Įvadas
Asmenybė - tai sudėtinga biopsichinė konfigūracija, pasireiškianti individualiu elgesiu, mintimis ir jausmais. Jos formavimosi kelias yra ilgas ir gali trukti net iki 30 metų. Ypač svarbus laikotarpis yra nuo 19 iki 25 metų, kai, net atradus identitetą, dar reikia suformuoti individualų gyvenimo stilių atitinkančią asmenybės vertybių sistemą, poreikius ir psichinių reakcijų greitį. Šis straipsnis nagrinėja asmenybės formavimosi įtaką profesiniam pasirinkimui, ypatingą dėmesį skiriant studijų aukštojoje mokykloje laikotarpiui ir nemokamo darbo namų ūkyje aspektams.
Asmenybės Raida Studijų Laikotarpiu
Studijų aukštojoje mokykloje laikotarpiu daugelis jaunuolių dar nėra apsisprendę dėl tolesnės profesinės veiklos, o studijas tapatina su galimybe kažko išmokti ar įgyti diplomą, kuris galbūt palengvins ateitį. Miglota nuojauta, kokia bus tolesnė profesinė karjera, daugelį skatina užsitikrinti įvairias galimybes, įskaitant ir techninius profesijos pedagoginius aspektus (galimybę tapti profesijos mokytoju, dėstytoju). Kita dalis jaunuolių tiesiog trokšta žinių apie žmogų (pedagogikos, psichologijos), nes nepateko į tas specialybes kituose universitetuose, kuriuose į socialines - humanitarines specialybes labai dideli konkursai. Galų gale daugelis renkasi tokius modulius, pagal kuriuos galima suteikti sau galimybę visiškai suformuoti asmenybę arba sudaryti sąlygas jos tolesniam ugdymui. Šitaip, beje, aiškinami dideli konkursai į psichologiją ne tik Lietuvoje, bet ir kituose pasaulio universitetuose.
LŽŪU Profesinės pedagogikos ir psichologijos katedra šioje srityje turi nemažą patyrimą kartu su techninių - agronominių dalykų dėstymu, sudarydama galimybę jau pirmaisiais studijų metais rinktis psichologinius - pedagoginius modulius.
Keturios Asmenybės Pozicijos Funkciniai Parametrai
Gilinsimės į keturis asmenybės pozicijos funkcinius parametrus:
- Asmenybės kryptingumą, kuris nusako, į kokią aukščiausią vertybę asmenybė orientuota.
- Asmenybės pozicijos patvarumą.
- Asmenybės aktyvumą.
- Vertybių pasireiškimą.
Vertybių pasireiškimas apima dorovinę santykio su savimi, aplinka (pasauliu), religija, profesija, tautybe (pilietiškumu) ir grožiu poziciją. Minėtos pozicijos išreiškia asmens požiūrį į konkrečius jo būties santykių objektus, pasireiškia žmogui susidūrus su tam tikros rūšies veikla ar situacija.
Taip pat skaitykite: Psichologinis artimojo globos aspektas
Dorovinė Pozicija
Dorovinė pozicija yra viena iš svarbiausių, ji išreiškia esminius žmonių tarpusavio santykius, daro įtaką renkantis profesiją ir pilietiškumo apraiškas. Galbūt todėl daug lietuvių autorių kalba apie dorovinį ugdymą ir dorovinės pozicijos formavimą (Vydūnas, Maceina, J.Vaitkevičius, Pikūnas). Dorovinė pozicija išreiškia vieną žmogaus santykio su kitu žmogumi aspektą - požiūrį į kitą nepriklausomai nuo to kito amžiaus, lyties, socialinės kilmės, partiškumo ir t.t. Natūraliai dorovinę poziciją apima ir požiūris į žmonių grupes, kaip į kitus. Atskiroms žmonių grupėms suteikiami skirtingi prioritetai.
