flegmatikai retai nesusivaldo, nelinkę reikšti emocijas ir linkę planuoti savo jėgas, visada užbaigia pradėtą darbą.
- Melancholikas: Melancholikams būdinga santūri ir prislopinta kalba, drovumas ir neryžtingumas. Jų reakcija dažnai neatitinka dirgiklio stiprumo, jiems sunku ilgai išbūti susikaupus. Stiprus poveikis melancholikams dažnai sukelia reakciją, kurią galima pavadinti „nuleido rankas“. Normaliose sąlygose melancholikas gali būti gilus žmogus ir geras darbuotojas.
Nors temperamentų teorija gali atrodyti supaprastinta, ji vis dar naudojama kaip pagrindas asmenybės skirtumams suprasti.
Carlo Gustavo Jungo Psichologinių Tipų Teorija
Carlo Gustavo Jungo sukurta psichologinių tipų teorija yra sudėtingesnė ir labiau niuansuota nei temperamentų teorija. Jungas išskyrė keturias pagrindines psichikos funkcijas: mąstymą, jausmus, pojūčius ir intuiciją. Dvi iš šių funkcijų yra racionalios (mąstymas ir jausmai), o dvi - iracionalios (pojūčiai ir intuicija).
- Mąstymas: Ši funkcija susijusi su loginiu mąstymu, analize ir problemų sprendimu.
- Jausmai: Ši funkcija susijusi su vertinimu, emocijomis ir santykiais.
- Pojūčiai: Ši funkcija susijusi su konkrečia patirtimi, faktais ir detalėmis.
- Intuicija: Ši funkcija susijusi su galimybėmis, įžvalgomis ir numatymu.
Kiekviena iš šių funkcijų gali būti ekstraversinė arba intraversinė. Ekstraversija reiškia susidomėjimą išorinio pasaulio objektais ir reiškiniais, o intraversija - tendenciją atsiriboti nuo objekto ir atsiverti vidiniams potyriams. Jungas teigė, kad kiekvienas žmogus turi visas keturias funkcijas, tačiau viena iš jų yra dominuojanti, o kitos - mažiau išvystytos.
Taip pat skaitykite: Žinių kursai pedagogams ir psichologams
Funkcijų Hierarchija
Jungo teorijoje funkcijos yra išdėstytos hierarchiškai:
- Dominuojanti funkcija: Labiausiai išvystyta, sąmoninga ir dažniausiai naudojama funkcija.
- Pagalbinė funkcija: Antroji pagal stiprumą funkcija, kuri padeda dominuojančiai funkcijai.
- Tretinė funkcija: Mažiau išvystyta ir blogiau valdoma funkcija.
- Nuslopinta funkcija: Mažiausiai diferencijuota, primityvi ir archajiška funkcija.
Pagalbinė funkcija visada yra priešinga dominuojančiai funkcijai racionalumo/iracionalumo lygmeniu. Pavyzdžiui, jei dominuojanti funkcija yra ekstraversinis mąstymas, pagalbinė funkcija bus intraversinė intuicija arba intraversiniai pojūčiai.
Funkcijų Aprašymai
- Ekstraversinis mąstymas: Šio tipo žmonės dažnai tampa vadovais, administratoriais, mokslininkais ar teisininkais. Jie pasižymi enciklopediniu apsiskaitymu, jiems lengvai paklūsta įvairūs organizaciniai procesai. Jie nepavargsta nuosekliai ir sistemingai gilintis į išorines problemas ir jas spręsti.
- Intravertiškas mąstymas: Šie žmonės dažniausiai laikosi pozicijos, kad veikla turi prasidėti ne nuo faktų nustatymo, bet idėjų išgryninimo. Jiems svarbiausia nustatyti, kokios idėjomis seksime, iš kur jos kilę.
- Ekstraversiniai jausmai: Šio tipo asmenys lengvai užmezga pažintis, susiranda draugų. Jie neturi didelių iliuzijų ir lūkesčių, tiksliai įvertina santykių privalumus ir trūkumus, lengvai prisitaiko prie aplinkos, pasižymi sveika nuovoka, atspėja kitų žmonių elgesio motyvus, pelno pasitikėjimą ir pasiekia savo tikslų.
- Intraversinis jausmas: Šie žmonės turi puikiai išvystytą vidinę vertybių sistemą, kurios išoriškai nedemonstruoja, kitiems neprimeta, bet labai dažnai tampa moraliniais autoritetais ir pozityviai įtakoja aplinkinius, elgdamiesi ir liudydami aukštus dorovinius principus.
- Ekstraversiniai pojūčiai: Šio tipo žmogus geba jausti išorinio pasaulio objektus ir reiškinius bei konkrečiai ir praktiškai su jais tvarkytis. Jie viską pastebi, į viską atkreipia dėmesį. Šio tipo žmonės - puikūs architektai, dizaineriai, virėjai, švenčių planuotojai, gamtininkai ir orientacinio sporto megėjai.
