Netinkamas Tėvų Elgesys: Pasekmės Vaikams ir Kaip Apsaugoti Atžalas

Tėvų elgesys yra kertinis akmuo formuojant vaiko asmenybę, emocinę būseną ir socialinius įgūdžius. Deja, ne visų tėvų elgesys yra tinkamas ir palaikantis, o tai gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių vaikams. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kokios pasekmės kyla dėl netinkamo tėvų elgesio, aptarsime įvairius neigiamus elgesio modelius ir pateiksime rekomendacijų, kaip tėvai gali apsaugoti savo vaikus nuo žalingos įtakos ir kurti pozityvią aplinką.

Tėvų Konfliktai ir Vaikų Patirtys

Konfliktai yra neišvengiama gyvenimo dalis, tačiau būdas, kuriuo tėvai sprendžia nesutarimus, daro didelę įtaką vaikams. Jei barniai vyksta nuolat ir vaiko akivaizdoje, jam tenka išgyventi didelį stresą, nerimą ir kaltės jausmą. Vaikas, mylėdamas abu tėvus, gali bijoti būti atstumtas, ypač jei yra verčiamas pasirinkti vieno iš tėvų pusę. Tokia situacija užkrauna vaikui per didelę atsakomybę, kuriai jis dar nėra pasirengęs.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologai pastebi, kad dažnai susiduriama su tėvų konfliktais skyrybų procesuose, kurie vaikui sukelia didelį vidinį konfliktą. Tėvai, siekdami įtraukti vaiką į konfliktą, klausia, kuris iš tėvų geresnis, kurį vaikas labiau myli, taip pat prie vaikų aptarinėjami turtiniai klausimai, keliamos sąlygos, manipuliuojama, prižadami materialūs dalykai arba aiškinama, ko vaikas neteks, gyvendamas su vienu iš tėvų.

Auklėjimo Stiliaus Skirtumai

Nesutarimai dėl vaikų auklėjimo stiliaus taip pat gali sukelti įtampą šeimoje. Pavyzdžiui, vienas iš tėvų gali būti griežtas ir reikalaujantis, o kitas - atvirkščiai, pernelyg leidžiantis, norėdamas būti "geras". Tokiu atveju tėvai praranda autoritetą, vaikai jų neklauso, neina į mokyklą, trukdo pamokose, neruošia namų darbų, išeina iš namų ir grįžta kada panorėję.

Alkoholio Vartojimas ir Smurtas

Alkoholio vartojimas šeimoje yra didelė problema, dažnai susijusi su tėvų konfliktais ir smurtu. Neblaivūs tėvai konfliktuoja tarpusavyje, o konfliktai kartais baigiasi smurto proveržiais prieš vieną iš tėvų ar pačius vaikus. Tokiose šeimose vaikai perima netinkamą elgesį, jų kalboje gausu keiksmažodžių.

Taip pat skaitykite: Visuomenės atsakomybė už saugumą keliuose

Aukos Vaidmuo ir Kaltės Jausmas

Kai kurie tėvai gali prisiimti aukos vaidmenį, nuolat skųsdamiesi, kad jų niekas nemyli, kad jie dėl visų aukojasi, jaučiasi neįvertinti arba per mažai uždirba. Tokiu būdu tėvai priverčia vaiką jaustis kaltu. Jei vaikas nedaro to, ko nori tėvai, jis tampa blogu, nesukalbamu.

Vaikų Manipuliavimas Tėvais

Kartais vaikai, ypač paaugliai, pradeda manipuliuoti savo tėvais, sakydami tai, ką jie nori išgirsti, prašydami dovanų, persakydami, ką tėvai kalba vienas apie kitą. Galimas ir šantažas, grasinant kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.

Negatyvus Atsiliepimas Apie Vaiką

Jei konfliktų metu tėvai pykstasi dėl vaiko elgesio ir vaikas išgirsta negatyvius atsiliepimus apie save, jaučiasi nevykėliu, įskaudintu, atsiranda bejėgiškumo jausmas. Pyktis ir netinkamas elgesys tokiu atveju tik pablogėja.