Socialinė Pozicija
Susidurdamas su socialiniu gyvenimu, įvairiais kultūros (ar antikultūros) reiškiniais, žmogus formuojasi požiūrį į savo bei kitų žmonių ar jų grupių veiklą bei per veiklą sukurtas gėrybes - mokslą, meną, materialines vertybes. Asmens požiūriui į save (adekvati savigarba ir savo paties priimtinumas sau) daug reikšmės turi psichologiniai asmenybės vystymosi ypatumai, kur asmens santykio su pačiu savimi pagrindas tai, kad žmogus pats sau yra vertybė. Rūpindamasis savimi, gerbdamas save, siekdamas save aktualizuoti, plėtoti savo sugebėjimus, ieškodamas individualios gyvenimo prasmės, žmogus susidaro nuostatus apie save ir pasaulį apskritai, o pastarosios išreiškia asmens santykio su pasauliu principą.
Teigiama pozicija - "Man viskas gerai - tau viskas gerai" - išreiškia, jog žmogus patenkintas gyvenimu, nes suvokia jo savaiminį vertingumą ir jaučia atsakomybę už save jame, o kitus vertina pagal jų pasiekimus - kiti nei geresni, nei blogesni už jį, nes vertinamos gerosios savybės, o sau teigiama "aš galiu". Asmeninės pozicijos formavimosi prielaidos glūdi pačioje asmenybės prigimtyje, t.y. egzistuoja nuo žmogaus gimimo. Pažindamas realybę ir sąveikaudamas su ja, santykio aš - objektas asmuo jau yra tam tikros pozicijos: objektas pažįstamas, kokybiškai įvertinamas. Individuali vertinimo patirtis ilgainiui ir sukuria tikrą kokybę (vertybę), kurios atžvilgiu yra vertinamos visos realybės apraiškos. Santykio aš - objektas asmeniui būtina save suvokti, išskirti iš aplinkos. Tai vaikas išmoksta iki dvejų metų. Dar nesuvokdamas savęs, kūdikis vienaip ar kitaip reaguoja į aplinką: priima - atstumia, jam malonu - nemalonu ir pan. Tėvai garantuoja kūdikiui galimybę patenkinti pagrindinius poreikius ir saugumą.
Vaikystės Įtaka Asmenybės Formavimuisi
Ankstyvosios vaikystės amžiuje spontaniška vaiko reakcija į aplinką pamažu keičiasi į prognozuojamą. Susidurdamas su įvairiomis situacijomis vaikas egocentriškas, nes nesupranta tikrosios daiktų, reiškinių esmės, klaidingai įsivaizduoja, kad pasaulis egzistuoja tik dėl jo. Šiuo atveju santykio su pasauliu poziciją išreiškia natūralioji vertybinė nuostata, kad pasaulis turi tenkinti asmens poreikius. Jei tėvai atžalai nuolaidžiauja, lepina, vaikiškas egocentrizmas gali peraugti į egoistinę asmens poziciją, subrendęs žmogus gali nesusiformuoti teorinės vertybinės nuostatos. Aplinkinių meilės poreikis ir egocentrizmas šiame amžiuje natūraliai sutampa su antropocentrinių vertybių internalizacijos pradžia.
Vėliau tobulėja vaiko mąstymas, todėl jis reaguoja į aplinkos reikalavimus labiau apgalvodamas, geriau suvokia įvykių priežastis. Tarpasmeniniuose santykiuose vaikas ima suvokti save kaip veikėją ir kitus - atsirenka jam patinkančius bruožus, ima ieškoti savo ir kitų elgesio priežasčių, lygina save su kitais. Taip lavėja situacijos analizavimo galimybės, sukaupiama socialinė patirtis. Vaikų tarpusavio santykiai pasižymi atsiribojimu nuo suaugusių. Čia pirmąkart išbandomos suaugusių jau įdiegtos vertybės, gėrio ar blogio pasirinkimas.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti stresą?
