Įvadas
Mokymosi motyvacija yra esminis veiksnys, lemiantis moksleivių sėkmę ir pasiekimus. Tai veiksmų, elgesio skatinimas, žadinimas, vykstantis žmogaus psichikoje. Motyvacija paaiškina, kas elgesį gali pastiprinti, orientuoti į tikslą ir, kodėl atitinkamai laiko yra skiriama vienai ar kitai užduočiai. Tačiau daugelis mokinių susiduria su motyvacijos stoka, kuri gali turėti įvairių priežasčių. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines motyvacijos trūkumo priežastis ir galimus sprendimo būdus.
Motyvaciją Veikiantys Veiksniai
Mokymosi motyvaciją veikia daugybė veiksnių, tiek išorinių, tiek vidinių. Svarbu suprasti, kad kiekvieno vaiko sąmonę tiesiogiai ir netiesiogiai formuoja aplinka, kuri daro įtaką ir jo motyvacinei sferai. Kultūrinės aplinkos poveikiai vaikui skirstomi į sluoksnius.
Klasės Aplinka Ir Mokytojų Elgesys
Klasės aplinka ir mokytojų elgesys turi didelę įtaką mokinių motyvacijai. Bendroji išvada tokia, kad mokiniams mokytis palankesnė esti tokia aplinka, kuriai būdinga tarpusavio pagarba, aukšti reikalavimai ir atidumo nuostata. S.Santrock tyrimas parodė, jog glaudus ryšys yra tarp užduočiai atlikti skiriamo laiko kiekio ir ššią užduotį liečiančios motyvacijos ( jei užduotis neįdomi, laiko tam skiriama mažiau). O mokymosi laikas priklauso nuo motyvo stiprumo. Tyrimas parodė, kad "linksmose" klasėse, kur mokytojas buvo linksmas ir klasė išpuošta, mokiniai ilgiau domėjosi užduotimi, nei "liūdnose" klasėse. Tai rodo, kaip svarbu sukurti teigiamą ir įdomią aplinką mokymuisi.
Emocinis Tonas Ir Sėkmės Patirtis
Emocinis tonas klasėje ir mokinio sėkmės patirtis taip pat veikia jo motyvaciją. Jei mokiniams užduotis atrodo per lengva, jie nejaus didelio poreikio siekti ir ne itin stengsis. Sėkmė, susijusi su užduoties sunkumu ir įdėtų pastangų kiekiu, gali paveikti mokinio motyvaciją. Pernelyg lengvos užduotys reikalauja nedaug pastangų ir nesukelia mokinių motyvacijos taip pat neskatina.
Susidomėjimas Ir Aktualumas
Susiedamas mokymosi medžiagą su mokinio interesais, mokytojas gali daug ką padaryti. Žaidimai, galvosūkiai ir kita patraukli veikla skatina mokinių motyvaciją. Mokinių susidomėjimą mokykla palaiko įvairia veikla (išvykos, vaidinimai, muzika, kviestiniai kalbėtojai) ir mokymo metodai ( paskaitos, savarankiškas darbas, diskusijos, mažos grupės). Tik reikia saugotis gyvumo ir naujumo sureikšminimo, nes tai ima blaškyti mokinius.
Taip pat skaitykite: Depresija vaikams: ką svarbu žinoti
Rezultatų Žinojimas Ir Įtaka
Rezultatų žinojimas ir galimybė daryti įtaką klasei taip pat svarbūs. Mokinių poreikiai daryti kitiems įtaką patenkinami tada, kai jie jaučia turį tam tikrą galią arba savo balsą klasės aplinkai ir mokymosi užduotims.
Mokymosi Motyvai Ir Poreikiai
Mokymosi motyvai visada yra susiję su svarbiausių fiziologinių ir aukštesniųjų - dvasinio augimo poreikių patenkinimu. Pagal A. Maslow, savigarba atlieka svarbų vaidmenį bręstančios asmenybės motyvacijoje. Kiekvienas nori būti mylimas, nori užsitikrinti vienmečių pasitikėjimą, jaustis reikalingas. Lenkų psichologas K. Obuchovskis mano, kad dauguma mokinių mokosi todėl, kad „ reikia”. „ reikia išmokti pamokas, nes liepė mokytoja”, „reikia eiti į mokyklą, nes to reikalauja tėvai” ir t.t. Kita dalis vaikų lanko mokyklą tik todėl, kad bijo būti nubausti. Psichologai mano, kad tik tolima motyvacija - ateities, gyvenimo prasmės - teikia jėgų nugalėti kasdieninius sunkumus. Tie tolimi ateities motyvai ateina į sąmonę vaikų, kurie nuolat nuo pat mažens jaučiasi lygiateisiški, vertingi.
