Įvadas
Po Rusijos invazijos į Ukrainą, Lietuvos visuomenėje išaugo susidomėjimas kariuomene ir šalies gynyba. Daugelis lietuvių, net neturėdami karinių įgūdžių, užsirašė į šaulius, o ginklų parduotuvėse ištuštėjo lentynos. Tačiau kariuomenės sėkmė priklauso ne tik nuo karių fizinio pasirengimo, bet ir nuo jų psichologinės būklės, sveikatos bei tinkamo elgesio. Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius netinkamo kariškių elgesio aspektus, remiantis turima informacija apie karių sveikatos patikrinimus, psichologinę situaciją kariuomenėje bei medicininės komisijos vertinimo kriterijus.
Karių sveikatos patikrinimai ir tinkamumo tarnybai vertinimas
Karių sveikatos priežiūra yra esminis aspektas, užtikrinantis kariuomenės veiksmingumą. Karinė medicinos ekspertizė atliekama Karinės medicinos ekspertizės komisijos pakomisėse, kur specialistai, šeimos gydytojai ir psichologai tikrina tiriamųjų sveikatą. Visiems tikrinamiesiems atliekami privalomi tyrimai, o atvykę į patikrinimą jie pildo karinės medicinos ekspertizės aktą, kuriame pateikia informaciją apie savo sveikatos būklę, ligas, sutrikimus, taikomą gydymą ir operacijas.
Karinę medicinos ekspertizę atliekantis personalas įvertina asmens skundus, pateiktus medicininius dokumentus, informaciją elektroninėje sveikatos sistemoje bei tyrimų rezultatus. Esant poreikiui, skiriami papildomi diagnostiniai tyrimai ir gydytojų konsultacijos.
Jaunimo sveikatos būklė ir tinkamumas tarnybai
Karinės medicinos ekspertizės duomenys atspindi bendrą Lietuvos 18-29 metų amžiaus jaunimo sergamumą ir ligas. Lyginant duomenis su Higienos instituto tyrimo „Lietuvos jaunimo sveikatos būklė 2015-2020 m.“ duomenimis, pastebima, kad tik apie 24 proc. jaunimo užsiima sportu, kūno rengyba ar kita aktyvia veikla, o beveik kas trečias vyras ir kas dešimta moteris kasdien rūko tabako gaminius. Taip pat nustatyta, kad apie 27,5 proc. vyrų ir perpus mažiau moterų kartą per savaitę ir dažniau vartoja alkoholinius gėrimus, o 20-24 metų amžiaus grupėje apie 38,6 proc. asmenų diagnozuotos su alkoholio vartojimu susijusios ligos. Dažnai pasitaiko kvėpavimo, virškinimo sistemos ligų, sužalojimų, apsinuodijimų, jungiamojo audinio ir raumenų, skeleto ligų, psichikos ir elgesio sutrikimų.
Praėjusiais metais tinkamais pripažinta 50,8 proc. visų patikrintų Karinės medicinos ekspertizės komisijoje. Tinkamumo kritimas gali būti siejamas su pastarųjų metų iššūkiais - COVID-19 pandemija, ekstremaliąja situacija, karantinais ir su tuo kylančiomis problemomis, ypač psichologinėmis. Didžiausią įtaką tiriamųjų tinkamumui tarnybai turi motyvacija ir savanoriškumo principas. Šauktiniai, turintys sveikatos sutrikimų, dažniausiai nekandidatuoja savanoriškai, o dalis nemotyvuotų tiriamųjų bando išvengti tarnybos, deklaruodami daugiau sveikatos problemų, todėl užsitęsia ištyrimas.
Taip pat skaitykite: Visuomenės atsakomybė už saugumą keliuose
Dažniausios sveikatos priežastys, nulemiančios netinkamumą tarnybai
Dažniausiai šaukiamieji pripažįstami netinkamais tarnybai dėl psichikos ligų ir psichologinių problemų (44 proc.). Taip pat dėl terapinių ligų - kvėpavimo, kraujotakos sistemos, kitų ligų (25 proc.). Dalis jaunuolių negali tarnauti dėl chirurginių ir traumatologinių ligų - tai dažniausiai jungiamojo audinio ir raumenų, skeleto ligos, būklės po anksčiau patirtų traumų (17 proc.), neurologinės, regėjimo ir kitos ligos (12 proc.). Dalis pripažįstami netinkamais dėl kelių turimų ar nustatytų ligų arba ekspertizės metu nustatytų ūmių ligų, dėl kurių tarnyba atidedama.
