Neurastenija, kartais vadinama lėtinio nuovargio sindromu, yra neurotinė būklė, kuri pasireiškia nuolatiniu nuovargiu, dirglumu ir emociniu išsekimu. Ši liga gali turėti didelį poveikį asmens kasdieniam gyvenimui, darbo našumui ir socialiniams santykiams. Nors neurastenijos terminas pirmą kartą buvo pavartotas 1829 metais, visgi ir šiandien pasaulyje yra diagnozuojamas ne vienas šio lėtinio nuovargio sindromo atvejis.
Kas yra neurastenija?
Neurastenija - tai psichologinė būsena, tiesiogiai veikianti centrinę nervų sistemą. Ši liga susijusi su smegenų funkcionavimu, ypač su tomis sritimis, kurios atsakingos už emocijas, stresą ir nuovargį. Paveiktos sritys gali apimti prefrontalinę žievę, kuri reguliuoja mąstymą ir sprendimų priėmimą, bei limbines struktūras, kurios yra susijusios su emocijomis ir atmintimi.
Daugelyje šalių neurastenija nevartojama kaip diagnostikos kategorija. Dauguma praeityje taip diagnozuotų atvejų atitiktų šiuolaikinius depresinio ar nerimo sutrikimų diagnostikos kriterijus.
Neurastenijos simptomai
Neurastenija pasireiškia labai įvairiais simptomais, kurių priskaičiuojama per pusšimtį. Pagrindiniai požymiai ir nusiskundimai yra greitas protinis nuovargis (apibūdinamas kaip minčių antplūdis, negalėjimas susikaupti, neproduktyvus mąstymas) ir silpnumas po protinio darbo ar nedidelio fizinio krūvio.
Ji turi dvi pagrindines formas, kurios turi daug bendro:
Taip pat skaitykite: Neurastenijos simptomai ir gydymas
- Protinis nuovargis: Padidėjęs nuovargis po protinio darbo, dažnai lydimas tam tikro darbo produktyvumo kritimo ir sunkumo atlikti kasdieninius darbus. Greitas protinis nuovargis tipiškais atvejais yra aprašomas kaip nemalonus trikdančių asociacijų ir prisiminimų antplūdis, dėmesio koncentracijos sunkumas ir apskritai neproduktyvus mąstymas.
- Fizinis nuovargis: Kūno silpnumo bei fizinio nuovargio ar išsekimo pojūtis net po menkiausių pastangų, kurį lydi raumenų skausmai ir nesugebėjimas atsipalaiduoti.
Abiem sutrikimo atvejais būna įvairių kitų nemalonių somatinių pojūčių - dažniausiai galvos svaigimas, įtampos tipo galvos skausmai ir bendro nestabilumo pojūtis. Taip pat dažni būna susirūpinimas blogėjančia protine bei fizine sveikata, dirglumas, anhedonija bei įvairaus, tačiau negilaus, laipsnio depresijos ir nerimo požymių.
Kiti galimi simptomai:
- Padidėję limfmazgiai
- Gerklės skausmas
- Raumenų skausmas
- Sutrikęs virškinimas
- Raumenų įtampa ir skausmai
- Nerimas
- Depresija
- Galvos skausmas
- Svaigimas
- Sutrikęs miegas
- Atminties susilpnėjimas
- Padidėjęs jautrumas išoriniams dirgikliams
- Lytinių funkcijų sutrikimai
Neurastenijos stadijos
Nors šios ligos raida yra individuali, tačiau turi daug bendrų dėsningumų. Taigi, kokios yra šios ligos stadijos ir kas joms būdinga?
- I stadija: Pirmiausiai pradeda stigti energijos ir ištvermės, greitai nuvargstama, kūnas atrodo kaip švininis, nuolat norisi pasnausti. Smegenys pavargusios, vidaus organai dirba lėtai, jaučiama didžiulė įtampa, sulėtėja medžiagų apykaita.