Interesai Ir Motyvacija
S.Ų Tiesioginis interesas pačiam mokomajam dalykui. „ Man patinka muzika. Ų Interesas pačiai protinei veiklai, kurios reikalauja tam tikras dalykas. „ Mėgstu matematiką. Ų Mokydamasis dėl darbo sėkmės ir dėl to, kad mokomasis dalykas atitinka mokinio polinkius. „ Mėgstu algebrą, nes man sekasi spręsti uždavinius.” Šiai grupei priklauso ir tie mokiniai, kurie neteko mokymosi motyvų. Ų Netiesioginis interesas dalykui, kuris gali praversti ateityje. Ų Domėjimasis dalyku dėl puikaus dėstymo. Interesai neapima visos mokymosi motyvacijos. Juk didelės skatinamosios jėgos turi tokie pedagogams žinomi dalykai, kaip dėstytojo autoritetas, pažymys, mokomojo dalyko prestižas, lenktyniavimas, rizikos vengimas ir panašiai. Mokiniams ne tas pat, ar pamoką veda eilinis mmokytojas, ar direktorius, ar pažymys blogas, ar geras. Matematika savaime labiau verčia mokytis negu muzikos teorijos pamokos. S. I. 1. Mokymasis kaip pats sau tikslas (t.y. I. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Ši motyvų klasifikacija leidžia įžvelgti ne tik motyvų rūšis, arba kategorijas, kaip jas vadina G. Rozenfeldas, bet ir jų pobūdį. Klasifikavimas pagal tikslus padeda nustatyti kokybę bei reikšmingumą. Šiuo atžvilgiu motyvai apibūdina veiklumą dėl ko nors, t. y. dėl kokio nors tikslo, ir veiklumą dėl jo paties. Iš klasifikacijos taip pat matyti motyvų platumas laiko atžvilgiu. Vieni jų artimesni laiko atžvilgiu, kiti tolimesni, nukelti į tolimą ateitį. Dorovinis mokymosi vertingumas priklauso nuo motyvų pobūdžio, o mokymosi pažanga - nuo motyvų veiksmingumo, kuris savo ruožtu priklauso nuo asmenybės brandumo. Tiktai asmenybės dorovinių vertybių ugdymas pažadina tvirtą norą gerai mokytis. Kai paskelbiamas bendras lenktyniavimo tikslas - įvykdyti kolektyvui iiškeltus uždavinius, veiklos dorovinis motyvavimas turi būti savarankiškas ir susilieti su šiuo tikslu. Apdovanojimai būtini, tačiau jie niekada neturi būti lenktyniavimo tikslu.
Mokymosi Negalės Ir Sunkumai
- Mokymosi negalės - šiandien dar nepakankamai tėvams žinoma vaiko mokymosi sunkumų priežastis. Dėl to tėvai elgiasi su vaiku netinkamai ir laiku nesuteikia lam pagalbos. Dažnas vaikas per ppakankamai ilgą mokyklinio gyvenimo laikotarpį susiduria su didesnėmis ar mažesnėmis problemomis mokykloje. Viena jų - mokymosi sunkumai, pasireiškantys silpnu mokymusi. Daugumai tėvų labia rūpi vaikų pasiekimai moksle, tačiau ne kiekvienas pakankamai įsisąmoninęs, kad jis savo elgesiu gali padėti ar trukdyti vaikui būti sėkmingesniu ir ne tik moksle. · Dažniau išgyventi nerimą ir stresą.
Mokyklos Nelankymo Priežastys
Mokyklos nelankymas yra rimta problema, kuri dažnai susijusi su motyvacijos stoka. Daugumos mokyklos nelankančiųjų mokymosi rezultatai yra nepatenkinami. Tai gali būti ir jų nenoro mokytis priežastis, ir nenoro lankyti mokyklą padarinys. Tad galima teigti, kad tarp nenoro mokytis ir mokyklos nelankymo bei antramečiavimo yra glaudus ryšys.