Vaiko ir tėvų santykiai nuolat veikia asmenybės formavimąsi. Nuo tarpusavio bendravimo turinio didžia dalimi priklauso vaiko Aš vaizdas. Jei tėvai priima savo vaiką ir jį palaiko, tai vaikas susiformuoja teigiamą nuostatą į save. Tėvai turėtų vengti kritikuoti vaiko darbą, mokslo pasiekimus, nes šiuo metu vaikas formuojasi kompetenciją, o kartu ir dalykinės asmens pozicijos pagrindus. Pozityvus šio amžiaus krizės sprendimas leidžia vaikui pajusti darbo malonumą, sulaukti pagyrimo ar atlygio. Vaikas vis labiau suvokia savo temperamento, charakterio savybes, save apibūdina remdamasis moralinėmis kategorijomis: aš geras, teisingas, sąžiningas ir pan. Sugeba skirti moralinių normų sistemą.
Nemokamas Darbas Namų Ūkyje: Socialinis ir Ekonominis Aspektas
Straipsnyje aptariamas nemokamas darbas namų ūkyje. Pasiūloma nemokamo darbo namų ūkyje sampratos formuluotė, analizuojama namudinio darbo rūšių struktūra ir diversifikacija. Tyrime šeima interpretuojama kaip namų ūkis. Darbą namų ūkyje siūloma vertinti keliais aspektais. Pirmiausia kaip socialinę visuminio darbo sudedamąją dalį. Darbas, vykdomas namų ūkyje, traktuojamas ir kaip namudinis nemokamas darbas, todėl siūloma svarstyti galimybę įtraukti jį į apskaičiuojamąjį žmogaus darbinės veiklos stažą. Pateikiame nagrinėjimui nemokamo namudinio darbo, vykdomo namų ūkyje, požymius ir struktūrą. Ši analizė atskleidžia visuotinės gerovės raiškos ir jos kitimo tendencijų socialinius aspektus.
Darbas - tai procesas, kai kuriamos materialinės ir intelektinės vertybės, žmogaus, kolektyvo ir visuomenės gerovė. Darbe žmogus realizuoja save, savo idėjas kaip socialinė būtybė ir siekia sukurti produktą, kuris padėtų užtikrinti jam geras gyvenimo sąlygas. Pati šios idėjos vertė atsiranda dėl indėlio kuriant visuomenės narių aktyvų pilietiškumą bei pagrindinį socialinį visuomenės potencialą - šeimą. Šiame straipsnyje aptariama nemokamo darbo atliekamo šeimoje (namų ūkio sąlygomis) samprata, taip pat vaidmuo ir įtaka socialiniam mūsų gyvenimui.
Tyrimo Metodai
Loginis-analitinis metodas taikytas aiškinantis socialinį teisės normų bei sąvokų turinį (mokamo ir nemokamo darbo, poilsio laiko), siekiant pateikti išvadas ir pasiūlymus. Lyginamasis istorinis metodas taikytas siekiant atskleisti nemokamo darbo namų ūkyje sampratos kitimą ir tai lėmusias priežastis. Kritinės analizės metodu siekta nustatyti procesų reguliavimo disfunkcijas ar galimas tokių disfunkcijų atsiradimo priežastis.
Nemokamo Darbo Struktūra
Nemokamas darbas šeimoje, remiantis Šveicarijos banko UBS (Šveicarijos bankų unija) standartais, suskirstytas, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, kuris neatsiejamas nuo žmogaus poreikių tenkinimo struktūros. Šios struktūros sudėtinės dalys yra šios: buitis, švietimas, sportas, kultūra, sveikatos apsauga, aplinkos apsauga, civilinė sauga, politika, vartotojų apsauga, tarpusavio bendradarbiavimas.