Simuliacijos atvejai medicininiuose patikrinimuose
Pasitaiko, kad kandidatai, pildydami klausimyną apie savo sveikatą, pateikia daugiau nusiskundimų arba atlikdami tyrimus bando sukčiauti juos atlikdami netinkamai. Gydytojai kiekvieno asmens skundus išklauso ir tiria, ieškodami ligos priežasčių. Jei priežastys nenustatomos, asmuo pripažįstamas tinkamu karo tarnybai.
Karių sveikatos priežiūra tarnybos metu
Profesinės karo tarnybos kariams profilaktinis sveikatos patikrinimas atliekamas kasmet. Karinė medicinos ekspertizė atliekama kas 4 arba 6 metai, priklausomai nuo kario amžiaus. Jos metu atliekamas detalus sveikatos patikrinimas. Jeigu tarnybos metu išaiškėja naujų sveikatos sutrikimų, dėl kurių gali kisti kario tinkamumas karo tarnybai, karinė medicinos ekspertizė atliekama anksčiau.
Karo medikų trūkumas
Pastarąjį dešimtmetį vis dažniau susiduriama su karo medicinos gydytojų, norinčių tarnauti Lietuvos kariuomenėje, mažėjimu. Lietuvos kariuomenę palieka santykinai jauni specialistai. Todėl kyla grėsmė sėkmingam karinių operacijų vykdymui ir kariams gauti savalaikes sveikatos priežiūros paslaugas.
Psichologinė situacija kariuomenėje ir psichologinės pagalbos prieinamumas
Psichologinė situacija Lietuvos kariuomenėje šiuo metu atrodo stabili, tačiau kario uniforma nepadaro šauktinio nepažeidžiamo. Kariuomenė - tai labai didelė organizacija, todėl pavieniui yra įvairiausių nuotaikų. Šauktiniai kariai yra ta pati visuomenės dalis, kurią matome ir už karinio dalinio tvoros, taigi tai, kas vyksta visuomenėje, galime pamatyti ir kariuomenėje.
Taip pat skaitykite: Praktiniai patarimai
Viena svarbiausių šių metų temų, kurią siūloma profesinės karo tarnybos kariams ir šauktiniams, yra savižudybių prevencija, kurios metu mokoma atpažinti savižudybės rizikos ženklus ir nukreipti pagalbos. Kariams skirta nemokama visą parą veikianti psichologinės pagalbos telefono linija. Karo psichologai taip pat veda įvairaus pobūdžio mokymus, seminarus, grupes kariams, atlieka dalinių organizacinio klimato tyrimus, teikia psichologinę pagalbą kariams po trauminių įvykių. Skiriamas dėmesys apsilankymams karių gyvenamosiose patalpose, bendravimui su karių vadais. Nuo pirmų dienų šauktiniai supažindinami su psichologinėmis paslaugomis ir skatinami prireikus kreiptis. Didėja dalis šauktinių ir profesinės karo tarnybos karių, kurie nebemano, kad kreiptis į psichologą yra gėdinga.
Ligos ir sveikatos būklės, dėl kurių šauktiniai gali būti atleisti nuo kariuomenės
Lietuvos kariuomenės medicininė komisija vadovaujasi aiškiai reglamentuota tvarka, todėl šauktinių atleidimas dėl sveikatos nėra subjektyvus. Toliau pateiksime detalių apie ligas ir sveikatos problemas, kurios dažniausiai lemia atleidimą nuo karo tarnybos.
Psichikos ir elgesio sutrikimai
Asmenys laikomi netinkamais karo tarnybai, jei nustatomi šie organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai:
- Demencija.
- Organinis amnezinis sindromas.
- Delyras, nesukeltas alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
- Psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimų, disfunkcijos ar somatinės ligos.
- Asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimų ar disfunkcijos.
- Nepatikslinti organiniai ar simptominiai psichikos sutrikimai.