- II stadija: Pagrindiniai požymiai - nervinis skrandžio sutrikimas, dujų kaupimasis, rūgimas, padidėjęs rūgštingumas, rėmuo, vidurių užkietėjimas, dažnas šlapinimasis. Kvėpavimas gali pasidaryti paviršutiniškas ir sunkus, pasunkėja širdies veikla. Silpsta regėjimas, lytinė potencija, mažėja ištvermė, vis sunkiau susikaupti. Neurastenijai taip pat yra būdingas galvos svaigimas, neuritas, nemiga, jautrumas ir dirglumas. Sutrikus apykaitos procesams auga arba krinta svoris.
- III stadija: Padidėjęs nervingumas pereina į nervinį išsekimą, pasireiškianį atminties praradimu. Atsiranda slegianti nuotaika, nerimas ir melancholija. Sutrinka daugelio organų veikla, gali pradėti kankinti haliucinacijos, neapleisti mintys apie pasitraukimą iš gyvenimo.
Neurastenijos priežastys
Neurastenijos priežastys gali būti įvairios ir apima tiek biologinius, tiek psichologinius veiksnius. Stresas, ilgas emocinis ir fizinis krūvis, miego trūkumas, taip pat genetiniai polinkiai gali prisidėti prie šios ligos atsiradimo. Be to, psichologiniai veiksniai, tokie kaip traumos, depresija ar nerimas, gali sukelti neurastenijos simptomus.
Kitos galimos priežastys:
Taip pat skaitykite: Kaip atskirti neurasteniją nuo šizoafektinio sutrikimo
- Virusinė infekcija
- Įtampa darbe ar šeimoje
- Lėtinis nuovargis
- Psichiką traumuojantys faktoriai (sunkios gyvenimo sąlygos, konfliktai darbe, nuoskaudos, nusivylimai, baimė, sielvartas, nepasisekimai, nuolatinis savo jausmų slėpimas)
- Ūminės ir lėtinės ligos
- Moters nėštumas, pogimdyminis periodas, klimaksas
- Hormonų apykaitos sutrikimai
- Infekcinės ligos (plaučių uždegimas, Epšteino - Baro viruso (EBV) sukeltos infekcijos, viduriavimo, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, raudonukės, pienligės, Q karštinės)
- Vitaminų trūkumas
- Prasta mityba
- Organizmo intoksikacija
Neurastenijos diagnozė
Neurastenijos diagnozė paprastai remiasi klinikine apžiūra ir paciento anamneze. Gydytojas gali atlikti psichologinius testus, kad įvertintų asmens emocinę būklę ir galimus sutrikimus. Svarbu atmesti kitas galimas ligas, kurios gali sukelti panašius simptomus, tokias kaip endokrinologinės, reumatologinės, hematologinės ar infekcinės ligos.
Neurastenijos gydymas
Neurastenijos gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus.
Psichoterapija
Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, gali būti efektyvi gydant šią ligą. Kognityvinė elgesio terapija moko, kaip valdyti emocinį išsekimą ir įveikti nuotaikų sutrikimus, dirglumą bei padidėjusį jautrumą. Taip pat svarbu išmokyti ligonį teisingai suprasti ir vertinti gyvenime pasitaikančius sunkumus. Didelį vaidmenį čia vaidina autogeninė treniruotė.
Vaistai
Vaistai, tokie kaip antidepresantai arba anksiolitikai, taip pat gali būti skiriami, siekiant palengvinti simptomus. Gydytojas gali skirti jautrumą, dirglumą, nervingumą mažinančių medikamentų (trankviliantų). Nuotaikos sutrikimai gali būti gydomi antidepresantais, nemiga - neuroleptikais.
Gyvenimo būdo pakeitimai
Gyvenimo būdo pakeitimai, tokie kaip reguliari mankšta, sveika mityba ir streso valdymo technikos, gali padėti pagerinti paciento būklę.
- Miego režimas: Būtina užtikrinti reguliarų ir kokybišką miegą - miegoti 7-9 valandas per parą, eiti miegoti ir keltis panašiu metu.