Sąlygos Namuose Ir Santykiai
Sąlygos namuose, tokios kaip būtiniausių reikmenų stoka, supratimo ir psichologinės paramos trūkumas, taip pat santykiai su bendraamžiais ir mokytojais, gali lemti mokyklos nelankymą. Kalbant apie mokyklos nelankančiuosius, nuolat pamokas praleidinėjančiuosius, bėgančiuosius iš nnamų ir pamokų, kurie potencialiai gali nubyrėti iš mokyklos, pažymimi tokie šeimos sandaros, tėvų gyvenimo būdo, jų tarpusavio santykių momentai, kurie, susiklosčius nepalankioms situacijoms, o kartais galintys ir padėti joms kilti, gali tapti papildomais veiksniais, paskatinančiais nepilnametį mesti mokyklą. Pati šeima dažnai gali turėti bent vieną iš šių požymių: ji nedarni, nepilna, jos blogos materialinės sąlygos, joje dominuoja žalingi įpročiai, socialinės patologijos - psichopatinio elgesio apraiškos, asocialios ( antivisuomeninės ) tėvų nnuostatos, tėvai nesirūpina vaikų mokymosi sėkme, jų mokyklos lankymu, nesidomi su kuo jie draugauja, kuo užsiėmę,. nebendrauja, nepalaiko ryšių su mokykla, pedagogais, nesilanko mokykloje organizuojamuose renginiuose ir kt. Visiškai aišku, kad išvardytos, taip pat nepaminėtos sąlygos bei jjų deriniai neskatina palankumo mokyklai, mokymuisi, todėl ir tokių šeimų vaikai dažniau nepatenkinti savo buvimu mokykloje. Jie kaip moksleiviai nesulaukia nuolatinio pritarimo ir palaikymo namuose. Jie nesulaukia tokio dėmesio kaip vaikai iš šeimų, kur knygos ir mokymasis vertinami ir savaime susieti su šeimos pragyvenimu, kur rūpinamasi vaikų maitinimu, apranga, tinkamu mokymusi. Dauguma tėvų suvokia geros gyvenimo pradžios svarbą ir nori, kad vaikai gerai gyventų, bet, patys nedalyvaudami mokyklos gyvenime, vaikų elgesį aiškina remdamiesi savo mokymosi patirtimi. Kiti tėvai atvirai pasisako prieš švietimą ir teigia, jog „ dabar iš mokslų nepragyvensi”. Šios nuomonės rodo mokytojų beviltiškumą, nusivylimą nelankančiųjų galimybėmis mokytis toliau. Visais patarimais mokytojai rodo savo pastangas pasitraukti ir nebesusitikti su šiais nepilnamečiais. Pedagogus galima suprasti ir vertinti jų bendravimo su mokyklos nelankančiais patyrimą.
Taip pat skaitykite: Pasąmonė gyvūnų pasaulyje
Elgesio Trūkumai
KELETAS ELGESIO TRŪKUMŲ. Mokytojų straipsniuose ir pasisakymuose dažnai reiškiamas susirūpinimas, kad nemažai mokinių yra blogo išsiauklėjimo, negerbia vyresniųjų, nepastebi jų siausdami koridoriuje, o verždamiesi iš kabineto į kabinetą net apstumdo. Galima ir daugiau pasakyti, nes yyra paauglių, kurie ne tik negerbia mokytojų, bet demonstratyviai juos įžeidinėja, niekina, vadina necenzūriškais vardais. Ir pikčiausia ) tai daroma mokinių ir mokytojų akivaizdo.je. Dažnas pedagogas neištveria ir tokį akiplėšą veja iš klasės. Tačiau nevisuomet tai pavyksta, nes dažnai mokinys sugeba mokytoją taip pat pasiųsti. Mokyklos „ skruzdėlyne” daug vietos susidūrimams, konfliktams. Jų galėtų būti kur kas mažiau, jeigu būtų rimčiau gilinamasi į aplinkybes ir priežastis, o šios pagal galimybę apribojamos ar šalinamos. Pirmiausia, žinoma, reikia gilintis į mokinio asmenybę: jo amžiaus ir individualybės ypatumus. Paaugliams būdingas noras griauti mokytojų autoritetą, žeminti jų garbę yra tipiškas vyriškėjimo demonstravimo bruožas, kartais įgyjantis siaubingą jėgą. Tai reikia suprasti. Pagarbos sau reikalavimas, ypač jeigu jis netaktiškas, gali tik aštrinti situaciją. Kai kurie mokytojai reikalauja sau pagarbos: „ Kaip stovi prieš mane?!”; „ Kas taip kalba su mokytoja!”; „ Klausyk, tau sako vyresnis!”