Socialinė psichologija apima ne tik kitų žmonių, bet ir savo paties suvokimą, vertinimą. Asmenybė ne tik veikia, bet ir suvokia save kaip veikėją, tuo pačiu metu pasireiškia kaip pažinimo objektas (ją pažįsta kiti žmonės) ir subjektas (pažįsta pati save). Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip vienas asmuo suvokia kito asmens suvokimą, remdamiesi socialinės psichologijos principais.
Socialinės psichologijos pagrindai
Socialinė psichologija - tai sistemingas visuomeninio žmogaus elgesio tyrinėjimas. Šis mokslas remiasi objektyviais kriterijais ir visuotinai pripažintais dėsniais, o jo teiginiai grindžiami stebėjimais ir eksperimentais. Socialinė psichologija tiria socialinį žmogaus elgesį - žmonių ir jų grupių tarpusavio santykius. Socialinį elgesį apibūdina ryšiai: santykiai su kitais žmonėmis, ryšius bei santykius lemiančios aplinkybės, tokios kaip nuostatos ir vertybinės orientacijos.
Socialinės psichologijos objektas
Socialinis elgesys yra mažiausia dviejų žmonių elgesys. Tai, kokia žmogaus nuotaika, ką jis daro ir ar iš viso ką nors daro, priklauso ir nuo jo paties, ir nuo kitų, jį supančių žmonių. Ir atvirkščiai - kitų žmonių elgesys priklauso ir nuo žmogaus elgesio. Vadinasi, kitas žmogus yra dirgiklis, sukeliantis mumyse tam tikrą atsaką, o mes patys savo ruožtu esame savotiški dirgikliai arba stimulai kitiems žmonėms. Kito žmogaus reakcija į mus dažnai nėra pirminė, be jokio reikalo, paprastai ji yra atsakas į mūsų veiksmus, dabartinius ar anksčiau buvusius.
Socialinė psichologija ir vaidmenys
Tam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žmogus ką nors veikia, kuo nors būna, elgiasi kaip kurios nors grupės narys, t.y. atlieka kokį nors socialinį vaidmenį. Vaidmens atlikimas - nebūtinai veikla. Vaidmens sąvoka naudojama ir ryšiams su kitais žmonėmis apibūdinti (draugas, bendradarbis, viršininkas). Socialinis vaidmuo (SV) gyvuoja ilgiau nei jo atlikėjai (tėvo, motinos, sesers). Tačiau kiekvienas žmogus tą vaidmenį atlieka savitai, jį kuo nors praturtindamas.
Vaidmuo - tam tikras elgesio būdas, charakteringas kuriai nors apibrėžtai veiklos sričiai arba būsenai. Vaidmeninis bendravimas yra abipusis ir svarbu, ar abi pusės suvokia ir priima viena kitos vaidmenis.
Taip pat skaitykite: Genetikos įtaka elgesiui
Lūkesčiai ir vaidmenų interpretavimas
Pradėdamas bendrauti, žmogus paprastai kitam nepasako, ko iš jo laukia. Tad bendraujant reikia sugebėti atspėti lūkesčius ir juos pateisinti. Nors visuomenėje egzistuoja tam tikri jų modeliai, ką turėtų daryti ir koks turėtų būti tam tikro vaidmens atlikėjas, žmogus juos supranta pakankamai individualiai dėl įvairių priežasčių: socializacijos ypatumų, vertybių, bendravimo patirties. Skirtingas vaidmens supratimas yra konflikto prielaida (pvz., vyro ir žmonos vaidmenys šeimoje). Emocinis sutikimas su tuo, kad esi kokio nors vaidmens atlikėjas, vadinamas vaidmens priėmimu. Priešingybė - vaidmens atmetimas.
Vaidmens turinys ir apibrėžtumas
Jei vaidmuo - oficialus, t.y. jei jo atlikimą lemia oficialūs, formalūs žmonių santykiai (pvz., dėstytojo, studento, gydytojo, tesėjo vaidmuo), jų turinys apibrėžiamas oficialiai ir paprastai įforminamas darbo taisyklėmis. Tačiau net ir tada vaidmens turinys interpretuojamas įvairiai. Atlikėjas gali nesutikti su kai kuriais jo vaidmeniui keliamais reikalavimais. Dar daugiau painiavos dėl neformalių vaidmenų. Jų turinį lemia tradicijos, moralė arba tiesiog žmonių susitarimas. Trumpai SV turinį galima nusakyti šiais žodžiais: pageidaujama, būtina, draudžiama.
