Šiandien psichologai, gydytojai ir pedagogai savo praktikoje susiduria su daugybe žmogaus problemų, kurias sunku, o kartais ir neįmanoma apibūdinti klinikiniais terminais. Šios problemos negali būti "gydomos" ar "sprendžiamos" tradiciškai mediciniškai. Jas galima apibūdinti kaip kasdieninio gyvenimo problemas, susijusias su asmenybės formavimosi ir prisitaikymo sunkumais, tarpasmeninių santykių keblumais, socialinėmis problemomis (AIDS, narkomanija, alkoholizmu, skyrybomis, smurtu ir kt.) ir psichologinėmis krizėmis. Straipsnyje aptarsime psichologinio konsultavimo pradžią, pirmus du susitikimus ir bendrą eigą, siekiant geriau suprasti šį procesą.
Psichologinis Konsultavimas: Apibrėžimas ir Tikslai
Psichologinis konsultavimas grindžiamas profesiniu santykiu tarp pasirengusio konsultanto ir kliento. H. M. Burks ir B. Stefflre (1979) pateikia tokį apibrėžimą: „Konsultavimas grindžiamas profesiniu santykiu tarp pasirengusio konsultanto ir kliento. Šis santykis paprastai yra „asmuo-asmuo“, nors kartais jame gali dalyvauti ir daugiau negu du žmonės. Jis skirtas padėti klientams išsiaiškinti ir suprasti tai, kas vyksta jų gyvenimo erdvėje, ir išmokti siekti savo tikslo prasmingai, pagrįstai renkantis ir sprendžiant emocinio ir tarpasmeninio pobūdžio problemas“.
Konsultuojant akcentuojamas kliento atsakingumas, o konsultavimo esmė - kontaktas tarp kliento ir konsultanto. Jo pagrindas - į klientą orientuoto konsultavimo filosofija, kurios ryškiausias atstovas buvo žymus amerikiečių psichologas C. Rogers. Konsultantas priima klientą kaip nepakartojamą, unikalų, autonomišką individą, kuris turi teisę laisvai rinktis, kaip nori elgtis ir gyventi savo gyvenimą. Svarbu pripažinti, kad bet kokia įtaiga ir bet koks spaudimas kliudo klientui atsakyti už save ir tinkamai spręsti savo problemas.
Konsultavimo tikslai priklauso nuo kliento, besikreipiančio psichologinės pagalbos, poreikių ir paties konsultanto teorinės orientacijos.
Universalūs Konsultavimo Tikslai
- Užtikrinti, kad būtų priimami efektyvūs gyvenimo sprendimai.
- Lavinti gebėjimą užmegzti ir palaikyti tarpasmeninius santykius. Bendravimas su kitais žmonėmis užima didelę gyvenimo dalį ir daugeliui žmonių tai yra sunku dėl žemo jų savigarbos lygio ar netinkamų socialinių įgūdžių.
- Padėti realizuoti ir plėtoti asmenybės potencialą. D. H. R. May (1967) dar nurodo, kad, dirbdamas su vaikais, konsultantas turėtų stengtis pakeisti jų artimiausią aplinką. Tada pagalba būtų efektyvesnė.
Konsultanto ir kliento tikslai turi būti susiję, nes kiekvienas konsultantas omenyje turi savą bendrųjų tikslų, atitinkančių jo teorinę orientaciją, sistemą, o kiekvienas klientas - savo individualius tikslus, priklausančius nuo jį privertusių konsultuotis gyvenimo sunkumų ir trokštamų sprendimų. Labai dažnai tikslai formuluojami ir keičiami konsultuojantis, bendraujant konsultantui ir klientui. Konsultanto tikslų realizavimas priklauso nuo kliento poreikių ir lūkesčių. Konsultantas, norėdamas sėkmingiau suderinti savo bendruosius ir kliento konkrečiuosius tikslus, turi išsiaiškinti kliento lūkesčius, iš pat pradžių užduodamas jam klausimus - „Ko Jūs tikitės iš mūsų bendravimo?“, „Ko Jūs pats norite?“ ir kt. Paprastai klientas tik bendrai įsivaizduoja, kaip vyks jo konsultavimas ir ko jis gali tikėtis iš konsultanto. Klientas, visiškai neišmanydamas apie konsultavimą, negali tinkamai paaiškinti ir savo tikslų.