Emocijų Slėpimas

Konfliktuodami tėvai kartais nerodo savo emocijų, atsitraukia vienas nuo kito, prasideda ilgi nekalbadieniai. Tokiu atveju jie praranda galimybę įveikti problemas ir rodo vaikams netinkamą konflikto sprendimo pavyzdį. Vaikas jaučia įtampą, baimę, nerimą, nes nežino, kas atsitiko, kodėl su juo apie tai nesikalbama, slepiama. Tokiais momentais vaikas gali prisigalvoti baisiausių dalykų, kodėl tėvai nebendrauja vienas su kitu.

Kaip Konfliktai Veikia Vaikų Elgseną

Pats konfliktas nėra problema, problema yra negebėjimas jo taikiai spręsti. Manipuliavimas vaiku, jo įtraukimas į konfliktus, liepimas rinktis tarp tėčio ar mamos yra itin žalingas ir gali sietis su įvairiomis vaikų prisitaikymo problemomis. Vaikai šeimoje mokosi įvairių įgūdžių, elgesio ir bendravimo, vertybių stebėdami ir atkartodami tėvų elgesį. Vieni vaikai bando sutaikyti tėvus, guosti vieną arba kitą, jaučiasi bejėgiai, ima tėvams pataikauti. Kiti patys tampa agresyvūs, pradeda rėkti ant tėvų, kad tėvų pykčiai jiems atsibodo, kad nebenori su jais gyventi, prašo, kad tėvai baigtų pyktis arba tiesiog pasišalina iš konflikto zonos.

Taip pat skaitykite: Praktiniai patarimai

Tokiose šeimose augantys vaikai gali būti pikti, agresyvūs, nerimastingi, emociškai nestabilūs, linkę dėl tėvų pykčių kaltinti save. Vaikas išsiugdo didelę galimos grėsmės baimę, jautrumą, pažeidžiamumą. Į paprastas situacijas namuose, kieme, mokykloje jis gali reaguoti pykčio protrūkiais: rėkti, žeminti, keiktis pamokoje ar žaisdamas. Kitas vaikas atvirkščiai: gali būti labai išsigandęs, jausti nerimą, pyktį, bejėgiškumą, prisiimti kaltę dėl tėvų pykčių sau.

Fizinės Bausmės ir Jų Žala

Fizinės bausmės, nors ir vis dar praktikuojamos kai kuriose šeimose, yra žalingos vaiko raidai. Psichologai teigia, kad nuolatinis vaiko kritikavimas, menkinimas, pažeminimas, pajuoka gali sukelti dar sunkesnes pasekmes visam gyvenimui nei fizinės bausmės. Bausmės (ypač jeigu jos dažnos) nepadeda vaikui išmokti tinkamo elgesio, išsiugdyti savikontrolės, savitvardos ir atsakomybės už savo elgesį. Bausmės sukelia vaikams įvairias baimes (tėvų, mokytojų, kitų autoritetų ir kt.), menkavertiškumo jausmą, savęs nuvertinimą, nepasitikėjimą savimi ir kitais, sukelia pasipriešinimą, pyktį, agresiją, keršto siekimą, neteisingumo jausmo išgyvenimą, nusivylimą, vaikas pasijunta atstumtas, nemylimas.

Bausmės moko, kad galima bausti (mušti, kritikuoti) mylimus žmones ("tėtis tave muša, nes myli tave ir linki gero" - tėvai paaiškina nubaustam vaikui).

Alternatyvos Bausmėms: Vadovavimas Elgesiui

Vietoj bausmių, tėvai turėtų vadovauti vaiko elgesiui pozityviais metodais. Teisingos bausmės turi būti retos ir teisingos, padedančios vaikui suprasti savo elgesį ir kažką išmokti. Teisingas bausmes vadiname vadovavimu elgesiui be fizinių bausmių ir kritikos.