Taip pat skaitykite: Vaikų psichologinės problemos
Atsižvelgiant į esamas darbo namų ūkyje pertraukas, vienos paros darbo laiką galima prilyginti vienos darbo pamainos laikui arba 8 darbo valandoms. Taip per metus darbo namų ūkyje laikas sudarys 2920 val. (365 d. x 8 val. = 2920 val.). Palyginę vieno dirbančiojo metų darbo laiką su vieno dirbančiojo ekonomiškai efektyviu darbo laiku - 1700 val. (pastarasis skaičiuojamas kaip skirtumas tarp kalendorinio darbo laiko, režiminio ir vidutiniškai normuojamo neatvykimo į darbą vienam darbuotojui), gauname, kad namų ūkyje dirbantis žmogus dirba 2920 val. ir turi 1,7 etato pareigybę (2920 val.: 1700 val.
Socialinis Kapitalas ir Nemokamas Darbas Šeimoje
Reprodukcinės ekonomikos rezultatą mokslinių tyrimų darbuose pilietinės visuomenės tema aprašo vienintelis autorius - R. Putnamas (Putnam, 2001). Tai vadinamasis socialinis kapitalas, kurį, be kitų darbo rūšių, lemia nemokamas darbas šeimoje. Nemokamas darbas šeimoje pasireiškia daugeliu būdų, todėl jį sunku suskirstyti į kategorijas. Yra teigiančiųjų, kad nemokamai šeimoje dirbama laisva valia ir savo iniciatyva, tai jokiu būdu negali būti privaloma. Tačiau aptariant nemokamo darbo namų ūkyje socialinius aspektus tarptautiniu mastu reikia akcentuoti, kad vertinimas labai priklauso nuo konkrečioje šalyje susiklosčiusių kultūrinių bei socialinių tradicijų. Taigi ir įtaka bei požiūriai yra labai skirtingi.
Kultūriniai ir Socialiniai Aspektai
Daugelyje europos šalių jau nusistovėjo pencijinės sistemos tradicijos, kai jau nebedarbingais visuomenės nariais rūpinasi visi darbingo amžiaus pilečiai solidariai. Toks solidarus rūpestis perskirstomas naudojant pencijinius fondus bei kitas socialines institucjas. Tuo tarpu kinijos socialinės tradicijos apsiriboja šeima ir nedarbingais nariais įpareigoja rūpintis dar darbingus šeimos narius. Europos socialinė sistema skirta pencijiniam aprūpinimui formavosi vykstant gamybos modernizavimui atsiradus mašininiam darbui ir vyko nedaug atsilikdama nuo švietimo sistemos to meto reformos, kurios esmė tada buvo paruošti kvalifikuotą darbo jėgą. Tai pigiausiai buvo galima padaryti įvedus visuotinai privalomą vidurinį išsilavinimą ir padarant jį nemokamą. Nes atsiradus mašininiam darbui jo našumas išaugo tiek, kad buvo galima taip pat pradėti vystyti pencijinio (draudiminio) rūpinimosi sistemą. Tuo tarpu kinijos kultūrinės tradicijos darė didesnę įtaką socialinei raidai nei mašininio darbo atsiradimas.
Nemokamo Darbo Nauda
Nemokamas darbas šeimoje ypač vertingas dėl savo įnašo kuriant visuomenės gerovę. Tai ne tik socialinės paslaugos ar sritis, skirta vykdyti pagrindines valstybės užduotis. Nemokamas darbas šeimoje naudingas ir kuriant šeimos pajamas, intelektinį potencialą, socialinius ir visuomeninius ryšius. Įvairias sritis apimantį nemokamą darbą šeimoje galima kryptingai skatinti. Ugdant vaikų visuomeniškumą, juos lavinti ir auklėti galima taip, kad vėliau jie taptų aktyviais visuomenės nariais. Šio proceso įkvėpimo šaltinis - dalyvavimas socialinėse programose, kurių dalyviais dažniausiai būna šeimos nariai.