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžios etapai
Konsultantas turėtų prisiminti vieną svarbiausių konsultavimo tikslų - padėti klientui suprasti, kad būtent jis pats yra tas žmogus, kuris gyvenime turi veikti, spręsti, keistis, tapti.
Psichologinis Konsultavimas ir Psichoterapija: Skirtumai
Išskirti šias dvi psichologinės pagalbos sritis gana sudėtinga. Tie patys profesiniai įgūdžiai reikalingi tiek konsultuojant, tiek užsiimant psichoterapija; ir konsultantui, ir psichoterapeutui keliami tie patys reikalavimai; be to, ir konsultuojant, ir užsiimant psichoterapija naudojama panašios procedūros, panašūs būdai. Galiausiai, ir vienu, ir kitu atveju klientui padeda bendraudamas su juo konsultantas (psichoterapeutas).
L. M. Bramer ir E. L. Shostrom (1982), kalbėdami apie psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos santykį, manė jas esant dviem vieno kontinuumo poliais. Viename poliuje profesionalo darbas yra daugiau grindžiamas palaikymu, lavinimu, orientacija į situacines problemas, sprendžiamas sąmonės lygyje, bei į kliniškai sveikus individus. Tai konsultavimas. Kitame poliuje daugiau siekiama giliau analizuoti problemas, orientuojantis į pasąmonę, struktūriškai pertvarkyti asmenybę. Tai psichoterapija. C. J. Gelso, B. C. Fretz (1992), D. H. - konsultavimas orientuojasi į stipriąsias žmogaus puses bei pozityvią sveikatą neatsižvelgiant į sutrikimo laipsnį; ši orientacija grindžiama tikėjimu, kad „individas gali keistis, pasirinkti jį patenkinantį gyvenimą, surasti būdų, kaip panaudoti savo potenciją, net jei ji susilpnėjusi dėl netinkamų nuostatų ir jausmų, sulėtėjusio brendimo, auklėjimo trūkumų, galimybių stokos, ligos, invalidumo, seno amžiaus“ (Jordan ir kt.; cit. pgl. Myers R. A.
Teorinės Orientacijos Psichologiniame Konsultavime
Mėginimas kvalifikuotai padėti kitam žmogui spręsti jo problemas, nesiremiant jokia teorinių pažiūrų sistema, panašus į skrydį be žemėlapio, be maršruto. Tokio „skraidytojo“ konsultavimas ne tik neefektyvus, bet kartais ir pavojingas klientui. Psichologiniame konsultavime toks žemėlapis yra asmenybės teorija, leidžianti plačiau suprasti kliento problemas ir nurodanti efektyviausius būdus joms spręsti. Ji padeda konsultantui formuluoti dinamines hipotezes, aiškinančias kliento problemas. Kartu ji suteikia tam tikrą saugumo jausmą priimant chaotišką, dezorganizuotą, nestruktūrišką kai kurių klientų vidinį pasaulį.
Kiekvienas konsultantas, remdamasis savo praktika, „konstruoja“ savo teoriją, kurios esmę dažniausiai sudaro jau žinomos pagrindinės teorijos paradigmos ir kryptys (psichoanalizės, adlerinė, elgesio terapijos, racionalioji-emocinė terapija, į klientą orientuota terapija, egzistencinė terapija) ar orientacijos (psichoanalitinė-psichodinaminė, elgesio-kognityvinė, humanistinė-egzistencinė). Didėjant patyrimui, nuolat koreguojama, plečiama, stiprinama savos praktikos teorinė bazė.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto pasekmės
Nuo ko priklauso, kad pasirenkama viena ar kita teorinė orientacija? Visų pirma, tai lemia konsultanto požiūris į žmogaus prigimtį. Kiekvienas konsultantas, atsižvelgdamas į savo asmenybės ypatybes, pasaulėžiūrą, teorines-psichologines nuostatas, laisvai gali pasirinkti vienų ar kitų psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos mokyklų teorines prielaidas kaip savo praktikos pagrindą. Tačiau negalima teigti, jog vienų mokyklų nuostatos yra teisingos, o kitų - klaidingos. Daugybės tyrimų rezultatai rodo, kad, praktikoje vadovaujantis skirtingomis teorinėmis prielaidomis, gaunami panašūs efektyvumo rezultatai.