Tinkamo Elgesio Modeliavimas: Tai yra pastebėti ir suteikti dėmesio, kai vaikas elgiasi tinkamai: padrąsinimai, pagyrimai, pozityvūs paskatinimai, taip pat susitarimai, tinkamo elgesio lentelė, apdovanojimai už tinkamą elgesį ir kt.

Taip pat skaitykite: Kaip elgtis su netinkamu paauglių elgesiu

Netinkamo Elgesio Ignoravimas: Kartais veiksminga tiesiog nekreipti dėmesio į netinkamą vaiko elgesį. Vaikai dažnai elgiasi netinkamai todėl, kad tėvai suteikia jiems dėmesio, pastebi juos, kai jie elgiasi netinkamai. Vaikams geriau neigiamas tėvų dėmesys (draudimai, barimai, kritika), nei jokio. Todėl tėvai net nesusimąsto, kad nuolatiniu kritikavimu patys skatina vaiką elgtis netinkamai.

Loginių Pasekmių Principas: Pavyzdžiui, jeigu keturmetis užsispyrė rengtis naują šiltą paltuką, kai už lango 20 laipsnių šilumos ir jokiais būdais nepavyksta su juo susitarti kitaip, tuomet vaikas, išėjęs su paltuku pajustų logines savo elgesio pasekmes - tiesiog bus jam labai karšta ir pats grįš persirengti tinkamais rūbais. Žinoma, šis principas ne visais atvejais tinkamas.

Privilegijų Atėmimas: Mėgstamos veiklos, kompiuterio, televizoriaus ribojimas, kai vaikas nesilaiko susitarimų ir pažeidžia nustatytas taisykles.

Taisyklės turi būti aiškios, nekintančios ir teisingos, atitikti vaiko amžių ir galioti visada.

Nuoseklus Tėvų Elgesys: Jeigu įvedėte kažkokią taisyklę, tai turite laikytis jos patys ir nenuolaidžiauti. Pavyzdžiui, jeigu nusprendėte valgyti šeimoje prie stalo, tai negali būti jokių išimčių. Jeigu susitarėte su vaiku 1-2 mėn. pildyti tinkamo elgesio lentelę - apdovanoti už tam tikrą kiekį sėkmingai įvykdytų veiksmų, užduočių (žaislų susitvarkymas, lovos klojimas ir pan.), tai ir turite nuosekliai to laikytis.

Leiskite vaikams klysti, tik taip jie mokysis, nebijos bandyti vėl ir vėl, jų pasitikėjimas savimi tik didės. Jei kritikuojate, tai kritikuokite ne vaiko asmenybę, o jo elgesį. Jei padarius ką nors netinkamo, kiekvieną kartą bus kritikuojamas ne poelgis, o pats vaikas, ilgainiui vaikas pradės jaustis tikru nevykėliu ir ims baimintis bet kokio neigiamo komentaro.

Sveika nuovoka ir išmintis yra būtini. Kiekvienas vaikas skirtingas, todėl ne visiems vaikams tinka tas pats vadovaujantis elgesys, bendravimo būdas. Pirmiausiai reiktų pažinti savo vaiką ir ieškoti efektyvaus, tinkamo bendravimo būdo.

Kiti Neigiamo Tėvų Elgesio Modeliai

Brightside.me tinklalapis pateikė 8 tėvų elgesio modelius, kurie ateityje gali turėti neigiamos įtakos:

  1. Baudžiate vaikus kitų akivaizdoje. Vaikams iš tikrųjų rūpi aplinkinių nuomonė. Viešas gėdinimas sumenkina vaikų pasitikėjimą savimi.
  2. Kartojate savo tėvų klaidas. Svarbu mokytis iš jų klaidų ir stengtis apsaugoti savo vaikus nuo neigiamų emocijų. Pavyzdžiui, šiandien žinome, kad fizinės bausmės sukelia tik neigiamas pasekmes.
  3. Esate pernelyg santūrūs. Jei dažnai neapkabinate savo vaikų ir nepasakote, kad juos mylite, jie gali emociškai būti atskirti nuo šeimos. Kai nepaisote jų jausmų ir neklausote jų nuomonės arba esate jiems abejingi, labai tikėtina, kad jūsų vaikai elgsis taip pat su kitais žmonėmis.
  4. Blogi įpročiai. Tėvai yra pavyzdys savo vaikams. Geri įpročiai, darantys teigiamą įtaką vaikams, yra sveika mityba, reguliari mankšta, nerūkymas ir alkoholio nevartojimas.
  5. Pernelyg didelė laisvė arba rūpestis. Jei vaikai pripras prie to, kad jiems viskas galima, gali išaugti į savanaudžius žmones, turinčius nerealų suvokimą apie savo teises, su kuriais bus sunku bendrauti. Bet jei esate per daug rūpestingi tėvai, vaikai gali lengvai išsigąsti, todėl bijos prisiimti bet kokią atsakomybę ar išeiti iš savo komforto zonos.
  6. Pasitikėjimo praradimas. Vaikai turėtų suprasti, kad jie gali pasitikėti savo artimaisiais. O vaikų (ypač paauglių) pasitikėjimą labai lengva prarasti, jei tėvai nekontroliuoja savo emocijų.
  7. Agresyvus elgesys. Jei tėvai rodo agresyvų elgesį, tą greitai perims ir vaikai.
  8. Pabėgate nuo vaikų problemų. Norėdami vaikui padėti, turite nusiraminti ir kalbėti kaip lygiaverčiai, parodydami pagarbą savo atžalai.

Pozityvi Tėvystė

Pozityvi tėvystė yra toks auklėjimo modelis, kuomet tėvai pirmenybę teikia ne bausmėms už netinkamą elgesį, o tinkamo vaiko elgesio skatinimui. Pozityvios tėvystės šalininkai stengiasi nuosekliai auklėti, mokyti vaiką ir spręsti situaciją nenaudodami bausmių (o ypač fizinių bausmių).

Pozityvios Tėvystės Principai

  • Pažinkite savo vaiką. Vaikai yra skirtingi, panašiose situacijose elgiasi ir į jas reaguoja skirtingai. Todėl ir vieno vaikų auklėjimo recepto nėra.
  • Vaikui reikia aiškių tinkamo elgesio taisyklių. Jei sutarėte, kad muštis yra blogai, neturi būti jokių "pateisinamų priežasčių", dėl kurių suduoti kitam būtų galima.
  • Skatinkite tinkamą elgesį. Pagirkite vaiką už gerą elgesį, pabrėžkite, kaip jis jus džiugina.
  • Rinkitės tinkamus žodžius. Užuot aiškinę, ko vaikas neturėtų daryti (ar nepadarė), pasakykite, ką jis turėtų padaryti.
  • Paaiškinkite vaikui, ką ir kodėl jis turi daryti. Ilgalaikės naudos daugiau duoda paaiškinimas, ką vaikas padarė blogai, kodėl taip elgtis nederėtų ir, svarbiausia, kaip vaikas turėtų elgtis kitą kartą.
  • Nesureikšminkite mažų nusižengimų ir klaidų.
  • Savo pavyzdžiu rodykite, kaip turėtų elgtis vaikas. Tėvų elgesys šeimoje, visuomenėje kuria vaiko bendravimo modelį.
  • Padėkite vaikui pajausti, kad jis gali kontroliuoti savo elgesį.
  • Priminkite vaikui, kad netinkamas jo elgesys turi pasekmes.

Smurtas Prieš Vaikus

Smurtas prieš vaikus yra vaiko teisių pažeidimas ir didžiulė socialinė bei visuomenės sveikatos problema. Vaiką žalojantis elgesys - tai suaugusio žmogaus neatsitiktinis veikimu ar neveikimu vaikui daromas fizinis, seksualinis, psichologinis, emocinis poveikis, kuris sukelia ar gali sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui.