- Darbo ir poilsio režimas: Svarbu išlaikyti subalansuotą darbo ir poilsio režimą, vengti pervargimo ir nuolatinio skubėjimo. Pertraukos darbo metu, ypač protiniame darbe, padeda išvengti per didelio smegenų nuovargio.
- Streso valdymas: Tai gali būti pasiekiama naudojant atsipalaidavimo metodus, tokius kaip kvėpavimo pratimai, joga, meditacija ar tiesiog buvimas gamtoje. Taip pat svarbu turėti emocinio palaikymo ratą - artimųjų ar draugų, su kuriais galima pasikalbėti ir pasidalyti išgyvenimais.
- Fizinis aktyvumas: Net lengvas judėjimas kasdien gerina nuotaiką, mažina įtampą ir padeda geriau miegoti.
- Sveika mityba: Svarbu laikytis sveikos mitybos principų ir vengti žalingų įpročių - perteklinio kofeino, alkoholio ar raminamųjų vartojimo.
- Hidroterapinės priemonės: Ligonio bendrą būklę teigiamai veikia įvairios hidroterapinės priemonės (povandeninis masažas, cirkuliacinis dušas, raminančios vonios). Visa tai ne tik pagerina bendrą būklę, bet ir paspartina medžiagų apykaitą, kraujotaką, sumažina nerimą, baimę.
- Vitaminai ir maisto papildai: Skiriama ir organizmą stiprinančių vitaminų, smegenų kraujotaką gerinančių preparatų, antioksidantų ir pan.
Prevencija
Norint išvengti neurastenijos, svarbu:
- Stenkitės nepervargti
- Tinkamai suplanuokite dienotvarkę
- Reguliariai darykite poilsio pertraukėles, kurių metu stenkitės kuo labiau atsipalaiduoti, geriau pailsėti
- Mokykitės atpažinti savo ribas ir laiku kreiptis pagalbos, jei jaučiamas nuolatinis nuovargis, dirglumas ar nerimas.
Gydymo prognozė
Neurastenija - išgydoma liga. Jos eiga ir prognozė tiesiogiai priklauso nuo ligonio psichiką traumuojančių faktorių panaikinimo. Labai svarbu išmokyti ligonį teisingai suprasti ir vertinti gyvenime pasitaikančius sunkumus. Beje, darbas ligoniui būtinas - jis padeda užmiršti sielvartą, nelaimes, varginančius skausmus, nemalonius jutimus. Po darbo labai svarbu tinkamai pasiilsėti, ramiai pabūti - tai sutvirtina ir atstato sutrikusią galvos smegenų funkciją.
Istorija
Neurastenijos terminas pirmą kartą pavartotas dar 1829 m. mechaniniam tikrųjų nervų, o ne tik metaforinių „nervų“, apie kuriuos vėliau kalbėjo Džordžas Mileris Beardas, silpnumui apibūdinti. Neurastenijos sąvoką kaip psichopatologinį terminą Beardas ėmė vartoti 1869 m. būklėms, kurioms būdingi tokie simptomai kaip nuovargis, nerimas, galvos skausmas, širdies permušimai, aukštas kraujospūdis, neuralgija ir prislėgta nuotaika, apibūdinti.
Buvo manoma, kad amerikiečiai ypač linkę į neurasteniją, tad ją imta vadinti amerikanitu (išpopuliarino Viljamas Džeimsas). Kitas retai vartojamas neurastenijos pavadinimas yra nervingumas.
Žymūs žmonės, sirgę neurastenija
Neurastenija buvo diagnozuota tokiems rašytojams kaip Oskaras Vaildas arba Čarlzas Darvinas, Tomas Manas. Lietuvoje nuo neurastenijos, manoma, jog kentė „Baltosios drobulės“ pagrindinis veikėjas - Garšva. Manoma, kad Marselis Prustas irgi kentė nuo neurastenijos.
tags: #neurastenija #kas #tai