Dabar pasaulyje plinta eklektinis konsultavimas, mėginantis apimti geriausias įvairių mokyklų puses. Turima omenyje ne įvairių teorinių principų, požiūrių kratinys ar metodų bei technikų, įrodžiusių savo praktinį efektyvumą, sankaupa. Eklektinis konsultavimas remiasi kelių teorinių požiūrių sistemine integracija siekiant atrasti tai, kas vienija šiuos požiūrius ir kaip naujoji sistema „dirba“ praktikoje. Galima sakyti, kad eklektinio požiūrio kūrimas konsultuojant - tai viso profesinio gyvenimo darbas.
Eklektinis (Sisteminis) Konsultavimo Modelis
Eklektinis (sisteminis) konsultavimo modelis, pasiūlytas B. E. Gilliland ir bendr., apima šiuos etapus:
- Problemos tyrimas.
- Dvimatis problemos apibrėžimas. Šioje stadijoje konsultantas siekia tiksliai apibūdinti kliento problemą fiksuojant jos emocinius ir kognityvinius (pažintinius) aspektus. Problema tikslinama tol, kol ją vienodai supranta klientas ir konsultantas; ji apibrėžiama tiksliomis, konkrečiomis sąvokomis. Tikslus apibrėžimas leidžia suprasti, iš kur kilo problema, o kartais nurodo, kaip ją spręsti.
- Alternatyvų identifikacija. Šioje stadijoje iškeliamos ir atvirai aptariamos visos galimos problemos sprendimo alternatyvos. Konsultantas skatina klientą įvardyti visus galimus pasirinkimus, kuriuos jis laiko tinkamais ir realiais. Tam naudodamas atvirus klausimus, padeda iškelti papildomas sprendimo alternatyvas, kurias klientas galėtų priimti, bet neprimeta savo sprendimų. Kalbantis galima fiksuoti galimus pasirinkimus. Tada juos lengviau palyginti.
- Planavimas. Šioje stadijoje kritiškai įvertinamos problemos sprendimo alternatyvos. Konsultantas padeda klientui nuspręsti, kurios iš jų yra tinkamos ir realistiškos atsižvelgiant į kliento ankstesnį patyrimą bei dabartinį pasirengimą keistis. Sudarant realistišką problemos sprendimo planą, klientui padedama suprasti, kad ne visos problemos gali būti išsprendžiamos; kad kai kurioms iš jų išspręsti reikia daug laiko; kad kai kurios gali būti tik iš dalies išspręstos sumažinant jų destruktyvų, elgesį trikdantį poveikį. Problemos sprendimo plane turi būti numatyta, kokiomis priemonėmis ir būdais klientas patikrins pasirinktų sprendimo alternatyvų realistiškumą, galimybes (vaidinant, „repetuojant“ veiksmus ir kt.).
- Veikla. Šioje stadijoje nuosekliai realizuojamas problemos sprendimo planas. Konsultantas padeda klientui nuspręsti, ką reikėtų atlikti atsižvelgiant į realybę, laiką, emocines galimybes ir poreikius, taip pat suprasti, kad, siekiant tikslo, galimos nesėkmės, kad dalinė sėkmė ar net nesėkmė dar nėra katastrofa - svarbu rizikuoti ir toliau mėginti realizuoti problemos sprendimo planą.
- Įvertinimas ir grįžtamasis ryšys. Šioje stadijoje klientas kartu su konsultantu įvertina tikslo pasiekimo lygį (problemos įveikimo laipsnį) atsižvelgiant į kliento poreikius, apibendrina pasiektus rezultatus.
Šis konsultavimo modelis tik padeda geriau įsivaizduoti, kaip vyksta pats konsultavimas. Iš tikrųjų jis yra daug turtingesnis, sudėtingesnis, neretai nepaklūstantis modelyje išdėstytai tvarkai. Konsultuojant svarbu ne tiek schemos (nors būtina įsivaizduoti ir suprasti bendrą konsultavimo eigą), kiek profesinė ir žmogiškoji konsultanto kompetencija.
Pagrindiniai Konsultavimo Principai
- Nėra dviejų vienodų klientų ir konsultavimo situacijų. Žmogiškosios problemos tik išoriškai gali atrodyti panašios, bet iš tikrųjų jos yra unikalios, nes kyla, plėtojasi, egzistuoja žmonių nepaprastų gyvenimų kontekste.