Nemokamas darbas šeimoje gali atlikti ypatingą vaidmenį kovojant su ilgalaikiu nedarbu ir profesiniu mobilumu, nes tai gali padėti kaupti svarbią darbo rinkai reikalingą patirtį ir žinias, kurti ryšių tinklą. Šalia veiklos socialinėje ir sveikatos apsaugos srityse, kurios laikomos tradicinėmis, atliekant nemokamą darbą šeimoje galima įgyti bendrųjų ryšių, komunikacijos, saviraiškos, socialinių įgūdžių, organizacinės vadybos, profesinio lavinimo gebėjimų ir žinių. Nemokamas darbas šeimoje gali tapti svarbia biografijos ir profesinės karjeros dalimi. Taigi nemokamas darbas šeimoje yra svarbi neformaliojo ir neinstitucinio mokymo priemonė, papildanti formalųjį mokymą, švietimą ir ugdymą.
Vyresnio Amžiaus Žmonių Indėlis
Aktyviems vyresnio amžiaus žmonėms nemokamas darbas šeimoje svarbus dėl dviejų priežasčių: visų pirma jie gali ir toliau dalyvauti šeimos gyvenime, dalytis savo gyvenimo patirtimi ir jaustis reikalingi (tai teigiamai veikia ir jų sveikatą bei gyvenimo kokybę); antra, nemokamas darbas šeimoje gali skatinti geresnį skirtingų kartų tarpusavio supratimą, sudarydamas sąlygas jauniems ir seniems žmonėms dirbti drauge, keistis patirtimi, vieniems kitus palaikyti.
Darbdavių ir Įmonių Role
Darbdaviai ir įmonės taip pat gali atlikti tam tikrą vaidmenį, skatindami nemokamą darbą šeimoje, nes jų tarnautojai ir specialistai, dirbdami už įmonės ribų, įgyja socialinės patirties, didėja jų kūrybingumas bei motyvacija. Be to, įmonės vis labiau suvokia savo socialinę atsakomybę: abipusiškai naudinga vietos ir nacionalinių institucijų bei įmonių partnerystė padeda kartu veikti kuriant visuomenės gerovę. Darbas namų ūkyje, ypač svarbus ugdant visuomenę, skiriasi tik savo atlikimo vieta, be to, jis neapmokamas. Jį derėtų prilyginti visiems kitiems darbams, atliekamiems viešajame ir privačiajame sektoriuose. Nemokamas darbas namų ūkyje yra produktyvus - tai darbas, kuriuo pagrįstos visos kitos darbo formos, nes būtent jis produkuoja ir reprodukuoja darbo jėgą - patį vertingiausią visuomenės resursą. Tai atskleidžia nemokamo darbo namų ūkyje svarbą visuotinės gerovės socialiniam aspektui.
Profesijos Pasirinkimas: Teorijos ir Veiksniai
Tyrimo aktualumas yra svarbus abiturientui, asmeniui, kuris baigia ar neseniai yra baigęs vidurinę mokyklą arba gimnaziją. Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau abiturientų nori studijuoti aukštosiose mokyklose. Bet kyla klausimas, kaip pasirinkti tinkamą, norimą profesiją. Kas įtakoja abiturientus rinktis vieną ar kitą profesiją? Ar tai priklauso nuo socialinės aplinkos veiksnys? Rinktis profesiją reikėtų racionaliai, sistemingai, nepamirštant, kad egzistuoja ir socialiniai veiksniai, kad atsitinka ir neplanuoti įvykiai. Pasirinkti profesiją šiandien nėra lengva. Anot L. Jovaišos (1999), profesijos rinkimasis - daugkartinis aktas, ilgalaikis procesas.
Profesija atspindi ne tik atskiras darbo funkcijas ar įgūdžius, bet ir gyvenimo būdą ir aplinką. Profesijos rinkimasis yra veikiamas daugelio kintamųjų tarpusavio sąveikos. Vieni iš jų apima individo ypatybes, kiti - aplinkos bruožus. Tyrimais yra įrodyta, kad žmogaus profesijos orientaciją lemia intuicija ir lytis. Yra didesnis pasitenkinimas darbu, profesinis pastovumas, jeigu yra atitikimas tarp darbo ir individo savybių. Vadinasi, labai svarbu jau jaunystėje pasirinkti tokią profesiją, kuri labiausiai atitiktų prigimtinį profesinį pašaukimą.