Smurto Rūšys

  • Fizinė prievarta: Tai tyčiniai suaugusių žmonių veiksmai vaiko atžvilgiu, kurie sukelia skausmą ir gali sukelti sveikatos, raidos sutrikimus.
  • Seksualinė prievarta: Tai suaugusio žmogaus veiksmai vaiko atžvilgiu, siekiant patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelną, išnaudojant vaiką.
  • Emocinė prievarta: Tai vaiko kompetencijos ir savivertės tyčinis griovimas ar žymus trikdymas jį žemininant, gąsdinant, atstumiant, taikant bausmes, atmetimą ir ribojant normalias socialines sąveikas.

Vaiką Žalojančio Elgesio Pasekmės

Pažintinė, emocinė ir socialinė vaiko raida yra neatsiejamai susijusi su vaiko saugumu ir priežiūra, kurią suteikia tėvai ar globėjai. Pamatinis saugumas, vaiko raidos poreikių supratimas ir jų tinkamas tenkinimas yra būtina sąlyga vaikui augti ir realizuoti savo potencialą. Vaikus žalojantis elgesys paveikia įvairiai - pasekmės gali būti trumpalaikės, nežymiai sutrikdančios sveikatą arba ilgalaikės, pasireiškiančios visą gyvenimą, ženkliai sutrikdančios vaiko raidą ir kasdienį funkcionavimą.

Svarbu suprasti, kas padidina ar sumažina patirtos skriaudos pasekmių riziką:

  • Vaiko amžius.
  • Vaiko genetinis pažeidžiamumas.
  • Vaiką žalojančio elgesio trukmė ir dažnumas.
  • Vaiką žalojančio elgesio pobūdis ir sunkumas.
  • Smurtautojo ir vaiko santykių artumas.
  • Specialistų intervencijos pobūdis.
  • Psichologinis atsparumas.
  • Ankstyvoji suaugusiojo globa ir užmegztas ryšys.
  • Pakankamai geri šeimos socialiniai gebėjimai.

Trumpalaikės ir Ilgalaikės Prievartos Pasekmės

Vaiką žalojantis elgesys paveikia visas vaiko raidos sritis - fizinę, emocinę, socialinę, pažintinę ir elgesio. Tyrimai, atlikti įvairiose šalyse, patvirtina nepalankias vaiko raidai ir funkcionavimui pasekmes. Yra skiriamos trumpalaikės ir ilgalaikės prievartos prieš vaikus pasekmės.

  • Trumpalaikės pasekmės - tai po patirtos prievartos betarpiškai atsirandantys fiziniai sužalojimai ar emociniai padariniai.
  • Ilgalaikės pasekmės - tai asmenybės pokyčiai ir polinkiai, kurie galėjo susiformuoti dėl vaikystėje patirtos prievartos ar nepriežiūros, pastebimi jau vaikui suaugus.

Konkrečios Žalos Pavyzdžiai

  • Dėl fizinio smurto gali būti pažeidžiamos smegenys ("supurtyti" kūdikiai gali apakti, turėti rimtų smegenų organinių pakitimų).
  • Seksualinį išnaudojimą patiriantys vaikai gali demonstruoti seksualizuotą ir/ar seksualiai netinkamą elgesį.
  • Po patirto išprievartavimo ar matyto smurto tarp tėvų vaikams gali išsivystyti Potrauminio streso sutrikimas (PTSS).
  • Depresija dėl vaiko patirtos seksualinės prievartos.
  • Menka savivertė.
  • Empatijos stoka.
  • Nerimo sutrikimas dėl nuolatinės emocinės prievartos.