- Geriausias savo problemų ekspertas yra klientas, todėl konsultuojant reikėtų padėti jam prisiimti atsakomybę už savo problemų sprendimą.
- Konsultuojant kliento saugumo jausmas yra svarbiau, negu konsultanto poreikiai. Taigi nedera siekti tikslų bet kokia kaina neatsižvelgiant į kliento emocinę būklę.
- Nereikėtų tikėtis tiesioginio efekto per kiekvieną susitikimą - problemų sprendimas, kartu ir konsultavimo sėkmė nepanašės į tolygiai aukštyn kylančią tiesę; tai procesas, kuriame pastebimus pagerėjimus keičia pablogėjimai, nes, norint save pakeisti, reikia daug pastangų, kurios ne visada ir ne iš karto būna sėkmingos.
- Kiekvienai problemai įvardyti bei suprasti gali būti panaudoti įvairūs teoriniai požiūriai - nėra ir negali būti geriausio teorinio požiūrio.
- Kai kurios problemos, kurias galima pavadinti esminėmis žmoniškosiomis dilemomis, praktiškai yra neišsprendžiamos, pvz., egzistencinis nerimas, kaltė ir kt.
Konsultanto Vaidmuo ir Asmenybė
Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos praktikoje kiekvieną dieną susiduriama su žmogaus kaip asmenybės gyvenimu. Konsultantas turėtų gana aiškiai žinoti, kas jis yra, kuo gali būti ir kokiu tikisi matyti jį klientas. Kitaip tariant, čia iškyla konsultanto vaidmens apibrėžtumo klausimas.
Taip pat skaitykite: Įvadas į psichologinį įvertinimą
Daugelį, ypač pradedančių, konsultantų trikdo tai, kad nėra universalaus atsakymo į klausimą apie apibrėžtą konsultanto vaidmenį teikiant psichologinę pagalbą. Tačiau nuo to, kaip aiškiai ir apibrėžtai konsultantas įsivaizduoja savo vietą psichologiniame konsultavime, labai priklauso darbo efektyvumas. Kai tokio aiškumo nėra, iškyla grėsmė, kad konsultantas vadovausis ne apibrėžtais teoriniais principais, o vien tik kliento lūkesčiais ir poreikiais, t.y. konsultantas darys vien tik tai, ko iš jo tikisi ir norėtų klientas.
Nesuprasdamas savo vaidmens, konsultantas didins kliento priklausomybę nuo jo, vietoj to, kad padėtų jam pačiam spręsti savo problemas. Joks konsultantas negali pasakyti kitam žmogui kaip gyventi. Svarbiausia konsultanto užduotis turėtų būti padėti klientui sužinoti savo vidinius rezervus, jėgas, atskleisti, kas kliudo joms pasireikšti ar jas panaudoti, padėti suprasti, koks jis nori būti. O klientas konsultuojant turi galėti atvirai pažvelgti į savo elgesį bei gyvenimo stilių ir nuspręsti, kaip ir kuria linkme jis norėtų pakeisti savo gyvenimą.
Taigi akivaizdu, kad konsultuojant labai svarbu konsultanto asmenybė.
Efektyvaus Psichologinio Konsultavimo Prielaidos
Pagal Rimantą Kočiūną:
- Pačio konsultanto asmenybė (nuostatos, pasirengimas).
- Kontakto kokybė.
- Konsultavimo rezultatas (terapinis pokytis).
- Konsultavimo eiga (tinkamas konsultavimo eigos užtikrinimas).
Konsultantui svarbu žinoti: kas ir koks jis yra pats; kokios yra jo nuostatos konkretaus kliento atžvilgiu; kaip konsultantas supranta savo vietą visame pagalbos procese. Konsultanto asmenybės bruožai: Konsultanto darbo kokybė priklausys nuo individualių savybių , nuo įgytų žinių, nuo įgūdžių.
Konsultantas turi suteikti pagalbą: teigiamą nuostatą ir pagalbą. Klausyti, o ne tik girdėti. Negalima keisti žmogaus.