Karjera - tai greitas ir sėkmingas kilimas tarnyboje, visuomeninėje, mokslinėje veikloje, pasisekimas gyvenime, profesinės veiklos rūšis. D.E. Super pateikė karjeros raidos ir gyvenimo pakopų modelį, kuris iki šiol laikomas vienu svarbiausių.
Karjeros Raidos Etapai
- Augimo laikotarpis (nuo gimimo iki 14m.). Formuojasi vaiko savivaizdis, įsisąmonina savo asmenybės ypatumus.
- Tyrinėjimas laikotarpis (15-24 metai). Jaunuolis išbando įvairias idėjas apie save atsižvelgdamas į galimybes pritaikyti jas būsimoje profesijoje.
- Įsitvirtinimo laikotarpis (24-44 metai).
- Išlaikymo laikotarpis (45-64 metus).
Profesorius K. Pukelis nurodo:
- vis spartėja darbo rinkos poreikis kaita. Keičiasi veiklos pobūdis. Svarbu išlikti konkurencingam darbo rinkoje;
- rinkos ekonomika kelia naujus reikalavimus subjektų gebėjimams išlikti, laimėti konkurencinę kovą.
Taigi asmuo maždaug nuo aštuonioliktų iki dvidešimt pirmų savo metų turi racionaliai pasirinkti profesiją, atsižvelgus į savo prigimtinius ypatumus bei darbo rinkos poreikius. Jaunuoliui reikia padėti atsakyti į vieną svarbiausių jo gyvenime klausimų: kuo būti? Kokį profesinį kelią pasirinkti? Taigi jam reikia mokėti apsispręsti, kur ir kodėl studijuoti pasirinktą profesiją, kadangi žmogus negali būti profesionaliu chirurgu ir pedagogu, statybininku ir dizaineriu vienu metu. Svarbu prasmingai įvertinti save ir aplinką.
Istorinis Požiūris į Profesijos Rinkimąsi
Nuo seniausių laikų buvo nagrinėjama profesijos rinkimosi problema. Įdomūs XVII a. Biržų gimnazijos rektoriaus Adomo Rasijaus traktatuose "Tractatus de mercatura" (1611) ir "Tractatus politico juridicus de nobilitate et mercatura" (1624) pateikta sielos kilmingumo teorija, kurioje išskiriamos labai artimos šiandieninei karjeros projektavimo teorijai 6 žmogaus kilmingumo rūšys (teologinė; metafizinė arba esminė; intelekto; praktinė arba moralinė; kilusi iš turto; fizinė). Šiandien profesijos rinkimosi problemai spręsti vadovaujamasi įvairiomis teorijomis: vystymosi, savivokos A.Ro ir D.E.Super, tipologijos J.Holland, socialinio įsimokimo J.Krumboltz. Jos padeda pažinti, kaip vyksta profesijos rinkimasis, apsisprendimas.
Šiuolaikinės Problemos ir Perspektyvos
Opi problema-mokamas aukštesnysis ir aukštasis mokslas. Abiturientai, baigdami mokyklą, stengiasi kuo geriau išlaikyti valstybinius egzaminus ir įstoti į aukštąsias mokyklas, įgyti įvairias profesijas. Tinkamos ir perspektyvios profesijos pasirinkimas lemia: ar turėsi darbą, kokią padėtį ir pareigas užimsi visuomenėje, darbo užmokestį, socialines garantijas ir kt. Rinktis profesiją reikėtų racionaliai, sistemingai, nepamirštant, kad egzistuoja ir socialiniai veiksniai (kultūra, šeima, socialinė ekonominė padėtis, darbas, socialinė parama, migracija, valstybė, politinė situacija), kad atsitinka ir neplanuoti įvykiai. Tinkamai pasirinktas darbas leidžia pajusti, kad įgijome kažką vertinga ir kažką vertinga davėme aplinkai.