- Intraversinis pojūtis: Šis tipas pastebi viską: rūbus, išraišką, šukuoseną, stilių - kiekviena detalė fiksuojama. Taip formuojamas įspūdis, kurį išreikšti padeda pagalbinė funkcija - t.y. ekstraversinis mąstymas arba jausmai.
- Ekstraversinė intuicija: Ekstravesinės intuicijos žmonių gausu tarp verslininkų, žurnalistų, leidėjų, nekilnojamojo turto agentų, biržos brokerių. Šie žmonės ten, kur vyksta kažkas naujo. Jie numato vėjo kryptis ir turi ryšį su ateities daigais.
- Intraversinė intuicija: Tai sąmonės tipas, kuris tiksliai suvokia iš pasąmonės kylančius vaizdinius. Vietoj to, kad galvotų apie objektą, ieškodami atitikmenų savo patirtyje, šio sąmonės tipo žmonės pasitelkia archetipą - pirmykštį vaizdinį.
Myers-Briggs Tipologijos Indikatorius (MBTI)
Myers-Briggs tipologijos indikatorius (MBTI) yra populiarus asmenybės testas, paremtas Carlo Gustavo Jungo psichologinių tipų teorija. MBTI naudoja keturias dichotomijas, kad suskirstytų žmones į 16 skirtingų asmenybės tipų:
- Ekstraversija (E) vs. Intraversija (I): Kaip žmogus gauna energijos - iš bendravimo su kitais ar iš buvimo vienam.
- Pojūčiai (S) vs. Intuicija (N): Kaip žmogus priima informaciją - per konkrečius faktus ir detales ar per abstrakčias idėjas ir galimybes.
- Mąstymas (T) vs. Jausmai (F): Kaip žmogus priima sprendimus - remdamasis logika ir objektyvumu ar remdamasis vertybėmis ir subjektyvumu.
- Vertinimas (J) vs. Stebėjimas (P): Kaip žmogus organizuoja savo gyvenimą - planuodamas ir kontroliuodamas ar būdamas lankstus ir spontaniškas.
Kiekvienas žmogus priskiriamas vienam iš kiekvienos dichotomijos polių, sudarant 4 raidžių kodą, kuris apibūdina jo asmenybės tipą (pvz., ISTJ, ENFP). MBTI yra plačiai naudojamas personalo atrankoje, komandos formavime ir asmeniniame tobulėjime.
Kitos Psichologinių Tipų Teorijos Aspektai
Be pagrindinių tipologinių teorijų, svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus aspektus, susijusius su psichologinių tipų supratimu:
Taip pat skaitykite: Psichologinių tyrimų SPSS analizė
- Eudemoninės nuostatos: Autorius skiria keturias eudemoninių nuostatų klases (eudemonizmas - graikiškai - laimė, palaima) pagal keturis savireguliacijos principus sistemoje „pasaulis - žmogus“.
- Gyvenimo stilių tipologija: Nauja gyvenimo stilių tipologija lyginama su temperamentų tipais.
- Isterija ir pyktis: Isterija galima tik akivaizdoje žmonių, kuriais pats isterikas pasitiki. Jeigu isterija nesukelia reikiama atsako, ji neveiksminga ir greitai baigiasi. Kai nesutapusi nuomonė ar nepatenkinti poreikiai suvokiami kaip karti skriauda, prasideda isterija arba pykčio protrūkis.
Kodėl Žmonės Tampa Pikčiurnomis ir Isterikais?
- Meilės trūkumas vaikystėje: Žmogus užaugęs nepilnoje šeimoje gali „atsirevanšuoti“ savo partneriui už meilę, kurios nepatyrė vaikystėje.
- Prievarta vaikystėje: Despotiški tėvai galėjo per daug žiauriai vaiką kontroliuoti, versdami jį daryti tai, ko jis nenorėjo.
- Bejėgiškumas vaikystėje: Suaugęs žmogus gali kompensuoti ankstesnį bejėgiškumą despotiško elgesio su partneriu sąskaita.
Kodėl Isterikai Gyvena Panašioje Aplinkoje Metų Metus?
- Priklausomybė nuo adrenalino: Isterija - tai kontrolės praradimas, o jos nekontroliuojant galima valdymą perimti į savo rankas - būtent taip svarsto linkę į priklausomybę žmonės.
- Įprotis iš vaikystės: Jeigu vienas iš tėvų buvo linkęs į pykčio protrūkius ir nuolatinį norą dominuoti, tuomet toks elgesys atrodo normalus.
- Sunku parodyti jausmus: Tvardantis emocijas žmogus dažnai gyvena santuokoje su nesivaldančiu žmogumi.
Kaip Elgtis Su Isteriku?
- Išreikšti savo emocijas: Ir teigiamas, ir neigiamas emocijas reikškite priimtinu būdu ir iš karto, kai tik jų kyla.
- Nebijoti konfliktų: Dažnai susiję su pikčiurnomis žmonės bijo konflikto, todėl bando surasti kompromisą arba prisitaikyti prie partnerio. Ši taktika neveiksminga, nes agresyvų žmogų tik skatina.
Taip pat skaitykite: Psichologinių žinių sistemos raida
tags: #psichologiniu #tipu #teorija