Taigi vaidmens turinio apibrėžtumas yra problema. Žmogus dažnai klausia savęs, ką jis privalo daryti ir ko ne, kas yra jau kitų žmonių vaidmuo. Jei žmogui sekasi, jis linkęs pripažinti save to vaidmens atlikėju, jei nesiseka, priešingai, savasis vaidmuo menkinamas. Vaidmens neapibrėžtumas didina stresą.
Vaidmenų konfliktai
Kuo ilgiau žmonės gyvena, tuo daugiau jie atlieka socialinių vaidmenų. Žmogus skundžiasi, kad yra perkrautas vaidmenų, sunku juos tobulai suderinti. Dažnai vaidmenys trukdo, prieštarauja vieni kitiems. Taip yra dėl to, kad žmogus priklauso daugeliui grupių, keliančių skirtingus reikalavimus ir pripažįstančių skirtingas elgesio normas. Dėl šios priežasties kokio nors vaidmens atlikimas vienoje grupėje ima prieštarauti vaidmens atlikimui kitoje grupėje.
Sprendžiant vaidmenų konfliktus, paprastai pasirenkamas vienas kuris nors vaidmuo ir laikomasi su juo susijusių vertybių, o atmestojo vaidmens vertybės ignoruojamos.
Taip pat skaitykite: Asmenybės Raida
Savęs suvokimas ir Aš-Vaizdas
Socialinė psichologija apima ne tik kitų žmonių, bet ir savo paties suvokimą, vertinimą. analizuoti ir vertinti save yra specifiškai žmogiška savybė. Savęs, kaip subjekto, įsisąmoninimo rezultatas - Aš-Vaizdo formavimasis. Aš-Vaizdas yra tik dalis mūsų sąmonės - jis apima paties savęs suvokimą, bet neapima išorinio pasaulio suvokimo. Aš-Vaizdas - tai informacijos, emocinių vertinimų apie save visuma. Į Aš-Vaizdą įeina nauja informacija, nauji potyriai. Aš-Vaizdas gali būti įvairaus lankstumo lygio - kinta priklausomai nuo naujos informacijos.
Aš-Vaizdo adekvatumas
Realiojo arba faktiškojo Aš turinyje viskas atsispindi taip, kaip žmogus mato pats save iš tikrųjų, be pagražinimų - sugebėjimai, fizinės ir moralinės savybės, elgesio tikslai ir motyvai. Parodomasis Aš atspindi tai, kokį save žmogus pateikia kitiems, norėdamas sukelti palankų įspūdį, suderinti savo elgesį su socialinių normų reikalavimais.
Sudėtinės Aš-Vaizdo dalys
Aš-Vaizdo dalys: idealusis, pageidaujamasis Aš; faktiškasis Aš - atotrūkis tarp jų didėja, didėjant gynybiškumui - informacijos neigimo tendencijoms. Veidrodinis Aš - toks, koks, mano nuomone, esu suvokiamas kitų žmonių. Parodomasis Aš - ta Aš-Vaizdo dalis, kuri, žmogaus nuomone, geriausiai ją reprezentuoja (pagražinamas).
Kito žmogaus suvokimas
Kito žmogaus suvokimas yra sudėtingas procesas, kurio metu mes bandome suprasti kito žmogaus mintis, jausmus, ketinimus ir elgesį. Šis procesas yra svarbus efektyviam bendravimui ir tarpasmeniniams santykiams. Kito žmogaus suvokimą veikia įvairūs faktoriai:
- Stebėjimas: Mes stebime kito žmogaus elgesį, kūno kalbą, veido išraiškas ir bandome interpretuoti jo emocijas ir ketinimus.
- Atribucija: Mes bandome paaiškinti kito žmogaus elgesį, priskirdami jam tam tikras priežastis.
- Stereotipai ir išankstinės nuostatos: Mūsų išankstinės nuostatos ir stereotipai gali paveikti mūsų suvokimą apie kitą žmogų.
- Empatija: Gebėjimas įsijausti į kito žmogaus jausmus ir suprasti jo perspektyvą.