Pirmasis Susitikimas su Psichologu
Turbūt dažniausiai neramina pirmasis susitikimas psichologo kabinete. Gali kilti įvairiausių neigiamų minčių: „Ar verta? Ką apie mane pagalvos psichologė? Gal man visai negerai, kad pats (pati) nesusitvarkau? Turbūt jausiuosi kaip nesavas (-a)? Norėtųsi nuraminti, kad normalu nerimauti, ypač pirmą kartą susiduriant su neįprasta patirtimi. Po pirmojo susitikimo paprastai daugelis nerimastingų minčių dėl pačio konsultavimo ir santykio su psichologe išsisklaido. Mes, psichologai, privalome garantuoti konfidencialumą, tad galite būti ramūs, jog niekas nesužinos apie Jūsų sunkumus.
Pirmasis susitikimas su psichologu yra skirtas susipažinimui su problema, galimais jos sprendimo būdais, susitarimui dėl tolimesnės konsultavimo eigos. Pirmosios psichologo konsultacijos metu susipažinsite su psichologu, aptarsite psichologo konsultacijų tikslus bei kiek susitikimų jums reikės. Viena individuali konsultacija trunka 50 minučių.
Šio susitikimo metu reikėtų tikėtis pristatyti savo problemą, sulaukti psichologo klausimų ne tik apie į konsultaciją atvedusią problemą, bet ir visą jūsų gyvenimo kontekstą (vaikystę, darbo ir kitus tarpasmeninius santykius ir t.t.). Pirmosios konsultacijos metu taip pat yra aptariami lūkesčiai konsultavimo procesui, aptariamos kitos sąlygos. Šiuo metu yra nusprendžiama dėl konsultavimo tipo, konsultacijų dažnio, trukmės, vietos ir laiko bei įkainių. Taip pat aptariama ar reikalingos kitos psichologo paslaugos.
Ko Tikėtis Iš Pirmojo Susitikimo?
Pirmojo susitikimo metu psichologas užduos klausimus apie Jus ir Jūsų gyvenimą.
- Kodėl ieškote psichologo pagalbos? Tikriausiai kokia nors konkreti situacija Jus privertė kreiptis į psichologą.
- Jūsų praeitis ir dabartis. Psichologas Jums užduos daug klausimų apie Jūsų gyvenimą.
- Kokius simptomus jaučiate? Net ir žinodamas priežastį, dėl ko siekėte psichologo pagalbos, psichologas norės sužinoti, ar patiriate dar kokius nors simptomus, susijusius su Jūsų problema. Psichologas pasitelks šią informaciją, kad geriau suprastų Jus ir Jūsų problemą.
Kaip Pasiruošti Psichologo Konsultacijai?
Dar prieš susitikimą pasistenkite apgalvoti kas yra negerai, kad galėtumėte kuo geriau papasakoti, kaip jaučiatės dėl šios problemos. Specialus pasiruošimas kiekvienai konsultacijai nėra būtinas. Net priešingai, daug svarbiau, kad jūs nefiltruotumėte dalykų apie kuriuos kalbate, kalbėtumėte apie tai, kas jums atrodo aktualu ir svarbu būtent tą akimirką. Galite ir užsirašyti, kas Jums neduoda ramybės - sudarykite sąrašą ir perskaitykite jį garsiai. Patartina apmąstyti, kokius klausimus norite aptarti, kokius tikslus ar lūkesčius keliate psichoterapijai. Taip pat galite užsirašyti pagrindinius sunkumus, kad lengviau nupasakotumėte situaciją psichologui ar psichoterapeutui.
Patarimai Prieš Konsultaciją:
- Netylėkite. Konsultacijos - tai grupinis darbas.
- Būkite nuoširdus.
- Pasiruoškite.
- Kuo geriau suprasite kaip dirba psichologas, tuo geriau jausitės pats.
- Būkite atviras. Pirmojo susitikimo metu Jūsų galvoje sukasi įvairios mintys ir jausmai. Psichologo konsultacija nėra lengvas ir greitas būdas susidoroti su problemomis, tai užtrunkantis procesas, tad išsikelkite realius tikslus.
- Nefiltruokite dalykų, apie kuriuos kalbate, kalbėkite apie tai, kas jums atrodo aktualu ir svarbu būtent tą akimirką.
- Nebijokite užduoti klausimų psichologui, paprašyti jo patarimo ar rekomendacijos.