Saugus prieraišumas yra ypatingai svarbus vaiko ankstyvajai emocinei ir socialinei raidai. Saugus prieraišumas saugo besivystančias smegenis nuo žalingo streso poveikio, o jei vaiko prieraišumas nesaugus/dezorganizuotas, jo smegenys yra labiau pažeidžiamos žalingam streso poveikiui.

Vaikų Smurtas

Vaikų smurtas - tiek fizinis, tiek psichologinis - yra tema, kuri sukelia daugybę klausimų ir nerimo. Vaikų agresyvūs veiksmai dažnai kyla iš vidinės įtampos, nusivylimo ar kitokio emocinio skausmo. Jei vaikas jaučiasi nesuprastas, nemylimas ar ignoruojamas namuose, jis gali ieškoti valdžios ir kontrolės, o tą lengviausia padaryti bendraamžių tarpe. Smurtas ir patyčios mokykloje neretai tampa būdu taip į save atkreipti dėmesį arba apsisaugoti nuo kitų atstūmimo ar galimos kritikos.

Svarbu nepamiršti, kad vaikai mokosi iš aplinkos. Jei jie nuolat stebi agresyvų elgesį savo šeimoje, filmuose, internete, smurtas gali tapti jų natūraliu pasirinkimu sprendžiant konfliktus.

Psichologinis Smurtas Namuose

Psichologinis smurtas - tai įžeidinėjimai, manipuliacijos, nuolatinė kritika ar emocinis atstumas. Nors jis nepalieka matomų randų, tačiau stipriai paveikia vaiko savivertę ir pasitikėjimą savimi. Vaikas, nuolat girdintis iš savo tėvų, kad yra "neišmanėlis", "nevykėlis", "nereikalingas" ar "blogas vaikas", pradeda tikėti, kad būtent toks jis ir yra. Ilgainiui tai gali virsti didelėmis savivertės problemomis, dideliu uždarumu, sunkumais mezgant artimus ryšius ir santykius su kitais žmonėmis ar negebėjimu priimti kritikos. Taip pat vaikai, patiriantys tokį smurtą, gali pradėti ieškoti dėmesio destruktyviais būdais, tokiais kaip agresija arba patyčios, kartais taip kompensuodami ir savo numuštą savivertę.

Kaip Smurtas Namuose Veikia Elgesį su Bendraamžiais

Smurtas namuose vaikams tampa modeliu, kaip jie suvokia santykius. Jei namuose jie matė, kad konfliktai sprendžiami fizine jėga ar įžeidinėjimais, didelė tikimybė, kad jie tokį elgesio modelį naudos ir bendraujant su savo bendraamžiais. Vaikai psichologinį smurtą dažniausiai naudoja tyčiodamiesi iš kitų, taip norėdami jaustis stipresni ar siekdami kompensuoti savo pažeistą savivertę. Fizinis smurtas, patirtas namuose, gali paskatinti agresyvų elgesį mokykloje, nes vaikai, neturėdami tinkamo konflikto sprendimo modelio, remiasi tuo, ką matė artimiausioje aplinkoje - šeimoje.

Kaip Sumažinti Vaikų Smurtą

  • Sukurti saugią aplinką namuose. Namai turėtų būti vieta, kurioje vaikas jaučiasi mylimas ir suprastas artimųjų. Dėmesys jo jausmams ir problemoms padeda sumažinti vaiko patiriamą emocinę įtampą.
  • Mokyti konfliktų sprendimo. Vaikai turi suprasti, kad nesutarimus galima spręsti gražiais būdais, pavyzdžiui, kalbantis, gražiai išsakant, kas netenkina, o ne šaukiant ar smurtaujant. Emocinio intelekto ugdymas itin svarbus įgūdis, padedantis valdyti pyktį ir atpažinti kylančias emocijas.
  • Aiškus ribų nustatymas. Vaikas turi aiškiai suprasti, kad smurtas niekada nėra pateisinamas. Tačiau kartu svarbu nepamiršti ir pozityvaus elgesio skatinimo, rodant kaip elgtis reikėtų, o ne vien naudoti tik draudimus ar bausmes.