. Kiti pasirinkdavo gražesnę formą: „ Vis dėlto aš už tave vyresnė, turi gerbti mano amžių ir manęs klausyti”; „ Reikia mandagiau su manimi kalbėti!”; „ aš dėl tavęs neturiu ramios dienos, o tu.”. Visa ši pagarbos reikalavimo frazeologija netaktiška, žeminanti patį mokytoją. Reikaklaujant gero elgesio iš mokinių, visų pirma ir mokytojams reikia būti teisingiems. - tėvai ir mokytojai. Jeigu šeimoje nėra gražaus elgesio pavyzdžių, gali užtekti ir gerų mokyklos pavyzdžių.Tačiau ir mokykloje stokojama gerų pavyzdžių. Mokytojų tarpusavio, su mokiniais santykiai dažnai būna nemandagūs, o to pakanka negražiems mokinių elgesio įpročiams formuotis. Mandagus elgesys sužadina mandagų elgesį. Mokymuisi reikia pastovios, tvirtos motyvacijos. Tuo tarpu tėvų ir mokytojų pedagoginės klaidos gali sumažinti motyvacijos ir aspiracijų lygį. Dėl nuolatinių barnių ir nesėkmių mokinį gali apimti frustracinė būsena. Kartais nepagrįstai galvojama, jog frustracija visada pažadina tik agresyvumą. Visiškai ne. Frustracija gali skatinti primityvaciją ( veiklos suprastėjimą), simuliaciją, egresiją, siekiant išvengti nemalonių išgyvenimų ( mokiniai bėga iš pamokų, apsimeta ligoniais, sukuria „ legendas” apie įvykius, kurias galima pateisinti savo neišmokimą, pareiškia, kad nebenori mokytis, matyti mokytojų ir pan.). Kartais mokinių nenorą mokytis, bėgti iš pamokų skatina tingėjimas. Tingėjimas - tai sąmoningas, tyčinis užduočių vengimas arba jų nevykdymas. Tai išmoktas dalykas. Jį įveikti galima ugdant darbštumą, formuojant prasmingus individo mokymosi motyvus, sąmoningą`darbo drausmę, sudarant tinkamą psichologinį klimatą. Vienas svarbiausių veiksnių darbštumui ugdyti yra pedagogų pagalba visais atvejais, kai mokiniui pasidaro sunku. Dalykinė pagalba ir žmogiška šiluma gali padėti mokiniui išlaikyti pasitikėjimą savo jėgomis ir tinkamą aspiracijų lygį, ggarantuojantį jo produktyvų veiklumą. Tingėti dažnai skatina bloga draugystė, netikę veiklos partneriai.
Asmenybės Vystymosi Sunkumai
- I. ( nekolektyviškumu ). II. Etinio asmenybės vystymosi sunkumai, pasireiškiantys: 1) nedarbštumu, 2) nesąžiningumu, 3) melu, 4) vagystėmis, 5) nepatikimumu, 6) nepareigingumu, 7) negarbingumu, 8) palaidumu. III. Kultūrinio asmenybės vystymosi sunkumai, pasireiškiantys: 1) nešvarumu, 2) netvarkingumu, 3) nemandagumu, 4) netaktiškumu, 5) nepunktualumu ir svetimo laiko negerbimu, 6) nekultūringa kalba, 7) vandalizmu, 8) bastymusi. IV. Psichinio asmenybės vystymosi sunkumai, pasireiškiantys: 1) išmokimo ( atminties) trūkumais, 2) supratimo ir mąstymo trūkumais, 3) motyvacijos bei valios trūkumais, 4) emocijų trūkumais. V. Visais šiais sunkumų atvejais reikalinga vyresniųjų pagalba.