Konsultacijų Eiga: Pagrindiniai Etapai
Šiek tiek papasakosime, kaip vyksta psichologo konsultacijos. Supažindinsime su pagrindinėmis šio proceso dalimis. Prieš pradedant svarbu pažymėti, kad jų eiliškumas gali kisti, o kartais, ypač trumpalaikiame darbe, netgi apskritai ne visos įvyksta.
- Problemos apibūdinimas. Ši dalis neišvengiama ir būtina. Prieš atvykstant konsultacijai nusiteikite papasakoti apie tai, kas jus neramina, slegia ar kelia baimę. Dažnai atsivėrimas nėra lengvas procesas, todėl jam gali prireikti laiko.
- Emocijų normalizavimas. Dažniausiai sunkūs išgyvenimai yra lydimi stiprių emocijų. Tai normalu. Kad galėtumėte pradėti kitaip mąstyti ir elgtis, reikės saugiai jas išleisti, t.y. pasidalinti su konsultantu. Jei nesate pratę kalbėti apie jausmus, gali tekti to mokytis.
- Lūkesčių formulavimas. Galima sakyti tai - kertinis akmuo. Tinkamai suformuluotas lūkestis - dažnai daugiau nei pusė darbo! Konstruktyvus lūkestis bus ne tiek apie kitus, kiek apie save. Ko aš tikiuosi išmokti, suprasti, ką pakeisti savo elgesyje, mąstyme, jausmuose, kad galėčiau būti laimingas? Taip pat svarbu, kad lūkestis būtų realus, kas reiškia - pasiekiamas. Atkreipkite dėmesį, kad vienintelis dalykas, kurį galime keisti - tai esame mes patys. Keisti kitus žmones galime mėginti tik keisdami save.
- Kontrakto sudarymas. Šis etapas dažniausiai atsiranda ilgesniame darbe. Tai žodinis kliento ir konsultanto susitarimas, apimantis numatomą būsimų susitikimų skaičių, dažnumą, siekiamus tikslus bei atlygį už darbą. Jei vyksta tik kelios konsultacijos, kontraktas gali būti nesudaromas ir dirbama tiesiog pagal tą akimirką esamą poreikį.
- Alternatyvių mąstymo, elgesio, savęs bei kitų priėmimo būdų paieška. Tam tikrai reikia laiko ir pasiruošimo, t.y. anksčiau paminėtų dalykų: išsamaus problemos apibūdinimo, emocijų normalizavimo, lūkesčių formulavimo. Kartais klientai prašo patarimų. Patarimų davimas yra konsultanto darbo stiliaus apskritai bei pasirinktos strategijos konkretaus kliento atžvilgiu klausimas. Kaip bebūtų, net ir gavus išmintingą patarimą, gali būti sunku ar neįmanoma juo pasinaudoti, kol nepasikeitėte patys. Gausite didžiausią naudą, jei į sprendimų paieška aktyviai įsijungsite patys. Tai - taip pat patarimas, kuriuo išmokti pasinaudoti gali prireikti laiko ir kantrybės :).
- Naujai atrastų dalykų išmėginimas. Jūsų kartu su konsultantu pasiekti atradimai ir idėjos turi būti praktiškai išmėginti gyvenime. Tik taip jie gali duoti apčiuopiamos naudos. Būti gyvenime kitaip ir kitokiam nei įprasta - tai iššūkis ir jaudinantis patyrimas.
- Naujų patirčių aptarimas. Kai kas sekasi, o kai kas, deja, ne… Kai kur lengvėja, o galbūt kai kur sunkėja. Svarbu su savo konsultantu aptarti tiek sėkmes, tiek ir nesėkmes. Taip formuojasi ir stiprėja jūsų ryšys. Šiai ir tolimesnėms dalims reikalingi tęstiniai vizitai.
- Pokyčių priėmimas ir fiksavimas. Ilgainiui randasi naujos įžvalgos bei elgesio būdai, kurie teikia naujas galimybes. Svarbu aiškiai sau įvardinti esamus pokyčius bei gilinti suvokimą, kas priklauso nuo jūsų, kad toliau eitumėte šiuo keliu?