Pagal psichologą Olweus, smurtinis vaikų elgesys dažnai kyla iš tokios aplinkos, kurioje trūksta aiškių ribų ir teigiamo suaugusiųjų dėmesio. Dėl to namuose būtina aiškiai parodyti, kad smurtas ir fizinės jėgos yra nepriimtinas elgesys, taip pat ir su žodinėmis patyčiomis. Vienas iš veiksmingiausių būdų sumažinti agresyvų elgesį yra nuoseklus, pozityvus ir kokybiškas suaugusiųjų dėmesys vaikui. Šis dėmesys gali būti tiek iš tėvų, tiek iš mokytojų ir kitų žmonių, būnančių šalia vaiko. Kadangi tie vaikai, kurie jaučiasi ignoruojami ar emociškai atstumti, dažniau tampa agresyvūs ir kilusį pyktį išreiškia ant savo bendraamžių.

Kaip Tinkamai Bendrauti Su Vaiku Namuose

  • Klausykitės. Vaikas turi jausti, kad jo balsas svarbus. Jei jis jausis išgirstas, bus labiau linkęs dalintis savo jausmais ir problemomis.
  • Rodykite pavyzdį. Tėvai yra pagrindiniai vaikų mokytojai. Jei jie konfliktus sprendžia ramiai ir pagarbiai, vaikai iš jų to mokinsis ir didelis šansas, kad šį modelį perims bei naudosis savo aplinkoje.
  • Skirkite vaikui laiko. Net ir 15 minučių kokybiško laiko per dieną gali padaryti didžiulį skirtumą vaiko savijautai. Toks laikas turi būti skirtas tik jam, domintis apie jo dieną, savijautą. Svarbu, kad tuo metu nebūtų išorinių dirgiklių, tokių kaip telefonas, televizorius ir pan.
  • Vietoje to, kad baustumėt, paaiškinkite. Jei vaikas pasielgė netinkamai, vietoj bausmės geriau padėkite jam suprasti, kodėl jo elgesys buvo netinkamas, kokias pasekmes tai gali turėti ir kartu aptarti, kaip būtų galima elgtis kitaip.

Kaip Gali Padėti Kiti Šalia Vaiko Esantys Žmonės, Pavyzdžiui, Mokytojai Ar Auklėtojai

  • Stebėti vaikų elgesį ir smurto ar patyčių apraiškas. Pastebėjus galimas patyčias reiktų reaguoti iš karto.
  • Prireikus organizuoti švietėjiškas veiklas apie emocijas, jų raišką ir konfliktų sprendimus.

Smurtas vaikų elgesyje dažnai kyla iš to, ką jie patiria ir mato savo artimiausioje aplinkoje. Tačiau svarbu suprasti, kad nei vienas vaikas negimsta smurtautoju - jį taip suformuoja aplinka, kurioje jis auga. Kurdami saugią, pagarbią ir palaikančią aplinką tiek namuose, tiek mokykloje, galime padėti vaikams išmokti spręsti konfliktus gražiai, teisingai ir be agresijos.

Vaikų Netinkamas Elgesys

Tikėtina, kad nėra nei vieno tėčio / mamos, kuris nebūtų susidūręs su vaiko netinkamu elgesiu. Į vaiko elgesį galima reaguoti įvairiais būdais: nekreipiant dėmesio, numatant pasekmes, baudžiant. Kai kada netinkamas elgesys sustoja ir nebesikartoja, o kai kada tęsiasi ilgą laiką. Tuomet imame ieškoti būdų, kaip su tuo tvarkytis. Ieškant tinkamų reagavimo būdų, pirmiausia svarbu suprasti, kas slypi po netinkamu elgesiu. Suprasdami, koks yra elgesio tikslas, galime padėti vaikui tą tikslą pasiekti tinkamu būdu.

#

tags: #netinkamas #tevu #elgesys #zaloja #vaikus