Socialinis suvokimas
Socialinis suvokimas - tai procesas, kurio metu mes formuojame įspūdį apie kitus žmones ir bandome suprasti jų elgesį. Socialinis suvokimas yra svarbus efektyviam bendravimui ir tarpasmeniniams santykiams. Socialinį suvokimą veikia įvairūs faktoriai:
Taip pat skaitykite: Vaiko saugumo užtikrinimas
- Pirmasis įspūdis: Pirmasis įspūdis gali turėti didelę įtaką mūsų suvokimui apie kitą žmogų.
- Fizinė išvaizda: Fizinė išvaizda gali paveikti mūsų suvokimą apie kitą žmogų.
- Elgesys: Kito žmogaus elgesys gali paveikti mūsų suvokimą apie jį.
- Socialinė padėtis: Kito žmogaus socialinė padėtis gali paveikti mūsų suvokimą apie jį.
Socialinė atribucija
Socialinė atribucija - tai procesas, kurio metu mes bandome paaiškinti kito žmogaus elgesį, priskirdami jam tam tikras priežastis. Socialinė atribucija yra svarbi suprasti kito žmogaus elgesį ir numatyti jo ateities veiksmus. Socialinę atribuciją veikia įvairūs faktoriai:
- Vidinis atribucija: Mes priskiriame elgesį vidinėms priežastims, tokioms kaip asmenybės bruožai, nuostatos ir motyvai.
- Išorinis atribucija: Mes priskiriame elgesį išorinėms priežastims, tokioms kaip situacija, aplinkybės ir kiti žmonės.
Socialiniai stereotipai
Socialiniai stereotipai - tai apibendrintos nuomonės apie tam tikras žmonių grupes. Socialiniai stereotipai gali paveikti mūsų suvokimą apie kitus žmones ir lemti diskriminaciją. Svarbu suprasti, kad socialiniai stereotipai yra dažnai neteisingi ir gali būti žalingi.
Bendravimo įtaka suvokimui
Bendravimas yra svarbus faktorius, veikiantis mūsų suvokimą apie kitus žmones. Bendravimo metu mes gauname informaciją apie kito žmogaus mintis, jausmus ir ketinimus. Bendravimas gali padėti mums geriau suprasti kitą žmogų ir suformuoti teisingesnį įspūdį apie jį.
Bendravimo procesas
Bendravimo procesas susideda iš kelių etapų:
- Siuntėjas: Asmuo, kuris siunčia pranešimą.
- Pranešimas: Informacija, kurią siuntėjas nori perduoti.
- Kanalas: Priemonė, kuria pranešimas yra perduodamas (pvz., žodžiai, kūno kalba, raštas).
- Gavėjas: Asmuo, kuris priima pranešimą.
- Atsakas: Gavėjo reakcija į pranešimą.
Bendravimo klaidos
Bendravimo metu gali įvykti įvairių klaidų, kurios gali iškreipti pranešimą ir sukelti nesusipratimų. Svarbu žinoti apie šias klaidas ir stengtis jų išvengti.
- Triukšmas: Bet koks trukdis, kuris gali iškreipti pranešimą.
- Semantinės problemos: Skirtingas žodžių reikšmių supratimas.
- Filtravimas: Informacijos iškraipymas, siekiant nuslėpti neigiamus dalykus.
- Selektyvus suvokimas: Informacijos priėmimas tik iš tų šaltinių, kurie patvirtina mūsų nuomonę.
- Emocijos: Emocijos gali paveikti mūsų gebėjimą priimti ir suprasti informaciją.
- Kalbos skirtumai: Skirtingos kalbos gali sukelti nesusipratimų.
Neverbalinis bendravimas
Neverbalinis bendravimas - tai bendravimas be žodžių, naudojant kūno kalbą, veido išraiškas, gestus, balso toną ir kitus ženklus. Neverbalinis bendravimas yra svarbus efektyviam bendravimui ir gali padėti mums geriau suprasti kito žmogaus emocijas ir ketinimus.
Socialinė įtaka ir konformizmas
Socialinė įtaka - tai procesas, kurio metu vieno žmogaus elgesys, nuostatos ar įsitikinimai paveikia kito žmogaus elgesį, nuostatas ar įsitikinimus. Socialinė įtaka yra svarbi socialinei adaptacijai ir gali padėti mums prisitaikyti prie grupės normų ir vertybių.
