Apie tai, kaip kovoti su neatsakingu elgesiu keliuose, ekspertai diskutavo „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“. Diskusijos metu išryškėjo ne tik baudų didinimo klausimas, bet ir visuomenės tolerancija neblaiviems vairuotojams bei kitos prevencinės priemonės.
Stebina gyventojų abejingumas
„Spinter“ tyrimas atskleidė nerimą keliančią tendenciją: kas trečias vairuotojas Lietuvoje vis dar linkęs sėsti prie vairo išgėręs. Vien pernai metais apsvaigimas nuo alkoholio tapo 26 mirtinų eismo nelaimių priežastimi. Tačiau, nepaisant šios statistikos, didelė dalis žmonių, matydami neblaivų asmenį ketinantį vairuoti, vengia jį stabdyti, baimindamiesi galimo konflikto. Net 84 proc. apklaustų vairuotojų teigė, jog jų niekas nebandė sustabdyti, nors jie būtų norėję, kad kas nors sulaikytų nuo tokio elgesio.
Lietuvos transporto saugos administracijos komunikacijos vadovė Eglė Kučinskaitė pabrėžė: „Neramina, kad žmonės tai toleruoja, nestabdo, nes bijo konflikto, nenori būti išsišokėliai, bijo santykių pablogėjimo. Bet žmogiškas konfliktas stabdant artimą draugą ir neleidžiant jam sėsti prie vairo išgėrus yra mažesnė blogybė, nei vėliau lankyti tą draugą sunkiai sergantį, susižalojusį ar net būti jo laidotuvėse.“
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys atkreipė dėmesį, kad gyventojai ne tik toleruoja tokį elgesį, bet dar ir sėda kartu į automobilį. Pasak jo, pasitaiko atvejų, kai prie vairo sėdi neblaivus asmuo, o šalia sėdi blaivus žmogus, turintis vairuotojo pažymėjimą, kuris, pasitikėdamas neblaiviu vairuotoju, atiduoda jam savo gyvybę ir sveikatą.
Nenoras skųsti ir baimė dėl pasekmių
Vytauto Didžiojo universiteto psichologė Rasa Markšaitytė teigia, kad vairuotojų linkimas pažeisti Kelių eismo taisykles (KET) yra paplitęs reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Kartais tai netgi suvokiama kaip protestas prieš sistemą arba būdas parodyti savo pranašumą.
Taip pat skaitykite: Praktiniai patarimai
„O skambinimas policijai ir pranešimas apie pažįstamą žmogų, kuris sėdi prie vairo išgėręs, yra suvokiamas kaip skundimas, blogas elgesys. Nemažai žmonių informuoja pareigūnus, jei kelyje pamato keistai vairuojantį asmenį, tačiau ta pati tema tarp artimųjų - tabu. Be to, artimieji žino, koks tas žmogus būna išgėręs, dažnai jis būna sunkiai perkalbamas, galbūt agresyvus, tada žmonės pradeda svarstyti, ar verta veltis į tai, ar nepadarys ko nors blogiau“, - aiškino psichologė.
R. Markšaitytė pataria visada įvertinti savo galimybes. Jeigu yra pakankamai jėgų atimti raktelius arba pabandyti žmogų perkalbėti, vertėtų taip pasielgti. Tačiau, jei matoma, kad to padaryti nepavyks, vienintelė likusi priemonė - skambutis policijai, net jei tai gali sukelti konfliktą su tuo žmogumi ir prarasti jo pasitikėjimą.
Didesnės baudos - ne visada efektyvus sprendimas
Tyrimo duomenys rodo, kad nemaža dalis neblaivių vairuotojų yra aukštesnį išsilavinimą turintys vyrai. Psichologė teigia, kad vyrai linkę labiau pasitikėti savo gebėjimais net ir neįprastose situacijose, todėl net išgėrę jie tiki, kad suvaldys automobilį ir tokio elgesio neatsisako.
Nemažai apklaustųjų mano, kad reikėtų didinti baudas ir atimti vairuotojo pažymėjimus, nes tai atgrasytų gyventojus nuo vairavimo išgėrus. Tačiau R. Markšaitytė mano, kad tai tik trumpalaikis sprendimas, nes gyventojai ilgainiui pripranta prie didinamų baudų. Todėl reikėtų ieškoti kitų priemonių.
„Taip sako logika, racionalus protas, bet kai situacija ateitų iki paties asmens ar jo artimųjų, tada jie pagalvotų, kad galbūt didinti baudas nėra visai teisinga. Tyrimai rodo, kad tie žmonės, kurie buvo nubausti už KET pažeidimus, jiems buvo atimtos teisės, bet kokias nuobaudas vertina kaip per griežtas. Atrodo, kad baudos padidinimas daug ką išspręstų, atgrasytų, bet kai žmogus nubaudžiamas, jis jaučiasi nubaudžiamas nepelnytai arba per daug griežtai. Tada jo bauda neatgraso, jis baudą suvokia kaip visuomenės ar institucijų jam padarytą skriaudą. Tad baudos šitos problemos neišspręs. Dalis žmonių apskritai vairuoja išgėrę, nes yra priklausomi nuo alkoholio, jie viską gyvenime daro apsvaigę, jie negali negerti. Baudų padidinimas jų elgesio nepakeis, jiems reikia gydymo“, - aiškino R. Markšaitytė.
Taip pat skaitykite: Kaip elgtis su netinkamu paauglių elgesiu
Visuomenės įsitraukimas ir naujos priemonės
V. Grašys mano, kad veiksmingiau būtų, jei visuomenė aktyviau įsitrauktų ir pasmerktų tokį elgesį, praneštų apie tokius atvejus pareigūnams. Jis taip pat teiks siūlymus, jog tie žmonės, kurie yra nusižengę, nemoka baudų, vairuoja išgėrę, neturėdami galiojančio vairuotojo pažymėjimo, susilauktų kitokių baudų, pavyzdžiui, negalėtų sudaryti sandorių, tokių kaip žemės pardavimas, nekilnojamojo turto (NT) pirkimas, negalėtų užregistruoti transporto priemonės ir kita.
„Visa tai turėtų paskatinti keisti vairuotojų elgesį, bet įstatymų priėmimas užtrunka, o visuomenė tokio elgesio gali nebetoleruoti jau dabar“, - pareiškė V. Grašys.
Alternatyvūs pasiūlymai ir prevencinės priemonės
„Reidas TV“ laidos kūrėjas Gintaras Vaičekauskas priminė dar prieš keletą metų pateiktą savo pasiūlymą, kaip kovoti su šia problema. Anot jo, vertėtų įteisinti didesnę draudžiamos promilių normos ribą - pakelti ją nuo 0,4 iki 0,5. Bet tai - ne viskas. Tokiu atveju pirmąkart įpūtus iki leistinos ribos pareigūnai turėtų gyventoją paleisti be baudos. „Bet tau pačiam užsidega raudona lemputė, nes tu dvejus trejus metus negalėtum vairuodamas organizme turėti jokių promilių.“
Šis pasiūlymas, nors ir prieštaringas, iškelia klausimą apie prevencinių priemonių efektyvumą ir individualios atsakomybės svarbą.
Taip pat skaitykite: Analizė: netinkamas kariškių elgesys
tags: #netinkamas #elgesys #kelyje