- Vilties stiprėjimas. Jei konsultavimo procesas vyksta sėkmingai - po truputį daugėja vilties. Neretai tenka mokytis džiaugtis esamais pasiekimais, peržvelgti gyvenimo vertybes. Natūralu, kad pasitaiko atkryčių, kuriuos reikia mokytis pasitikti su optimistine nuostata.
- Savarankiškumo įtvirtinimas. Šiame etape daugiausia dėmesio skiriama pasirengimui pabaigti pagalbos procesą. Gali būti sudaromas susitikimų retinimo grafikas.
- Konsultacijų pabaigimas. Tai visada jaudintis etapas. Tikriausiai nuo pirmo susitikimo kartu nueitas didelis ir įvairus kelias. Puiku, kai atsisveikinime yra ir naujos pradžios džiaugsmas.
Dalykinis Pokalbis Konsultavimo Kontekste
Dalykiniai pokalbiai - būdas spręsti klausimus. Pati sąvoka yra labai plati: dalykinis pokalbis - tai žodinis kontaktas tarp pašnekovų, kurie turi įgaliojimus (grupės). Dalykinių pokalbių samprata siejama su derybomis. Visi pokalbiai turi tikslus ir temas.
Labai svarbu kokią komunikacinę struktūrą pasirenkame. Optimaliausia pokalbiams skirta vieta-apvalus stalas su lyginiu skaičium žmonių (turi būti simetrija). Kitas-trikampio komunikacinės formos su lyderiu. Formuojant komandą-svarbiausia optimalus skaičius.
Efektyvaus Dalykinio Pokalbio Elementai
- Komplimentas. Pokalbį galima pradėti komplimentu. Komplimentas - tai žodžiai, kurie ne per daug padidina esamą savybę (gerąją), bet komplimentas gali būti susijęs ne tiktai su asmeniu. Jie dar labiau paveikia dalykinio pokalbio eigą.
- Klausymas. Kad geriau suprastumėt pašnekovą, geriau “priversti” pradėti pokalbį pašnekovą. Tai galite padaryti klausydami. Yra trys klausytojų tipai: 1)pasyvus; 2)agresyvus; 3)dėmesingi.
- Klausimų uždavimas. Vienas iš svarbiausio pokalbio dalių yra klausimų uždavimas. Klausimai gali būti trejopi: 1)uždaras; 2)atviras; 3)nukreipiantis. Uždaras-į kurį galima atsakyti “taip” arba “ne”. Atviras klausimas-klausimai, į kuriuos pašnekovas negali atsakyti “taip” arba “ne”.
- Dialogas. Norint vesti dialogą, reikalingas tam tikras dalykas: retorika, logika, individuali psichologija. Dialoge skiriamos dvi dalys: 1)argumentavimo technika; 2)argumentavimo taktika. Technika-argumentų formulavimas. Taktika-argumentų panaudojimo būdas.
- Argumentavimas. Mūsų kalbėjimo eigoje tik 10% yra racionalumo,visa kita yra emocijos.
Konfliktai Konsultavimo Procese
Konfliktas-tai priešprieša tarp bent dviejų priklausomų pusių(žmonių,organizacijų,valstybių), skirtingai suvokiančių tikslus ir jų sprendimo būdus. Konfliktai gali būti funkciniais(naudingais) ir disfunkciniais(komplikuojantys). Naudingi padeda plėtoti problemas. Komplikuojantys sukelia daug neigiamų išgyvenimų.
Konfliktų Lygiai
- Vidinis konfliktas(asmeninis).
- Tarpasmeninis.
- Tarpgrupinis.
Konflikto Analizė
- Analizuojamos konflikto priežastys ir pretekstas.
- Nuo ko prasidėjo susidūrimas.
- Kas konflikto iniciatorius.
- Kokios yra dalyvių interesai ir tikslai.
- Ar galima buvo išvengti konflikto, jei taip, tai ką reikėjo pasakyti.
- Ar konfliktui reikalingas trečias asmuo.
- Kas jungia, skiria, kas galėtų sujungti konfliktuojančias puses.
- Kas galėtų būti tarpininku, teisėju, arba autoritetu.
- Kokios galimi sprendimo variantai.
- Kokios galimos “artimos” ir “tolimos” pasekmės.
- Kaip apsisaugoti nuo neigiamų pasekmių ir išvengti naujo konflikto.
#
tags: #psichologinio #konsultavimo #pradzia #pirmas #ir #antras