Konformizmas - tai polinkis keisti savo elgesį, nuostatas ar įsitikinimus, kad atitiktų grupės normas ir vertybes. Konformizmas gali būti naudingas, kai padeda mums prisitaikyti prie grupės ir išvengti socialinės atskirties. Tačiau konformizmas taip pat gali būti žalingas, kai verčia mus daryti tai, kas prieštarauja mūsų įsitikinimams ir vertybėms.
Grupinis mąstymas
Grupinis mąstymas - tai reiškinys, kai grupės nariai susitaria dėl sprendimo, nepaisant to, kad jie turi abejonių ar prieštaravimų. Grupinis mąstymas gali lemti blogus sprendimus ir neigiamas pasekmes.
Paklusnumas autoritetui
Paklusnumas autoritetui - tai polinkis paklusti autoritetingų asmenų nurodymams, net jei tie nurodymai prieštarauja mūsų įsitikinimams ir vertybėms. Paklusnumas autoritetui gali būti naudingas, kai padeda mums laikytis įstatymų ir taisyklių. Tačiau paklusnumas autoritetui taip pat gali būti žalingas, kai verčia mus daryti tai, kas prieštarauja mūsų įsitikinimams ir vertybėms.
Konfliktai ir jų sprendimas
Konfliktas - tai nesutarimas tarp dviejų ar daugiau asmenų ar grupių, kai vienos šalies tikslai, interesai ar vertybės prieštarauja kitos šalies tikslams, interesams ar vertybėms. Konfliktai yra neišvengiami socialiniame gyvenime. Svarbu mokėti spręsti konfliktus konstruktyviai, siekiant išvengti neigiamų pasekmių.
Konfliktų rūšys
- Vidiniai konfliktai: Konfliktai, kurie vyksta vieno asmens viduje.
- Tarpasmeniniai konfliktai: Konfliktai, kurie vyksta tarp dviejų ar daugiau asmenų.
- Grupiniai konfliktai: Konfliktai, kurie vyksta tarp dviejų ar daugiau grupių.
Konfliktų sprendimo strategijos
- Vengimas: Ignoruoti konfliktą ir tikėtis, kad jis išsispręs pats.
- Prisitaikymas: Atsisakyti savo tikslų ir interesų, kad patenkintume kitos šalies tikslus ir interesus.
- Konkurencija: Siekti savo tikslų ir interesų, nepaisant kitos šalies tikslų ir interesų.
- Kompromisas: Rasti sprendimą, kuris iš dalies patenkina abiejų šalių tikslus ir interesus.
- Bendradarbiavimas: Rasti sprendimą, kuris visiškai patenkina abiejų šalių tikslus ir interesus.
Psichologinės technologijos ir suvokimo gerinimas
Šiuolaikinės technologijos gali būti naudojamos psichologiniams procesams tirti ir gerinti. Pavyzdžiui, Jungtinių tautų CIFAL institutas 2019 metais pripažino balso analizės technologiją inovatyviu ir efektyviu diagnostiniu bei terapiniu metodu. Ši technologija leidžia objektyviau įvertinti asmens emocinę gerovę, padidinti sąmoningumą apie išgyvenamas emocijas.
Balso analizė
Balso analizės technologija atlieka vos 4 minučių balso analizės įrašą ir suteikia stebėtinai daug informacijos apie asmens charakterio bruožus, šiuo metu dominuojančias emocijas bei patiriamo streso lygį. Kuomet asmuo kalba į specialų mikrofoną, technologija iš karto identifikuoja tam tikras žymas balse, kurios siejasi su specifinėmis emocijomis ir jausmais. Technologija analizės metu vertina net 1440 skirtingų faktorių, kurie gali būti aptinkami balse ir turi sąsajas su emocijomis bei netgi fizine sveikata.
Remiantis balso analizės rezultatais, žmogui, atsižvelgiant į jo poreikius, sukuriamas individualizuotas garso įrašas. Šis garso įrašas stimuliuojančiai veikia smegenų bangas, klausantis jo galima stimuliuoti atsipalaidavimą, padidinti dėmesio sutelkimą, pagerinti miego kokybę, stimuliuoti atmintį ir kita.