Taip pat netinkamais laikomi asmenys, kuriems nustatomi psichikos sutrikimai dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, šizofrenijos spektro sutrikimai, nuotaikos sutrikimai (manijos epizodas, bipolinis afektinis sutrikimas, pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo ar sunkus depresijos epizodas, nuolatiniai nuotaikos sutrikimai). Netinkamumas tarnybai nustatomas, jei neuroziniai, su stresu susiję ir somatoforminiai sutrikimai yra ryškūs ir ilgalaikiai, tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius, mažina darbingumą ir nereaguoja į gydymą. Asmenys laikomi netinkamais, jei nustatomi sunkūs elgesio ir emociniai sutrikimai, susiję su fiziologinėmis funkcijomis, tokie kaip somnambulizmas. Netinkamumas tarnybai taikomas, jei nustatomi ryški asmenybės akcentuacija, save žalojantis elgesys ar suicidinio bandymo anamnezė, ryškūs seksualinio pasirinkimo ar orientacijos sutrikimai, kiti ryškūs elgesio ir potraukių sutrikimai. Asmenys pripažįstami netinkamais, jei intelekto koeficientas (IQ) yra 69 ar mažesnis, arba IQ yra tarp 70-80, tačiau kartu nustatomi adaptacinės veiklos trūkumai. Šauktiniai pripažįstami netinkamais, jei nustatomi neorganinė enurezė ar neorganinė enkoprezė. Taip pat taikomas atsižvelgiant į specifinių vystymosi sutrikimų ryškumą ir tiriamojo suaugusiojo sveikatos būklę.
Nervų sistemos ligos
Asmenys laikomi netinkamais karo tarnybai, jei nustatoma:
Taip pat skaitykite: Kaip elgtis su netinkamu paauglių elgesiu
- Ūmios ar lėtinės CNS ligos, sukeliančios didelius ar vidutinius organizmo funkcijų sutrikimus (paralyžių, raumenų rigidiškumą, diskineziją, hiperkineziją, regos, klausos, dubens organų, smegenų žievės funkcijų sutrikimus, ataksiją, koordinacijos sutrikimus, intrakranijinę hipertenziją).
- Uždegiminių CNS ligų padariniai su dideliais ar vidutiniais funkcijų sutrikimais.
- Ryškias kaukolės, stuburo ir nervų sistemos raidos anomalijas.
- Įgimtas arba greitai progresuojančias nervų sistemos ligas su sunkiais funkcijų sutrikimais.
- Vidutinio sunkumo simptomatiką su lėta (1-2 metų) eiga.
Asmenys, kuriems vyresniame nei 5 metų amžiuje buvo užfiksuotas epilepsijos priepuolis, negali būti priimami į profesinę karo tarnybą ar mokymo įstaigas. Taikomas esant dažniems arba vidutinio dažnumo epilepsijos priepuoliams su asmenybės pakitimais, komplikuotai migrenai ar miego sutrikimams (pvz., narkolepsijai). Taikomas, jei nustatyti išemijos ar hemoragijos sukelti ryškūs, vidutiniai arba lengvi funkcijų sutrikimai, dažni arba vidutinio dažnumo alpimai. Taikomas esant periferinių nervų ligoms ar traumoms, kurios sukelia ryškius ar vidutinius motorikos, jautrumo ar trofikos sutrikimus, recidyvuojančias ilgos eigos radikulopatijas.
Terapinės ligos
Šis straipsnis apima infekcines ir parazitines ligas, kurios turi skirtingą poveikį šauktinio sveikatai, priklausomai nuo ligos eigos ir liekamųjų reiškinių. Apima sunkių formų, komplikuotas infekcines ir parazitines ligas, kurios gydytos stacionare ir įgavusios lėtinę eigą su dažnais recidyvais, sukelia nuolatinius ryškius įvairių organizmo sistemų funkcijų sutrikimus. Taikomas sergant aktyvia progresuojančia plaučių ir intratorakalinių limfmazgių KB(+) tuberkulioze, esant antro ar trečio laipsnio kvėpavimo nepakankamumui, kai ligos gydymas neduoda teigiamų rezultatų, nustatomos komplikacijos, tokios kaip sąaugos, deformuojančios tarpuplautį, fistulinė bronchadenito forma, kaverninė, fibrozė-kaverninė ar cirozinė plaučių tuberkuliozė.
Kraujo, kraujodaros organų ir endokrininės ligos
Taikomas sunkioms kraujo ligoms, kurioms reikia ilgo ir dažno gydymo, tokioms kaip ūminė ir lėtinė leukozė, limfogranulomatozė, mielominė liga, hemofilija ir kitos sunkios kraujo ligos. Taikomas endokrininiams sutrikimams, kurių negalima suvaldyti arba kurie sukelia komplikacijas, trukdančias tarnybai, tokiems kaip I tipo (nuo insulino priklausomas) cukrinis diabetas, akromegalija, antinksčių nepakankamumas ar hiperfunkcija, vidutinio sunkumo ir sunki tirotoksikozė.
Mitybos sutrikimai ir medžiagų apykaitos ligos
Šis straipsnis taikomas, kai nustatomas kūno masės trūkumas ar perteklius, remiantis kūno masės indeksu (KMI).
tags: #netinkamas #kariskiu #elgesys