Lietuvoje šią sritį tyrinėjo: A. ąąs, L. Jovaiša, H.Galkytė, T. Jatautaitė, V. ąąs, R. Petrauskaitė, K. Pukelis, V.Voveris ir kt. Tačiau mažai tyrinėta, kokiais socialiniais veiksniais bei įsitikinimais jaunuoliai vadovaujasi, priimdami profesinius sprendimus. Objektyviojo profesijos aspekto centre yra darbas, jo struktūra ir sąlygos, kuriomis esant jis atliekamas arba gali būti atliktas.
Tyrimo Metodologija
Tyrimo metodologija remiasi profesinės raidos teorija, pagal kurią profesijos pasirinkimas yra ilgalaikis procesas, prasidedantis nuo vienuolikos metų ir pasibaigiantis tuojau po jaunuolio septynioliktojo gimtadienio arba ankstyvosios brandos laikotarpyje (E. Super). Profesijos pasirinkimo teorijos požiūriu profesijos pasirinkimas yra tik viena iš karjeros fazių ( D. Super). Profesinio sprendimo priėmimo socialinio mokymosi.
Jaunystės Amžius ir Karjera
Jaunystė yra amžiaus tarpsnis, prasidedantis aštuonioliktais- devynioliktais metais ir besitęsiantis studijų aukštesniojoje ar aukštojoje mokykloje laikotarpiu, kol jaunas žmogus tuokiasi, susilaukia vaikų ar meta mokslą ir pradeda dirbti, kitaip tariant,- atlieka suaugusio žmogaus vaidmenis. Psichologas E. Eriksonas teigia, kad "jaunuolis turi turimus gebėjimus realizuoti realiai".
Karjera - tai bendra profesinės patirties interpretacijos forma, kurią žmonės naudoja, įprasmindami savo profesinį apsisprendimą ir elgesį, susijusį su profesijos pasirinkimu, įgijimu ir jos atlikimu tam tikroje darbovietėje. Svarbu siekti didesnio atlyginimo.
Profesijos Apibrėžimas ir Profesinis Orientavimas
Sąvoka "profesija" įvairūs autoriai apibūdina šiek tiek skirtingai. Pasak V. S. ąąs, " profesija" - tai žmonėms prielaidas tenkinti savisaugos ir saviraiškos poreikius. Kaip nurodoma Lietuviskoje enciklopedijoje, jiems materialinio apsirūpinimo ir aktyvaus įsijungimo į visuomeninio gyvenimo struktūras prielaidas.
Profesinis konsultavimas - pagalba asmeniui siekiant racionalaus profesijos pasirinkimo. Profesinis orientavimas - 1) procesas, kurio metu padedama asmeniui sąmoningai rinktis profesiją pagal asmeninius gabumus ir gebėjimus bei darbo rinkos reikalavimus bei poreikius; 2) procesas, kurio metu padedama asmeniui vystytis ir įsisąmoninti visuminį ir adekvatų savęs ir savo asmens darbo pasaulyje vaizdą, įgyjant būtinų žinių ir gebėjimų sąmoningam ir brandžiam profesijos pasirinkimui. Profesinis orientavimas tampriai susijęs su asmenybės tobulėjimu, yra ugdymo procesas, kurio metu asmeniui padedama apsispręsti, kurį - profesinio mokymosi ar studijų - kelią pasirinkti.
Profesinis pasirinkimo sąvoka apibūdinama, kaip asmens pasirinkta veikla. Profesinis pasirinkimas yra daugiasluoksnis procesas, apibrėžtas įvairiais sunkiai nustatomas ir matuojamais veiksniais. Tai profesija iki galutinio apsisprendimo procesas. Profesijos rinkimąsi įtakoja asmenybės branda, interesai, polinkiai, gabumai, šeimos nariai profesijos, profesijos prestižas, profesinis informavimas, profesinis konsultavimas ir kt.