Sprendimo Būdai
- · Atlikite vaiko pedagoginį - psichologinį įvertinimą, kuris padės išsiaiškinti silpno mokymosi priežastis. Rūpinantis mokyklos nelankymo ir nubyrėjimo iš mokyklos klausimais, svarbi moksleivių, ypač turinčių rizikos veiksnių, pamokų lankomumo apskaita - tikslus praleistų pamokų žymėjimas ne visi būna visose pamokose ir tą pačią dieną dėl įvairių priežasčių - nuo „ mokytoja išleido” iki savavališko n… Dažnai pirmosiomis savaitėmis moksleiviai trykšta noru gauti naujų žinių, tačiau jau netrukus tai dingsta. Vienos pagrindinių priežasčių - netinkamų draugų atsiradimas ir atsilikimas tam tikruose dėstomuose dalykuose, sako L. Šukienė. Kai vaikai nebesugeba pasivyti mokomosios medžiagos, atsiranda apatija. Taip pat paauglius gali paveikti bloga aplinka arba prasti draugai. Pasak L. Tėvai turėtų daugiau ir dažniau klausyti savo vaikų, tada jie išgirs, kas juos skatina, kas įkvepia ir kas motyvuoja. Įsiklausykite, apie kokias kliūtis kalba jūsų vaikas, sužinokite, kas jam trukdo būti motyvuotam. Galbūt jūsų vaikas nerimauja dėl savo pažymių arba susidūrė su spraga, kurios nepavyksta įveikti? Skirkite laiko išklausyti. Klausinėkite. Sužinokite, kas jūsų vaiko mintyse: kas jį gąsdina, kas kelia nerimą, kokia jo aistra ir kas verčia jaustis gerai. Jūs žinote, ką jūsų vaikas gali pasiekti. Tikriausiai pažįstate savo vaiką geriau, nei jis pažįsta save. Vaiko motyvacija yra tiesiogiai susijusi su jo pasitikėjimu. Jei jis nusivylęs savimi, jei jaučia negalintis jums duoti to, ko jūs reikalaujate, arba mano, kad kiti yra geresni, pajėgesni už jį, jam trūks motyvacijos. Tėvai turėtų būti didžiausi savo vaiko skatintojai. Turime rasti būdų, kaip sustiprinti vaiko savigarbą - skatinant išbandyti naują veiklą, išeiti iš komforto zonos. Paaugliai išsikelia daug įvairių tikslų. Amerikos psichologų asociacijos duomenimis, paauglių streso lygis konkuruoja su suaugusiųjų. Tai reiškia, kad kartais mūsų paaugliai yra taip pat įsitempę, nes jiems sunku susidoroti su stresu, kurį sukelia noras įstoti į naują futbolo komandą, pasirinkti draugus ir panašiai. Skatinkite jį padėdami didelius tikslus suskirstyti į mažesnius, lengviau valdomus, užrašykite juos. Viena iš priežasčių, kodėl paaugliams nėra motyvacijos, yra ta, kad jiems trūksta kognityvinių problemų sprendimo įgūdžių, kurie leistų suskaidyti užduotis ir sukurti aiškų planą, padėsiantį pasiekti tikslą. Galbūt jūsų netvarkingam vaikui reikia aiškaus plano ir namų darbų tvarkaraščio, patogios mokymosi zonos ir kelių organizacinių programų, kurios padėtų jam susitvarkyti ir išlaikyti tvarką. Kartais galite paaugliui daug kartų kartoti, tačiau jis vis tiek negirdės. Svarbiausia - negąsdinti, nešaukti ar negrasinti. Tai, kas motyvuoja vieną vaiką, kito gali neskatinti kito. Kai kuriuos vaikus motyvuoja tiesiog daiktai, kitus - jausmas, kad yra geriausi arba bent jau geresni už kai kuriuos kitus bendraamžius, dar kitus stiprina, stumia pirmyn apkabinimas ir padrąsinimas. Raskite, kas motyvuoja jūsų paauglį, ir skatinkite.
Mokytojų Ir Tėvų Bendradarbiavimas
Taigi, tarp mokytojo elgesio, mokinio įsigilinimo ir mokymosi esama svarbių ryšių. Nagrinėjant mokymosi bei nesimokymo motyvus, galima pasakyti, kas skatina vaiką mokytis, o tai leidžia numatyti pedagoginio poveikio priemones, padedančias efektyvinti mokymo procesą. Mokymosi motyvų prigimties reikia ieškoti ne kokioje nors izoliuotoje psichinės veiklos srityje, bet visoje mokinio asmenybėje. Mokymosi motyvavimas neatskiriamas nuo kitų asmenybės gyvenimo ir veiklos motyvų. Didėjant reikalavimams, pedagogams kyla nauji uždaviniai: įsigilinti į moksleivio tarpusavio santykių prasmę, užčiuopti priežastis, skatinančias dalies jaunimo asocialų elgesį, rasti būdų toms priežastims įveikti ir imtis sistemingai ugdyti socialinių požiūriu vertingą elgesį. Kryptingas socialinio intelekto ugdymas įgalins valdyti mokinių elgesio motyvaciją, žadins socialinius jausmus, kurie grįžtamojo ryšio principu sstiprins bręstančių asmenybių motyvacijos efektyvumą.
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis ir tėvai
tags: #neturi #motyvacijos #mokymuisi