Jaunystės Amžiaus Ypatumai
Jaunystės amžiaus tarpsnį daugelis psichologų išskiria skirtingai. ąąs B. ir kt. autoriai teigimu, tai laikotarpis prasidedantis aštuonioliktais - devynioliktais metais ir besitęsiantis studijų laikotarpiu. Aštuoniolikos - devyniolikos metų ir vyresni jauni žmonės jau yra pakankamai atsakingi, savarankiški. Šiais žmogaus organizme, jo fiziniu augimu, poslinkiais mąstyme, išgyvenimuose ir savimonėje. A. Freud, E.Berno, A.E. Lichko, šį laikotarpį apibūdina kaip labai prieštaringą, susijusį su maištingu jaunimo elgesiu ir chaotiška subkultūra. Šios sąmonės sutrikimai, pasireiškiantys emociniu nepastovumu, nervingumu, elgesio negatyvizmu ar demonstratyvumu. Tai ir perėjimo iš vaikystės į suaugusio žmogaus statusą laikotarpis. Jaunystėje užmezgami glaudūs tarpasmeniniai ryšiai. Raidos požymis - intymumas. Jaunuoliai labai nori žinoti ką jie sugeba, ko verti. Tačiau savęs vertinimas ne visada būna adekvatus. Trūksta gyvenimo patirties. Jaunuolis gerai supranta, kad būsimo gyvenimo turinys priklauso nuo gebėjimo teisingai pasirinkti profesiją. Teisingas profesijos pasirinkimas suteikia galimybę realizuoti save, parodyti savo gebėjimus.
Jaunimo Profesijos Pasirinkimas
Daugelis pedagogų ir psichologų, nagrinėja jaunimo profesijos pasirinkimą, pagrindinį dėmesį skiria ugdymo klausimams. Gvildenami profesiniai interesai ugdymo, profesinio orientavimo ir konsultavimo sistemos kūrimo, profesinės atrankos ir tinkamumo problemas, jie jaunimą laiko ugdymo objektu. Tai žinomi profesorius L. Jovaišos, S. Kregždės, V. Rajecko, V. ąiaus ir kitų darbai. Tai natūralu, nes pedagogika bei psichologija kaip tik ir skirtos ugdymo klausimams nagrinėti. Tačiau to nepakanka.
Pasirenkantis profesiją jaunimas yra ne tik ugdymo objektas, bet ir savarankiškas veikėjas. Tačiau jų siekiai, besiremiantys motyvais, dažniausiai ir lemia pasirinkimą. Taigi galime teigti, kad jaunimas pats profesiją pasirenka. Be to, palyginti per trumpą laiką sprendžia ne tik profesijos, bet ir socialinės padėties, gyvenamosios bei darbo vietos pasirinkimo, šeimos sukūrimo, kitus gyvenimo klausimus. Visa tai tarpusavyje yra susiję, vienas kitą lemia. Tačiau nagrinėdami jaunimo įsijungimą į visuomenės socialinę struktūrą ir visuomeninius klausimus, turime atsižvelgti į jaunimo pasirinkimo objektus - profesiją, specialybę, socialinę padėtį, darbo, gyvenamąją vietą ir panašiai; jaunimo poreikius, interesus, vertybines orientacijas, t.y. pasirinkimo motyvus; jaunimo gyvenimo kelią, šio proceso efektyvumą - mokymosi ar darbo rezultatus, specialybės, darbo, gyvenamosios vietos keitimą ir panašiai.
Svarbu, kad jau pradinės mokykloje vaikai sužinoti apie ateityje galimą profesijos pasirinkimą, jo numatymo ir planavimo būdus bei ryšį su asmeninėmis savybėmis. Tai padėtų išvengti nusikalstamumo, ankstyvo mokyklos palikimo, bedarbystės. Mokytojams ir profesinio orientavimo specialistams patartina rūpintis vaikų savęs pažinimu, savo asmenybės savybių kitimu supratimu, mokykloje įgyjamo patyrimo susiejimu su ateities planais jau pradinės mokykloje. Svarbu analizuoti žinomų asmenybes, jų profesijos pasirinkimo istoriją.
#
tags: #palujanskiene #a #darbo #ir #karjeros #psichologija